Europos Komisija > ETIT > Tėvų atsakomybė > Slovakija

Naujausia redakcija: 24-08-2006
Spausdintinis variantas Įrašyti tinklalapį į adresyną

Tėvų atsakomybė - Slovakija

EJN logo

Šis puslapis nebeatnaujinamas. Šiuo metu rengiamas atnaujintas turinys, kuris bus pateiktas Europos e. teisingumo portale.


 

TURINIO LENTELE

1. Ką iš tikrųjų reiškia teisinė sąvoka ,,tėvų atsakomybė“? Kokios yra asmens, turinčio tėvų atsakomybę, teisės ir pareigos? 1.
2. Kaip paprastai nustatoma, kam priklauso tėvų atsakomybė už vaiką (paprastai tėvams priklauso vykdyti tėvų atsakomybę tol, kol jie gyvena kartu, tačiau ji gali priklausyti motinai, jeigu tėvai nėra susituokę)? 2.
3. Ar gali būti tėvų atsakomybė paskirta kitam asmeniui, jeigu tėvai negali arba nenori vykdyti pareigų savo vaikams? (Ar gali būti paskirtas globėjas, jeigu tėvai yra mirę arba nepajėgūs pasirūpinti savo vaiku?) 3.
4. Jeigu tėvai nutraukia santuoką arba išsiskiria, kaip išsprendžiamas tėvų atsakomybės nustatymo ateityje klausimas (bendru susitarimu arba kreipdamiesi į teismą)? 4.
5. Jeigu tėvai sudaro sutartį dėl tėvų atsakomybės, kokių formalumų reikia laikytis, kad sutartis būtų teisiškai įpareigojanti (pvz., institucijos arba teismo patvirtinimas)? 5.
6. Jeigu tėvai negali susitarti dėl tėvų atsakomybės, kokios alternatyvios priemonės padeda šį konfliktą išspręsti nesikreipiant į teismą? 6.
7. Jeigu tėvai kreipiasi į teismą, kokius su vaiku susijusius klausimus gali išspręsti teisėjas? 7.
8. Jeigu teismas nusprendžia, kad vaiko globa turi priklausyti tik vienam iš tėvų, ar tai reiškia, kad jis gali visus su vaiku susijusius klausimus spręsti nepasitaręs su antruoju iš tėvų? 8.
9. Jeigu teismas nusprendžia, kad vaiko globa priklauso abiem tėvams, ką tai iš tikrųjų reiškia? 9.
10. Į kokį teismą reikia kreiptis, jeigu norima pateikti pareiškimą dėl tėvų atsakomybės? Kokių formalumų reikia laikytis ir kokie dokumentai turi būti pridedami prie pareiškimo? 10.
11. Kokia tvarka yra taikoma šiais atvejais? Ar galima pasinaudoti pagreitinto proceso tvarka? 11.
12. Ar galima gauti teisinę pagalbą bylinėjimosi išlaidoms padengti? 12.
13. Ar galima apskųsti teismo sprendimą dėl tėvų atsakomybės? 13.
14. Tam tikrais atvejais, kad būtų įvykdytas sprendimas dėl tėvų atsakomybės, gali prireikti kreiptis į teismą. Į kokį teismą reikia kreiptis ir kokia tvarka yra taikoma? 14.
15. Kokia tvarka kitoje valstybėje narėje priimtas teismo sprendimas dėl tėvų atsakomybės yra pripažįstamas ir vykdomas [atitinkamoje valstybėje narėje]? Kokia tvarka taikoma šiais atvejais? 15.
16. Į kokį teismą reikėtų kreiptis, kai norima apskųsti teismo sprendimo dėl tėvų atsakomybės pripažinimą, jei tas teismo sprendimas buvo priimtas kitoje valstybėje narėje? Kokia tvarka yra taikoma šiais atvejais? 16.
17. Kokios valstybės teisę teismas taiko nagrinėdamas bylą dėl tėvų atsakomybės, jei vaikas ar šalys negyvena [bylą nagrinėjančioje valstybėje narėje] arba turi skirtingą pilietybę? 17.

