Europos Komisija > ETIT > Dokumentų įteikimas > Vengrija

Naujausia redakcija: 17-04-2007
Spausdintinis variantas Įrašyti tinklalapį į adresyną

Dokumentų įteikimas - Vengrija

EJN logo

Šis puslapis nebeatnaujinamas. Šiuo metu rengiamas atnaujintas turinys, kuris bus pateiktas Europos e. teisingumo portale.


 

TURINIO LENTELE

1. Ką iš tikrųjų reiškia teisinė sąvoka „dokumentų įteikimas“? Kodėl dokumentų įteikimui taikomos konkrečios taisyklės? 1.
2. Kokie dokumentai turi būti įteikiami oficialiai? 2.
3. Kas yra atsakingas už dokumento įteikimą? 3.
4. Kaip paprastai dokumentas yra įteikiamas 4.
5. Kas būna, jeigu išskirtiniais atvejais įteikti dokumentą pačiam adresatui yra neįmanoma (pvz., jo nėra namuose)? 5.
6. Ar yra kokių nors rašytinių įrodymų, kad dokumentas buvo įteiktas? 6.
7. Kas nutinka, kai adresatas negauna dokumento arba dokumentas įteikiamas pažeidžiant įstatymą (pvz., įteikiamas trečiajam asmeniui)? Ar toks dokumento įteikimas vis tiek gali būti laikomas galiojančiu (pvz., ar įstatymų pažeidimas gali būti pašalintas), ar būtina dar kartą bandyti įteikti dokumentą? 7.
8. Ar reikia mokėti už dokumento įteikimą, jeigu taip, tai kiek? 8.

 

1. Ką iš tikrųjų reiškia teisinė sąvoka „dokumentų įteikimas“? Kodėl dokumentų įteikimui taikomos konkrečios taisyklės?

Pagal 1952 m. III civilinio proceso kodekso įstatymą teismo dokumentus, jeigu įstatymas nenustato kitaip, turi įteikti pašto paslaugų teikėjas. Dokumentai įteikiami remiantis atskirais teisės aktais, susijusiais su oficialių dokumentų įteikimu.

Paštu siunčiami teismo dokumentai laikomi įteiktais bandymo juos įteikti dieną, jeigu adresatas atsisakė šiuos dokumentus priimti. Jeigu dokumento nepavyko įteikti dėl to, kad adresatas jo nepriėmė (jis buvo grąžintas teismui su žyma „Jo neieškojo“), dokumentas – išskyrus atvejus, kai įrodoma priešingai, – laikomas įteiktu penktą darbo dieną po antro bandymo dokumentą įteikti paštu.

Teismas daro prielaidą, kad dokumentas nebuvo įteiktas, jeigu jis įteiktas kitam adresatui, kuris tikrajam adresatui yra priešingas asmuo arba priešinga šalis.

Jeigu pareiškimas (mokėjimo vykdomasis raštas) arba galutinis teismo sprendimas dėl bylos esmės buvo įteiktas, teismas per aštuonias dienas šaliai praneša, kad dokumentas laikomas įteiktu, išskyrus atvejus, kai šalis atsisakė priimti oficialų dokumentą. Oficialus dokumentas, kurį teismas laiko įteiktu, turi būti pridedamas prie pranešimo. Pranešime – jeigu buvo įteiktas pareiškimas (mokėjimo vykdomasis raštas) – teismas informuoja šalį apie bylinėjimosi pasekmes.

Adresatas, pateikęs tapatybę patvirtinantį dokumentą, taip pat gali jam skirtą dokumentą priimti teisme.

viršųviršų

Dokumentas, kurį reikia įteikti užsienyje, jeigu Vengrijos sudaryta tarptautinė sutartis nenustato kitaip, turi būti perduodamas Teisingumo ministerijai, kuri atlieka tolesnius veiksmus. Dokumentų įteikimas užsienyje laikomas galiojančiu, jeigu jis atitinka Vengrijos įstatymus arba valstybės, kurioje dokumentas turi būti įteiktas, įstatymus.

