Europos Komisija > ETIT > Tėvų atsakomybė > Slovėnija

Naujausia redakcija: 06-04-2009
Spausdintinis variantas Įrašyti tinklalapį į adresyną

Tėvų atsakomybė - Slovėnija

EJN logo

Šis puslapis nebeatnaujinamas. Šiuo metu rengiamas atnaujintas turinys, kuris bus pateiktas Europos e. teisingumo portale.


 

TURINIO LENTELE

1. Ką reiškia teisės terminas ,,tėvų atsakomybė“? Kokios yra asmens, kuriam tenka tėvų atsakomybė, teisės ir pareigos? 1.
2. Kam paprastai tenka tėvų atsakomybė? 2.
3. Ar tėvų atsakomybė gali būti perduota kitam asmeniui, jeigu tėvai negali arba nenori vykdyti pareigų savo vaikams? 3.
4. Jeigu tėvai nutraukia santuoką arba išsiskiria, kaip sprendžiamas tėvų atsakomybės vaikams nustatymo ateityje klausimas? 4.
5. Jeigu tėvai sudaro susitarimą dėl tėvų atsakomybės, kokių formos reikalavimų reikia laikytis, kad susitarimas būtų teisiškai įpareigojantis? 5.
6. Jeigu tėvai negali susitarti dėl tėvų atsakomybės, kokiomis alternatyviomis priemonėmis jie gali pasinaudoti? 6.
7. Jeigu tėvai kreipiasi į teismą, kokius klausimus gali išspręsti teisėjas? 7.
8. Jeigu teismas nusprendžia, kad vaiko globa turi tekti tik vienam iš tėvų, ar tai reiškia, kad jis gali visus su vaiku susijusius klausimus spręsti nepasitaręs su kitu iš tėvų ? 8.
9. Jeigu teismas nusprendžia, kad vaiko globa tenka abiem tėvams, kokių tai turi praktinių pasekmių? 9.
10. Kuris teismas arba institucija turi kompetenciją priimti sprendimą? Kokių formos reikalavimų reikia laikytis ir kokių dokumentų reikalaujama? 10.
11. Kokia tvarka taikoma šiais atvejais? Ar galima pasinaudoti pagreitinta procedūra? 11.
12. Ar galima gauti teisinę pagalbą bylinėjimosi išlaidoms padengti? 12.
13. Ar galima apskųsti teismo sprendimą dėl tėvų atsakomybės? 13.
14. Tam tikrais atvejais, kad būtų įvykdytas sprendimas, gali prireikti kreiptis į teismą. Kokia procedūra taikoma? 14.
15. Ką reikia daryti, kad užsienio teismo priimtas sprendimas būtų pripažintas, ir kokia procedūra taikoma? 15.
16. Į kokį teismą kreiptis, norint apskųsti kitos valstybės narės teismo priimtą sprendimą? Kokia procedūra taikoma šiais atvejais? 16.
17. Kokios valstybės teisę teismas taiko nagrinėdamas bylą, jei vaikas ir tėvai negyvena Slovėnijoje arba turi skirtingą pilietybę? 17.

 

1. Ką reiškia teisės terminas ,,tėvų atsakomybė“? Kokios yra asmens, kuriam tenka tėvų atsakomybė, teisės ir pareigos?

Tėvų atsakomybė vaikams:

Tėvų atsakomybė yra teisinis santykis, reglamentuojamas pagal šeimos teisę. Santykis atsiranda gimus vaikui arba nustačius tėvystę (motinystę). Slovėnijos teisės sistemoje nesantuokoje gimusių vaikų teisės ir pareigos yra tokios pat, kaip ir santuokoje gimusių vaikų. Pagal Slovėnijos teisėje taikomą visiško įvaikinimo sistemą įvaikintiems vaikams suteikiamas toks pat statusas, kaip ir saviems.

Teisinis pagrindas yra Slovėnijos Konstitucijos 54 straipsnis, kuriame nustatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą išlaikyti, lavinti ir ugdyti savo vaikus. Ši teisė ir pareiga gali būti panaikinta arba apribota tik įstatyme nustatytais pagrindais, kuriais siekiama apsaugoti vaiko interesus. Nesantuokoje gimę vaikai turi tokias pat teises, kaip ir gimusieji santuokoje.

