Europos Komisija > ETIT > Tėvų atsakomybė > Portugalija

Naujausia redakcija: 28-09-2006
Spausdintinis variantas Įrašyti tinklalapį į adresyną

Tėvų atsakomybė - Portugalija

EJN logo

Šis puslapis nebeatnaujinamas. Šiuo metu rengiamas atnaujintas turinys, kuris bus pateiktas Europos e. teisingumo portale.


 

TURINIO LENTELE

1. Ką praktiškai reiškia teisės terminas „tėvų atsakomybė“? Kokios teisės ir pareigos tenka tėvų atsakomybės turėtojui? 1.
2. Kam paprastai tenka tėvų atsakomybė už vaiką? 2.
3. Jeigu tėvai negali arba nenori imtis tėvų atsakomybės savo vaikams, ar į jų vietą gali būti paskirtas kitas asmuo? 3.
4. Kaip sprendžiamas būsimos tėvų atsakomybės klausimas, jeigu tėvai nutraukia santuoką arba gyvena skyrium? 4.
5. Jeigu tėvai priima susitarimą dėl tėvų atsakomybės, kokių formalumų reikia laikytis, kad šis susitarimas įgytų teisinę galią? 5.
6. Kokių yra alternatyvių neteisminių ginčų sprendimo būdų, jeigu tėvai negali pasiekti susitarimo tėvų atsakomybės klausimais? 6.
7. Kokius su tėvų atsakomybe susijusius klausimus gali spręsti teisėjas, jeigu tėvai kreipiasi į teismą? 7.
8. Jeigu teismas nusprendžia, kad vaiko globa turi tekti tik vienam iš tėvų, ar tai reiškia, kad jis gali spręsti visus su vaiku susijusius klausimus, prieš tai nepasitaręs su kitu iš tėvų? 8.
9. Jeigu teismas priima sprendimą dėl tėvų bendros globos, ką tai praktiškai reiškia? 9.
10. Į kokį teismą reikėtų kreiptis, norint iškelti teisminę bylą dėl tėvų atsakomybės? Kokius formalumus reikia atlikti ir kokius dokumentus pateikti? 10.
11. Kaip nagrinėjamos šios bylos? Ar galima taikyti pagreitintą procedūrą? 11.
12. Ar galima gauti teisinės pagalbos teismo išlaidoms apmokėti? 12.
13. Ar galima apskųsti sprendimą dėl tėvų atsakomybės? 13.
14. Tam tikrais atvejais gali prireikti kreiptis į teismą ar kitą instituciją dėl sprendimo dėl tėvų atsakomybės vykdymo. Kokia procedūra taikoma šioms byloms? 14.
15. Ką reikėtų daryti, kad kitoje valstybėje narėje priimtas sprendimas dėl tėvų atsakomybės būtų pripažintas ir vykdomas Portugalijoje? Kokia procedūra taikoma šioms byloms? 15.
16. Į kurį Portugalijos teismą reikėtų kreiptis, norint, kad būtų pripažintas kitoje valstybėje narėje priimtas sprendimas dėl tėvų atsakomybės? Kokia procedūra taikoma šioms byloms? 16.
17. Kokia teisė taikoma procesui dėl tėvų atsakomybės, jei vaikas arba šalys negyvena Portugalijoje arba turi skirtingas pilietybes? 17.

 

1. Ką praktiškai reiškia teisės terminas „tėvų atsakomybė“? Kokios teisės ir pareigos tenka tėvų atsakomybės turėtojui?

„Tėvų atsakomybės“ sąvokos Portugalijos teisėje dar nėra. Portugalijos teisėje vartojama sąvoka „tėvų valdžia“.

Įstatymuose nustatyta, kad ji yra susijusi su asmeniniais įgaliojimais bei pareigomis (įgaliojimai kontroliuoti ir atstovauti; pareiga gerbti, padėti ir ugdyti; globos įgaliojimas (pareiga)) ir su turtiniais įgaliojimais bei pareigomis (įgaliojimas tvarkyti vaikų turtą; pareiga padėti).

2. Kam paprastai tenka tėvų atsakomybė už vaiką?

Paprastai vaiko tėvai turi tėvų valdžią ir ja naudojasi.

3. Jeigu tėvai negali arba nenori imtis tėvų atsakomybės savo vaikams, ar į jų vietą gali būti paskirtas kitas asmuo?

Tėvų valdžią galima apriboti arba panaikinti, patikint vaiką trečiajam asmeniui (globėjui) arba pagalbinėms įstaigoms.

Tėvų valdžia panaikinama šiais atvejais:

  1. patvirtintus kaltinamąjį nuosprendį už nusikaltimą, pagal kurį tėvų valdžia turi būti panaikinta remiantis įstatymais;
  2. paskelbus neįgalumą dėl psichikos sutrikimo;
  3. dėl nebuvimo nuo laikino globėjo (laikino atstovo, tvarkančio asmens, dingusio niekaip nenurodžius buvimo vietos, turtą) paskyrimo datos.

