Europos Komisija > ETIT > Tėvų atsakomybė > Ispanija

Naujausia redakcija: 27-10-2006
Spausdintinis variantas Įrašyti tinklalapį į adresyną

Tėvų atsakomybė - Ispanija

EJN logo

Šis puslapis nebeatnaujinamas. Šiuo metu rengiamas atnaujintas turinys, kuris bus pateiktas Europos e. teisingumo portale.


 

TURINIO LENTELE

1. Ką reiškia terminas „tėvų pareigos“? Kokias teises ir pareigas turi asmuo, atliekantis tėvų pareigas? 1.
2. Kas paprastai turi atlikti tėvų pareigas nepilnamečiui vaikui? 2.
3. Jei tėvai negali arba nenori atlikti tėvų pareigų nepilnamečiams vaikams, ar tai gali daryti kitas asmuo? 3.
4. Jei tėvai išsituokia arba gyvena skyrium, kaip yra sprendžiamas tėvų pareigų klausimas? 4.
5. Jei tėvai patys susitaria dėl tėvų pareigų vykdymo, kokie formalumai turi būti atlikti, kad jų susitarimas galiotų teisiškai? 5.
6. Jei tėvams patiems nepavyksta susitarti dėl tėvų pareigų vykdymo, kaip galima išspręsti kilusį konfliktą be teismo? 6.
7. Jei tėvai kreipiasi į teismą, kokius sprendimus dėl nepilnamečio vaiko globos gali priimti teisėjas? 7.
8. Jei teisėjas nusprendžia visas globos teises skirti kuriam nors vienam iš tėvų, ar jis bet kokius su vaiko globa susijusius sprendimus gali priimti prieš tai nepasitaręs su kitu iš tėvų? 8.
9. Jei teisėjas nusprendžia, kad abu tėvai turi globoti nepilnametį vaiką, kaip tai įgyvendinama praktikoje? 9.
10. Kokiam teismui ar valdžios institucijai reikia pateikti ieškinį dėl tėvų pareigų? Ką būtina žinoti? Kokie dokumentai turi būti pridedami prie paraiškos? 10.
11. Kokios procedūros vykdomos tokiais atvejais? Ar galima atlikti skubią procedūrą? 11.
12. Ar gali būti suteikta nemokama teisinė pagalba? 12.
13. Ar sprendimai dėl tėvų pareigų skundžiami? 13.
14. Ar kokiais nors atvejais, kad sprendimas būtų vykdomas, reikia kreiptis į kitą teismą ar valdžios instituciją? Kokia procedūra vykdoma tokiais atvejais? 14.
15. Ką reikia daryti, kad kitoje Europos Sąjungos valstybėje priimtas teismo sprendimas dėl tėvų pareigų galiotų ir būtų vykdomas Ispanijoje? Kokia procedūra vykdoma tokiais atvejais? 15.
16. Į kokį teismą Ispanijoje reikia kreiptis, norint apskųsti kitoje Europos Sąjungos valstybėje priimtą teismo sprendimą dėl tėvų pareigų? Kokia procedūra vykdoma tokiais atvejais? 16.
17. Koks įstatymas yra taikomas sprendžiant dėl tėvų pareigų, jei nepilnametis vaikas ar kuris iš tėvų negyvena Ispanijoje arba jie yra skirtingų tautybių? 17.

 

1. Ką reiškia terminas „tėvų pareigos“? Kokias teises ir pareigas turi asmuo, atliekantis tėvų pareigas?

„Tėvų pareigos“ – visos teisės ir pareigos, susijusios su nepilnamečio vaiko asmeniu ir turtu, suteikiamos fiziniams (paprastai tai būna tėvai) arba juridiniams asmenims remiantis teismo sprendimu, įstatymų nustatyta tvarka ar juridinę galią turinčiu susitarimu.

Tais atvejais, kai tėvai negyvena kartu, tėvų pareigos apima ir nepilnamečio vaiko globą, teisę jį lankyti.

2. Kas paprastai turi atlikti tėvų pareigas nepilnamečiui vaikui?

Tėvų pareigas nepilnamečiui vaikui turi atlikti tėvai.