Abipusės tėvų ir jų savų bei įvaikintų vaikų teisės ir pareigos sudaro tėvų atsakomybę (Santuokos ir šeimos santykių įstatymo 4, 5 ir 7 straipsniai, Ur. l. RS (Slovėnijos oficialusis leidinys) Nr. 15/76 (slov. Zakon o zakonski zvezi in družinskih razmerjih – ZZZDR).

Deliktinė tėvų atsakomybė už savo vaikus nustatyta Prievolių kodekso 142 straipsnyje (slov. Obligacijski zakonik – OZ). Tėvai atsako be kaltės už savo vaikų iki septynerių metų sukeltą žalą tretiesiems asmenims.

viršųviršų

Tėvai atsako už savo vaikų, vyresnių nei septynerių metų, sukeltą žalą tretiesiems asmenims, išskyrus atvejus, kai gali įrodyti, kad jie nėra atsakingi už žalą.

ZZZDR 107 straipsnyje nustatytos atstovavimo vaikams, veikimo jų vardu santykiuose su trečiaisiais asmenimis ir jų turto valdymo taisyklės. Nepilnamečiams atstovauja jų tėvai. Jeigu pranešimą reikia įteikti nepilnamečiui, jį taip pat teisėtai galima įteikti vienam iš tėvų arba, jeigu tėvai negyvena kartu, kartu su vaiku gyvenančiam tėvui (motinai).

Jeigu vaiko globa tenka abiem tėvams, jie privalo susitarti dėl vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos ir dėl to, kuriam turėtų būti įteiktas vaikui skirtas pranešimas. Tėvai privalo valdyti vaiko turtą vaiko interesų naudai iki jis sulauks pilnametystės (ZZZDR 109 straipsnis).

Tėvų ir vaikų teisės ir pareigos:

Tėvai turi sudaryti savo vaikams sąlygas sveikai augti, harmoningai vystytis jų asmenybei ir paruošti vaiką savarankiškam gyvenimui ir darbui. Jie atsakingi už savo vaikų išlaikymą ir rūpinimąsi jų gyvenimo sąlygomis, sveikata ir auginimu. Tėvai visais būdais turi stengtis užtikrinti savo vaikų lavinimą ir profesinį mokymą. Vaikas turi teisę matytis su abiem tėvais, o abu tėvai turi teisę matytis su vaiku (ZZZDR 102, 103 ir 106 straipsniai).

2. Kam paprastai tenka tėvų atsakomybė?

Tėvai turi naudotis tėvų teisėmis bendru susitarimu, atsižvelgdami į vaiko interesus. Kai tėvai gyvena atskirai, tačiau vaiko globa nėra bendra, jie turi bendrai spręsti klausimus, turinčius esminės įtakos vaiko vystymuisi, atsižvelgdami į vaiko interesus.

viršųviršų

Tėvas (motina), kuriam skirta vaiko globa, turi spręsti klausimus, turinčius įtakos vaiko kasdieniam gyvenimui. Jeigu vienam iš tėvų neleidžiama prisiimti tėvų atsakomybės, tėvų atsakomybė tenka kitam. Jeigu tėvai gyvena atskirai, tėvų atsakomybė tenka tėvui (motinai), kuris gyvena su vaiku. Nutraukus santuoką arba santuoką pripažinus negaliojančia, tėvų atsakomybė tenka tėvui (motinai), kuriam nustatoma vaiko globa (ZZZDR 113 ir 115 straipsniai).

3. Ar tėvų atsakomybė gali būti perduota kitam asmeniui, jeigu tėvai negali arba nenori vykdyti pareigų savo vaikams?

Vaiku gali rūpintis kiti asmenys arba institucijos. Socialinių paslaugų centras gali paimti vaiką iš jo tėvų ir perduoti jį trečiojo asmens arba institucijos globai, jeigu tėvai nesirūpina vaiko priežiūra arba jeigu tai kitu būdu atitinka vaiko interesus (ZZZDR 120 straipsnis).