Vaikus taip pat galima perduoti trečiojo asmens arba pagalbinių įstaigų priežiūrai, jeigu tėvai pažeidžia savo pareigas ir tokiu būdu labai pakenkia vaikams arba jeigu dėl patirties stokos, ligos, nebuvimo ar kitų priežasčių jie negali vykdyti savo pareigos rūpintis vaikais.

viršųviršų

Globėją privalu paskirti:

  1. mirus tėvams;
  2. panaikinus tėvų valdžią vaikui;
  3. jei daugiau nei šešis mėnesius tėvams de facto buvo apribotos galimybės naudotis tėvų valdžia;
  4. jei tėvai nežinomi.

Išskyrus tam tikrus įstatymuose nustatytus skirtumus, nepilnamečių vaikų globėjai turi tokias pačias teises ir pareigas, kaip ir tėvai.

4. Kaip sprendžiamas būsimos tėvų atsakomybės klausimas, jeigu tėvai nutraukia santuoką arba gyvena skyrium?

Tėvams nutraukus santuoką arba gyvenant skyrium sprendimą dėl tėvų valdžios priima teismas ar civilinės metrikacijos skyriaus pareigūnas.

Sprendimas gali būti pritariantis, t. y. patvirtinantis tėvų susitarimą naudotis tėvų valdžia, arba gali būti priimtas sprendimas dėl bylos esmės – privalomas sprendimas dėl tėvų valdžios vykdymo.

Civilinės metrikacijos skyriaus pareigūnas priima tėvų susitarimą patvirtinantį sprendimą.

Šie sprendimai priimami ištuokos bylose, bylose dėl gyvenimo skyrium arba atskirose bylose, sprendžiant naudojimosi tėvų valdžia klausimus. Civilinės metrikacijos skyriaus pareigūnas dalyvauja tik bylose dėl gyvenimo skyrium arba ištuokos bendru sutikimu bylose.

5. Jeigu tėvai priima susitarimą dėl tėvų atsakomybės, kokių formalumų reikia laikytis, kad šis susitarimas įgytų teisinę galią?

Sudaromu susitarimu turi būti kruopščiai ginami vaiko interesai ir reglamentuojamos įvairios tėvų valdžios sričiai priklausančios teisės bei pareigos. Jeigu susitarimas pateikiamas kartu su prašymu patvirtinti susitarimą, netaikomi jokie konkrečios formos reikalavimai.

viršųviršų

Šį susitarimą turi patvirtinti kompetentingo teismo teisėjas arba civilinės metrikacijos skyriaus pareigūnas (pastarasis, kaip minėta, gali dalyvauti tik bylose dėl gyvenimo skyrium arba santuokos nutraukimo bendru sutikimu bylose), susitarimą reikia pridėti prie prašymo (dėl gyvenimo skyrium, santuokos nutraukimo arba tėvų valdžios vykdymo sureguliavimo).

Šį susitarimą taip pat galima sudaryti per bandymą sutaikyti sutuoktinius, pirmininkaujant teisėjui. Šiuo atveju susitarimas bus įtrauktas į protokolą ir teisėjo patvirtintas.

Bandymas sutaikyti yra privalomas ginčytinose ištuokos bylose ir bylose dėl gyvenimo skyrium bei dėl tėvų valdžios vykdymo.

Bylose dalyvaujant civilinės metrikacijos skyriaus pareigūnui, metrikacijos skyriaus teismo apylinkės pirmosios instancijos teismo valstybinio kaltinimo tarnyba prieš galutinį nagrinėjimą turi pateikti savo nuomonę dėl susitarimo.

Susitarimas nepatvirtinimas, jeigu jis prieštarauja vaiko interesams, įskaitant ir susijusiems su artimų santykių su kartu negyvenančiu tėvu (motina) palaikymu.

6. Kokių yra alternatyvių neteisminių ginčų sprendimo būdų, jeigu tėvai negali pasiekti susitarimo tėvų atsakomybės klausimais?

Bet kokį tėvų susitarimą (sudarytą iš karto arba tarpininkaujant) bet kuriuo atveju turi patvirtinti teismas, išskyrus minėtą atvejį, kai sprendžiant bylą dalyvauja civilinės metrikacijos skyrius.

Nagrinėjant tėvų nesutarimų ir sutaikymo sritis, galima pasinaudoti tarpininkavimo galimybėmis, kreipiantis į 1997 m. Teisingumo ministerijos įsteigtą Tarpininkavimo šeimos klausimais tarnybą arba kai kuriose savivaldybėse veikiančias tarpininkavimo šeimos klausimais tarnybas.

viršųviršų

Taip pat galima kreiptis pagalbos į Konfliktų tarpininkų asociaciją.