Skyrybų, gyvenimo skyrium, santykių nutraukimo ar tėvų nesugyvenimo atvejais visos teisės ir pareigos, susijusios su nepilnamečio vaiko asmeniu ir turtu, priklauso abiem tėvams, išskyrus tam tikrus atvejus.

Jei tėvai gyvena atskirai, tėvų teisės priklauso tam, su kuriuo gyvena nepilnametis vaikas, bet, kitam prašant, teisėjas gali sutikti, kad tomis teisėmis dalytųsi jie abu. Būtent taip dažniausiai elgiamasi.

3. Jei tėvai negali arba nenori atlikti tėvų pareigų nepilnamečiams vaikams, ar tai gali daryti kitas asmuo?

Pagal Ispanijos teisės nuostatas tėvams negalint atlikti tėvų pareigų nepilnamečiui vaikui, įstatymų nustatyta tvarka ar laikantis juridinę galią turinčio susitarimo vietoj jų tai gali daryti kiti šeimos nariai, asmenys ar institucijos.

4. Jei tėvai išsituokia arba gyvena skyrium, kaip yra sprendžiamas tėvų pareigų klausimas?

Jei tėvai išsiskiria arba nebegyvena kartu, dėl tėvų pareigų gali būti sprendžiama:

viršųviršų

  • abiem tėvams savanoriškai sudarius susitarimą, kuris turi būti juridiškai patvirtintas;
  • teisme.

Tėvų pareigos, kad būtų užtikrinta visapusė vaiko apsauga, paprastai priklauso abiem tėvams.

Nepilnamečio vaiko apsaugos ir globos užtikrinimo būdai:

  • Tėvams išsituokus ar nebegyvenant kartu tiek pagal savitarpio susitarimą, tiek pagal teismo priimtą sprendimą dažniausiai vaiko apsauga ir globa paskiriama kažkuriam vienam iš tėvų.
  • Tėvai gali susitarti abu globoti vaiką, t. y. vaikas periodiškai gyvena tai pas vieną, tai pas kitą.
  • Išskirtiniais atvejais dėl tam tikrų aplinkybių, jei to prašo tėvai arba nurodo teisėjas, globoti vaiką gali būti paskirta kitam asmeniui.
  • Kai nepilnametį vaiką globoti paskiriama valstybei, teisių į jį netenka abu tėvai.

5. Jei tėvai patys susitaria dėl tėvų pareigų vykdymo, kokie formalumai turi būti atlikti, kad jų susitarimas galiotų teisiškai?

Tėvai, kuriems pavyko patiems susitarti dėl tėvų pareigų vykdymo, turi pristatyti sutartį, kurioje nurodyti visi jų priimti sprendimai, tarp kurių būtinai turi būti šie:

  • nepilnamečio vaiko apsauga ir globa;
  • nepilnamečio vaiko susitikimų su tėvais tvarka;
  • tėvų pareigų vykdymas;
  • gyvenamosios vietos nepilnamečiui vaikui suteikimas;
  • nepilnamečiui vaikui skiriamų alimentų suma.

Sutartis kartu su prašymu pateikiama atitinkamam pirmos instancijos teismui. Teisme sutarties sąlygas pirmiausia patvirtina abu tėvai, po to išklausomas nepilnametis vaikas, jei jis gali savarankiškai liudyti, ir tada teisėjas paskelbia savo vertinimą.

viršųviršų

Jei teisėjas mano, kad sutartis nepilnamečiui vaikui yra palanki, jis paskelbia bylos dėl skyrybų, gyvenimo skyrium ar, kai tėvai nesusituokę, dėl galutinių vaiko globos ir apsaugos sąlygų nuosprendį.

6. Jei tėvams patiems nepavyksta susitarti dėl tėvų pareigų vykdymo, kaip galima išspręsti kilusį konfliktą be teismo?

Priimti abipusį susitarimą be teismo galima padedant socialiniams darbuotojams (šeimos tarpininkai).

Kad tokie priimti susitarimai galiotų, jie visada turi būti patvirtinti teisme.

