Europos Komisija > ETIT > Dokumentų įteikimas > Vokietija

Naujausia redakcija: 15-06-2006
Spausdintinis variantas Įrašyti tinklalapį į adresyną

Dokumentų įteikimas - Vokietija

EJN logo

Šis puslapis nebeatnaujinamas. Šiuo metu rengiamas atnaujintas turinys, kuris bus pateiktas Europos e. teisingumo portale.


 

TURINIO LENTELE

1. Kokia yra praktinė teisinės sąvokos „dokumentų įteikimas“ reikšmė? Kodėl dokumentų įteikimui taikomos konkrečios taisyklės? 1.
2. Kokie dokumentai turi būti įteikiami oficialiai? 2.
3. Kas yra atsakingas už dokumento įteikimą? 3.
4. Kaip paprastai dokumentas yra įteikiamas? 4.
5. Kas būna, jeigu išskirtiniais atvejais įteikti dokumentą pačiam adresatui yra neįmanoma (pvz., jo nėra namuose)? 5.
6. Ar yra kokių nors rašytinių įrodymų, kad dokumentas buvo įteiktas? 6.
7. Kas būna, jeigu adresatas negauna dokumento, kuris turėjo būti jam įteiktas, arba dokumentas nebuvo įteiktas įstatymuose reglamentuojamu būdu (pvz., dokumentas įteikiamas trečiajam asmeniui)? 7.
8. Ar turiu mokėti už dokumentą? Jeigu taip, tai kiek? 8.

 

1. Kokia yra praktinė teisinės sąvokos „dokumentų įteikimas“ reikšmė? Kodėl dokumentų įteikimui taikomos konkrečios taisyklės?

„Įteikimas“ reiškia rašytinių pareiškimų ir sprendimų pranešimą, kuris turi būti atliktas ir patvirtintas įstatymuose nustatyta forma. Pranešimas reiškia, jog suteikiama galimybė atkreipti dėmesį. Įteikimas padeda garantuoti tinkamą procesą ir sąžiningą procedūrą.

Įteikimu siekiama garantuoti, kad adresatas yra realiai informuotas apie procedūrinį etapą arba jam yra bent suteikiama galimybė gauti informacijos be jokių kliūčių. Taigi bet kokio dokumento įteikimo tikslas yra pranešti apie jo turinį. Realiai atkreipti į jį dėmesį nusprendžia adresatas.

Įteikimą organizuojanti šalis privalo turėti galimybę patvirtinti dokumento pristatymo datą ir pristatymo būdą. Tai yra privalomas reikalavimas siekiant teisinio aiškumo.

2. Kokie dokumentai turi būti įteikiami oficialiai?

Įstatymuose nėra galutinių nuostatų dėl konkrečių dokumentų, kurie turi būti oficialiai įteikiami.

Dokumentai turi būti būtinai įteikiami, jei jų įteikimas yra numatytas įstatymuose arba reikiamą nurodymą duoda teismas (Vokietijos civilinio proceso taisyklių, vok. Zivilprozessordnung, ZPO, 166 skirsnio 2 dalis).

Įteikimas šalių iniciatyva atliekamas, kai toks įteikimas numatytas įstatymuose, pavyzdžiui, turto arešto, laikinojo uždraudimo arba turto arešto ir perdavimo nutarimo atveju (ZPO 191 skirsnis).

viršųviršų

Oficialus įteikimas yra būtinas, kai tai yra tikslinga ir kai tai yra būtina teisiniam aiškumui garantuoti, pavyzdžiui, teisės įgyjamos arba laikotarpiai pradedami skaičiuoti tik vadovaujantis pranešimo faktu. Taigi dokumentų, kurie, vadovaujantis įstatymais, turi būti įteikti, yra rašytiniai teismo įsakymai arba teismo sprendimai ir nutarimai, kurie gali būti užginčyti, nedelsiant pateikiant apeliacinį skundą.

3. Kas yra atsakingas už dokumento įteikimą?

Būtina skirti oficialųjį įteikimą ir įteikimą šalių iniciatyva.

