Europos Komisija > ETIT > Dokumentų įteikimas > Belgija

Naujausia redakcija: 01-08-2007
Spausdintinis variantas Įrašyti tinklalapį į adresyną

Dokumentų įteikimas - Belgija

EJN logo

Šis puslapis nebeatnaujinamas. Šiuo metu rengiamas atnaujintas turinys, kuris bus pateiktas Europos e. teisingumo portale.


 

TURINIO LENTELE

1. Ką praktiškai reiškia terminai „tiesioginis įteikimas“ ir „pristatymas paštu“? Kodėl reikalinga speciali procesinių dokumentų įteikimo ir siuntimo tvarka? 1.
2. Kokius dokumentus reikia įteikti? Kokius dokumentus reikia pristatyti paštu? 2.
3. Kas atsako už procesinių dokumentų įteikimą ar siuntimą? 3.
4. Kaip praktiškai vyksta dokumento įteikimas ar pristatymas paštu? 4.
5. Ką daryti, kai neįmanoma procesinių dokumentų įteikti adresatui asmeniškai ar pristatyti jam paštu (pvz., jei adresato nėra namuose)? 5.
6. Ar egzistuoja raštiškas patvirtinimas, kad adresatui dokumentas įteiktas arba pristatytas paštu? 6.
7. Kas atsitinka, jei dėl kokių nors priežasčių adresatas dokumento negauna arba adresatui įteikiant ar paštu pristatant procesinį dokumentą pažeidžiamas įstatymas (pvz., dokumentas įteikiamas arba pristatomas paštu trečiam asmeniui)? Ar vis tiek manoma, kad procesinis dokumentas įteiktas arba pristatytas paštu (pvz., ar galima įstatymo pažeidimus ištaisyti?)? Ar reikia dokumentą pakartotinai įteikti ar išsiųsti? 7.
8. Ar reikia už procesinio dokumento įteikimą ar pristatymą paštu mokėti? Jei taip, kiek? 8.

 

1. Ką praktiškai reiškia terminai „tiesioginis įteikimas“ ir „pristatymas paštu“? Kodėl reikalinga speciali procesinių dokumentų įteikimo ir siuntimo tvarka?

Svarstant bylą teisme labai svarbu palaikyti ryšį. Būtina šalis ir teisėją informuoti apie tai, ko reikalauja ieškovas, kokius argumentus pateikia gynėjas, kas vyksta proceso metu ir kokį sprendimą priima teisėjas. Teismo sprendimui nepritarianti šalis, teikianti apeliaciją aukštesnės instancijos teismui, privalo apie tai pranešti kitoms šalims. Ryšys palaikomas įteikiant procesinius dokumentus (šaukimą, prašymą, išvadą, nuosprendį, apeliaciją ir t.t.) ar juos siunčiant paštu. Čia kalbama ne apie pačius dokumentus, bet apie tai, kaip apie juos pranešama šalims ir, jei reikia, teisėjui. Ryšio palaikymo tvarką nustato Belgijos teisės kodekso 32 – 47 straipsniai (žiūrėkite Teisingumo ministerijos interneto svetainėje Federale Overheidsdienst Justitie DeutschfrançaisNederlands, Teisės aktai français(„Rechtsbronnen“) -> Konsoliduotieji teisės aktai („geconsolideerde wetgeving“): teisės akto rūšis („juridische aard“) = teisės kodeksas („gerechtelijk wetboek“), žodis (-iai) („woord(en)“) = pirmoji dalis bendrieji pagrindai („eerste deel algemene beginselen“).

viršųviršų

Belgijos teisinėje sistemoje yra skirtumas tarp dokumentų tiesioginio įteikimo ir pristatymo paštu.

