Europos Komisija > ETIT > Dokumentų įteikimas > Italija

Naujausia redakcija: 26-06-2006
Spausdintinis variantas Įrašyti tinklalapį į adresyną

Dokumentų įteikimas - Italija

EJN logo

Šis puslapis nebeatnaujinamas. Šiuo metu rengiamas atnaujintas turinys, kuris bus pateiktas Europos e. teisingumo portale.


 

TURINIO LENTELE

1. Ką iš tikrųjų reiškia teisinė sąvoka „dokumentų įteikimas“? Kodėl dokumentų įteikimui taikomos konkrečios taisyklės? 1.
2. Kokie dokumentai turi būti įteikiami oficialiai? 2.
3. Kas yra atsakingas už dokumento įteikimą? 3.
4. Kaip paprastai dokumentas yra įteikiamas? 4.
5. Kas būna, kai išimtiniais atvejais dokumentų įteikti adresatui nėra galimybių (pvz., jo nėra namuose)? 5.
6. Ar yra kokių nors rašytinių įrodymų, kad dokumentas buvo įteiktas? 6.
7. Kas būna, jeigu kas nors nepavyksta ir adresatas negauna dokumento arba dokumentas įteikiamas pažeidžiant įstatymus (pvz., dokumentas įteikiamas trečiajam asmeniui)? 7.
8. Ar turiu mokėti už dokumento įteikimą, jeigu taip, tai kiek? 8.

 

1. Ką iš tikrųjų reiškia teisinė sąvoka „dokumentų įteikimas“? Kodėl dokumentų įteikimui taikomos konkrečios taisyklės?

Paprastas įteikimas (Civilinio proceso kodekso 136 straipsnis) yra veiksmas, kuriuo teismo sekretoriatas šalis arba kitus teismo byloje dalyvaujančius asmenis (prokurorus, ekspertus ir kitą pagalbinį personalą, liudytojus) informuoja, kad buvo nustatyti su byla susiję konkretūs faktai.

Vadinasi, paprasto įteikimo funkcija yra informuoti ir jis neturi jokios įtakos bylos etapų terminų prasidėjimui, išskyrus įstatyme numatytas retas išimtis (pvz., įteikus teismo sprendimą prasideda terminas apeliaciniam skundui paduoti).

Kita vertus, oficialus įteikimas yra veiksmas, kuriuo teismo antstolis, remdamasis šalies pareiškimu, prokuroras arba teismo sekretoriatas supažindina adresatą su kitu dokumentu, kurio originalo patvirtinta kopija jam įteikiama. Šio įteikimo tikslas yra informuoti adresatą apie tam tikro dokumento buvimą.

Siekiant kitokių įteikimo tikslų, gali būti taikomi skirtingi dokumentų įteikimo būdai (plg. su Civilinio proceso kodekso 136–151 straipsniais).

2. Kokie dokumentai turi būti įteikiami oficialiai?

Paprastas įteikimas atliekamas įstatymo numatytais atvejais arba teismo įsakymu (pvz., Civilinio proceso kodekso 176 straipsnis nustato paprastą teisėjų kolegijos priimtų nutarimų įteikimą, Civilinio proceso kodekso 181 straipsnis nustato paprastą nutarimų atidėti bylos nagrinėjimą šalims neatvykus įteikimą).

viršųviršų

Oficialus įteikimas atliekamas įstatymo nustatytais atvejais, kai yra siekiama konkrečių procesinių rezultatų. Tai apima oficialius teismo dokumentus (pvz., sprendimas, kuriuo nustatomas trumpalaikis terminas apeliaciniam skundui paduoti), teismo sekretoriato dokumentus (sekretoriaus pranešimai), bylos šalių pateikiamus dokumentus (pvz., įsakymai dėl šaukimo į teismą) ir prokuroro priimtus dokumentus (pvz., apeliaciniai skundai).

3. Kas yra atsakingas už dokumento įteikimą?

Paprastą įteikimą atlieka tik teismo sekretoriatas.

Oficialų dokumentų įteikimą atlieka teismo antstoliai pagal tikslias teritorinės jurisdikcijos taisykles (plg. su įstatymu1959/1229).