Vaiku gali rūpintis įtėvis (įmotė). Vaiką galima įsivaikinti tik jeigu jo tėvai nežinomi arba jeigu jų gyvenamoji vieta nebuvo žinoma vienerius metus, arba jeigu jo tėvai kompetentingoms institucijoms davė sutikimą įvaikinti savo vaiką, arba jeigu jis neturi gyvų tėvų (ZZZDR 141 straipsnis). Vaikas taip pat gali būti atiduotas globai (globėjas yra asmuo, kuris nėra tikras vaiko tėvas (motina) (ZZDR 154–159 ir 176 straipsniai ir ypač Globos įstatymas, Ur. l. RS Nr. 10/2002)) arba rūpybai (178, 182, 201 ir 202 straipsniai). Rūpintojas atsako už rūpinimąsi vaiku kaip tėvas (motina), juo taip pat gali būti vaiko giminaitis.

viršųviršų

4. Jeigu tėvai nutraukia santuoką arba išsiskiria, kaip sprendžiamas tėvų atsakomybės vaikams nustatymo ateityje klausimas?

Jeigu tėvai gyvena atskirai arba ketina skirtis, jie turi susitarti dėl savo bendrų vaikų globos ir išlaikymo ir dėl vaikų ir tėvų bendravimo, atsižvelgdami į vaiko interesus (ZZDR 105 ir 105a straipsniai).

Kai tėvai gyvena atskirai, tačiau vaiko globa nėra bendra, jie turi bendrai spręsti klausimus, turinčius esminės įtakos vaiko vystymuisi, atsižvelgdami į vaiko interesus. Jeigu tėvai negali susitarti, Socialinių paslaugų centras padės jiems pasiekti susitarimą. Tėvas (motina), kuriam skirta vaiko globa, turi spręsti klausimus, turinčius įtakos vaiko kasdieniam gyvenimui. Jeigu tokiais atvejais tėvai, net ir padedami Socialinių paslaugų centro, negali susitarti dėl klausimų, turinčių esminės įtakos vaiko vystymuisi, sprendimą vieno iš tėvų arba abiejų tėvų pasiūlymu priima teismas ypatingosios teisenos tvarka (ZZZDR 113 straipsnis).

5. Jeigu tėvai sudaro susitarimą dėl tėvų atsakomybės, kokių formos reikalavimų reikia laikytis, kad susitarimas būtų teisiškai įpareigojantis?

Jeigu tėvai gyvena atskirai arba ketina skirtis, jie turi susitarti dėl savo bendrų vaikų globos ir išlaikymo ir dėl vaikų ir tėvų bendravimo, atsižvelgdami į vaiko interesus.

Jeigu tėvai susitaria dėl vaikų globos, jie gali pasiūlyti, kad teismas dėl to priimtų sprendimą ypatingosios teisenos tvarka. Jeigu teismas nustato, kad susitarimas neatitinka vaiko interesų, jis gali atmesti pasiūlymą. Jeigu tėvai negali susitarti, Socialinių paslaugų centras padės jiems pasiekti susitarimą. Jeigu tėvai nepasiekia susitarimo net ir padedami Socialinių paslaugų centro, teismas priima sprendimą vieno iš tėvų arba abiejų tėvų prašymu.

viršųviršų

Prieš priimdamas sprendimą teismas, atsižvelgdamas į vaiko interesus, turi gauti Socialinių paslaugų centro nuomonę. Teismas taip pat turi atsižvelgti į vaiko nuomonę, jeigu vaikas ją išreiškia pats arba per pasirinktą asmenį ar patikėtinius ir vaikas gali suprasti svarbą ir pasekmes. Prie tėvų prašymo teismui priimti sprendimą turi būti pridedami atitinkamo Socialinių paslaugų centro įrodymai, patvirtinantys, kad tėvai bandė su centro pagalba pasiekti susitarimą dėl jų bendrų vaikų globos (ZZZDR 105, 105a ir 106 straipsniai).