Savo esme įteikimas yra kito asmens supažindinimas su procesiniu dokumentu tarpininkaujant ministerijos pareigūnui. Belgijoje šis pareigūnas vadinamas teismo antstoliu. Patį įteikimą sudaro tai, kad teismo antstolis pagal antstolio pranešimą įteikia tam asmeniui originalą atitinkantį procesinio dokumento nuorašą.

Ir atvirkščiai, siuntimas yra procesinio dokumento originalo ar nuorašo pristatymas paštu, kitaip tariant, be ministerijos pareigūno tarpininkavimo.

Paprastai procesiniai dokumentai yra įteikiami. Dokumentai pristatomi paštu tik tam tikrais įstatymo numatytais atvejais.

2. Kokius dokumentus reikia įteikti? Kokius dokumentus reikia pristatyti paštu?

Kokius procesinius dokumentus reikia įteikti arba pristatyti paštu, numato įstatymas. Šių dokumentų yra per daug, kad būtų galima čia išsamiai išvardyti. Keletas pavyzdžių: šaukimas, prašymas, nuosprendis, apeliacija, skundas ir t.t.

3. Kas atsako už procesinių dokumentų įteikimą ar siuntimą?

Procesinis dokumentas įteikiamas pagal teismo antstolio pranešimą, taigi jį įgyvendina teismo antstolis.

Procesinį dokumentą siunčia teismo raštininkas (kartais – prokuratūra) paštu teismo laišku – tam tikros rūšies registruotu laišku, įteikiamu pasirašytinai; siunčiama paprastu laišku arba registruotu laišku. Teismo laiško siuntimo tvarka numatyta Belgijos teisės kodekso 46 straipsnyje. Įsigaliojus 2000 m. spalio 20 d. įstatymui dėl telekomunikacijos priemonių naudojimo ir elektroninio parašo galiojimo teismo ir kitose procedūrose dokumentus bus galima siųsti faksu bei elektroniniu paštu.

viršųviršų

4. Kaip praktiškai vyksta dokumento įteikimas ar pristatymas paštu?

Procesinis dokumentas pagal Belgijos teisės kodekso 32 straipsnio nuostatas įteikiamas tokiu būdu: teismo antstolis adresatui asmeniškai įteikia originalą atitinkantį dokumento nuorašą, kitaip tariant, supažindina adresatą su dokumentu. Minėtas Teisės kodekso straipsnis numato, kad asmeniui atsisakius priimti dokumento nuorašą teismo antstolis apie tai pažymi ant originalo ir tuomet manoma, kad dokumentas įteiktas (manoma, kad asmuo supažindintas su dokumentu).

Jeigu dokumentas įteikiamas juridiniam asmeniui (pvz., valstybei, savivaldybei, akcinei bendrovei, uždarajai ribotos atsakomybės akcinei bendrovei), supažindinti asmenį (įteikti patvirtintą nuorašą) fiziškai nėra galima. Taigi pagal Belgijos teisės kodekso 34 straipsnį manoma, kad procesinis dokumentas įteiktas asmeniui, kai dokumento nuorašas perduodamas institucijai arba paskirtam asmeniui, kuris pagal įstatymą, įstatus arba įgaliojimą turi teisę vienas ar drauge su kitais asmenimis atstovauti juridinį asmenį teisme.

Kaip jau minėta anksčiau, procesinis dokumentas siunčiamas paštu paprastu laišku, registruotu laišku ar teismo laišku, o ateityje jį bus galima siųsti faksu arba elektroniniu paštu.

5. Ką daryti, kai neįmanoma procesinių dokumentų įteikti adresatui asmeniškai ar pristatyti jam paštu (pvz., jei adresato nėra namuose)?