Pagal įstatymą 1994/53 įgaliojimai oficialiai įteikti dokumentus (anksčiau šie įgaliojimai priklausė išimtinai tik antstoliams) buvo suteikti ir advokatams, kurie gali įteikti visus dokumentus civilinėse, administracinėse ir ne teismine tvarka nagrinėjamose bylose.

Šiuo tikslu teisininkas turi būti įrašytas į advokatų sąrašą, turėti advokato įgaliojimus ir advokatų tarybos, kuriai jis priklauso, leidimą verstis advokato praktika, taip pat turi turėti galiojantį advokato pažymėjimą.

Advokatas gali oficialiai įteikti dokumentus tiesiogiai juos pristatydamas po to, kai dokumentą patvirtino vietos advokatų taryba, ir jeigu adresatas yra kitas advokatas, priklausantis tai pačiai vietos advokatų asociacijai ir turi įgaliojimus įteikti dokumentus.

Įteikimas taip pat gali būti atliekamas paštu (dažniausiai taikomas įteikimo būdas) pagal įstatyme1982/890 nustatytas taisykles, išskyrus atvejus, kai teismas įsako dokumentus įteikti asmeniškai.

viršųviršų

4. Kaip paprastai dokumentas yra įteikiamas?

Paprastas įteikimas atliekamas naudojant dviejų dalių „sekretoriato pranešimą“, vieną iš jų pasilieka adresatas, o kita užregistruojama sekretoriate.

Dokumentas gali būti įteikiamas vienu iš dviejų įstatyme nurodytų būdų: adresatui, kuris pasirašo gavimo formą, dokumentai įteikiami tiesiogiai ir asmeniškai arba dokumentus įteikia antstolis. Šiuo atveju dokumentai įteikiami asmeniškai arba paštu.

Įstatymu 2005/80 (patvirtinančiu 2005 m. kovo 14 d. įstatyminį dekretą) buvo pakeistos įvairios Civilinio proceso kodekso nuostatos (133, 134 ir 176 straipsniai). Remiantis pataisomis dabar sekretoriatas gali faksu arba elektroniniu paštu įteikti pranešimus apie teismui perduotas nagrinėti bylas, priimtus sprendimus, teismo priimtus nutarimus šalutiniais bylos klausimais ir visus kitus bylą nagrinėjančio teisėjo priimtus sprendimus. Tai daroma remiantis įstatymais, reglamentuojančiais dokumentų pasirašymą, jų perdavimą ir gavimą naudojant kompiuterius arba nuotolinio ryšio priemones (Prezidento dekretas 2000/445 su pakeitimais). Tuo tikslu atsakovo advokatas pirmajame bylos nagrinėjimo tikslais pateiktame dokumente turi nurodyti fakso numerį arba elektroninio pašto adresą, kuriuo jis nori gauti pranešimus.

Prezidento dekretas 2001/123 nustato bendras civilinių bylų dokumentų perdavimo naudojant kompiuterines ryšio technologijas (ir paslaugas) taisykles.

Oficialus įteikimas atliekamas remiantis šalies pareiškimu arba prokuroro reikalavimu. Jeigu šaliai yra atstovaujama, pareiškimą turi pateikti teisinis atstovas.

viršųviršų

Oficialus įteikimas visada yra patvirtintos dokumento originalo kopijos įteikimas. Yra du pagrindiniai įteikimo būdai: 1) tiesioginis asmeniškas įteikimas ir 2) įteikimas paštu, išskyrus atvejus, kai teisminė institucija arba pareiškėjas reikalauja dokumentus įteikti asmeniškai. Konkrečiais atvejais teismas gali taikyti konkrečias įteikimo formas (pvz., įteikti telegrafu); įteikimas viešai paskelbiant taip pat gali būti naudojamas, jeigu dėl adresatų skaičiaus naudojant įprastus įteikimo būdus patiriama didelių sunkumų.

Asmeniškai dokumentai įteikiami tuo dienos metu, kuris yra konkrečiai nurodytas Civilinio proceso kodekso 147 straipsnyje. Šiuo atveju adresatui įteikiama originalaus dokumento patvirtinta kopija ir dokumentus įteikiantis antstolis užfiksuoja šį faktą, pasirašydamas ant dokumento originalo ir jo kopijos.

Įteikimas paštu remiantis įstatymu 1982/890 atliekamas siunčiant registruotą laišką kartu su įteikimo patvirtinimu.