Oficialaus įteikimo atveju įteikimą iš esmės atlieka teismo, kuriame iškelta ir vis dar nagrinėjama byla, kanceliarijos registratorius (ZPO 168 skirsnio 1 dalis). Registratorius gali savo nuožiūra pasirinkti tinkamą įteikimo būdą.

Jis gali pasinaudoti šiomis galimybėmis:

  • jis, pavyzdžiui, gali dokumentus įteikti advokatui ir gauti iš jo dokumentų gavimo patvirtinimą (ZPO 174 skirsnis);
  • jis gali pats įteikti dokumentą adresatui arba jo teisėtam atstovui, siųsdamas dokumentą tam tikram oficialiam skyriui (ZPO 173 skirsnis);
  • jis gali nurodyti įteikti dokumentą pašto tarnybai, kaip subrangovei. Tuo metu jis gali iš specialaus tiekėjų pogrupio pasirinkti tarnybą įteikimui pasirašytinai su gavimo patvirtinimu (ZPO 175 skirsnis);
  • jis gali nurodyti įteikti dokumentus kuriam nors teismo pareigūnui.

Kai kuriais įstatymuose numatytais atvejais už įteikimo organizavimą yra atsakingas teisėjas, pavyzdžiui, įteikimo užsienio valstybėje (183, 184 skirsniai) arba viešojo įteikimo atveju (186, 187 skirsniai).

viršųviršų

Įteikimas šalių iniciatyva paprastai atliekamas pasitelkiant teismo antstolį. Nurodymus jam tiesiogiai pateikia šalis arba jis veikia pagal susitarimą su teismo, nagrinėjančio procedūrinius klausimus, kanceliarija (192 skirsnis).

Savo ruožtu teismo antstolis gali nurodyti pašto tarnybai įteikti dokumentus (194 skirsnis).

4. Kaip paprastai dokumentas yra įteikiamas?

Dažniausiai praktikoje pasitaikanti įteikimo rūšis yra oficialus įteikimas. Toks įteikimas paprastai atliekamas per pašto tarnybą.

Šiuo tikslu registratorius nurodo pašto tarnybai atlikti įteikimą ir perduoda užklijuotame voke esantį įteiktiną dokumentą, kartu su kuriuo pateikia parengtą įteikimo pažymėjimo blanką (ZPO 176 skirsnis). Tada pašto tarnybos darbuotojas dokumentą įteikia. Pirmenybė suteikiama tiesioginiam dokumento įteikimui adresatui, kitaip tariant, dokumentas turi būti perduotas adresatui asmeniškai. Toks pristatymas gali būti atliktas bet kurioje vietoje ir nėra susijęs su kokia nors konkrečia vieta (ZPO 177 skirsnis).

Adresatu yra laikomas asmuo, kuriam yra skirtas dokumentas, jo teisinis atstovas (ZPO 170 skirsnis) arba jo įgaliotas atstovas (ZPO 171 skirsnis).

Įteikęs dokumentą, pašto tarnybos darbuotojas užpildo įteikimo pažymėjimo blanką ir nedelsdamas išsiunčia jį teismo kanceliarijai kaip įteikimo įrodymą.

Jei šaliai atstovauja advokatas, dokumentai paprastai įteikiami advokatui, gaunant iš jo gavimo patvirtinimą (ZPO 171, 174 skirsniai). Gavęs dokumentą, teisininkas grąžina teismui savo pasirašytą dokumento gavimo patvirtinimą.

viršųviršų

Jei abiem šalims atstovauja advokatai, dokumentų įteikimas gali būti atliekamas tarp dviejų advokatų (ZPO 195 skirsnis). Tai taip pat yra taikoma dokumentams, kurie turi būti įteikti oficialiai, nebent pranešimas priešiškai pusei turi būti pateiktas tuo pačiu metu, kai yra priimamas teismo nutarimas. Dokumente turi būti nurodytas pareiškimas, kad įteikimas atliekamas tarp dviejų advokatų. Tokiu atveju įteikimo įrodymu taip pat laikomas datuotas ir pasirašytas dokumentų gavimo patvirtinimas.