Jeigu šalies buvimo vieta nežinoma arba ji yra valstybėje, kuri nesuteikia teisinės pagalbos įteikiant dokumentus arba jeigu įteikiant dokumentus susiduriama su neišvengiamais sunkumais, arba jeigu aišku, kad bandymas įteikti dokumentus bus nesėkmingas, dokumentas turi būti įteikiamas pranešant apie tai teismo pranešimų lentoje. Tokiu pat būdu pranešama apie dokumentų įteikimą nežinomiems įpėdiniams.

Teismas gali nuspręsti viešai paskelbti apie dokumentų įteikimą tik jeigu šalis to prašo ir jeigu pateikiami įrodymai, patvirtinantys būtinybę įteikti dokumentus tokiu būdu.

Dokumentą, kuris turi būti įteikiamas viešai, privaloma penkiolikai dienų iškabinti teismo pranešimų lentoje ir šalies paskutinio žinomo adreso vietos rotušės skelbimų lentoje arba, jeigu dokumentą reikia įteikti nežinomiems įpėdiniams – testatoriaus paskutinio žinomo adreso vietos rotušės skelbimų lentoje.

Jeigu šalis gyvena valstybėje, kuri nesuteikia teisinės pagalbos įteikiant dokumentus, tačiau pašto ryšiai su šia valstybe yra, pranešimas taip pat turi būti išsiunčiamas toje valstybėje gyvenančios šalies adresu, jeigu galima – registruotu laišku.

Jeigu pareiškimas atsakovui turi būti įteikiamas apie jį viešai paskelbiant, teismas paskiria atsakovo patikėtinį ir įteikia pareiškimą patikėtiniui.

viršųviršų

Išlaidos, susidariusios dėl dokumento įteikimo apie jį viešai paskelbiant, turi būti apmokamos iš anksto. Jas turi apmokėti asmenys, prašę dokumentus įteikti viešo paskelbimo būdu.

Kai dokumentas įteikiamas viešo paskelbimo būdu, jis – jeigu teismas nenustato kitaip – laikomas įteiktu penkioliktą dieną nuo šio dokumento iškabinimo teismo pranešimų lentoje.

2. Kokie dokumentai turi būti įteikiami oficialiai?

Civilinio proceso kodeksas nustato, kurie dokumentai turi būti įteikiami. Tai reiškia, kad šiame sąraše nenurodyti dokumentai neturi būti įteikiami.

Oficialiai dokumentus reikia įteikti šiais atvejais:

  1. įteikiant šalims teismo sprendimą;
  2. įteikiant teismo nutartį šaliai, kuri netinkamai buvo iškviesta atvykti į teismą;
  3. įteikiant nutartį šaliai, kuri neatvyko į teisminį nagrinėjimą dėl to, kad buvo nustatyta nauja atvykimo į teismą data, arba jeigu yra galimybė pateikti specialų skundą dėl nutarties;
  4. kai teisme nagrinėjant bylą yra priimama šalutinė nutartis, kurią reikia įteikti atitinkamam asmeniui;
  5. kai visos nutartys, priimtos bylos nagrinėjimo metu, įteikiamos asmeniui, kurio vardu prokuroras arba įgaliota organizacija, kuriai specialiu įstatymu tokia galimybė yra suteikta, pradeda bylą.

Turi būti įteikiama ne tik teisinę galią turinti dokumento dalis, bet taip pat ir šios dalies motyvai, išskyrus atvejus, kai įstatymas nustato, kad teismo sprendime motyvai neturi būti nurodomi.

Teismo sprendimas, kuris nepatenka į nurodytų sprendimų grupę, turi būti laikomas įteiktu, kai apie jį paskelbiama.

viršųviršų

Analogiškai turi būti taikomos nuostatos, jeigu apie sprendimą pranešama ne tik šalims, bet ir kitiems susijusiems asmenims.