Prezidento dekretas 2001/123 leidžia įteikti dokumentus naudojant elektroninį siuntimą (prašymas įteikti, įteikimo atlikimas, antstolio įteiktinų pasirašytų dokumentų pristatymas patvirtinami elektroniniu parašu); tačiau antstolis gali įteikti dokumentą įprastu būdu, jeigu iškyla sunkumų siunčiant jį elektroniniu būdu.

Telekomunikacijos priemonės gali būti naudojamos procesinių dokumentų perdavimui tarp tos pačios šalies advokatų, jeigu jie turi advokato įgaliojimus ir atitinka visus kitus įstatyme 1993/183 nurodytus reikalavimus.

Įmonių bylos. Bylose, susijusiose su įmonėmis ir finansiniais tarpininkais, įskaitant bankus ir kredito institucijas, dokumentai gali būti įteikiami ne tik Civilinio proceso kodekso 136 ir kituose straipsniuose nurodytais įprastais įteikimo būdais, bet ir:

viršųviršų

  1. faksu;
  2. elektroniniu paštu;
  3. teisiniams atstovams tiesiogiai apsikeičiant dokumentais ir pasirašant ant dokumento originalų. Tai gali atlikti net ir paprasti advokatų kontorų darbuotojai.

Perdavimas faksu arba elektroniniu paštu turi atitikti įstatymų nuostatas dėl į kompiuterį įvestų dokumentų elektroninio pasirašymo ir perdavimo (žr. įstatyminį dekretą 2004/5).

5. Kas būna, kai išimtiniais atvejais dokumentų įteikti adresatui nėra galimybių (pvz., jo nėra namuose)?

A) Oficialus įteikimas asmeniškai
  1. Antstolis visada stengiasi dokumentą įteikti adresatui asmeniškai; jis paprastai visų pirma eina į adresato namus arba, jeigu tai neįmanoma, ten, kur jis gali rasti adresatą, tačiau antstolis veikia tik savo aptarnaujamoje teritorijoje; atsisakymas priimti dokumento kopiją yra pripažįstamas asmeniniu įteikimu (Civilinio proceso kodekso 138 straipsnis).
  2. Jeigu nėra galimybių taikyti šią procedūrą, dokumentus įteikti galima: a) rajone, kuriame adresatas gyvena, (eiliškumo tvarka) name, kuriuose jis gyvena arba turi savo biurą, arba vykdo pramoninę veiklą ar verčiasi prekyba, pristatoma šeimos nariui arba asmeniui, dirbančiam adresato biure ar įmonėje, tačiau dokumentų įteikti negalima nepilnamečiams, jaunesniems nei 14 metų, arba asmenims, kurie akivaizdžiai yra neveiksnūs; b) nesant pirmiau minėtų asmenų, kopija įteikiama adresato namų, kuriuose jis gyvena, turi savo biurą, arba jo darbo vietos prižiūrėtojui arba saugotojui; c) jeigu prižiūrėtojo arba saugotojo nėra, įteikiama šalia gyvenančiam kaimynui, kuris priima kopiją; prižiūrėtojas / saugotojas arba kaimynas turi pasirašyti gavimo patvirtinimą, ir tuomet antstolis adresatą registruotu laišku informuoja, kad dokumentai buvo įteikti (Civilinio proceso kodekso 139 straipsnis).
  3. Jeigu adresatas nerandamas (įskaitant laikino nebuvimo atvejus) arba yra neveiksnus, arba galintys pakeisti jį pirmiau nurodyti asmenys atsisako priimti dokumentus, įteikimas atliekamas tokia tvarka: a) dokumento kopija atiduodama saugoti į miesto rotušę; b) prie adresato namų, biuro arba darbovietės durų pritvirtinamas pranešimas apie tai; c) adresatui išsiunčiamas registruotas laiškas kartu su pranešimu apie įteikimą, kad jis būtų informuotas, jog dokumentas saugomas miesto rotušėje (Civilinio proceso kodekso 140 straipsnis).
  4. Jeigu adresato įprastinė gyvenamoji vieta, gyvenamoji vieta arba oficiali gyvenamoji vieta yra nežinomos, dokumento kopija atiduodama saugoti į paskutinės jo gyvenamosios vietos miesto rotušę, jeigu ir paskutinė gyvenamoji vieta nėra žinoma – kopija atiduodama saugoti į miesto, kuriame jis gimė, rotušę. Jeigu šios vietos taip pat nežinomos, kopija išsiunčiama prokurorui (Civilinio proceso kodekso 143 straipsnis).
B) Oficialus įteikimas paštu
  1. Antstolis užregistruoja dokumentų įteikimo paštu faktą ir tiksliai nurodo pašto tarnybą, kuriai dokumentas buvo pateiktas. Pašto tarnyba turi įteikti dokumentą asmeniškai adresatui, ir pripažįstama, kad dokumentas buvo įteiktas, net jeigu adresatas atsisakė jį priimti.
  2. Jeigu adresato laikinai nėra, dokumentas įteikiamas įstatymo 1982/890 7 straipsnyje nurodytam asmeniui.
  3. Jeigu šių asmenų nėra arba nėra tinkamų asmenų, kuriems galima įteikti dokumentus, arba jie atsisako juos priimti, dokumentai paliekami saugoti pašto tarnyboje. Šiuo atveju pašto darbuotojai ant adresato namų durų arba jo pašto dėžutėje palieka raštelį; adresatui taip pat išsiunčiamas registruotas laiškas kartu su pranešimu apie įteikimą.