5. Kas būna, jeigu išskirtiniais atvejais įteikti dokumentą pačiam adresatui yra neįmanoma (pvz., jo nėra namuose)?

Kai tiesiogiai įteikti dokumentą adresatui yra neįmanoma, galima dokumentą įteikti per pripažintą atstovą arba įgaliotinį.

5.1.

Pirmoji galimybė yra įteikimas per pripažintą atstovą arba įgaliotinį nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, įmonės patalpose ir institucijose (ZPO 178 skirsnis). Pagal šią nuostatą, įteikti dokumentą per pripažintą atstovą arba įgaliotinį galima, jei asmuo, kuriam turi būti įteiktas dokumentas, nebuvo rastas savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, įmonės patalpose ar bendruomenės įstaigoje, kurioje jis gyvena.

Įteikimas per pripažintą atstovą arba įgaliotinį atliekamas pristatant dokumentą vienam iš šių asmenų:

  • suaugusiam šeimos nariui, šeimai dirbančiam asmeniui arba suaugusiam nuolatiniam sugyventiniui, gyvenančiam adresato nuolatinės gyvenamosios vietos adresu;
  • adresato įmonės patalpose šioje įmonėje dirbančiam asmeniui;
  • institucijos vadovui arba šiam reikalui įgaliotam atstovui.

Tačiau įteikimas per pripažintą atstovą arba įgaliotinį negali būti atliktas per pirmiau minėtus asmenis, jei jie dalyvauja byloje kaip asmens, kuriam turi būti įteiktas dokumentas, priešiška šalis.

viršųviršų

5.2.

Jei atlikti įteikimą per pripažintą atstovą arba įgaliotinį nuolatinėje gyvenamojoje vietoje ar įmonės patalpose neįmanoma, įteikti dokumentą per pripažintą atstovą arba įgaliotinį galima paliekant dokumentą pašto dėžutėje (ZPO 180 skirsnis). Tokiu atveju dokumentas turi būti įdėtas į adresato nuolatinei gyvenamajai vietai ar įmonės patalpoms priklausančią pašto dėžutę.

5.3.

Jei įteikti dokumentą per pripažintą atstovą arba įgaliotinį institucijoje, kurioje gyvena adresatas, arba įteikti per pripažintą atstovą arba įgaliotinį paliekant dokumentą pašto dėžutėje nėra įmanoma, įteikimas per pripažintą atstovą arba įgaliotinį gali būti atliktas deponuojant įteiktiną dokumentą (ZPO 181 skirsnis).

Dokumentas gali būti deponuotas apygardos teismo, kurio jurisdikcijai priklauso įteikimo vietovė, kanceliarijoje arba, jei atlikti įteikimą nurodyta pašto tarnybai, šios tarnybos nurodytoje vietoje įteikimo gyvenvietėje.

Adresatui apie dokumentų deponavimą turi būti pranešama paprastiems laiškams taikomu būdu. Jei tai neįmanoma, pranešimas turi būti pritvirtintas prie nuolatinės gyvenamosios vietos durų, įmonės patalpų ar institucijos durų.

Deponuotą dokumentą turi būti įmanoma pasiimti per tris mėnesius, o jei per šį laikotarpį adresatas jo nepasiima, dokumentas grąžinamas siuntėjui.

5.4.

Jei adresatas yra namuose, bet atsisako priimti dokumentą, būtina skirti šias situacijas:

  • jei priimti dokumentą atsisakoma teisėtai, įteikimas turi būti tinkamai atliktas pakartotinai. Atsisakymas yra teisėtas, pavyzdžiui, jei nurodytas neteisingas adresas arba adresatas nurodytas netiksliai;
  • jei priimti dokumentą atsisakoma neteisėtai, jis turi būti paliktas nuolatinėje gyvenamojoje vietoje arba įmonės patalpose. Jei adresatas neturi nuolatinės gyvenamosios vietos ar įmonės patalpų, dokumentas turi būti grąžintas siuntėjui (ZPO 179 skirsnis)