Bet kuriuo metu nagrinėjant byla, nusprendęs, kad tai yra tinkama, teisėjas gali savo iniciatyva ir atsižvelgdamas į dalyvaujančių asmenų nuomonę arba jų prašymu, nutarti, kad procese dalyvautų valstybinė ar privati tarpininkavimo tarnyba. Teisėjas patvirtina tarpininkavimu pasiektą susitarimą, jeigu šis gina vaiko interesus.

7. Kokius su tėvų atsakomybe susijusius klausimus gali spręsti teisėjas, jeigu tėvai kreipiasi į teismą?

Bendrai ir neatsižvelgdamas į tai, kas prašo teismo dalyvavimo, su vaiku susijusiais atvejais ir neviršydamas nagrinėjamos srities ribų teismas gali:

  1. paskirti globą ir turto administravimą;
  2. paskirti asmenį, kuris sudarytų sandorius nepilnamečio vaiko vardu, taip pat gali paskirti globėją, atstovausiantį nepilnamečiui tvarkant nepilnamečio ir tėvų valdžios neteisminius reikalus;
  3. spręsti dėl tėvų valdžios vykdymo (t. y. nuspręsti dėl vaiko reikalų sutvarkymo, vėlesnio išlaikymo ir išlaikymo mokėjimo būdų, taip pat dėl taisyklių, kaip bus palaikomas ryšys su kartu negyvenančiu vienu iš tėvų, atsižvelgiant į tai, kad bet kuriuo atveju būtina užtikrinti artimus santykius) ir nagrinėti su šiais klausimais susijusius reikalus;
  4. nustatyti nepilnamečiams vaikams priklausantį išlaikymą ir nuspręsti dėl išlaikymo mokėjimo vykdymo;
  5. nurodyti pradėti procesą dėl nepilnamečio globos;
  6. suteikti teisiniams nepilnamečių atstovams teisę atlikti tam tikrus veiksmus, patvirtinti be suteiktos teisės atliktus veiksmus ir imtis veiksmų, susijusių su piniginių dovanų priėmimu;
  7. spręsti dėl užstato, kurį tėvai privalo pateikti už savo nepilnamečius vaikus;
  8. nurodyti visiškai ar iš dalies uždrausti arba apriboti tėvų valdžios vykdymą;
  9. spręsti dėl nepilnamečio vardo ir pavardės, jeigu dėl šių klausimų tėvai nesutaria;
  10. globos ar turto administravimo atvejais teisėjas gali nustatyti globėjo ar administratoriaus atlyginimo dydį, nagrinėti globėjo, administratoriaus ar šeimos tarybos nario, turinčio balsavimo teisę, atleidimo ar nušalinimo bylas, pateikti prašymus dėl sąskaitų ir spręsti su jomis susijusius klausimus, suteikti teisę pakeisti priverstinę hipoteką ir nuspręsti dėl pateikto užstato pratęsimo bei pakeitimo, ir paskirti specialų globėją, kuris atstovautų nepilnamečiui tvarkant neteisminius reikalus;
  11. paskirti specialų globėją, kuris atstovautų nepilnamečiui nagrinėjant visus procesus dėl globos;
  12. nuspręsti dėl už nepilnamečius vaikus pateikto užstato pratęsimo ir pakeitimo;
  13. reikalauti sąskaitų, kurias tėvai privalo pateikti, ir spręsti su jomis susijusius klausimus;
  14. nagrinėti bet kokius klausimus, susijusius su pirmiau minėtais procesais.

Jeigu tėvai nesusitaria dėl ypač svarbių klausimų, šiuos sprendimus turi priimti teismas pagal bet kurio iš tėvų prašymą ir po to, kai bus imtasi priemonių sutaikyti tėvus bei išklausius nepilnamečio nuomonės. Kad vaiko nuomonė būtų išklausoma, vaikas turi būti vyresnis nei 14 metų ir neturi būtų aplinkybių, pagal kurias išklausyti vaiko nuomonę būtų nepatartina.

viršųviršų

Ypač svarbūs klausimai yra tokie: vaiko vardas, jo ugdymas (ypač religinis), disponavimas turtu, palikimo atsisakymas, sutarčių dėl paskolų sudarymas ir postų komercinėse bendrovėse užėmimas.

Jeigu tėvai yra išsiskyrę arba gyvena skyrium, teisėjas privalo nuspręsti, ar tėvų valdžia vykdoma atskirai, ar kartu, kas bus pagrindinis globėjas, kaip kartu negyvenantis vienas iš tėvų matytis su vaiku ir kokio dydžio bei formos bus vaiko išlaikymas (jei jis bus paskirtas).

8. Jeigu teismas nusprendžia, kad vaiko globa turi tekti tik vienam iš tėvų, ar tai reiškia, kad jis gali spręsti visus su vaiku susijusius klausimus, prieš tai nepasitaręs su kitu iš tėvų?