7. Jei tėvai kreipiasi į teismą, kokius sprendimus dėl nepilnamečio vaiko globos gali priimti teisėjas?

Teisėjas, rūpindamasis, kad nepilnametis vaikas nebūtų atskirtas nuo savo brolių ar seserų, išklauso jau galinčių savarankiškai liudyti jaunesnių ir visada vyresnių nei 12 metų vaikų nuomonę ir priima sprendimą dėl:

  • teisminių priemonių nepilnamečio vaiko globai, jo priežiūrai ir išsilavinimui užtikrinti; teisės skiriamos vienam arba abiem tėvams;
  • tėvų susitikimų su vaiku tvarkos, nurodydamas laiką, būdą ir vietą, kurioje bus galima būti ir bendrauti su vaiku;
  • teisės į susitikimus su vaiku apribojimo arba draudimo susitikti, jei yra svarios priežastys arba jei vienas iš tėvų neatlieka savo pareigų;
  • tėvų valdžios, jei būtų tam priežastis ir nepilnametis vaikas sutiktų, kad jį visiškai arba dalinai auklėtų vienas kuris nors iš tėvų, suteikimo arba, iškilus tam tikroms priežastims, jos atėmimo;
  • abiejų tėvų mokamos alimentų sumos, kurios pakaktų patenkinti vaiko poreikius, atsižvelgdamas į ekonomines aplinkybes, kurios sąlygojo priemonių, būtinų užtikrinti alimentų mokėjimo veiksmingumą, taikymą.
  • gyvenamosios vietos ir bendrai naudojamų daiktų paskirstymo tais atvejais, kai tėvai nesusitaria tarpusavyje, atsižvelgdamas į vaiko norus.

8. Jei teisėjas nusprendžia visas globos teises skirti kuriam nors vienam iš tėvų, ar jis bet kokius su vaiko globa susijusius sprendimus gali priimti prieš tai nepasitaręs su kitu iš tėvų?

Tėvų valdžia priklauso abiem tėvams, todėl spręsti su nepilnamečiu vaiku susijusius klausimus bei priimti sprendimus gali abu tėvai, net jei tik vienam iš jų yra leista globoti vaiką.

viršųviršų

Kuomet tėvai nesutaria dėl galimų ar privalomų priimti sprendimų, kurie, pavyzdžiui, susiję su auklėjimo reikalais parenkant mokyklą, kolegiją ar laisvalaikio veiklą, su vaiko sveikatos problemomis sprendžiant į kokį gydytoją kreiptis, su vaiko asmenybės formavimu renkant jam vardą ar religiją, sprendžiant, kokioje vietovėje arba šalyje vaikas gyvens ir pan., tuomet bet kuris iš tėvų gali kreiptis į teismą, kad kilęs ginčas būtų išspręstas.

Teisėjas, išklausęs abiejų tėvų ir nepilnamečio vaiko, jei šis gali savarankiškai liudyti, suteikia neginčytiną teisę priimti sprendimą tėvui arba motinai. Jei nesutarimai kartojasi arba atsiranda kita priežastis, dėl kurios negali būti vykdoma tėvų valdžia, teisėjas gali visišką arba dalinę teisę priimti visus sprendimus suteikti vienam iš tėvų arba padalyti abiem. Viskas turi būti įgyvendinta ne ilgiau kaip per dvejus metus.

9. Jei teisėjas nusprendžia, kad abu tėvai turi globoti nepilnametį vaiką, kaip tai įgyvendinama praktikoje?

Kai nusprendžiama globą skirti abiem tėvams, jie prižiūri vaiką ir skiria jam dėmesį pakaitomis; laiką dažniausiai pasidalija taip, kad pasirinkti laikotarpiai sutaptų su mokykliniais trimestrais ar kursais.

Taip pat numatoma, kaip tėvai pasidalys visus vaiko atostogų periodus.

Toks pareigų pasidalijimas nėra įprastas, nors taip yra itin dažnai elgiamasi, kai tėvai susitaria be teismo.

10. Kokiam teismui ar valdžios institucijai reikia pateikti ieškinį dėl tėvų pareigų? Ką būtina žinoti? Kokie dokumentai turi būti pridedami prie paraiškos?

