Teisinė tvarka
Teisėtvarkos sistema
Teisininkų profesijos
Teisinė pagalba
Teismų jurisdikcija
Ieškinio perdavimas teismui
Procesiniai terminai
Taikoma teisė
Dokumentų įteikimas
Įrodymų rinkimas ir įrodymo būdas
Laikinosios ir apsaugos priemonės
Teismo sprendimų vykdymas
Supaprastinti ir pagreitinti procesai
Skyrybos
Tėvų atsakomybė
Ieškiniai dėl išlaikymo
Bankrotas
Alternatyvūs ginčų sprendimo būdai
Žalos atlyginimas nusikaltimų aukoms
Automatizuotas tvarkymas
Tėvų atsakomybė reiškia su vaiko globa, gyvenamąja vieta ir su teise matytis su vaiku susijusius reikalus.
Globa reiškia teisinę atsakomybę už vaiką. Asmeniui, turinčiam vaiko globos teisę, suteikiama teisė ir pareiga spręsti klausimus, susijusius su vaiko asmenine padėtimi, pavyzdžiui, kur vaikas turi gyventi ir kokią mokyklą jis turi lankyti. Vaiko globos teisę turintis asmuo privalo užtikrinti, kad būtų patenkinti vaiko priežiūros, apsaugos ir tinkamo ugdymo poreikiai. Be to, vaiko globos teisę turintis asmuo yra atsakingas už tinkamą vaiko priežiūrą priklausomai nuo amžiaus, vystymosi ir kitų aplinkybių, taip pat, turi užtikrinti, kad vaikas būtų tinkamai aprūpintas ir gautų tinkamą išsilavinimą.
Paprastai tėvų atsakomybė už vaiką tenka vaiko tėvams arba vienam iš tėvų.
Jeigu tėvai yra susituokę, vaikui gimus jiems savaime tenka bendra vaiko globos teisė. Net jeigu tėvai nutraukia santuoką, bendra globa paprastai paliekama galioti. Tačiau jeigu vienas iš tėvų nori pakeisti globos nuostatas, teismas gali, jei bus nuspręsta, kad tai geriausiai atitinka vaiko interesus, nutraukti bendrą globą ir suteikti išimtinę globą vienam iš tėvų.
Jeigu tėvai nėra susituokę, išimtinė globos teisė savaime suteikiama motinai. Tačiau tėvai gali gauti bendros globos teisę paprasta registravimo procedūra. Vaiko tėvas taip pat gali pradėti teismo procesą dėl vaiko bendros globos arba išimtinės globos.
Tam tikrais atvejais galima specialiai paskirti vieną ar kelis globėjus. Taip atsitinka, inter alia, jeigu vykdydami globą tėvai pripažįstami kalti dėl piktnaudžiavimo arba nesidomėjimo, arba kitų trūkumų prižiūrint vaiką ir tai reiškia, kad vaiko sveikatai ir vystymuisi iškilo pavojus.
Jeigu vaiko tėvas (motina) nori pakeisti globos nuostatas, globos klausimą gali spręsti teismas. Jeigu tėvai susitaria dėl pakeitimų, jie gali išspręsti klausimą susitarimu, nesikreipdami į teismą. Norint, kad šis susitarimas galiotų, jį turi patvirtinti globos ir rūpybos komitetas.
Taip pat sprendžiami klausimai, su kuriuo iš tėvų vaikas turi gyventi ir kaip reikia organizuoti pasimatymus su kitu iš tėvų.
Be to, santuokos nutraukimo proceso metu, jeigu nėra pateikta skundo, teismas privalo suteikti vaiko globos teisę vienam iš tėvų, jeigu bendra globa aiškiai nesuderinama su vaiko gerove.
Susitarimas turi būti sudarytas raštu ir pasirašytas abiejų tėvų. Be to, jį turi patvirtinti savivaldybės, kurioje įregistruotas vaikas, globos ir rūpybos komitetas.
Yra galimybė pasinaudoti pokalbiais dėl bendradarbiavimo. Savivaldybės privalo užtikrinti, kad tėvams būtų pasiūlyti pokalbiai dėl bendradarbiavimo, siekiant susitarti dėl globos, gyvenamosios vietos ir teisės matytis su vaiku.