Ypač svarbių veiksmų atvejais arba veiksmų, kuriems atlikti įstatymai aiškiai reikalauja abiejų tėvų sutikimo, privaloma tartis su kartu negyvenančiu tėvu (motina) ir gauti jo (jos) sutikimą. Be to, tas iš tėvų, kuriam nesuteikta tėvų valdžia, turi teisę prižiūrėti vaiko ugdymą ir gyvenimo sąlygas.

Be to, tėvai gali susitarti, kad tam tikri klausimai būtų sprendžiami sudarant abipusį susitarimą arba kad vaiko turtą tvarkytų nepilnamečio globos teisę turintis tėvas (motina).

9. Jeigu teismas priima sprendimą dėl tėvų bendros globos, ką tai praktiškai reiškia?

Praktiškai šioje situacijoje abu tėvai kartu naudojasi tėvų valdžia, nuspręsdami dėl vaiko gyvenimą veikiančių klausimų, esant tokioms pat sąlygoms kaip ir gyvenant santuokoje, išskyrus pagrindinį skirtumą: nepilnametis gali gyventi tik su vienu iš tėvų.

viršųviršų

Šiais atvejais, nutraukus santuoką ar gyvenant skyrium, tėvų padėtis vaiko atžvilgiu teisiškai lieka nepakitusi.

10. Į kokį teismą reikėtų kreiptis, norint iškelti teisminę bylą dėl tėvų atsakomybės? Kokius formalumus reikia atlikti ir kokius dokumentus pateikti?

Portugalijoje šios srities bylų jurisdikcija priklauso šeimos bylų teismams.

Šeimos bylų teismai (vadinamieji šeimos ir vaikų teismai) yra šiuose miestuose: Aveire (Aveiro), Bareire (Barreiro), Bragoje (Braga), Kaskaise (Cascais), Koimbroje (Coimbra), Fare (Faro), Funšalyje (Funchal), Lisabonoje (Lisabona), Lourese (Loures), Ponta Delgadoje (Ponta Delgada), Portimaune (Portimão), Oporte (Oporto), Setubalyje (Setúbal), Seiksalyje (Seixal), Sintroje (Sintra) ir Vila Franka de Ksiroje (Vila Franca de Xira).

Už šių teismų jurisdikcijai priklausančių teritorijų ribų su tėvų atsakomybe susijusias bylas gali nagrinėti apylinkės teismai.

Tačiau jeigu santuokos nutraukimo arba gyvenimo skyrium ieškiniai dar nėra išnagrinėti, civilinės globos susitarimai, reglamentuojantys tėvų valdžios vykdymą, išlaikymo mokėjimą ir tėvų valdžios panaikinimą, yra siejami su šiais ieškiniais.

Jeigu nėra neišnagrinėtų santuokos nutraukimo ar gyvenimo skyrium ieškinių, reikia pateikti pradinį prašymą, nebūtinai sudarytą kaip pareiškimas, kuriame nurodomos šalys, aprašomi faktai, pateikiamas prašymas ir įrodymai.

Šį prašymą gali pasirašyti tėvai, kadangi nėra privaloma kreiptis į teisininką, išskyrus pateikiant apeliacinį skundą. Šiame pradiniame etape svarbūs tik šie dokumentai: nepilnamečių vaikų gimimo liudijimai ir, jei tėvai yra susituokę, jų santuokos liudijimas.

viršųviršų

Daugiau informacijos galite rasti puslapyje apie teismų jurisdikciją.

11. Kaip nagrinėjamos šios bylos? Ar galima taikyti pagreitintą procedūrą?

Savanoriškos jurisdikcijos taisyklės taikomos byloms, kuriose teismas gali laisvai nagrinėti faktus, rinkti įrodymus, nurodyti atlikti apklausas ir rinkti informaciją, laikomą svarbia. Priimami tik teisėjo nuomone būtini įrodymai.

Sprendimai pateikiami per 15 dienų nuo pareiškimo pateikimo teisėjui.

Proceso metu teismas neprivalo taikyti griežto teisėtumo kriterijus ir kiekvienoje byloje turi priimti sprendimą, kuris, jo nuomone, yra tinkamiausias. Todėl kai teismo prašoma įsikišti į tėvų atsakomybės nustatymą, jis privalo visiškai ir išimtinai vadovautis atsižvelgdamas į nepilnamečio interesus.

Tačiau savanoriškas jurisdikcijos pobūdis neatleidžia teismo nuo reikalavimo grįsti savo sprendimus faktais ir įstatymais.

Tokio pobūdžio bylose sprendimus galima keisti, nekeičiant jau įvykusių padarinių, remiantis pokyčius grindžiančiomis paskesnėmis aplinkybėmis. Paskesnės aplinkybės – tai po sprendimo iškylančios aplinkybės ir aplinkybės, egzistavusios prieš sprendimą, bet nepaminėtos dėl žinių stokos ar kitų svarbių priežasčių.

