Europos Komisija > ETIT > Tėvų atsakomybė > Liuksemburgas

Naujausia redakcija: 14-11-2006
Spausdintinis variantas Įrašyti tinklalapį į adresyną

Tėvų atsakomybė - Liuksemburgas

EJN logo

Šis puslapis nebeatnaujinamas. Šiuo metu rengiamas atnaujintas turinys, kuris bus pateiktas Europos e. teisingumo portale.


 

TURINIO LENTELE

1. Ką iš tiesų reiškia sąvoka ,,tėvų atsakomybė”? Kokios teisės ir pareigos tenka tokią atsakomybę turinčiam asmeniui? 1.
2. Kam paprastai tenka tėvų atsakomybė už vaiką? 2.
3. Jei tėvai yra nepajėgūs arba nenori vykdyti tėvų atsakomybės už savo vaikus, ar vietoj jų gali būti paskirtas kitas asmuo? 3.
4. Jei tėvai nutraukia santuoką arba ima gyventi skyrium, kaip nustatomos tėvų atsakomybės vykdymo sąlygos? 4.
5. Jei tėvai sudaro susitarimą dėl tėvų atsakomybės vykdymo, kokie yra būtini formalumai jį sudarant, kad šio susitarimo sąlygos teisiškai būtų privalomos? 5.
6. Jei tėvams nepavyksta susitarti dėl tėvų atsakomybės vykdymo, kokie yra alternatyvūs neteisminiai konflikto sprendimo būdai? 6.
7. Jei tėvai kreipiasi į teismą, kokiais klausimais teismas gali priimti sprendimus dėl vaiko ? 7.
8. Jei teismo sprendimu išimtinė vaiko globos teisė paskiriama vienam iš tėvų, ar tai reiškia, kad jis turi teisę priimti visus sprendimus dėl vaiko nepasitaręs su kitu tėvu? 8.
9. Kai teismo sprendimu tėvams paskiriama bendra vaiko globa, ką iš tiesų tai reiškia? 9.
10. Į kurį teismą (arba kitą įstaigą) reikia kreiptis su prašymu dėl tėvų atsakomybės? Kokie reikalingi formalumai ir kokie dokumentai pridedami prie prašymo? 10.
11. Kokia tokiais atvejais galioja procedūra? Ar numatyta skubaus proceso galimybė? 11.
12. Ar galima gauti teisinę pagalbą proceso išlaidoms? 12.
13. Ar galima sprendimą dėl tėvų atsakomybės apskųsti apeliacine tvarka? 13.
14. Kai kuriais atvejais gali prireikti kreiptis į teismą arba kitą įstaigą, kad būtų vykdomas teismo sprendimas dėl tėvų atsakomybės. Kokia tokiu atveju galioja procedūra? 14.
15. Ką reikia daryti, kad Liuksemburgo Didžiojoje Hercogystėje būtų pripažintas ir vykdomas kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismo sprendimas dėl tėvų atsakomybės? Kokia galioja procedūra? 15.
16. Į kurį Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės teismą reikia kreiptis norint užginčyti kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismo sprendimą dėl tėvų atsakomybės? Kokia galioja procedūra? 16.
17. Kokia teisė taikytina tėvų atsakomybei nustatyti, jei vaikas arba bylos šalys negyvena Liuksemburgo Didžiojoje Hercogystėje arba yra skirtingų valstybių piliečiai? 17.

 

1. Ką iš tiesų reiškia sąvoka ,,tėvų atsakomybė”? Kokios teisės ir pareigos tenka tokią atsakomybę turinčiam asmeniui?

Terminologijos požiūriu Liuksemburgo Didžiojoje Hercogystėje labiau įprasta vartoti tėvų valdžios terminą. Tai visuma teisių ir pareigų, kurias įstatymas pripažįsta tėvams mažamečių neemancipuotų vaikų asmens ir jų turto atžvilgiu, kad tėvai vykdytų jiems tenkančias globos, auklėjimo ir išlaikymo prievoles.

Tėvų valdžia tėvams priklauso, kad jie galėtų rūpintis vaiko saugumu, sveikata ir morale. Tėvai vaiko atžvilgiu turi globos, priežiūros ir auklėjimo teisę ir pareigą. Tėvų valdžia nėra absoliuti ir neribota tėvų teisė. Tėvų valdžia turi būti vykdoma vaiko labui.