Jeigu neįmanoma dokumento įteikti asmeniškai, pagal Belgijos teisės kodekso 35 straipsnį dokumentas įteikiamas adresato gyvenamosios vietos, jei jos nėra, buvimo vietos adresu. Juridiniam asmeniui aktas įteikiamas registruotos buveinės ar administracijos buveinės adresu.

viršųviršų

Sąvokas „gyvenamoji vieta“ ir „buvimo vieta“ apibrėžia Belgijos teisės kodekso 36 straipsnis. Gyvenamoji vieta yra gyventojų registre nurodyta pagrindinė asmens gyvenamoji vieta. Buvimo vieta yra ta vieta, kur asmuo būna, pavyzdžiui, jo darbo (biuro) vieta, prekybos ar pramonės vieta.

Kam tokiais atvejais įteikiamas procesinis dokumentas? Pagal Belgijos teisės kodekso 35 straipsnio nuostatas, procesinio dokumento nuorašas įteikiamas adresato giminaičiui, sutuoktiniui, patarnaujančiam asmeniui (tarnaitei) ar atstovui.

Dokumento negalima įteikti jaunesniam nei šešiolikos metų vaikui.

Tais atvejais, kai procesinis dokumentas įteikiamas ne asmeniškai adresatui, Belgijos teisės kodekso 44 straipsnis numato papildomus formalumus: dokumento nuorašas įteikiamas užklijuotame voke su antstolių kontoros antspaudu ant klijavimo vietos, užrašyta adresato pavarde, vardu ir gyvenamosios vietos adresu ir žodžiais „Pro Justitia. Nedelsiant perduoti.“ Ant voko negali būti jokių kitų pastabų. Apie formalumų atlikimą pažymima antstolio pranešime ir ant nuorašo. Tačiau antstolio pranešimo nuorašai, adresuoti skirtingiems asmenims, turintiems tą pačią gyvenamąją vietą, jei jos nėra, tą pačią buvimo vietą, nededami į užklijuotą voką, jei jie įteikiami vienam iš minėtų asmenų.

Gali atsitikti taip, kad dokumento negalima įteikti nei adresatui asmeniškai, nei jo gyvenamosios ar buvimo vietos adresu. Situaciją, kai teismo antstolis neranda asmens, kuriam privalo įteikti dokumentą, o šio asmens gyvenamojoje ar buvimo vietoje taip pat nėra kam įteikti dokumentą (adresato giminaičio, sutuoktinio ir t.t.), reguliuoja Belgijos teisės kodekso 37 straipsnis (baudžiamosiose bylose) ir 38 straipsnis (kitose bylose).

viršųviršų

Jeigu teismo antstolio pranešimo baudžiamojoje byloje nepavyksta įteikti Belgijos teisės kodekso 35 straipsnyje numatyta tvarka, tuomet pagal šio kodekso 37 straipsnį dokumentas įteikiamas perduodant jį policijos komisariatui; jei policijos komisaro nėra – merui, šerifui ar kitam įgaliotam pareigūnui. Teismo antstolis adresato gyvenamojoje vietoje, o jos nesant, buvimo vietoje užklijuotame voke palieka pranešimą, kuriuo informuoja apie bandymą įteikti dokumentą ir nurodo, kur adresatas šį dokumentą gali atsiimti.

Centrinė būstinė, policijos komisaras, meras, šerifas ar kitas įgaliotas pareigūnas imasi visų tinkamų priemonių kuo greičiau perduoti dokumento nuorašą adresatui.

Šie asmenys privalo nedelsdami pranešti prokuratūrai, kada teismo antstolio pranešimo nuorašas buvo įteiktas adresatui ar vienam iš Belgijos teisės kodekso 35 straipsnyje nurodytų asmenų arba dėl kokių priežasčių nuorašo nebuvo galima įteikti.

Šiuo tikslu teismo antstolis užpildo formą, kurioje nurodo tęsėjų kolegijos duomenis, teismo posėdžio ar nagrinėjimo datą, prokuratūrą, kurią reikia informuoti, bei asmens, kuriam turi būti įteiktas dokumento nuorašas, pavardę ir adresą. Minėtą formą teismo antstolis prideda prie centrinėje būstinėje, policijos komisarui, merui, šerifui ar įgaliotam pareigūnui paliekamo voko.