6. Jeigu tėvai negali susitarti dėl tėvų atsakomybės, kokiomis alternatyviomis priemonėmis jie gali pasinaudoti?

Jeigu tėvai negali susitarti, Socialinių paslaugų centras padės jiems pasiekti susitarimą. Jeigu jie nepasiekia susitarimo net ir padedami Socialinių paslaugų centro, klausimą spręs teismas (ZZZDR 105, 105a ir 106 straipsniai).

7. Jeigu tėvai kreipiasi į teismą, kokius klausimus gali išspręsti teisėjas?

Teismas gali nuspręsti, ar vienam iš tėvų suteikti visų vaikų globą arba kurie vaikai turėtų būti atiduodami tėvo ar motinos globai. Teismas taip pat gali ex officio nuspręsti, kad visų arba kai kurių vaikų globa turi būti patikėta trečiajam asmeniui.

Prieš priimdamas sprendimą byloje teismas, atsižvelgdamas į vaiko interesus, turi gauti Socialinių paslaugų centro nuomonę. Teismas taip pat turi atsižvelgti į vaiko nuomonę, jeigu vaikas ją išreiškia pats arba per pasirinktą asmenį ar patikėtinius ir vaikas gali suprasti svarbą ir pasekmes.

viršųviršų

Teismas taip pat priima sprendimą dėl vaiko išlaikymo ir dėl bendravimo su juo. Vaikas turi teisę bendrauti su abiem tėvais, o abu tėvai turi teisę matytis su vaiku. Teismas gali panaikinti arba apriboti teisę bendrauti su vaiku tik jeigu to reikia vaiko interesams apsaugoti. Bendravimas neatitinka vaiko interesų, jeigu tai vaiką trikdo arba kelia grėsmę vaiko fiziniam arba protiniam vystymuisi. Teismas gali nuspręsti, kad bendravimas turėtų vykti dalyvaujant trečiajam asmeniui arba kokiu nors kitu būdu nerengiant susitikimo arba nepalaikant tiesioginio kontakto, jeigu tai neatitiktų vaiko interesų. Prieš priimdamas sprendimą byloje teismas, atsižvelgdamas į vaiko interesus, turi gauti Socialinių paslaugų centro nuomonę. Teismas taip pat turi atsižvelgti į vaiko nuomonę, jeigu jis ją išreiškia pats arba per pasirinktą asmenį ar patikėtinius ir vaikas gali suprasti svarbą ir pasekmes. Vaikas turi teisę asmeniškai matytis su giminaičiais ir kitais asmenimis, su kuriais jį sieja ypač artimi ryšiai, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja jo gerovei (proseneliais, broliais ir seserimis, pusbroliais ir pusseserėmis, buvusiais globėjais, vieno iš jo tėvų buvusiu arba esamu sutuoktiniu) (ZZZDR 105, 105a, 106 ir 106a straipsniai).

8. Jeigu teismas nusprendžia, kad vaiko globa turi tekti tik vienam iš tėvų, ar tai reiškia, kad jis gali visus su vaiku susijusius klausimus spręsti nepasitaręs su kitu iš tėvų ?

Ne. Jeigu tėvai gyvena atskirai, tačiau bendrai vaiko negloboja, jie turi bendrai spręsti klausimus, turinčius esminės įtakos vaiko vystymuisi, atsižvelgdami į vaiko interesus. Jeigu tėvai negali susitarti, Socialinių paslaugų centras padės jiems pasiekti susitarimą. Nepaisant to, kuris iš tėvų globoja vaiką, jis turi spręsti klausimus, susijusius su vaiko kasdieniu gyvenimu. Jeigu tėvai, net ir padedami Socialinių paslaugų centro, negali susitarti dėl klausimų, turinčių esminės įtakos vaiko vystymuisi, sprendimą vieno iš tėvų arba abiejų tėvų siūlymu priima teismas ypatingosios teisenos tvarka.

viršųviršų

9. Jeigu teismas nusprendžia, kad vaiko globa tenka abiem tėvams, kokių tai turi praktinių pasekmių?

Tai reiškia, kad abu tėvai yra vienodai atsakingi už vaiko globą ir turi toliau juo rūpintis.