Jeigu nagrinėjant bylą šaliai atstovauja atstovas, teismo dokumentus vietoje šalies privaloma įteikti įgaliotam šalies atstovui. Ši nuostata nėra taikoma įteikiant šaukimą į teismą, kai teismas įpareigoja šalį arba jos teisinį atstovą atvykti asmeniškai.

3. Kas yra atsakingas už dokumento įteikimą?

Už tinkamą dokumentų įteikimą pagal atitinkamus įstatymus yra atsakingas teismas arba pašto paslaugų teikėjas.

4. Kaip paprastai dokumentas yra įteikiamas

Įteikimo tvarka yra tokia:

Pašto paslaugų teikėjas bando asmeniškai įteikti oficialų dokumentą, kuris buvo išsiųstas paštu kartu su gavimo patvirtinimu. Jeigu pirmasis bandymas įteikti nebuvo sėkmingas, t. y. jeigu paštininkas negalėjo įteikti dokumento adresatui arba asmeniui, turinčiam įgaliojimus priimti dokumentą (adresato artimasis giminaitis arba partneris), jis palieka pranešimą kartu su gavimo patvirtinimu, nurodydamas, kad pašto paslaugų teikėjas bandys įteikti dokumentą penktą darbo dieną po nesėkmingo bandymo įteikti dokumentą dienos. Oficialų dokumentą galima gauti prieš įteikiant antrą kartą pranešime nurodytoje pašto tarnyboje, pateikus tapatybę patvirtinantį dokumentą. Jeigu antrą kartą dokumentas įteikiamas nesėkmingai, pašto paslaugų teikėjas palieka antrą pranešimą, kuriuo adresatas informuojamas, kad oficialų dokumentą galima gauti pašto tarnyboje per penkias dienas nuo nesėkmingo bandymo įteikti dokumentą antrą kartą. Dar po penkių dienų, jeigu dokumentas neįteikiamas, pašto paslaugų teikėjas grąžina oficialų dokumentą siuntėjui su žyma „Jo neieškojo“. Jeigu adresatas atsisako priimti dokumentą, kai jis įteikiamas pirmą kartą, t. y. pašto paslaugų teikėjas randa adresatą nurodytu adresu, tačiau šis nepriima oficialaus dokumento, laikoma, kad dokumentas yra įteiktas nesėkmingo bandymo jį įteikti dieną. Šiuo atveju paslaugų teikėjas nedelsiant grąžina oficialų dokumentą siuntėjui su žyma „Atsisakė priimti“ ir taikomos teisinės pasekmės, susijusios su įteiktu dokumentu.

viršųviršų

Vyriausybės dekreto Nr. 79/2004 (IV. 19) 29 ir 30 straipsniai dėl pašto paslaugų teikimo nustato išsamias taisykles.

30 straipsnio 5 dalis nustato, kad kai to reikia dėl skubos arba dėl kitų priežasčių, institucijos (teismai arba biurai) gali įteikti dokumentus per savo kurjerį, kuris dirba pagal įprastą sutartį ir yra įdarbintas kaip valstybės tarnautojas arba viešojo sektoriaus darbuotojas, arba teismo sistemos darbuotojas. Šiuo atveju nereikia naudotis pašto paslaugomis. Kai dokumentas įteikiamas asmeniškai, priimantysis asmuo pasirašydamas ir nurodydamas datą patvirtina, kad dokumentas jam buvo įteiktas. Jeigu yra konkreti dokumentų priėmimo forma (gavimo patvirtinimas), dokumentų įteikimo faktas pripažįstamas šioje formoje. Jeigu dokumentų nepavyksta įteikti du kartus, juos privaloma bandyti įteikti dar kartą arba juos reikia įteikti įprastu paštu.

1994 m. LIII vykdymo proceso įstatymas numato antstolio įteikiamų dokumentų teisinį institutą. Antstolio atliekamas įteikimas reiškia, kad adresatas yra ieškomas ir dokumentas jam įteikiamas asmeniškai, dėl to dokumento įteikimas yra oficialiai užfiksuojamas.