Įteikimas per pripažintą atstovą arba įgaliotinį tampa įsigalioja, kai yra atliekamas: šis įteikimas yra fiktyvus. Taigi laikoma, kad dokumentas įteiktas, kai yra pateikiamas reikiamas rašytinis pareiškimas. Todėl nesvarbu, ar adresatas realiai gauna dokumentą. Taip pat nesvarbu, ar jis iš viso sužino apie tokio dokumento buvimą.

viršųviršų

6. Ar yra kokių nors rašytinių įrodymų, kad dokumentas buvo įteiktas?

Taip. Šiam tikslui teikiamame blanke turi būti išrašytas pažymėjimas, kuris turi būti nedelsiant grąžintas teismo kanceliarijai (ZPO 182 skirsnis) kaip įteikimo įrodymas. Šiame pažymėjime nurodyti visi įteikimui įrodyti reikalingi duomenys, būtent:
  • asmens, kuriam turi būti įteiktas dokumentas, duomenys,
  • asmens, kuriam dokumentas buvo pristatytas, duomenys,
  • įteikimo vieta, data ir taip pat, jei nurodo teismas, laikas,
  • įteikimą atliekančio asmens visas vardas, pavardė ir parašas ir, jei taikoma, bendrovės, kuriai buvo duotas nurodymas dėl įteikimo, arba valstybės institucijos, kuri pateikė prašymą atlikti įteikimą, duomenys.

Jei įteikimas atliekamas šalių iniciatyva, įteikimo pažymėjimas turi būti nusiųstas šaliai, kurios vardu buvo atliktas įteikimas (ZPO 193 skirsnio 3 dalis).

Įteikimo per pripažintą atstovą arba įgaliotinį atveju taikomos kai kurios specialios nuostatos: šiais atvejais pažymėjime taip pat visada turi būti nurodoma įteikimo per pripažintą atstovą arba įgaliotinį priežastis. Jei dokumentas įteikiamas per pripažintą atstovą arba įgaliotinį taikant deponavimo priemonę, pažymėjime turi būti nurodytas būdas, kuriuo buvo pateiktas rašytinis pranešimas apie deponavimą. Jei priimti dokumentą buvo neteisėtai atsisakyta, pažymėjime būtina nurodyti, kas atsisakė jį priimti ir ar laiškas buvo paliktas įteikimo vietoje ar grąžintas siuntėjui.

Tam tikrais įstatymuose numatytais atvejais įteikimo pažymėjimas, kaip įrodymas, nėra reikalingas:

viršųviršų

  • jei įteikimas atliekamas pristatant dokumentą teismo oficialiam skyriui, bylose ir ant dokumento padarytas įrašas, kad įteikimas buvo atliktas, yra laikomas įteikimo įrodymu (ZPO 173 skirsnio antrasis sakinys);
  • jei dokumentas įteikiamas advokatui, įrodymui pakanka advokato gavimo fakto patvirtinimo (ZPO 174 skirsnio 1 ir 4 dalys);
  • jei įteikimas atliekamas pristatant laišką pasirašytinai ir gaunant gavimo patvirtinimą, įrodymui pakanka gavimo patvirtinimo (ZPO 175 skirsnio antrasis sakinys);
  • ta pati nuostata taikoma, jei įteikimas atliekamas užsienyje pristatant laišką pasirašytinai ir gaunant gavimo patvirtinimą (ZPO 183 skirsnio 1 dalies 1 punktas, 183 skirsnio 2 dalies pirmasis sakinys);
  • jei įteikimas atliekamas užsienyje pasitelkiant į pagalbą užsienio šalies valstybės institucijas ar Vokietijos federalinės vyriausybės arba užsienio reikalų ministerijos konsulinę atstovybę, įteikimas įrodomas valstybės institucijos, kuriai buvo pateiktas prašymas dėl pagalbos, pažymėjimu (ZPO 183 skirsnio 1 dalies 2 ir 3 punktai, 183 skirsnio 2 dalies antrasis sakinys).

7. Kas būna, jeigu adresatas negauna dokumento, kuris turėjo būti jam įteiktas, arba dokumentas nebuvo įteiktas įstatymuose reglamentuojamu būdu (pvz., dokumentas įteikiamas trečiajam asmeniui)?

7.1.