 

1. Ką iš tikrųjų reiškia teisinė sąvoka ,,tėvų atsakomybė“? Kokios yra asmens, turinčio tėvų atsakomybę, teisės ir pareigos?

Pagal Slovakijos šeimos kodeksą ir teisės mokslą tėvų atsakomybei (t. y. tėvų teisėms ir pareigoms – globai) visų pirma yra priskiriama asmeninė vaiko priežiūra, atstovavimas jam ir jo turto tvarkymas.

2. Kaip paprastai nustatoma, kam priklauso tėvų atsakomybė už vaiką (paprastai tėvams priklauso vykdyti tėvų atsakomybę tol, kol jie gyvena kartu, tačiau ji gali priklausyti motinai, jeigu tėvai nėra susituokę)?

Tėvų atsakomybė (globa) priklauso abiem tėvams bendrai, nepaisant to, ar vaikas gimė tėvams sudarius santuoką, ar ne, jo tėvai gyvena kartu ar atskirai (yra susituokę, išsiskyrę ar nutraukę santuoką).

Teismas, remdamasis įstatyme nustatytais svarbiais pagrindais, vienam iš tėvų gali atimti (arba apriboti) jo atsakomybę vaikui.

3. Ar gali būti tėvų atsakomybė paskirta kitam asmeniui, jeigu tėvai negali arba nenori vykdyti pareigų savo vaikams? (Ar gali būti paskirtas globėjas, jeigu tėvai yra mirę arba nepajėgūs pasirūpinti savo vaiku?)

Taip. Jeigu abu tėvai yra neveiksnūs, jiems buvo atimta tėvų atsakomybė arba jie yra mirę, turi būti paskiriamas globėjas, kuris pats rūpinsis vaiku, jam atstovaus ir tvarkys jo turtą už tėvus.

4. Jeigu tėvai nutraukia santuoką arba išsiskiria, kaip išsprendžiamas tėvų atsakomybės nustatymo ateityje klausimas (bendru susitarimu arba kreipdamiesi į teismą)?

Teismas turi išspręsti tėvų teisių ir pareigų paskirstymo bei vykdymo klausimą (net jeigu abu tėvai ir toliau bendrai vykdo tėvų atsakomybę) arba gali patvirtinti tėvų sudarytą susitarimą.

viršųviršų

Šeimos kodekso 26 straipsnio 1 dalis:

„Savo sprendime dėl tėvų, turinčių nepilnamečių vaikų, santuokos nutraukimo teismas turi konkrečiai nurodyti tėvų teises ir pareigas savo vaikui santuoką nutraukus, ypač nustatydamas, kuriam iš tėvų bus patikėta užauginti vaiką ir kaip kiekvienas iš tėvų prisidės prie vaiko išlaikymo.“

Šeimos kodekso 50 straipsnio 1 dalis:

„Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai gyvena atskirai, teismas turi nustatyti jų teises ir pareigas, net jeigu šiuo klausimu nėra pateiktas prašymas. Visų pirma teismas turi nuspręsti, kam priklausys vaiko globa ir kaip kiekvienas iš tėvų prisidės prie vaiko išlaikymo.“

5. Jeigu tėvai sudaro sutartį dėl tėvų atsakomybės, kokių formalumų reikia laikytis, kad sutartis būtų teisiškai įpareigojanti (pvz., institucijos arba teismo patvirtinimas)?

Susitarimą turi patvirtinti teismas.

Šeimos kodekso 26 straipsnio 2 dalis:

„Sprendimas dėl nepilnamečių vaikų turinčių tėvų santuokos nutraukimo, kuriame konkrečiai nurodomos tėvų teisės ir pareigos vaikui, gali būti pakeistas tėvų susitarimu, kurio galiojimą turi patvirtinti teismas.“

6. Jeigu tėvai negali susitarti dėl tėvų atsakomybės, kokios alternatyvios priemonės padeda šį konfliktą išspręsti nesikreipiant į teismą?