Teismas gali spręsti dėl:
Teismas taip pat gali nustatyti vaiko išlaikymo išmokas.
Jeigu vaiko tėvas (motina) turi išimtinės globos teisę, tik jis arba ji vienas sprendžia su vaiku susijusius klausimus. Tačiau jis arba ji, be abejo, privalo laikytis visų priimtų sprendimų dėl kito iš tėvų teisės matytis su vaiku.
Tai nereiškia, kad kito iš tėvų, neturinčio globos teisės, nuomonė yra nereikšminga. Įvaikinimo klausimais, pavyzdžiui, prieš teismui priimant sprendimą dėl įvaikinimo, privalu išklausyti vieno iš tėvų, neturinčio globos teisės, nuomonės.
Bendra globa reiškia, kad tėvai privalo kartu spręsti su vaiku susijusius klausimus. Pagrindinė būtina sąlyga – tėvai turi sutarti dėl visų su vaikų susijusių klausimų. Tačiau teismas gali spręsti dėl nesusitarimų, susijusių su teise matytis su vaiku ar vaiko gyvenamąja vieta (žr. pirmiau).
Globos, gyvenamosios vietos ir teisės matytis su vaiku klausimus sprendžia vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos apylinkės teismas. Globos klausimus taip pat galima spręsti santuokos nutraukimo proceso metu.
Ieškininiame pareiškime būtina pateikti informaciją apie šalis, konkretų ieškinį, jo aplinkybes, informaciją apie įrodymus, kuriais remiamasi, ir faktus arba argumentus, paremtus kiekvienu įrodymu, bei informaciją apie aplinkybes, pagal kurias ieškinys tenka teismo jurisdikcijai. Rašytinius įrodymus, kuriais remiamasi, reikėtų pateikti kartu su pareiškimu.
Globos, gyvenamosios vietos ir teisės matytis su vaiku klausimų negalima spręsti savo nuožiūra.
Iš esmės globos, gyvenamosios vietos ir teisės matytis su vaiku klausimus būtina spręsti greitai. Teismas gali priimti laikiną nutartį dėl globos, gyvenamosios vietos, teisės matytis su vaiku ir išlaikymo. Laikina nutartis galioja iki tol, kol klausimas bus išspręstas teisinę galią turinčiu sprendimu.
Nors nėra konkrečios formalios procedūros nagrinėti ypač skubius globos ir t. t. reikalus, kiekvienos konkrečios bylos atveju įvertinama, kiek skubi yra byla.
Nagrinėjant globos, gyvenamosios vietos ir teisės matytis su vaiku bylas paprastai kiekviena šalis pati apmoka savo išlaidas.
Teisinė pagalba gali būti suteikiama, jei tenkinamos būtinos sąlygos.
Taip, apylinkės teismo priimtą sprendimą dėl tėvų atsakomybės galima apskųsti.
Vykdymo klausimus sprendžia apygardos administracinis teismas. Paprastai pareiškimas dėl vykdymo pateikiamas apygardos, kurioje vaikas laikinai arba nuolatos gyvena, administraciniam teismui.
Tam tikrais atvejais taikomas Briuselio II reglamentas. Pareiškimas dėl vykdytinumo paskelbimo teikiamas Švedijoje Svea apeliaciniam teismui.
Kitais atvejais valstybėse, prisijungusiose prie 1980 m. Liuksemburgo konvencijos, šis sprendimas galioja ir pateikus reikalavimą gali būti vykdomas šioje valstybėje, jeigu sprendimas yra vykdytinas jį priėmusioje valstybėje. Pareiškimas dėl vykdymo tokiais atvejais teikiamas apygardos administraciniam teismui.
Šiuo klausimu yra numatyta nuostata Briuselio II reglamente.
Kitais atvejais prieštaravimus dėl sprendimo taikytinumo ir vykdytinumo galima pareikšti bylose, kuriose šie klausimai kyla. Taip pat galima gauti apylinkės teismo pareiškimą, kad sprendimas galioja (arba negalioja) Švedijoje.
Dažniausiai taikoma šalies, kurioje vaikas nuolatos gyvena, teisė.
« Tėvų atsakomybė - Bendro pobūdžio informacija | Švedija - Bendro pobūdžio informacija »
Naujausia redakcija: 23-10-2006