Antstolio pranešimo nuorašas policijos komisarui, merui, šerifui ar įgaliotam pareigūnui įteikiamas ir adresatui ar vienam iš Belgijos teisės kodekso 35 straipsnyje minimų asmenų perduodamas nemokamai.

Jeigu teismo antstolio pranešimo kitoje nei baudžiamoji byla nepavyksta įteikti Belgijos Teisės kodekso 35 straipsnyje numatyta tvarka, tuomet pagal šio kodekso 38 straipsnį dokumentas įteikiamas paliekant antstolio pranešimo nuorašą adresato gyvenamojoje vietoje, o jos nesant, buvimo vietoje užklijuotame voke ant voko pažymint šio kodekso 44 straipsnio pirmoje dalyje nurodytus duomenis, t.y. voko klijavimo vietoje uždedamas teismo antstolio kontoros antspaudas, užrašoma adresato pavardė, vardas ir gyvenamosios vietos adresas bei žodžiai „Pro Justitia. Nedelsiant perduoti.“ Ant voko negali būti jokių kitų pastabų.

viršųviršų

Teismo antstolis ant pranešimo originalo ir patvirtinto nuorašo pažymi šio nuorašo palikimo datą, laiką ir vietą. Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po bandymo įteikti pranešimą teismo antstolis registruotu laišku adresato gyvenamosios vietos, jos nesant – buvimo vietos, adresu išsiunčia savo pasirašytą laišką, kuriame nurodo bandymo įteikti datą ir laiką bei galimybę adresatui asmeniškai ar per raštu įgaliotą atstovą antstolių kontoroje atsiimti šio pranešimo originalą atitinkantį nuorašą per tris mėnesius skaičiuojant nuo pranešimo datos. Jei adresatas yra įteikęs prašymą pakeisti gyvenamąją vietą, trečioje dalyje minimas registruotas laiškas siunčiamas gyventojų registre registruotu adresu bei adresato nurodytu adresu, kuriuo jis planuoja registruoti naują gyvenamąją vietą. Laiške nurodoma teismo antstolio pavardė, kontoros adresas, darbo valandos ir telefonas.

Jeigu dėl vietoje nustatytų faktinių aplinkybių tampa aišku, kad fiziškai neįmanoma įteikti dokumento paliekant antstolio pranešimo nuorašą adresato gyvenamojoje vietoje, o jos nesant – buvimo vietoje, pranešimo nuorašas perduodamas prokurorui, kurio jurisdikcijoje nustatytos minėtos faktinės aplinkybės. Ant dokumento originalo ir nuorašo nurodomos faktinės aplinkybės, verčiančios dokumentą įteikti prokurorui. Ši nuostata galioja ir tuomet, kai asmuo, kuriam turi būti įteiktas dokumentas, yra išvykęs iš patalpų, nurodytų kaip jo gyvenamoji vieta, ir nepateikęs prašymo perregistruoti gyvenamąją vietą. Prokuroro prašymu imamasi visų būtinų priemonių nuorašui kaip įmanoma greičiausiai įteikti adresatui.

Jei reikia procesinius dokumentus įteikti adresatams, kurių gyvenamoji ar buvimo vieta žinomai yra užsienyje, Belgijoje galima išskirti tris sistemas: dokumentų įteikimo ar pristatymo paštu tvarką reguliuoja Europos Bendrijos reglamentas (žiūrėkite Reglamentą (EB) Nr. 1348/2000 dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo valstybėse narėse zie Verordening (EG) nr. 1348/2000 inzake de betekening en de kennisgeving in de lidstaten van gerechtelijke en buitengerechtelijke stukken in burgerlijke of in handelszaken), Konvencija (pvz., 1965 m. lapkričio 15 d. Hagos konvencija, Hagos konferencija dėl privatinės tarptautinės teisės Haagse Conferentie voor Internationaal Privaatrecht Englishfrançais) arba nė vienas iš minėtųjų. Šiame straipsnyje aptariamas tik trečiasis atvejis.