Tokių priemonių nėra. Šiuo metu rengiamas Taikinimo įstatymas.

7. Jeigu tėvai kreipiasi į teismą, kokius su vaiku susijusius klausimus gali išspręsti teisėjas?

Iš esmės teismas gali išspręsti visus klausimus, išskyrus sprendimo paskirti vaiko globą vienam iš tėvų priėmimą. Vaiko globa vienam iš tėvų gali priklausyti tik tuo atveju, kai kitam iš jų buvo atimta tėvų atsakomybė. Tačiau paprastai teismas nusprendžia (savo iniciatyva), kuriam iš tėvų priklauso vaiko globa ir kuris turi mokėti išlaikymą. Remdamasis prašymu jis išsprendžia vaiko lankymo ir kitus svarbius klausimus, dėl kurių tėvai negali susitarti (pvz., vardo pakeitimas).

viršųviršų

8. Jeigu teismas nusprendžia, kad vaiko globa turi priklausyti tik vienam iš tėvų, ar tai reiškia, kad jis gali visus su vaiku susijusius klausimus spręsti nepasitaręs su antruoju iš tėvų?

Sąvoka „globa“ Slovakijos šeimos teisėje nėra tiksliai verčiama. Čia vartojama „tėvų teisių ir pareigų“, kurios visuomet bendrai priklauso tėvams, sąvoka (taigi „vieno iš tėvų globos“ nėra, išskyrus atvejus, kai vienas iš tėvų yra miręs, neveiksnus arba jam atimta tėvų atsakomybė). Nuo šio momento atskiriama „asmeninė vaiko globa“. Jeigu vienam iš tėvų priklauso asmeninė vaiko globa, jis gali priimti visus sprendimus, susijusius su kasdieniu vaiko gyvenimu, tačiau visus kitus svarbius klausimus (keliavimo, mokyklos ir t .t.) turi spręsti abu tėvai (jeigu jie nesutaria, yra prašoma teismo priimti sprendimą). Abu tėvai išlaiko teisę atstovauti vaikui ir tvarkyti jo turtą.

9. Jeigu teismas nusprendžia, kad vaiko globa priklauso abiem tėvams, ką tai iš tikrųjų reiškia?

Žr. visus pirmiau pateiktus atsakymus, ypač 8 klausimo.

10. Į kokį teismą reikia kreiptis, jeigu norima pateikti pareiškimą dėl tėvų atsakomybės? Kokių formalumų reikia laikytis ir kokie dokumentai turi būti pridedami prie pareiškimo?

Apygardos teismui, kurio apygardoje yra vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta. Nereikia laikytis jokių formalumų ir jokie dokumentai prie pareiškimo neturi būti pridedami, nes tai yra procedūra, kurią teismas gali pradėti savo iniciatyva. Dokumentų pridėjimas ypač priklauso nuo pareiškimo turinio, paprastai reikia pridėti vaiko gimimo liudijimą.

viršųviršų

11. Kokia tvarka yra taikoma šiais atvejais? Ar galima pasinaudoti pagreitinto proceso tvarka?

Taikomas supaprastintas ir mažiau formalus (ne ginčo) procesas. Yra galimybė taikyti neoficialų procesą, t. y. pagreitintą procesą.

12. Ar galima gauti teisinę pagalbą bylinėjimosi išlaidoms padengti?

Visoms byloms dėl tėvų atsakomybės teismo mokesčiai nėra taikomi. Pagal Slovakijos teisinės pagalbos sistemą šiuo metu yra tik atleidžiama nuo teismo mokesčių mokėjimo ir parūpinamas nemokamas atstovas. Šeimos bylose advokatas samdomas retai, nes bylos pobūdis neturi ginčo elementų. Tačiau jeigu asmuo įvykdo įstatymo nustatytas atleidimo nuo teismo mokesčių sąlygas, teismas savo nuožiūra ir kai mano, kad atstovavimas yra būtinas šalies interesų apsaugai, gali paskirti nemokamą atstovą, įskaitant ir advokatą.