Konstitucinis Teismas šiuo klausimu yra priėmęs sprendimą byloje (1998 m. byla Nr. 346), kurioje nustatė, kad įstatymo 1982/90 8 straipsnis prieštarauja Konstitucijai ta dalimi, kuria nustatyta, kad dokumentas turi būti grąžinamas siuntėjui praėjus dešimčiai dienų nuo atidavimo saugoti dienos ir kad įteikimas šiuo atveju pripažįstamas įvykusiu.

viršųviršų

Prokurorui nuo jo dalyvavimo byloje pradžios įteikiami visi adresatui skirti dokumentai; teismo sprendimai taip pat turi būti įteikiami prokurorui, kad būtų pradėtas skaičiuoti terminas apeliaciniam skundui paduoti (Civilinio proceso kodekso 170 ir 285 straipsniai).

Specialūs oficialaus įteikimo būdai
  • Įteikimas užsienyje yra atliekamas remiantis tarptautinėmis konvencijomis ir tik tuomet, kai nė viena iš jų netaikoma arba jos negalima taikyti, dokumentai įteikiami pagal Civilinio proceso kodekso 142 straipsnį (perdavimas adresatui paštu kartu su dokumento kopija, nusiųsta prokurorui, kuris organizuoja kopijos perdavimą Užsienio reikalų ministerijai, o ši perduoda dokumentą adresatui). Teisminių ir nesusijusių su nagrinėjama byla dokumentų oficialiam ir paprastam įteikimui civilinėse ir komercinėse bylose ES valstybėse narėse (išskyrus Daniją) taikomas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1348/2000.
  • Kai parenkamas įteikimo adresas, dokumentai gali būti įteikiami šiuo adresu, išskyrus atvejus, kai asmuo, kuriam dokumentai turi būti įteikti, miršta, persikelia arba nebevykdo atitinkamos pareigos; ši įteikimo forma yra privaloma, jeigu dokumentų įteikimo adresas yra parenkamas susitarimu ir šalys aiškiai tam pritarė (Civilinio proceso kodekso 141 straipsnis).
  • Yra konkrečios įteikimo karinės tarnybos darbuotojams taisyklės (Civilinio proceso kodekso 146 straipsnis).
  • Įteikiant juridiniam asmeniui (pvz., įmonei) arba kolektyvinei institucijai, neturinčiai juridinio asmens teisių (bendrija, asociacija), dokumento kopija įteikiama atstovui arba asmenims, nurodytiems Civilinio proceso kodekso 145 straipsnyje, registruotoje įmonės ar institucijos buveinėje arba, jeigu tokios nėra, fiziniams asmenims, kurie įstatuose nurodyti kaip teisiniai atstovai, naudojant įprastas formas, nustatytas Civilinio proceso kodekso 138 ir kituose straipsniuose.
  • Kai dokumentus reikia įteikti valstybės institucijoms, jie įteikiami teritorijos, kurioje teisminė institucija turi kompetenciją nagrinėti bylą, valstybės įgaliotam asmeniui (Konsoliduoto įstatymo 1933/1611 11 straipsnis). Dokumentai, skirti įteikti valstybės institucijoms, įteikiami valstybės įgaliotam asmeniui toje teritorijoje, kurioje yra teisminė institucija, kompetentinga nagrinėti bylą (Konsoliduoto įstatymo 1933/1611 11 straipsnis). Jeigu valstybės institucijos teisinis atstovas yra privataus sektoriaus advokatas arba vienas iš jos valstybės tarnautojų (pvz., tam tikrose taikos teisėjo nagrinėjamose bylose), dokumentai įteikiami pagal įprastas taisykles.