Skiriantis, kai pasiekiamas tarpusavio susitarimas, reikia kreiptis į pirmos instancijos teismą pagal paskutinę bendrą arba bet kurią kitą sutuoktinių gyvenamąją vietą.

viršųviršų

Norint bylinėtis, reikia kreiptis į pirmos instancijos teismą pagal sutuoktinių gyvenamąją vietą. Tais atvejais, kai sutuoktiniai gyvena skirtingose teisminėse apylinkėse, teismą pasirenka ieškovas pagal paskutinę bendrą sutuoktinių gyvenamąją vietą ar pagal atsakovo gyvenamąją vietą.

Tik dėl nepilnamečio vaiko apsaugos, globos ir alimentų, kai tėvai nėra susituokę, reikia kreiptis į pirmos instancijos teismą pagal paskutinę bendrą tėvų gyvenamąją vietą. Jei gyvenama skirtingose teisminėse apylinkėse, tai ieškovas renkasi, į kurį teismą kreiptis: pagal atsakovo gyvenamąją vietą ar pagal nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą.

11. Kokios procedūros vykdomos tokiais atvejais? Ar galima atlikti skubią procedūrą?

Gali būti vykdomos tokios procedūros:

  • abiem šalims sutinkant, savitarpio susitarimas dėl skyrybų, santuokos nutraukimo ar, tėvams nesusituokus, dėl nepilnamečio vaiko globos, apsaugos ir alimentų užtikrinimo priimamas pagal Civilinio proceso kodekso 777 straipsnį;
  • kai šalims dėl santuokos ar nepilnamečių vaikų globos, tėvams nesudarius santuokos, nepavyksta susitarti, teismo procesas vyksta pagal Civilinio proceso kodekso 770 ir 774 straipsnius.

Skubios procedūros gali būti prašoma imtis tokiais atvejais:

  • dėl išankstinės laikinosios priemonės negaliojimo paskelbimo santykių nutraukimo ir skyrybų bylose ar bylose, susijusiose su nepilnamečio vaiko priežiūra, prieglobsčiu ir išlaikymu. Tai nustatyta Civilinio proceso kodekso 771 ir 772 straipsniuose.

    Jei aiškiai matyti, kad yra skubą pateisinančių priežasčių, priemones nedelsiant galima taikyti paskelbus pirmąjį teismo sprendimą;

    viršųviršų

  • dėl laikinųjų priemonių, taikomų patenkinus ieškinį su santuoka ar nepilnamečiais vaikais susijusiose bylose, kaip antai anksčiau nurodytais atvejais. Tai numatyta Civilinio proceso kodekso 773 straipsnyje.

12. Ar gali būti suteikta nemokama teisinė pagalba?

Gali būti suteikta tiek visiškai, tiek dalinai kompensuojama teisinė pagalba. Nustatyti, ar pakanka argumentų gauti šią pagalbą, visada galima pagal Nemokamos teisinės konsultacijos įstatymą (žr. „Justicia Gratuita – España“).

13. Ar sprendimai dėl tėvų pareigų skundžiami?

Tam, kad būtų aišku, ar priimtas sprendimas yra skundžiamas, reikia žinoti, kokie sprendimai apskritai gali būti priimami:

  • visi teisminių bylų sprendimai gali būti skundžiami provincijos teismui;
  • savitarpio susitarimai taip pat gali būti skundžiami provincijos teismui, bet tik tada, kai nesilaikoma susitarimo dėl skyrybų pasekmių numatytų terminų;
  • įstatyme nėra numatyta jokios galimybės skųsti sprendimus dėl išankstinių laikinųjų priemonių ar dėl laikinųjų priemonių arba sprendimus, nustatančius tėvų valdžios naudojimą.

14. Ar kokiais nors atvejais, kad sprendimas būtų vykdomas, reikia kreiptis į kitą teismą ar valdžios instituciją? Kokia procedūra vykdoma tokiais atvejais?

Tokiais atvejais, kai teismo priimti sprendimai dėl tėvų pareigų nėra vykdomi savanoriškai, galima juos priėmusio pirmos instancijos teismo prašyti, kad priverstų vykdyti nustatytus reikalavimus.

viršųviršų

Bus nuspręsta, ar priimti, ar atmesti kaltintojo prašymą ir ar kaltinamasis turi įgyvendinti keliamus reikalavimus.