Kita nei įstatymuose numatyta forma atliktas įteikimas iš esmės laikomas negaliojančiu, jei buvo pažeistos svarbios nuostatos.

Įstatymuose pripažįstamos šio principo išimtys, kuriose yra atsižvelgiama į įteikimo tikslą, konkrečiai į įrodymo, ar įteikimo gavėjas gavo įteiktiną dokumentą ir kaip jis buvo gautas, pateikimą.

viršųviršų

Galimybė atitaisyti įstatymo pažeidimą priklauso nuo to, ar dokumentas realiai pasiekė adresatą. Tokiu atveju laikoma, kad dokumentas buvo įteiktas tuo metu, kai pasiekė adresatą (ZPO 189 skirsnis).

Įteikimo nuostatų pažeidimas atitaisomas atgaline data, ir teismas šiuo klausimu negali veikti savo nuožiūra. Pažeidimas atitaisomas, net jei įteikimu pradėtas įstatymuose numatytas terminas, tai yra laikotarpis, kuris negali būti pakeistas.

7.2.

Jei adresatas negauna dokumento, kuris turi būti įteiktas, būtina skirti:

  • jei įteikimas buvo atliktas pažeidžiant esmines nuostatas, neįmanoma pasinaudoti galimybe atitaisyti padėtį. Taigi įteikimas yra negaliojantis ir jį būtina atlikti pakartotinai;
  • jei įteikimas buvo atliktas vadovaujantis įstatymų nuostatomis, laikoma, kad pranešimas buvo įteiktas. Tai siejama su nuostatomis dėl įteikimo per pripažintą atstovą arba įgaliotinį. Tačiau esant nebaustinam žinių apie įteikimą stygiui, galima grįžti prie pirmiau nurodytos galimybės, vadovaujantis ZPO 230 ir paskesniais skirsniais.

8. Ar turiu mokėti už dokumentą? Jeigu taip, tai kiek?

Būtina skirti oficialųjį įteikimą ir įteikimą šalių iniciatyva.

Oficialaus įteikimo atveju, kai įteikimas atliekamas rengiant įteikimo pažymėjimą arba pristatant laišką pasirašytinai ir gaunant gavimo patvirtinimą, iš esmės yra taikomi visi pašto mokesčiai. Jei įteikimą atlieka teisimo pareigūnai, vietoj realių išlaidų yra taikomas 7,5 euro mokestis už vieną įteikimą.

Įteikimą šalių iniciatyva atlieka teismo antstolis. Teismo antstolis įteikimo organizavimui paštu taiko 2,5 euro mokestį. Papildomai atlyginamos išlaidos už būtinų kopijų darymą ir pašto mokesčius. Jei dokumentą, kuris buvo pristatytas teismo antstoliui įteikimui parengti, būtina patvirtinti, taikomas atskiras nekintamas dokumento mokestis. Pirmiesiems penkiasdešimčiai puslapių mokestis yra 0,5 euro už puslapį, o už kiekvieną paskesnį puslapį – 0,15 euro.

Jei įteikimą teismo antstolis atlieka pats, taikomas 7,5 euro mokestis. Tokiu atveju antstoliui taip pat turi būti atlygintos kelionės išlaidos nuo 2,5 iki 10 eurų, priklausomai nuo atstumo, kurį tenka įveikti adresatui pasiekti.

« Dokumentų įteikimas - Bendro pobūdžio informacija | Vokietija - Bendro pobūdžio informacija »

viršųviršų

Naujausia redakcija: 15-06-2006

 
  • Bendrijos teisė
  • Tarptautinė teisė

  • Belgija
  • Bulgarija
  • Čekija
  • Danija
  • Vokietija
  • Estija
  • Airija
  • Graikija
  • Ispanija
  • Prancūzija
  • Italija
  • Kipras
  • Latvija
  • Lietuva
  • Liuksemburgas
  • Vengrija
  • Malta
  • Nyderlandai
  • Austrija
  • Lenkija
  • Portugalija
  • Rumunija
  • Slovėnija
  • Slovakija
  • Suomija
  • Švedija
  • Jungtinė Karalystė