viršųviršų

Atvejus, kuriems netaikomas joks reglamentas ar konvencija, reguliuoja Belgijos teisės kodekso 40 straipsnis. Pagal šio straipsnio nuostatas teismo antstolis siunčia procesinio dokumento nuorašą į užsienį gyvenamosios ar buvimo vietos adresu registruotu laišku paštu arba oro paštu, jei paskirties vieta yra bendros sienos su Belgija neturinčioje valstybėje. Manoma, kad dokumentas įteiktas perdavus jį pašto tarnybai pagal gavimo pažymą.

Pagal Belgijos teisės kodekso 55 straipsnį įteikiant aktus užsienio šalyje įteikimo terminas pratęsiamas penkiolika dienų, jei proceso šalis yra su Belgija bendrą sieną turinčioje valstybėje arba Jungtinėje Karalystėje, trisdešimt dienų, jei ji yra kitoje Europos šalyje, aštuoniasdešimt dienų, jei ji yra kitame žemyne. Yra išimčių dėl civilinės šalies procesinių veiksmų baudžiamosiose bylose.

6. Ar egzistuoja raštiškas patvirtinimas, kad adresatui dokumentas įteiktas arba pristatytas paštu?

Pagal Belgijos teisės kodekso 43 straipsnio nuostatas asmuo, kuriam į rankas įteikiamas procesinio dokumento nuorašas, patvirtindamas gavimą turi pasirašyti ant dokumento originalo. Jeigu šis asmuo atsisako pasirašyti, teismo antstolis tai pažymi pranešime. Taigi bet kuriuo atveju procesinio dokumento įteikimas patvirtinamas raštu. Teismo antstolio patvirtinimą labai sunku užginčyti.

Jei procesinis dokumentas pristatomas paštu registruotu laišku, jo įteikimas yra patvirtinamas raštu. Jei procesinis dokumentas pristatomas teismo laišku, Belgijos teisės kodekso 46 straipsnis numato gavimo pažymą. Pažyma saugoma proceso byloje.

viršųviršų

7. Kas atsitinka, jei dėl kokių nors priežasčių adresatas dokumento negauna arba adresatui įteikiant ar paštu pristatant procesinį dokumentą pažeidžiamas įstatymas (pvz., dokumentas įteikiamas arba pristatomas paštu trečiam asmeniui)? Ar vis tiek manoma, kad procesinis dokumentas įteiktas arba pristatytas paštu (pvz., ar galima įstatymo pažeidimus ištaisyti?)? Ar reikia dokumentą pakartotinai įteikti ar išsiųsti?

Paprastai galimybė, kad adresatas negaus procesinio dokumento yra menka, nes Belgijos įstatymuose numatytas principas, kad dokumentas turi būti įteiktas asmeniškai, t.y. teismo antstolis procesinio dokumento nuorašą įteikia asmeniškai adresatui. Tačiau įstatymas numato kai kuriuos atvejus, kai procesinis dokumentas įteikiamas trečiajam asmeniui (Belgijos teisės kodekso 35 straipsnis) arba neįteikiamas iš vis jokiam asmeniui (Belgijos teisės kodekso 38 straipsnis). Tokiais atvejais dokumento įteikimas teisiškai galioja, nors dokumentas nebuvo įteiktas adresatui asmeniškai. Asmuo, kuriam įstatymo nustatyta tvarka buvo įteiktas pranešimas (pvz., pagal Belgijos teisės kodekso 35 straipsnį), neperdavęs panešimo adresatui ar nepasirūpinęs adresato informuoti, gali būti už tai patrauktas civilinėn atsakomybėn. Praktiškai ši taisyklė duoda labai gerus rezultatus.