Šalys turi teisę susipažinti su proceso metu atskleista informacija, ataskaitomis, tyrimais ir nuomonėmis, taip pat gali prašyti išaiškinimų, teikti tolesnius įrodymus arba prašyti surinkti bet kokią, jų nuomone, reikalingą informaciją. Teisėjas sprendimu, kurio negalima apskųsti, atmeta beprasmius, neįmanomus įvykdyti prašymus arba prašymus, aiškiai skirtus bylai vilkinti. Užtikrinama, kad dėl apibūdintais būdais gautų įrodymų bus išklausomos abi šalys.

viršųviršų

Teismo atostogų metu tęsiami civilinės globos procesai, kuriuos uždelsus gali būti pakenkta nepilnamečių interesams.

Bet kuriame proceso etape ir kai nusprendžiama, kad tai tinkama, teismas gali priimti laikiną sprendimą dėl klausimų, kuriuos būtina išspręsti, ir taip pat nurodyti imtis bet kokių priemonių, būtinų veiksmingam šio sprendimo vykdymui užtikrinti. Galutinius sprendimus taip pat galima laikinai pakeisti. Šiuo tikslu teismas atlieka trumpus, jo nuomone, reikalingus tyrimus.

12. Ar galima gauti teisinės pagalbos teismo išlaidoms apmokėti?

Taip, teisinės pagalbos sistema taikoma visuose teismuose, neatsižvelgiant į bylos formą.

Daugiau informacijos galite rasti puslapyje Teisinė pagalba – Portugalija.

13. Ar galima apskųsti sprendimą dėl tėvų atsakomybės?

Taip. Pagal bendruosius civilinio proceso principus apeliacinį skundą gali pateikti vienas iš tėvų arba valstybinis kaltintojas. Sprendimų, priimtų remiantis tinkamumo ir tikslingumo kriterijais, negalima apskųsti Aukščiausiajam Teisingumo Teismui.

14. Tam tikrais atvejais gali prireikti kreiptis į teismą ar kitą instituciją dėl sprendimo dėl tėvų atsakomybės vykdymo. Kokia procedūra taikoma šioms byloms?

Jeigu vienas iš nepilnamečio vaiko tėvų nevykdo susitarimo ar sprendimo, kitas iš tėvų gali kreiptis į tesimą, kad šis imtųsi reikalingų veiksmų susitarimui ar sprendimui vykdyti ir pripažintų nevykdančią šalį kalta bei nurodytų sumokėti baudą ir kompensaciją nepilnamečiui ir pareiškėjui arba abiem.

viršųviršų

Pateikus pareiškimą arba pridėjus jį prie bylos, teisėjas pakviečia tėvus į susitikimą arba nurodo pranešti atsakovui, kad jis gali kreiptis su bet kokiu, jo manymu, tinkamu skundu. Susitikimo metu tėvai gali susitarti pakeisti tėvų valdžios vykdymo aspektus, atsižvelgdami į nepilnamečio interesus. Susitikimui neįvykus arba tėvams nesusitarus, teisėjas nurodo atlikti trumpą tyrimą ir imtis bet kokių kitų, jo nuomone, reikalingų veiksmų ir galiausiai priima sprendimą. Jeigu vienam iš tėvų buvo nurodyta sumokėti baudą ir ji nebuvo sumokėta per dešimt dienų, išduodamas pažymėjimas, kurį galima pateikti jurisdikciją turinčiam teismui tam, kad būtų išieškota bauda.

Aptariamas procesas yra susijęs su pagrindiniu procesu ir kyla dėl vieno iš tėvų arba valstybinio kaltinimo tarnybos pateikto pareiškimo.

Kai asmuo, teisiškai įpareigotas sumokėti už išlaikymą, per dešimt dienų nuo mokėjimo dienos nesumoka mokėtinų sumų, tuomet:

  1. jeigu asmuo yra valstybės tarnautojas, atitinkamos sumos išskaičiuojamos iš darbo užmokesčio pagal teismo prašymą, nusiųstą kompetentingai institucijai;
  2. jeigu asmuo yra samdomas arba reguliarų atlyginimą gaunantis darbuotojas, sumos išskaičiuojamos iš jo reguliaraus darbo užmokesčio ar atlyginimo. Šiuo tikslu pranešama atitinkamam darbdaviui ir jis paskiriamas patvirtintu saugotoju;
  3. jeigu asmuo yra gaunantis pelną, pensiją, subsidijas, komisinius, procentus, užmokesčius, pinigines dovanas, bendras pajamas ar panašias pajamas, sumos išskaičiuojamos iš šių pajamų tuomet, kai jos sumokamos arba paskolinamos, pateikus šiam tikslui būtinus prašymus ar pranešimus bei paskyrus pranešimus gavusias institucijas patvirtintomis saugotojomis.

Į išskaičiuojamas sumas taip pat bus įtrauktas išlaikymas, kurį reikės mokėti artimiausiu laiku, ir jis bus tiesiogiai išmokėtas kreditoriui.

viršųviršų

15. Ką reikėtų daryti, kad kitoje valstybėje narėje priimtas sprendimas dėl tėvų atsakomybės būtų pripažintas ir vykdomas Portugalijoje? Kokia procedūra taikoma šioms byloms?