6. Ar yra kokių nors rašytinių įrodymų, kad dokumentas buvo įteiktas?

Oficialaus asmeninio įteikimo atveju antstolis turi dokumentiškai užfiksuoti savo veiksmus, pasirašydamas ant atitinkamo dokumento originalo ir kopijos, ir nurodyti įteikimo įvykdymo (asmuo ir jo statusas) būdą, vietą, laiką, atsisakymą (jeigu toks yra) priimti įteikiamo dokumento kopiją arba pasirašyti originalą, atliktus tyrimus, neįteikimo pagrindus ir adresato vietoje surinktą informaciją.

viršųviršų

Jeigu dokumentai įteikiami paštu, įteikimo dokumentiniai įrodymai yra antstolio surašytas pranešimas ir gavimo patvirtinimas, kurį su atitinkamu pažymėjimu grąžina dokumentus įteikusi pašto tarnyba.

Antstolio pranešimas yra oficialus dokumentas, ir tai yra autentiškas atliktų tyrimų, antstolio akivaizdoje įvykusių faktų ir jam pateiktų pareiškimų užregistravimo dokumentas, išskyrus atvejus, kai įrodoma, kad tai yra klastotė. Tai yra patikimi įrodymai, galintys įrodyti kitas aplinkybes, kurių antstolis asmeniškai nenustatė (pvz., šeimos nario arba asmens namiškio, priėmusio dokumentus, statusas).

Kalbant apie įteikimą elektroninėmis ryšio priemonėmis, antstolis įteiktą dokumentą grąžina tomis pačiomis priemonėmis ir elektroniniu parašu patvirtina dokumentų įteikimo faktą.

Paprasto įteikimo atveju įrodymai yra dokumentų gavimo patvirtinimas, kurį pasirašo adresatas, arba antstolio pranešimas, pateikiamas kartu su registruoto laiško gavimo patvirtinimu, jeigu dokumentai buvo įteikiami paštu.

Įteikimo elektroninėmis ryšio priemonėmis arba elektroniniu paštu įrodymai yra elektroniniu parašu patvirtintas dokumentų įteikimo kompiuteriu faktas.

7. Kas būna, jeigu kas nors nepavyksta ir adresatas negauna dokumento arba dokumentas įteikiamas pažeidžiant įstatymus (pvz., dokumentas įteikiamas trečiajam asmeniui)?

Įteikimo veiksmingumas priklauso nuo to, ar dokumento kopija įteikiama tinkama forma (įstatymo nustatytas gavimo arba žinojimo principas); faktas, kad adresatas buvo supažindintas su dokumento turiniu arba susipažino su juo kitu būdu ar taikant kitokią procedūrą, šiuo atveju nėra svarbus.

viršųviršų

Nebuvimas – negaliojimas

Oficialus įteikimas laikomas neįvykusiu, jeigu dokumentas nepristatomas adresatui arba pristatomas tuo adresu ar tam asmeniui, kurie su adresatu nesusiję.

Įteikimas negalioja ir yra niekinis, jeigu nebuvo laikomasi įstatymų nuostatų dėl asmens, kuriam dokumento kopija turi būti įteikta, jeigu yra pagrįstų abejonių dėl asmens, kuriam dokumentas buvo įteiktas, arba dėl datos, kurią dokumentai buvo įteikti, arba jeigu buvo pažeistos antstolio įgaliojimus reglamentuojančios teisės normos.

Skirtumas yra svarbus, nes dėl teisinių ar praktinių priežasčių tik negaliojantis pranešimas gali būti atitaisomas veiksmingiau nei tas, kuris neegzistuoja.

Pranešimo negaliojimas gali būti atitaisomas naudojant ab initio poveikį, jeigu pakartotinis bandymas yra sėkmingas arba jeigu norimas tikslas bet kuriuo atveju yra pasiektas. Pavyzdžiui, jeigu adresatas atvyksta į teismą gintis nuo pareikšto ieškinio, pranešimo apie įsakymą dėl šaukimo atvykti į teismą negaliojimas yra automatiškai panaikinamas.