Priėmus galutinį teismo sprendimą dėl bylos esmės, kuris vėliau gali būti pateikiamas kaip pagrindas pradėti vykdymo procesą, įstatymas numato galimybę dokumentą įteikti tokiu būdu, jeigu taikoma su teismo sprendimu susijusi prielaida, kad dokumentas buvo įteiktas (jis buvo įteiktas paštu) ir prašanti įteikti dokumentą šalis aiškiai to reikalauja, įtraukdama tai į savo išlaidas. Įstatymas nurodo, kad turi būti parengiamas oficialus įrašas apie įteikimą; įstatyme taip pat nurodoma, kuris asmuo turi būti informuojamas apie dokumento įteikimo rezultatus ir kokias paieškas turi atlikti antstolis, kuris atlieka veiksmus kaip „dokumentą įteikiantis antstolis“, siekdamas surasti adresatą. Dokumentą įteikia nepriklausomi teismo antstoliai arba jų pavaduotojai – nepriklausomi teismo antstolių pavaduotojai, kurie veikia antstolio vardu, ir nepriklausomi teismo antstolių mokiniai, kurie turi įgaliojimus įteikti dokumentą.

viršųviršų

5. Kas būna, jeigu išskirtiniais atvejais įteikti dokumentą pačiam adresatui yra neįmanoma (pvz., jo nėra namuose)?

Įstatymai, susiję su pašto paslaugų teikėjais, suteikia galimybę, pavyzdžiui, adresato vardu įteikti oficialius dokumentus giminaičiui, kuris gyvena adresato namuose. Jeigu tinkamo pakaitinio asmens, kuris gali priimti dokumentą, nėra, pašto paslaugų teikėjas grąžins dokumentą teismui kartu su žyma „Jo neieškojo“.

6. Ar yra kokių nors rašytinių įrodymų, kad dokumentas buvo įteiktas?

Pašto paslaugos teikėjas informuoja teismą apie įteikimą atgal išsiųsdamas išsiuntimo kvitą, kuris dar vadinamas „gavimo patvirtinimu“.

7. Kas nutinka, kai adresatas negauna dokumento arba dokumentas įteikiamas pažeidžiant įstatymą (pvz., įteikiamas trečiajam asmeniui)? Ar toks dokumento įteikimas vis tiek gali būti laikomas galiojančiu (pvz., ar įstatymų pažeidimas gali būti pašalintas), ar būtina dar kartą bandyti įteikti dokumentą?

Jeigu dokumentas netinkamai įteiktas, pvz., šalis, turinti teisę gauti dokumentą, jo negavo arba adresatas jo negavo dėl kitų priežasčių, ne dėl savo kaltės, tuomet Civilinio proceso kodekso nustatytą prielaidą teisme galima paneigti.

Adresatas per penkiolika dienų nuo informacijos apie įteikimo prielaidą gavimo kaip pareiškėjas – dėl įstatyme nustatytų priežasčių – gali pateikti prašymą paneigti įteikimo prielaidą; prašymą galima pateikti teismui, kuriame nagrinėjama atitinkama byla. Paprastai prašymo negalima pateikti praėjus šešiems mėnesiams nuo įteikimo prielaidos atsiradimo. Praleidus šį galutinį terminą, jokie įrodymai nebus priimami.

viršųviršų

Jeigu įteikimo prielaida yra susijusi tik su dokumentu, kuriuo pradedamas bylos nagrinėjimas, šalis per penkiolika dienų nuo tada, kai ji buvo informuota apie įteikimo prielaidą, gali pateikti prašymą bylos nagrinėjimo metu.

Prašymas paneigti įteikimo prielaidą gali būti pateikiamas remiantis faktu, kad pareiškėjas oficialaus dokumento negavo ne dėl savo kaltės, nes:

  1. įteikimas buvo atliktas pažeidžiant įstatymus, susijusius su oficialių dokumentų įteikimu, arba yra neteisėtas dėl kitų priežasčių arba
  2. dokumento nebuvo įmanoma gauti dėl kitų priežasčių nei išvardytosios a punkte (pvz., dėl to, kad asmuo ne dėl savo kaltės nebuvo informuotas apie įteikimą).