2. Kam paprastai tenka tėvų atsakomybė už vaiką?

Jei tėvai susituokę, paprastai tėvas ir motina kartu vykdo tėvų valdžios pareigą. Jei tėvai nėra susituokę, tuomet tėvų valdžios vykdymas dažniausiai tenka motinai.

3. Jei tėvai yra nepajėgūs arba nenori vykdyti tėvų atsakomybės už savo vaikus, ar vietoj jų gali būti paskirtas kitas asmuo?

Tėvams mirus arba negalint rūpintis savo vaikais, skiriama globa. Kuris iš tėvų miršta vėliau, prieš mirdamas gali parinkti globėją. Jei tai nebuvo padaryta, globėją paskiria šeimos reikalų patarėjas arba, jei tokio nėra, globos reikalų teisėjas.

4. Jei tėvai nutraukia santuoką arba ima gyventi skyrium, kaip nustatomos tėvų atsakomybės vykdymo sąlygos?

Jei santuoka nutraukiama bendru sutikimu, tėvai gali susitarti dėl bendros globos. Jei santuoka nutraukiama bet kuriuo kitu būdu, tėvų valdžią vykdo tas iš tėvų, kuriam teismas patikėjo vaiko globą.

viršųviršų

Išskyrus išimtines ir svarbias aplinkybes, Liuksemburgo teismai dažniausiai globos teisę skiria motinai, ypač jei vaikas mažametis. Globos teisės neturintis tėvas ar motina turi teisę bendrauti su vaiku ir jį prižiūrėti.

Jei vaiko globa buvo patikėta trečiajam asmeniui, visas kitas tėvų valdžios pareigas ir toliau privalo vykdyti vaiko tėvas ir motina. Tačiau teismas, skirdamas trečiąjį asmenį laikinu globėju, gali nuspręsti, kad šis asmuo turi pradėti savo paskyrimo nuolatiniu globėju procedūrą.

5. Jei tėvai sudaro susitarimą dėl tėvų atsakomybės vykdymo, kokie yra būtini formalumai jį sudarant, kad šio susitarimo sąlygos teisiškai būtų privalomos?

Tėvų susitarimas dėl tėvų valdžios teisiškai yra privalomas tik tuomet, kai yra patvirtintas atitinkamos teismo įstaigos.

6. Jei tėvams nepavyksta susitarti dėl tėvų atsakomybės vykdymo, kokie yra alternatyvūs neteisminiai konflikto sprendimo būdai?

Tėvai turi galimybę kreiptis į šeimos reikalų tarpininką.

7. Jei tėvai kreipiasi į teismą, kokiais klausimais teismas gali priimti sprendimus dėl vaiko ?

Teismas gali priimti sprendimus šiais klausimais: 

  • globos teisė: išskyrus išimtines ir svarbias aplinkybes, Liuksemburgo teismai dažniausiai globos teisę skiria motinai, ypač jei vaikas mažametis;
  • globos teisės neturinčio vieno iš tėvų teisė bendrauti su vaiku ir apgyvendinti jį: vienam iš tėvų, neturinčiam vaiko globos teisės, ši teisė nesuteikiama tik dėl labai svarbių priežasčių;
  • vaiko senelių teisė bendrauti su vaiku: ši teisė seneliams nesuteikiama tik dėl labai svarbių priežasčių;
  • kitų asmenų - giminaičių ir negiminaičių - teisė susirašinėti ar bendrauti su vaiku: teismas šia teisę suteikia atsižvelgdamas į ypatingas aplinkybes;
  • vaiko išlaikymas: išlaikymo išmoka, nustatyta atsižvelgiant į vaiko poreikius ir abiejų tėvų galimybę prisidėti prie išlaikymo, gali būti mokama ir vaikui sulaukus pilnametystės, jei jis dar  nepajėgia pats savęs išlaikyti.

8. Jei teismo sprendimu išimtinė vaiko globos teisė paskiriama vienam iš tėvų, ar tai reiškia, kad jis turi teisę priimti visus sprendimus dėl vaiko nepasitaręs su kitu tėvu?

Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, privalo teikti informaciją apie vaiką tėvui ar motinai, gyvenančiam su vaiku skyrium, tai yra informuoti jį apie svarbius su vaiku susijusius sprendimus ar įvykius. Jei su vaiku negyvenančiam tėvui ar motinai yra suteikta tik tam tikra teisė dalyvauti vaiką išlaikant ir auklėjant, ši teisė jam nesuteikia galimybės būti informuotam apie visus vaiko gyvenimo aspektus.  

viršųviršų

Jei su vaiku negyvenančio tėvo ar motinos manymu, vaiko globos teisę turintis tėvas ar motina šia teise naudojasi pažeisdamas vaiko interesus, jis turi teisę kreiptis į atitinkamą teismą, kad šis išspręstų ginčą. Tokiu atveju teismas gali pakeisti globos teisę arba globos teisę turinčiam tėvui ar motinai nustatyti tam tikras vaiko auklėjimo sąlygas.

9. Kai teismo sprendimu tėvams paskiriama bendra vaiko globa, ką iš tiesų tai reiškia?

Jei tėvai gyvena skyrium ir turi bendros globos teisę, tėvų valdžios sąvoka numato daug galimybių nuolat ir konstruktyviai bendrauti, tartis ir ieškoti konsensuso priimant sprendimus dėl vaiko globos, priežiūros ir auklėjimo.

10. Į kurį teismą (arba kitą įstaigą) reikia kreiptis su prašymu dėl tėvų atsakomybės? Kokie reikalingi formalumai ir kokie dokumentai pridedami prie prašymo?

Kai tėvas ir motina nesutaria dėl vaiko interesų arba, esant nustatytam teisiniam globos režimui, kai nesutaria du teisėti globėjai, turintys veikti kartu, kompetenciją turi globos reikalų teisėjas. 

Vykstant santuokos nutraukimo arba gyvenimo skyrium nustatymo procesui, supaprastintų bylų teisėjas paprastai turi išimtinę kompetenciją priimti sprendimus dėl laikinosios vaikų globos. Tačiau jo nustatytas priemones gali pakeisti jaunimo reikalų teismas, jei kyla pavojus fizinei ar psichinei vaiko sveikatai, jo auklėjimui ar socialinei bei dorovinei raidai. Santuokos nutraukimo ar gyvenimo skyrium atveju teismas, priimantis sprendimą dėl santuokos nutraukimo ar gyvenimo skyrium, kartu išsprendžia ir tėvų valdžios klausimą. Po ištuokos ar gyvenimo skyrium nustatymo jaunimo reikalų teismas gali apibrėžti, pakeisti arba papildyti globos teises.  

viršųviršų

Pareiškimas dėl dalinės ar visiškos tėvų valdžios perleidimo teikiamas nepilnamečio vaiko nuolatinės arba įprastinės gyvenamosios vietos apygardos teismui. Teismas visomis tinkamomis priemonėmis renka informaciją, pavyzdžiui, susipažįsta su nepilnamečio asmenybe, o tai daro dažniausiai per socialinį, medicininį, psichiatrinį ir psichologinį tyrimus, elgesio stebėjimą bei profesinio orientavimo tyrimą. Išklauso vaiko tėvus ar globėją bei asmenį, priglaudusį vaiką. Galiausiai teismas vaiko globai ir auklėjimui gali paskirti bet kurią laikinąją priemonę, kurią jis laiko esant tinkamą.

Procesą dėl dalies arba visų tėvystės teisių atėmimo valstybės prokuratūra pradeda tėvo ar motinos gyvenamosios vietos arba buveinės apygardos teisme, nagrinėjančiame civilines bylas. Jei tėvo ar motinos nei nuolatinė gyvenamoji vieta, nei buveinė šalyje nėra žinoma, bylą nagrinėja tas apygardos teismas, kurio apylinkėje gyvena vaikai. Jei vaikai gyvena skirtingų teismų apygardose, bylą nagrinėja Liuksemburgo apygardos teismas. Valstybės prokuroras atlieka nepilnamečio vaiko šeimos padėties ir jo tėvų dorovės tyrimą. Tėvams įteikiamas griežtas reikalavimas, kad jie pateiktų teismui pastabas ir prieštaravimus, kuriuos mano esant reikalingus. Šiaip ar taip teismas gali savo iniciatyva arba šalių prašymu vaiko globai nustatyti tokias laikinąsias priemones, kurios jam atrodo tinkamos. Taip pat teismas visuomet gali tas priemones atšaukti arba pakeisti.