Paprastas įteikimas taip pat gali neegzistuoti arba jis gali būti pripažintas negaliojančiu. Teismų praktikoje yra pripažinta, kad įteikimas negalioja, kai sekretoriatas teisminius dokumentus vienai iš šalių yra perdavęs įteikdamas juos asmeniui, tinkamai neįgaliotam jų priimti.

Kai sekretoriatas įteikdamas dokumentą naudojasi antstolio paslaugomis, bet koks pranešimo negaliojimas padaro dokumentų perdavimą negaliojančiu. Dokumentų perdavimas gali būti teisėtai atliktas lygiavertėmis formomis, jeigu jį faktiškai atliko sekretoriatas ir akivaizdu, kad dokumentai adresatui buvo įteikti konkrečią dieną.

viršųviršų

8. Ar turiu mokėti už dokumento įteikimą, jeigu taip, tai kiek?

Oficialaus įteikimo prašančios šalys turi iš anksto sumokėti antstoliui įteiktinų dokumentų pristatymo arba vežimo mokesčius ir apmokėti atitinkamas išlaidas (Konsoliduotas įstatymas 2002/115 dėl teisminio bylinėjimosi išlaidų).

Mokėtinų mokesčių skalę nustato įstatymas, ir ji kinta priklausomai nuo adresatų skaičiaus (nuo 2,58 € už du adresatus iki 12,39 € už kitus šešis adresatus).

Vežimo išlaidos mokamos pagal įstatymo nustatytą skalę ir kinta progresyviai priklausomai nuo kilometrų skaičiaus; tarifai nėra dideli (už ilgesnius nei 18 km atstumus mokamas 3,06 € mokestis, už papildomus 6 km arba jų dalį, ne mažesnę nei 3 km, mokama 0,65 €). Mokesčiai ir vežimo išlaidos yra didinamos per pusę, jeigu dokumentus norima pristatyti skubiai tą pačią arba kitą dieną.

Kai dokumentus oficialiai įteikti reikalauja teisminės institucijos (t. y. prokuroras arba teismo sekretoriatas), vežimo ir pristatymo mokesčius pagal Konsoliduoto įstatymo 2002/115 1 priede pateiktoje lentelėje nustatytą standartinį tarifą iš anksto turi sumokėti ieškinį pareiškusi šalis (2,46 € visais atvejais, išskyrus keletą išimčių; tačiau skirtumas tėra keli eurai).

Konkrečių mokesčių už paprastą įteikimą, kurį teismo sekretoriatas atlieka siųsdamas sekretoriato dokumentą adresatui arba jo teisiniam atstovui, nėra.

Jeigu šalis turi teisę gauti teisinę pagalbą, antstolio ir vežimo išlaidas bei visas įteikimo išlaidas iš anksto apmoka Finansų ministerija arba jos nurašomos iš ministerijos sąskaitos.

Nagrinėjant darbo, socialinio aprūpinimo ir socialinės apsaugos ginčus, antstolio atliekami veiksmai atleidžiami nuo visų mokesčių ir išlaidų apmokėjimo (įstatymo 1973/533 10 straipsnis ir Konsoliduoto įstatymo 2002/115 30 ir 32 straipsniai). Panašus atleidimas taikomas bylose dėl nepilnamečių vaikų įvaikinimo (įstatymas 1983/184).

« Dokumentų įteikimas - Bendro pobūdžio informacija | Italija - Bendro pobūdžio informacija »

viršųviršų

Naujausia redakcija: 26-06-2006

 
  • Bendrijos teisė
  • Tarptautinė teisė

  • Belgija
  • Bulgarija
  • Čekija
  • Danija
  • Vokietija
  • Estija
  • Airija
  • Graikija
  • Ispanija
  • Prancūzija
  • Italija
  • Kipras
  • Latvija
  • Lietuva
  • Liuksemburgas
  • Vengrija
  • Malta
  • Nyderlandai
  • Austrija
  • Lenkija
  • Portugalija
  • Rumunija
  • Slovėnija
  • Slovakija
  • Suomija
  • Švedija
  • Jungtinė Karalystė