13. Ar galima apskųsti teismo sprendimą dėl tėvų atsakomybės?

Taip.

14. Tam tikrais atvejais, kad būtų įvykdytas sprendimas dėl tėvų atsakomybės, gali prireikti kreiptis į teismą. Į kokį teismą reikia kreiptis ir kokia tvarka yra taikoma?

Taikoma įprastinė vykdymo tvarka (teismo vykdymas), išskyrus atvejus, kai vykdomi sprendimai dėl asmeninės vaiko globos (t. y. jeigu vaikas turi būti grąžintas vienam iš tėvų, kuriam pagal sprendimą priklauso asmeninė vaiko globa). Tokiais atvejais bylos tvarka yra griežtesnė (mažesni piniginių baudų lygiai ir policininko arba (ir) kitos institucijos dalyvavimas).

viršųviršų

15. Kokia tvarka kitoje valstybėje narėje priimtas teismo sprendimas dėl tėvų atsakomybės yra pripažįstamas ir vykdomas [atitinkamoje valstybėje narėje]? Kokia tvarka taikoma šiais atvejais?

Šiuo metu nėra konkrečios sprendimo pripažinimo tvarkos (išskyrus atvejus, kai pagal Liuksemburgo konvenciją siekiama išimtinio (išankstinio) sprendimo pripažinimo, kuris nėra vykdomas). Pareiškėjas pateikia pareiškimą apygardos teismui, turinčiam kompetenciją įsakyti vykdyti sprendimą. Teismas patikrins sprendimo pripažinimo sąlygas, atsižvelgdamas į vykdymą. Tačiau padėtis pasikeis, kai bus priimta Tarptautinės privatinės teisės įstatymo pataisa (reikalinga speciali exequatur procedūra) ir jeigu ji bus priimta, taip pat Slovakijoje pradėjus taikyti reglamentą „Briuselis II“. Procesas yra sudėtingesnis (įvykdymo paskelbimas).

16. Į kokį teismą reikėtų kreiptis, kai norima apskųsti teismo sprendimo dėl tėvų atsakomybės pripažinimą, jei tas teismo sprendimas buvo priimtas kitoje valstybėje narėje? Kokia tvarka yra taikoma šiais atvejais?

Skundas visada turi būti pateikiamas tam pačiam teismui, kuris priėmė pirminį sprendimą, tačiau sprendimą dėl skundo priima regiono teismas.

17. Kokios valstybės teisę teismas taiko nagrinėdamas bylą dėl tėvų atsakomybės, jei vaikas ar šalys negyvena [bylą nagrinėjančioje valstybėje narėje] arba turi skirtingą pilietybę?

Situacija yra labai sudėtinga dėl nenumatytos 1966 m. Hagos konvencijos reikšmės. Yra taikoma pagal konvenciją taikytina teisė, išskyrus atvejus, kai yra sudaryta dvišalė sutartis. Šiuo atveju taikoma sutartyje numatyta teisė.

Papildoma informacija

Teisingumo ministerija English - slovencina

« Tėvų atsakomybė - Bendro pobūdžio informacija | Slovakija - Bendro pobūdžio informacija »

viršųviršų

Naujausia redakcija: 24-08-2006

 
  • Bendrijos teisė
  • Tarptautinė teisė

  • Belgija
  • Bulgarija
  • Čekija
  • Danija
  • Vokietija
  • Estija
  • Airija
  • Graikija
  • Ispanija
  • Prancūzija
  • Italija
  • Kipras
  • Latvija
  • Lietuva
  • Liuksemburgas
  • Vengrija
  • Malta
  • Nyderlandai
  • Austrija
  • Lenkija
  • Portugalija
  • Rumunija
  • Slovėnija
  • Slovakija
  • Suomija
  • Švedija
  • Jungtinė Karalystė