10. Kuris teismas arba institucija turi kompetenciją priimti sprendimą? Kokių formos reikalavimų reikia laikytis ir kokių dokumentų reikalaujama?

Apygardos teismas (Civilinio proceso įstatymo 32 straipsnis (slov. Zakon o pravdnem postopku – ZPP)), kuris atsakovo atžvilgiu turi bendrą teritorinę jurisdikciją, t. y. teismas, kurio teritorijoje atsakovas laikinai arba nuolat gyvena (ZPP 47 straipsnis). Tačiau nagrinėjant teisinius ginčus dėl išlaikymo, kai ieškovas prašo išlaikymo (ZPP 50 straipsnis), kompetentingas ne tik teismas, kuris turi bendrąją teritorinę jurisdikciją, bet ir teismas, kurio teritorijoje ieškovas laikinai arba nuolat gyvena.

Reikia laikytis ZPP nuostatų, ypač 104 straipsnio, kuriame nustatyta, kad prašymai teismui turi būti pateikti slovėnų kalba, 105 straipsnio, kuriame nustatyta, kad prašymai turi būti pateikti raštu, ir išdėstyti privalomi turinio reikalavimai, 106 straipsnio, kuriame nustatytas pateiktinų kopijų skaičius, 107 straipsnio, kuriame nurodyti papildomi dokumentai, kuriuos reikia pridėti, ir 180 straipsnio, kuriame aprašytas pareiškimo turinys.

11. Kokia tvarka taikoma šiais atvejais? Ar galima pasinaudoti pagreitinta procedūra?

Santuokinių ginčų ir ginčų, kylančių iš tėvų ir vaikų santykių, nagrinėjimo procedūra nustatyta ZPP 27 skyriuje (406–414 straipsniai).

viršųviršų

Pagal tą procedūrą teismas gali vienos iš šalių prašymu arba ex officio priimti laikinąsias apsaugos priemones dėl bendrų vaikų globos ir išlaikymo ir laikinąsias apsaugos priemones, panaikinančias arba ribojančias teises bendrauti arba nustatančias bendravimo būdą.

Laikinosios apsaugos priemonės priimamos pagal Reikalavimų užtikrinimo įstatymą (slov. Zakon o izvršbi in zavarovanju – ZIZ).

12. Ar galima gauti teisinę pagalbą bylinėjimosi išlaidoms padengti?

Nemokama teisinė pagalba reglamentuojama Nemokamos teisinės pagalbos įstatyme (slov. Zakon o brezplačni pravni pomoči – ZBPP), kuriame nustatytos tokios pagalbos suteikimo sąlygos ir jos taikymo sritis (teisė gauti lėšas visoms arba dalinėms teisinės pagalbos išlaidoms padengti ir atleidimas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo).

Vykstant procesui taip pat galima prašyti atleisti nuo žyminio mokesčio arba bylinėjimosi išlaidų mokėjimo; atitinkamos sąlygos nustatytos ZPP 168 ir 169 straipsniuose.

13. Ar galima apskųsti teismo sprendimą dėl tėvų atsakomybės?

Taip, teismo sprendimą galima apskųsti aukštesniajam teismui. Skundą kartu su pakankamu kiekiu kopijų teismui ir kitai šaliai privaloma paduoti teismui, kuris priėmė sprendimą pirmąja instancija (ZPP 342 straipsnis).

14. Tam tikrais atvejais, kad būtų įvykdytas sprendimas, gali prireikti kreiptis į teismą. Kokia procedūra taikoma?

Teismo sprendimų vykdymo civilinėse bylose ir reikalavimų užtikrinimo įstatyme (ZIZ) nustatyta vykdymo procedūra, visų pirma 20 skyriuje reglamentuojama speciali procedūra: vykdymas bylose dėl vaikų globos ir asmeninio bendravimo su vaikais (ZIZ 238a–238g straipsniai).

viršųviršų

15. Ką reikia daryti, kad užsienio teismo priimtas sprendimas būtų pripažintas, ir kokia procedūra taikoma?

Sąlygos, reglamentuojančios užsienio teismų sprendimų ir kitų oficialių dokumentų pripažinimą ir vykdymą, nustatytos Tarptautinės privatinės teisės ir proceso įstatymo (slov. Zakon o mednarodnem zasebnem pravu in postopku – ZMZPP, 94–111 straipsniai) 4 skyriuje.