11. Kokia tokiais atvejais galioja procedūra? Ar numatyta skubaus proceso galimybė?

Byla globos teisme pradedama tėvui ar motinai įteikus pareiškimą. Šalys atleidžiamos nuo  prievolės būti atstovaujamos advokato.

viršųviršų

Dėl prašymų, susijusių su tėvų valdžia santuokos nutraukimo ar gyvenimo skyrium (separacijos) proceso metu, žr. ,,Santuokos nutraukimas - Liuksemburgas,11 punktą.

Nutraukus santuoką arba pradėjus gyventi skyrium, vienas iš tėvų arba valstybės prokuroras kreipiasi į jaunimo reikalų teismą paprastu prašymu. Prašymas keturiais egzemplioriais ant atskirų lapų teikiamas vaiko gyvenamosios vietos arba buveinės jaunimo reikalų teismo raštinei. Be faktų, kuriais grindžiamas prašymas, jame turi būti nurodyti šalių vardai, pavardės, profesija ir gyvenamosios vietos adresai. Pareiškėjas turi nurodyti savo gyvenamąją vietą Didžiojoje Hercogystėje, jei iki šiol tokios neturėjo, kitaip prašymas negalioja. Šalys atleidžiamos nuo prievolės būti atstovaujamos advokato.

Procesas dėl tėvų valdžios perleidimo pradedamas įteikiant pareiškimą. Advokato dalyvavimas neprivalomas. Pareiškimą galima siųsti valstybės prokurorui, kuris savo ruožtu kreipiasi į teismą. Tėvas, motina ar globėjas, norintys, kad jiems būtų sugrąžintos perleistos teisės, turi rašyti prašymą asmens, kuriam šios teisės buvo perleistos, gyvenamosios vietos ar buveinės teismui.

Procesas dėl tėvystės teisių atėmimo pradedamas įteikiant pareiškimą, kuriame išdėstomi visi faktai ir prie kurio pridedami įrodantys dokumentai. Teismo raštinė išduoda pranešimą, jog pareiškimas įteiktas, ir iškviečia tėvus arba giminaičius, prieš kuriuos pradedamas procesas. Pastarieji atleidžiami nuo prievolės būti atstovaujami advokato. Tėvas, motina ar globėjas, norintys susigrąžinti iš jų atimtas teises, turi rašyti prašymą asmens, kuriam tos teisės buvo patikėtos, gyvenamosios vietos ar buveinės teismui.

viršųviršų

12. Ar galima gauti teisinę pagalbą proceso išlaidoms?

Asmenys, kurių pajamos pagal Liuksemburgo teisę yra laikomos nepakankamomis, gali gauti teisinę pagalbą. Socialinės rūpybos centrinėje tarnyboje jie privalo užpildyti anketą ir išsiųsti pagal teritorinę priklausomybę Advokatų kolegijos pirmininkui, kuris priims atitinkamą sprendimą.

Teisinė pagalba aprėpia visas išlaidas, susijusias su bylomis, procesais ir veiksmais, dėl kurių ji buvo suteikta. Ji galioja, pavyzdžiui, mokesčiui už pašto ženklą ir registraciją, teismo raštinės išlaidoms, advokatų honorarams, mokesčiams ir išlaidoms teismo antstoliui, mokesčiams ir išlaidoms notarams, mokesčiams ir išlaidoms specialistams, liudytojų užmokesčiui, vertėjų žodžiu ir raštu honorarams, išlaidoms už pažymas apie užsienio teisės normas (certificat de coutume), kelionės išlaidoms, mokesčiams ir išlaidoms už registravimo, hipotekos ir įkeitimo formalumus ir prireikus išlaidoms už skelbimus spaudoje.