Žinoma, negalima teigti, kad įteikiant ar pristatant paštu nebūna padaroma įstatymo pažeidimų (pvz., pranešime nenurodomi reikalingi duomenys), tuomet taikoma procesinė sankcija yra procesinio veiksmo ar dokumento paskelbimas niekiniu. Paskelbimo niekiniu ar negaliojančiu tvarka numatyta Belgijos teisės kodekso straipsniuose nuo 860 iki 867.

viršųviršų

860 šio kodekso straipsnis numato, kad procesinis veiksmas ar dokumentas gali būti paskelbtas niekiniu ar negaliojančiu, kai įstatymas numato šią sankciją už įstatymo nustatytų pareigų nevykdymą.

Pagal 861 šio kodekso straipsnį teisėjas procesinį veiksmą gali paskelbti niekiniu ar negaliojančiu tik tuomet, kai dėl skundžiamo aplaidumo ar normų pažeidimo pažeidžiami procesinį veiksmą ar dokumentą negaliojančiu paskelbti prašančios šalies interesai.

Sąlyga dėl šalies interesų pažeidimo negalioja 862 straipsnio 1 paragrafe numatytais atvejais. Pagal šio straipsnio nuostatas 861 straipsnyje numatyta taisyklė negalioja, jei aplaidumas ar normų pažeidimas yra susijęs su:

  1. nustatytais paskelbimo niekiniu ar negaliojančiu sankcijos terminais;
  2. procesinio dokumento pasirašymu;
  3. procesinio dokumento datos nurodymu, kai tai būtina dokumento pasekmėms įvertinti;
  4. teisėjo, turinčio susipažinti su byla, informavimu;
  5. liudininkų ir ekspertų priesaika;
  6. nurodymu, kad pranešimai ir įvykdytini procesiniai dokumentai įteikti asmeniui ar kitaip perduoti, kaip numato įstatymas.

Šiais atvejais procesinius veiksmus ar dokumentus niekiniais ar negaliojančiais ex-officio paskelbia teisėjas („paskelbimas niekiniu ex-officio“). Tačiau Belgijos teisės kodekso 862 straipsnio 2 paragrafas skelbia, kad teisėjas privalo atsižvelgti į 867 straipsnio nuostatas.

Pagal šio kodekso 867 straipsnio nuostatas procesinių veiksmų formos nesilaikymas ar pažeidimas (įskaitant paskelbimo niekiniu sankcijos terminų nesilaikymą) ar žymėjimo formos pažeidimas negali būti paskelbimo niekiniu ar negaliojančiu pagrindu, jeigu iš bylos dokumentų paaiškėja, kad įstatyme numatytas procesinio veiksmo tikslas pasiektas arba kad į nepažymėtą formą faktiškai buvo atsižvelgta.

viršųviršų

Yra ir kitų reikalavimų, į kuriuos turi būti atsižvelgta paskelbiant procesinį veiksmą ar dokumentą niekiniu ar negaliojančiu, tačiau straipsnyje apie procesinių dokumentų įteikimą ir pristatymą paštu negalima išsamiai išdėstyti paskelbimo niekiniu ar negaliojančiu teorijos.

Ir pagaliau, reikia atkreipti dėmesį į tai, kad asmuo, dėl kurio veiksmų procesinis veiksmas ar dokumentas paskelbiamas niekiniu ar negaliojančiu, gali būti patrauktas atsakomybėn įrodžius, kad tai įvyko dėl jo ar jos kaltės.