Norint atsakyti į šį klausimą, reikia atskirti šio sprendimo priėmimo situacijas: santuokos nutraukimo proceso, proceso dėl gyvenimo skyrium ar santuokos paskelbimo negaliojančia ir kitas situacijas.

Pirmuoju atveju taikomas 2000 m. gegužės 29 d. Reglamentas (EB) Nr. 1347/2000, pagal kurį kitoje valstybėje narėje, išskyrus Daniją, priimti sprendimai Portugalijoje pripažįstami be būtinybės taikyti kokią nors ypatingą procedūrą.

Todėl kitoje valstybėje narėje priimti sprendimai dėl tėvų valdžios vykdymo, susijusio su abiejų sutuoktinių vaiku, vykdytini ir paskelbti šioje valstybėje, Portugalijoje vykdomi iš karto, kai tik jie paskelbiami vykdytinais šioje valstybėje narėje pagal bet kurios suinteresuotos šalies pareiškimą.

Šiame reglamente nustatytos kelios šių sprendimų nepripažinimo sąlygos.

Šiame reglamente nenumatytais atvejams ir su vaikų globa susijusiems klausimams taikoma 1980 m. gegužės 20 d. Europos konvencija dėl sprendimų, susijusių su vaikų globa, pripažinimo ir vykdymo bei vaikų globos atnaujinimo (privaloma daugumai ES valstybių narių).

Pagal šį tarptautinį dokumentą bet kuris asmuo, sutarties valstybėje gavęs sprendimą dėl nepilnamečio globos ir norintis, kad šis sprendimas būtų pripažintas ar vykdomas kitoje sutarties valstybėje, gali pateikti prašymą Instituto de Reinserção Social [Socialinės reintegracijos institutui]. Kartu su šiuo prašymu būtina pateikti:

viršųviršų

  1. dokumentą, kuriuo Portugalijos valstybei suteikiama teisė veikti pareiškėjo vardu arba šiuo tikslu paskirti kitą atstovą;
  2. teismo sprendimo kopiją, atitinkančią jos autentiškumo nustatymo sąlygas;
  3. jei sprendimas priimamas šaliai arba jos teisiniam atstovui neatvykus į teismą, dokumentą, patvirtinantį, kad neatvykusiai šaliai bylos iškėlimo ar lygiavertis dokumentas buvo įteiktas;
  4. jei reikia, bet kokį dokumentą, nustatantį, kad sprendimas yra vykdytinas pagal jį priėmusios valstybės įstatymus;
  5. jei įmanoma, pareiškimą, kuriame būtų nurodyta galima vaiko buvimo vieta valstybėje narėje ir siūlymai, kaip reikėtų atnaujinti vaiko globą.

Konvencijose ir specialiose taisyklėse nenumatytais atvejais taikomas specialus užsienio valstybėse priimtų sprendimų peržiūros procesas.

Taikant šį procesą, dokumentas, kuriame pateiktas sprendimas ir kurį reikia išnagrinėti, pateikiamas kartu su pareiškimu, ir priešinga šalis privalo per 15 dienų pateikti savo skundą. Pareiškėjas gali atsakyti per 10 dienų nuo pranešimo dėl atsakymo pateikimo. Šalims pateikus pareiškimus ir po to, kai buvo imtasi priemonių, kurias „nagrinėjantis teisėjas“ (relator) laiko esminėmis, visi dokumentai per 15 dienų pateikiami šalims ir valstybinio kaltinimo tarnybai paaiškinimams parengti.

Tam, kad sprendimas būtų patvirtintas:

  1. neturi būti jokių abejonių dėl dokumento, kuriame pateiktas sprendimas, autentiškumo arba dėl sprendimo esmės;
  2. sprendimas turi būti tapęs galutiniu pagal šalies, kurioje jis buvo priimtas, teisę;
  3. sprendimas turi būti priimtas kitos valstybės teismo, kurio jurisdikcija buvo nustatyta nepažeidžiant įstatymų, ir jame neturi būti klausimų, kurių išskirtinė jurisdikcija priklauso Portugalijos teismams;
  4. neturi būti galimybių taikyti gynybą pagal lis pendens arba res judicata principus, pagrįstą Portugalijos teisme nagrinėta byla, išskyrus tuos atvejus, kai būtent dėl kitos šalies teismo sprendimo byla nebuvo pradėta;
  5. būtina, kad atsakovui būtų tinkamai pagal sprendimą priimančio teismo valstybės įstatymus įteikti su ieškiniu susiję dokumentai ir kad proceso metu būtų atsižvelgta į šalių gynybos teisės bei vienodos apsaugos teisės principus;
  6. į jį negali būti įtrauktas sprendimas, kurį pripažinus padariniai būtų aiškiai nesuderinami su Portugalijos viešosios tarptautinės tvarkos principais.