Tik fiziniai asmenys (šalis arba kitas byloje dalyvaujantis susijęs asmuo) gali pateikti prašymą paneigti įteikimo prielaidą, jeigu remiamasi b punkte nurodyta priežastimi.

Sprendimą, kuriuo atmetamas prašymas, galima apskųsti. Specialios teisės apskųsti sprendimą, kuriuo patenkinamas prašymas, arba sprendimą, susijusį su bylos ar vykdymo proceso sustabdymu, nėra; šiam sprendimui galima prieštarauti apskundžiant galutinį teismo sprendimą priklausomai nuo bylos esmės.

Jeigu šalis prašymą paneigti dokumentų įteikimo prielaidą pateikia remdamasi a punktu ir teismas priima prašymą, dokumentų įteikimo prielaidos teisinės pasekmės negalioja ir dokumentų įteikimas arba priemonės, bylos dokumentai, kurie buvo įvykdyti, turi būti įteikiami pakartotinai – pagal šalies prašymą ir reikiama apimtimi. Jeigu prašymą pateikia kitas pareiškėjas ir teismas jį priima, dokumentų įteikimo teisinės pasekmės, susijusios su pareiškėju, gali būti nevykdomos.

Jeigu įteikimo prielaida yra paneigiama remiantis b punktu, įteikimas turi būti atliekamas pakartotinai. Nuostatos, susijusios su įrodymais dėl neveikimo, analogiškai taikomos pateikiant prašymą ir priimant sprendimą dėl jo, jeigu įstatymas nenustato, kad tarp prielaidos paneigimą reglamentuojančių taisyklių yra skirtingų nuostatų.

Paneigti įteikimo prielaidą taip pat galima vykdymo proceso metu.

Jeigu teismo sprendimas dėl įteikimo prielaidos tapo teisiškai įpareigojantis, adresatas kaip pareiškėjas – jeigu yra pirmiau nurodytos priežastys – gali prašymą paneigti įteikimo prielaidą pirmosios instancijos teismui pateikti vykdymo proceso metu. Prašymas turi būti pateikiamas per penkiolika dienų nuo informacijos apie teismo sprendimo vykdymo proceso pradžią gavimo. Jeigu vykdymo procesas jau yra prasidėjęs, prašymas gali būti pateikiamas tik taip, kaip yra nustatyta šioje pastraipoje.

Prašymas paneigti įteikimo prielaidą turi būti išsprendžiamas per trisdešimt dienų. Priešingu atveju, remiantis prašymo išsprendimo analogija, turi būti taikomos bendrosios taisyklės.

8. Ar reikia mokėti už dokumento įteikimą, jeigu taip, tai kiek?

Teismo mokesčiai padengia visas bylos nagrinėjimo išlaidas, įskaitant ir dokumentų įteikimo išlaidas. Šalis, reikalaujanti įvykdyti dokumentą, papildomas vykdymo išlaidas turi sumokėti tik tada, kai dokumentų įteikimą, kurį atlieka antstolis, reglamentuoja Vykdymo proceso įstatymas.

« Dokumentų įteikimas - Bendro pobūdžio informacija | Vengrija - Bendro pobūdžio informacija »

viršųviršų

Naujausia redakcija: 17-04-2007

 
  • Bendrijos teisė
  • Tarptautinė teisė

  • Belgija
  • Bulgarija
  • Čekija
  • Danija
  • Vokietija
  • Estija
  • Airija
  • Graikija
  • Ispanija
  • Prancūzija
  • Italija
  • Kipras
  • Latvija
  • Lietuva
  • Liuksemburgas
  • Vengrija
  • Malta
  • Nyderlandai
  • Austrija
  • Lenkija
  • Portugalija
  • Rumunija
  • Slovėnija
  • Slovakija
  • Suomija
  • Švedija
  • Jungtinė Karalystė