Užsienio teismo sprendimas laikomas lygiaverčiu Slovėnijos teismo sprendimui ir Slovėnijoje turi tokį pat teisinį poveikį, kaip ir nacionalinio teismo sprendimas, jeigu jį pripažino Slovėnijos Respublikos teismas. Prašymą dėl pripažinimo pateikiantis asmuo prie prašymo pripažinti užsienio teismo sprendimą privalo pridėti užsienio teismo sprendimą arba patvirtintą jo kopiją ir kompetentingo užsienio teismo arba kitos įstaigos išduotą pažymėjimą dėl to sprendimo teisinės galios pagal jį priėmusios valstybės teisę. Jeigu užsienio teismo sprendimas nėra parengtas oficialia teismo kalba, pripažinimo prašanti šalis taip pat turi pateikti patvirtintą užsienio teismo sprendimo vertimą į oficialią teismo kalbą.

Minėtos nuostatos taip pat taikomos vykdant užsienio teismo sprendimą. Be to, kad turi būti pateikiamas pažymėjimas dėl užsienio teismo sprendimo teisinės galios, vykdymo prašantis asmuo taip pat turi pateikti pažymėjimą dėl jo įvykdomumo pagal jį priėmusios valstybės teisę.

Sprendimą dėl pripažinimo priima apygardos teismas (ZPP 32 straipsnio 2 dalis, Teismų įstatymo (slov. Zakon o sodiščih) 101 straipsnis). Sprendimą dėl užsienio teismo sprendimo pripažinimo teismas priima pagal ypatingosios teisenos taisykles (Ypatingosios teisenos civilinėse bylose įstatymo (slov. Zakon o nepravdnem postopku – ZNP) 1 straipsnio 2 dalis).

16. Į kokį teismą kreiptis, norint apskųsti kitos valstybės narės teismo priimtą sprendimą? Kokia procedūra taikoma šiais atvejais?

Apygardos teismas turi kompetenciją priimti sprendimus dėl užsienio teismų sprendimų pripažinimo. Šiuo atveju taikoma ypatingoji teisena.

17. Kokios valstybės teisę teismas taiko nagrinėdamas bylą, jei vaikas ir tėvai negyvena Slovėnijoje arba turi skirtingą pilietybę?

Tėvų ir vaikų santykiai nustatomi pagal valstybės, kurios pilietybę jie turi, teisę. Jeigu tėvai ir vaikai turi skirtingų valstybių pilietybę, taikoma valstybės, kurioje jie visi turi nuolatinę gyvenamąją vietą, teisė. Jeigu tėvai ir vaikai turi skirtingų valstybių pilietybę ir jų gyvenamoji vieta nėra vienoje valstybėje, taikoma valstybės, kurios pilietybę turi vaikas, teisė (ZMZPP 42 straipsnis).

« Tėvų atsakomybė - Bendro pobūdžio informacija | Slovėnija - Bendro pobūdžio informacija »

viršųviršų

Naujausia redakcija: 06-04-2009

 
  • Bendrijos teisė
  • Tarptautinė teisė

  • Belgija
  • Bulgarija
  • Čekija
  • Danija
  • Vokietija
  • Estija
  • Airija
  • Graikija
  • Ispanija
  • Prancūzija
  • Italija
  • Kipras
  • Latvija
  • Lietuva
  • Liuksemburgas
  • Vengrija
  • Malta
  • Nyderlandai
  • Austrija
  • Lenkija
  • Portugalija
  • Rumunija
  • Slovėnija
  • Slovakija
  • Suomija
  • Švedija
  • Jungtinė Karalystė