16. Į kurį Portugalijos teismą reikėtų kreiptis, norint, kad būtų pripažintas kitoje valstybėje narėje priimtas sprendimas dėl tėvų atsakomybės? Kokia procedūra taikoma šioms byloms?

Norint, kad Portugalijoje būtų pripažintas kitoje valstybėje narėje (išskyrus Daniją) teismo priimtas sprendimas dėl tėvų atsakomybės ir esant susiklosčius pirmiau apibūdintoms situacijoms, kai taikomas Reglamentas (EB) Nr. 1347/2000, prašymą reikia pateikti apylinkės teismui arba šeimos bylų teismui (jei toks teismas yra teismo apygardoje). Kaip nurodyta atsakyme į pirmesnį klausimą, šie sprendimai pripažįstami Portugalijoje netaikant kokios nors procedūros.

viršųviršų

Kitose situacijose reikia turėti omenyje taisyklę, pagal kurią nepažeidžiant konvencijų ir ypatingų įstatymų nuostatų nė vienas sprendimas dėl privačių teisių, priimtas užsienio valstybės teismo ar arbitrų, Portugalijoje negalioja, neatsižvelgiant į šalių pilietybę, jei jis nėra peržiūrėtas ir patvirtintas.

Peržiūros ir patvirtinimo jurisdikcija priklauso teismo apygardos, kurioje gyvena asmuo, kurio atžvilgiu ketinama taikyti sprendimą, apeliacinis teismas (Koimbra (Coimbra), Evora (Évora), Guimarainsas (Guimarães), Lisabona (Lisabona) ir Oportas (Oporto)).

17. Kokia teisė taikoma procesui dėl tėvų atsakomybės, jei vaikas arba šalys negyvena Portugalijoje arba turi skirtingas pilietybes?

Pagal 2000 m. gegužės 29 d. Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000 vykdomuose procesuose valstybės narės teismams, kurių jurisdikcijai priklausė sprendimas dėl santuokos nutraukimo, gyvenimo skyrium ar santuokos paskelbimo negaliojančia prašymo, tenka jurisdikcija sprendžiant visus kitus su tėvų valdžia abiejų sutuoktinių vaikams susijusius klausimus, jeigu vaiko pastovi gyvenamoji vieta yra šioje valstybėje narėje.

Todėl jurisdikcija priklauso valstybių narių teismams, kurių teritorijoje yra:

  1. nuolatinė sutuoktinių gyvenamoji vieta;
  2. paskutinė nuolatinė sutuoktinių gyvenamoji vieta, jei vienas iš jų vis dar ten gyvena;
  3. atsakovo nuolatinė gyvenamoji vieta;
  4. jeigu teikiamas bendras prašymas, vieno iš sutuoktinių nuolatinė gyvenamoji vieta;
  5. pareiškėjo nuolatinė gyvenamoji vieta, jei jis ten gyveno ne mažiau kaip vienerius metus prieš pateikdamas pareiškimą;
  6. pareiškėjo nuolatinė gyvenamoji vieta, jei jis ten gyveno ne mažiau kaip šešis mėnesius prieš pateikdamas pareiškimą, jei jis yra šios valstybės narės pilietis, arba, jeigu kalbama apie Jungtinę Karalystę ir Airiją, ten nuolatos gyvena;
  7. valstybės narės, kurios piliečiai yra abu sutuoktiniai, teismai arba, jeigu kalbama apie Jungtinę Karalystę ir Airiją, jeigu jie ten nuolat gyvena.

Jeigu vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta nėra valstybėje, kurioje buvo pasinaudota jurisdikcija nagrinėjant pareiškimą dėl santuokos nutraukimo, gyvenimo skyrium ar santuokos paskelbimo negaliojančia, šios valstybės narės teismai turi jurisdikciją, jeigu vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta yra vienoje iš valstybių narių ir jeigu: a) bent vienam iš sutuoktinių suteikta tėvų valdžios teisė vaikui ir b) šių teismų jurisdikciją pripažino sutuoktiniai ir ji geriau atitinka vaiko interesus.

viršųviršų

Jeigu nė vienas iš valstybių narių teismų neturi jurisdikcijos pagal pirmiau apibrėžtas sąlygas, kiekvienoje valstybėje narėje jurisdikciją reglamentuoja šios valstybės įstatymai.

Bet kuris valstybės narės pilietis, kurio nuolatinė gyvenamoje vieta yra kitoje valstybėje narėje, gali pastarojoje naudotis šioje valstybėje narėje galiojančiomis jurisdikcijos taisyklėmis, lygiomis su šios valstybės piliečių teisėmis, valstybėje narėje nuolat negyvenančio ir jos pilietybės neturinčio atsakovo atžvilgiu arba, jei kalbama apie Jungtinę Karalystę ar Airiją, jei atsakovo nuolatinė gyvenamoji vieta nėra šių valstybių narių teritorijoje.