15. Ką reikia daryti, kad kitoje Europos Sąjungos valstybėje priimtas teismo sprendimas dėl tėvų pareigų galiotų ir būtų vykdomas Ispanijoje? Kokia procedūra vykdoma tokiais atvejais?

Valstybėje narėje priimti teismo sprendimai dėl tėvų pareigų vykdymo nepilnamečiams vaikams, jei jie buvo pripažinti ir galiojo toje valstybėje narėje, Ispanijoje pripažįstami paprašius vienai suinteresuotajai šaliai (kuri galėjo ir nedalyvauti bylos nagrinėjime), taikant 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis abiejų sutuoktinių vaikams, pripažinimo bei vykdymo.

Prašymą dėl sprendimo vykdymo (tam reikalingas advokatas ir prokuroras), parašytą pagal reglamento V priede esančią standartinę formą kartu su norimo įgalinti sprendimo kopija, kurios autentiškumą reikia įrodyti, reikia pateikti vaiko gyvenamosios vietos teismui, ir sprendimo galiojimas bus patvirtintas.

Kol dar yra tik sprendžiama dėl pasiūlymo priimti naują Tarybos reglamentą dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis pripažinimo bei vykdymo (2002 m. rugpjūčio 27 d. paskelbtas Oficialiajame leidinyje), į Reglamentą Nr. 1347/2000 neįtrauktas tėvų pareigų vykdymo nesantuokiniams vaikams klausimas bus sprendžiama pagal bendras exequatur normas, ir bus vykdomi vieną kartą jau pripažinti sprendimai, atitinkantys Ispanijos teisę.

16. Į kokį teismą Ispanijoje reikia kreiptis, norint apskųsti kitoje Europos Sąjungos valstybėje priimtą teismo sprendimą dėl tėvų pareigų? Kokia procedūra vykdoma tokiais atvejais?

Ispanijoje suinteresuotoji šalis, norėdama apskųsti kitos valstybės narės priimtą teismo sprendimą dėl tėvų pareigų pripažinimo, turi kreiptis į pirmos instancijos teismą, sprendžiantį pripažinimo klausimą, ir nurodyti vieną iš priežasčių, numatytų Reglamente Nr. 1347/2000, dėl kurios pripažinimas negalimas.

Galima nurodyti šias priežastis: sprendimas akivaizdžiai prieštarauja viešajai tvarkai; priimant sprendimą nebuvo galimybės išklausyti vaiko; sprendimas, kad vaikas duotų sutikimą, nebuvo jam nusiųstas ar apie jį nepilnamečiui nepranešta raštu; sprendimas neleidžia iki galo vykdyti tėvų pareigų; nebuvo suteikta galimybės suinteresuotajai šaliai pasakyti savo nuomonės; sprendimas nesuderinamas su paskesniu sprendimu.

17. Koks įstatymas yra taikomas sprendžiant dėl tėvų pareigų, jei nepilnametis vaikas ar kuris iš tėvų negyvena Ispanijoje arba jie yra skirtingų tautybių?

Tokiu atveju sprendžiant dėl tėvų pareigų yra taikomas Nepilnamečio vaiko įstatymas ir, jei jo pritaikyti neįmanoma, yra taikomas Nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos įstatymas.

« Tėvų atsakomybė - Bendro pobūdžio informacija | Ispanija - Bendro pobūdžio informacija »

viršųviršų

Naujausia redakcija: 27-10-2006

 
  • Bendrijos teisė
  • Tarptautinė teisė

  • Belgija
  • Bulgarija
  • Čekija
  • Danija
  • Vokietija
  • Estija
  • Airija
  • Graikija
  • Ispanija
  • Prancūzija
  • Italija
  • Kipras
  • Latvija
  • Lietuva
  • Liuksemburgas
  • Vengrija
  • Malta
  • Nyderlandai
  • Austrija
  • Lenkija
  • Portugalija
  • Rumunija
  • Slovėnija
  • Slovakija
  • Suomija
  • Švedija
  • Jungtinė Karalystė