13. Ar galima sprendimą dėl tėvų atsakomybės apskųsti apeliacine tvarka?

Sprendimą dėl tėvų atsakomybės galima apeliacine tvarka apskųsti apeliacinio teismo civilinių bylų skyriui. Skundo įteikimo terminas paprastai yra keturiasdešimt dienų. Tačiau apeliacinio skundo prieš skubos tvarka nagrinėjamų bylų teisėjo priimtą sprendimą įteikimo terminas - penkiolika dienų.  

14. Kai kuriais atvejais gali prireikti kreiptis į teismą arba kitą įstaigą, kad būtų vykdomas teismo sprendimas dėl tėvų atsakomybės. Kokia tokiu atveju galioja procedūra?

Liuksemburgo teisėje pripažįstamos dvi galimybės kovoti su nuolatiniu atsisakymu vykdyti sprendimą dėl tėvų valdžios:

viršųviršų

Viena, yra numatyta civilinė sankcija - baudžiama tam tikra pinigine bauda po tam tikrą sumą už kiekvieną uždelstą dieną (savaitę ar mėnesį); baudą teismas skiria tam iš tėvų, kuris nepaklūsta teismo sprendimui, siekdamas priversti jį vykdyti jam skirtą prievolę. Procesas vaiko gyvenamosios vietos apygardos teisme pradedamas įteikiant šaukimą. Šalims privalo atstovauti advokatas.

Antra, yra numatytos baudžiamosios sankcijos. Pavyzdžiui, už vaiko nepriežiūrą baudžiama laisvės atėmimu nuo aštuonių dienų iki dvejų metų ir (arba) pinigine bauda nuo 251 iki 2000 eurų. Jei kaltinamojo tėvystės teisės atimtos ar apribotos, laisvės atėmimo bausmė gali siekti trejus metus. Prokuratūra tirti bylą gali imtis savarankiškai arba po to, kai į ją su baudžiamuoju skundu kreipiasi nukentėjusysis. Pataisos bylas nagrinėjantis apygardos teismas skiria baudžiamąsias nuobaudas ir prireikus nurodo atlyginti žalą nukentėjusiajam. Šalys atleidžiamos nuo prievolės būti atstovaujamos advokato.

15. Ką reikia daryti, kad Liuksemburgo Didžiojoje Hercogystėje būtų pripažintas ir vykdomas kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismo sprendimas dėl tėvų atsakomybės? Kokia galioja procedūra?

2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo( toliau - reglamentas ,,Briuselis II”), kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismo sprendimas dėl tėvų valdžios Didžiojoje Hercogystėje pripažįstamas automatiškai. Tai reiškia, kad sprendimui pripažinti nereikalinga jokia speciali procedūra.

viršųviršų

Tačiau kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismo sprendimas dėl tėvų valdžios vykdymo bendro jų vaiko atžvilgiu, galiojantis toje valstybėje ir tinkamai įteiktas ar notifikuotas, Didžiojoje Hercogystėje vykdomas tik tuomet, kai yra pripažįstamas galiojančiu bet kurios suinteresuotos šalies prašymu. Prašymą dėl sprendimo paskelbimo galiojančiu reikia teikti apygardos teismo pirmininkui per teismo advokatą. Apygardos teismo pirmininko sprendimą galima apskųsti apeliaciniam teismui. Kasacinį skundą dėl apeliacinio teismo sprendimo galima teikti kasaciniam teismui.

16. Į kurį Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės teismą reikia kreiptis norint užginčyti kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismo sprendimą dėl tėvų atsakomybės? Kokia galioja procedūra?

Pagal reglamentą ,,Briuselis II” visos suinteresuotos šalys gali kreiptis į apygardos teismo pirmininką su prašymu nepripažinti kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismo sprendimo dėl tėvų valdžios. Šalims privalo atstovauti advokatas.  

Prašymas gali būti atmestas tik dėl šių priežasčių:

  • akivaizdus prieštaravimas viešajai tvarkai;
  • nebuvo išklausytas vaikas;
  • pažeistos gynybos teisės;
  • nesuderinama su susijusioje byloje priimtu sprendimu.

Tiek viena, tiek kita šalis apeliaciniam teismui gali apskųsti apygardos teismo pirmininko sprendimą. Apeliacinio teismo sprendimas gali būti kasacine tvarka skundžiamas kasaciniam teismui.