Jeigu nesusituokusių tėvų vaikas gyvena vienoje iš valstybių, prisijungusių prie 1961 m. spalio 5 d. Hagos konvencijos dėl valdžios institucijų įgaliojimų ir taikytinos teisės nepilnamečių apsaugos srityje (kurią Portugalija ratifikavo), nepilnamečio nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės teismai paprastai turi jurisdikciją spręsti dėl tėvų valdžios vykdymo ir dažniausiai taiko savo nacionalinius įstatymus.

Valstybės, kurios pilietybę turi nepilnametis, valdžios institucijos gali nustatyti priemones, skirtas apsaugoti jo asmenį ar turtą, vadovaudamosi atitinkamais nacionaliniais įstatymais, jeigu institucijos mano, kad to reikia nepilnamečio interesams apginti ir po to, kai pranešama valstybės, kurioje yra nepilnamečio nuolatinė gyvenamoji vieta, valdžios institucijoms.

Jeigu šios taisyklės netaikomos, tuomet taikomos Portugalijos nacionaliniuose įstatymuose nustatytos taisyklės. Juose numatoma, kad jurisdikcija priklauso teritorijos, kurioje yra nepilnamečio gyvenamoji vieta arba, jei nepilnametis negyvena Portugalijoje, pareiškėjo ar atsakovo gyvenamoji vieta, teismui.

Jeigu nė vienas iš trijų negyvena Portugalijoje, bet Portugalijos teismams priklauso tarptautinė jurisdikcija, bylos nagrinėjimo jurisdikciją turės Lisabonos šeimos ir vaikų bylų teismas.

Teismai taikys tėvų nacionalinę bendrąją teisę arba, jei ši sąlyga netinka, bendrosios nuolatinės gyvenamosios vietos teisę. Jeigu tėvų nuolatinės gyvenamosios vietos yra skritingose valstybėse narėse, tuomet taikoma vaikui taikytina teisė. Jeigu giminystės santykiai nustatyti tik su vienu iš tėvų, taikoma pastarajam taikytina teisė. Mirus vienam iš tėvų, taikoma likusiam gyvam taikytina teisė.

Papildoma informacija

Daugiau informacijos galima rasti šiose tinklavietėse:

  • Aukščiausiasis Teisingumo Teismas; English - français - português
  • Konstitucinis Teismas; português
  • Teisingumo ministerija; English - português
  • Lisabonos apeliacinis teismas português 
  • Appeal Court at Coimbra (Koimbros apeliacinis teismas); português
  • Appeal Court at Évora (Evoros apeliacinis teismas); English - français - português
  • Appeal Court at Oporto (Oporto apeliacinis teismas); português
  • Generalinė prokuratūra; português
  • Teisės studijų centras (už Portugalijos teisėjų ir magistratų teismo teisėjų mokymą atsakinga institucija); English - français - português
  • Teismų administravimo departamentas (be kita ko, teikia informaciją apie teismų kontaktinius duomenis ir jų geografinę jurisdikciją, taip pat suteikia galimybę naudotis teismo pareigūnų tinklalapiu); português
  • Teisingumo ministerijos Įstatymų leidybos politikos ir planavimo biuras; English - português
  • Protokolų ir notarų departamentas; português 
  • Vartotojų asociacija; português
  • Portugalijos teisėjų asociacija; português
  • Prokuratūros tarnautojų asociacija; português
  • Advokatūros asociacija; português
  • Elektroninė įstatymų duomenų bazė português (čia galima rasti visus įstatymus ir pranešimus, nuo 1970 m. sausio 1 d. paskelbtus Vyriausybės oficialiojo leidinio I serijoje; galima nemokamai peržiūrėti I serijoje nuo 2000 m. sausio 1 d. paskelbus įstatymus);
  • Ginčų tarpininkų asociacija; português 
  • Savivaldybės Tarpininkavimo šeimos klausimais tarnybos pavyzdys. português 

Pastaba

[1] Šis klausimas identiškas 15 klausimui ir tikriausiai yra priešingas numanomai reikšmei. Originalus klausimas anglų kalba yra apie prieštaravimą pripažinimui.

« Tėvų atsakomybė - Bendro pobūdžio informacija | Portugalija - Bendro pobūdžio informacija »

viršųviršų

Naujausia redakcija: 28-09-2006

 
  • Bendrijos teisė
  • Tarptautinė teisė

  • Belgija
  • Bulgarija
  • Čekija
  • Danija
  • Vokietija
  • Estija
  • Airija
  • Graikija
  • Ispanija
  • Prancūzija
  • Italija
  • Kipras
  • Latvija
  • Lietuva
  • Liuksemburgas
  • Vengrija
  • Malta
  • Nyderlandai
  • Austrija
  • Lenkija
  • Portugalija
  • Rumunija
  • Slovėnija
  • Slovakija
  • Suomija
  • Švedija
  • Jungtinė Karalystė