8. Ar reikia už procesinio dokumento įteikimą ar pristatymą paštu mokėti? Jei taip, kiek?

Už darbą teismo antstoliui yra mokamas atlyginimas, kurį reguliuoja Belgijos teisės kodekso straipsniai nuo 519 iki 523 (išsamesnės informacijos galite ieškoti Teisingumo ministerijos interneto svetainėje Federale Overheidsdienst Justitie DeutschfrançaisNederlands, Teisės aktai français(„Rechtsbronnen“) -> Konsoliduotieji teisės aktai („geconsolideerde wetgeving“): teisės akto rūšis („juridische aard“) = teisės kodeksas („gerechtelijk wetboek“), žodis (-iai) („woord(en)“) = 512). Tikslūs privalomi tarifai nustatyti 1976 m. lapkričio 30 d. Kareliškajame dekrete dėl teismo antstolių aktų civilinėse bei komercinėse bylose tarifų ir kai kurių premijų tarifų (išsamesnės informacijos galite ieškoti Teisingumo ministerijos interneto svetainėje Federale Overheidsdienst Justitie DeutschfrançaisNederlands, Teisės aktai français(„Rechtsbronnen“) -> Konsoliduotieji teisės aktai („geconsolideerde wetgeving“): teisės akto rūšis („juridische aard“) = kareliškasis dekretas („koninklijk besluit“), paskelbimo data („afkondigingsdatum“) = nuo 1976 11 30 iki (tuščia)).

Papildoma informacija

  • Federale Overheidsdienst Justitie DeutschfrançaisNederlands Teisingumo ministerijos interneto svetainė:
    • Belgijos Teisės kodekso 32 straipsnis: Teisės aktai („Rechtsbronnen“) -> Konsoliduotieji teisės aktai („geconsolideerde wetgeving“): teisės akto rūšis („juridische aard“) = teisės kodeksas („gerechtelijk wetboek“), žodis (-iai) („woord(en)“) = pirmoji dalis bendrieji pagrindai („eerste deel algemene beginselen“);
    • Belgijos Teisės kodekso straipsniai nuo 519 iki 523: Teisės aktai („Rechtsbronnen“) -> Konsoliduotieji teisės aktai („geconsolideerde wetgeving“): teisės akto rūšis („juridische aard“) = teisės kodeksas („gerechtelijk wetboek“), žodis (-iai) („woord(en)“) = 512;
    • 1976 m. lapkričio 30 d. Karališkasis dekretas dėl teismo antstolių aktų civilinėse bei komercinėse bylose tarifų ir kai kurių premijų tarifų: Teisės aktai („Rechtsbronnen“) -> Konsoliduotieji teisės aktai („geconsolideerde wetgeving“): teisės akto rūšis („juridische aard“) = karališkasis dekretas („koninklijk besluit“), paskelbimo data („afkondigingsdatum“) = nuo 1976 11 30 iki (tuščia).
  • De Nationale Kamer van Gerechtsdeurwaarders van België françaisNederlands Belgijos nacionalinių teismo antstolių rūmų interneto svetainė.
  • Verordening (eg) nr. 1348/2000 Deutsch English français Nederlands Tarybos reglamentas dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo valstybėse narėse (EB) Nr. 1348/2000 2000 m. Gegužės 29 d.
  • 1965 m. lapkričio 15 d. Hagos konvencija (Hagos konferencija dėl privatinės tarptautinės teisės: Haagse Conferentie voor Internationaal Privaatrecht Englishfrançais).

« Dokumentų įteikimas - Bendro pobūdžio informacija | Belgija - Bendro pobūdžio informacija »

viršųviršų

Naujausia redakcija: 01-08-2007

 
  • Bendrijos teisė
  • Tarptautinė teisė

  • Belgija
  • Bulgarija
  • Čekija
  • Danija
  • Vokietija
  • Estija
  • Airija
  • Graikija
  • Ispanija
  • Prancūzija
  • Italija
  • Kipras
  • Latvija
  • Lietuva
  • Liuksemburgas
  • Vengrija
  • Malta
  • Nyderlandai
  • Austrija
  • Lenkija
  • Portugalija
  • Rumunija
  • Slovėnija
  • Slovakija
  • Suomija
  • Švedija
  • Jungtinė Karalystė