17. Kokia teisė taikytina tėvų atsakomybei nustatyti, jei vaikas arba bylos šalys negyvena Liuksemburgo Didžiojoje Hercogystėje arba yra skirtingų valstybių piliečiai?

  • 1961 m. spalio 5 d. Hagos konvencija dėl valdžios institucijų įgaliojimų ir taikytinos teisės nepilnamečių apsaugos srityje galioja visiems vaikams, gyvenantiems Liuksemburge arba kitoje konvenciją pasirašiusioje šalyje. Pagal Liuksemburgo doktriną konvencijos 3 straipsnis aiškinamas kaip numatantis valstybės, kurios pilietis yra nepilnametis, atitinkamo įstatymo galiojimą visiems tėvų valdžios aspektams, pasireiškiantiems kaip valdžios vaiko asmens atžvilgiu prerogatyva. Iš esmės tai apima teises vadovauti vaikui, t. y. globos teisę, teisę spręsti dėl jo gyvenamosios vietos, taip pat galbūt teisę spręsti dėl jo auklėjimo. Priešingai, būtų galima pripažinti, kad ši nuostata netaikytina teisėms ir pareigoms, susijusioms su vaiko paveldėto turto valdymu.

Remdamasis šios konvencijos 15 straipsniu Liuksemburgas pasilieka teisę savo valdžios institucijoms, nagrinėjančioms prašymus dėl nepilnamečio tėvų santuokinio ryšio paskelbimo negaliojančiu, nutraukimo ar atpalaidavimo, nustatyti apsaugos priemones vaiko asmens ar jo turto atžvilgiu. Tačiau kitų konvenciją pasirašiusių šalių valdžios institucijos neprivalo šių priemonių pripažinti.

  • Be atvejų, kuomet ši konvencija taikoma, pažymėtinas skirtumas tarp natūralaus ir įstatymo pripažinto giminystės su vaiku ryšio:
    • Natūralaus giminystės ryšio atveju taikoma valstybės, kurios pilietis yra vaikas, teisė.
    • Įstatymo pripažinto giminystės su vaiku ryšio atveju pagal doktriną taikytina teisė, reglamentuojanti santuokos pasekmes, tai yra:
      • kai tėvai yra tos pačios pilietybės - valstybės, kurios piliečiai yra abu tėvai, nacionalinė teisė;
      • kai tėvų pilietybė skirtinga - valstybės, kurioje yra jų bendra gyvenamoji vieta, teisė.

Nutrūkus tėvų santuokai, paprastai teismų praktikoje taikoma santuokos nutraukimą reglamentuojanti teisė, tai yra:

  • kai sutuoktiniai tos pačios pilietybės - valstybės, kurios piliečiai jie abu yra, nacionalinė teisė;
  • kai sutuoktinių pilietybė skirtinga - valstybės, kurioje yra jų bendra nuolatinė gyvenamoji vieta, nacionalinė teisė;
  • kai skirtingų pilietybių sutuoktiniai neturi bendros nuolatinės gyvenamosios vietos, - Liuksemburgo teisė.

Šiaip ar taip, sprendimą priimančios šalies teisė (loi du for), t.y. Liuksemburgo teisė, gali būti pranašesnė negu viešosios tvarkos teisė.

Papildoma informacija

  • Legilux, Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės teisės portalas français

« Tėvų atsakomybė - Bendro pobūdžio informacija | Liuksemburgas - Bendro pobūdžio informacija »

viršųviršų

Naujausia redakcija: 14-11-2006

 
  • Bendrijos teisė
  • Tarptautinė teisė

  • Belgija
  • Bulgarija
  • Čekija
  • Danija
  • Vokietija
  • Estija
  • Airija
  • Graikija
  • Ispanija
  • Prancūzija
  • Italija
  • Kipras
  • Latvija
  • Lietuva
  • Liuksemburgas
  • Vengrija
  • Malta
  • Nyderlandai
  • Austrija
  • Lenkija
  • Portugalija
  • Rumunija
  • Slovėnija
  • Slovakija
  • Suomija
  • Švedija
  • Jungtinė Karalystė