Europos Komisija > ETIT > Tėvų atsakomybė > Latvija

Naujausia redakcija: 11-01-2007
Spausdintinis variantas Įrašyti tinklalapį į adresyną

Tėvų atsakomybė - Latvija

EJN logo

Šis puslapis nebeatnaujinamas. Šiuo metu rengiamas atnaujintas turinys, kuris bus pateiktas Europos e. teisingumo portale.


 

TURINIO LENTELE

1. Ką iš tikrųjų reiškia teisinė sąvoka ,,tėvų atsakomybė“? Kokios yra asmens, turinčio tėvų atsakomybę, teisės ir pareigos? 1.
2. Kaip paprastai nustatoma, kam priklauso tėvų atsakomybė už vaiką? 2.
3. Ar gali būti tėvų atsakomybė paskirta kitam asmeniui, jeigu tėvai negali arba nenori vykdyti pareigų savo vaikams? 3.
4. Jeigu tėvai nutraukia santuoką arba išsiskiria, kaip išsprendžiamas tėvų atsakomybės nustatymo ateityje klausimas? 4.
5. Jeigu tėvai sudaro sutartį dėl tėvų atsakomybės, kokių oficialių reikalavimų reikia laikytis, kad sutartis būtų teisiškai įpareigojanti? 5.
6. Jeigu tėvai negali susitarti dėl tėvų atsakomybės, kokios alternatyvios priemonės padeda šį konfliktą išspręsti nesikreipiant į teismą? 6.
7. Jeigu tėvai kreipiasi į teismą, kokius su vaiku susijusius klausimus gali išspręsti teisėjas? 7.
8. Jeigu teismas nusprendžia, kad vaiko globa turi priklausyti tik vienam iš tėvų, ar tai reiškia, kad jis gali visus su vaiku susijusius klausimus spręsti nepasitaręs su antruoju iš tėvų? 8.
9. Jeigu teismas nusprendžia, kad vaiko globa priklauso abiem tėvams, ką tai iš tikrųjų reiškia? 9.
10. Į kokį teismą reikia kreiptis, jeigu norima pateikti pareiškimą dėl tėvų atsakomybės? Kokių oficialių reikalavimų reikia laikytis ir kokie dokumentai turi būti pridedami prie pareiškimo? 10.
11. Kokia tvarka yra taikoma šiais atvejais? Ar galima pasinaudoti pagreitinto proceso tvarka? 11.
12. Ar galima gauti teisinę pagalbą bylinėjimosi išlaidoms padengti? 12.
13. Ar galima apskųsti teismo sprendimą dėl tėvų atsakomybės? 13.
14. Tam tikrais atvejais, kad būtų įvykdytas sprendimas dėl tėvų atsakomybės, gali prireikti kreiptis į teismą. Į kokį teismą reikia kreiptis ir kokia tvarka yra taikoma? 14.
15. Kokia tvarka kitoje valstybėje narėje priimtas teismo sprendimas dėl tėvų atsakomybės yra pripažįstamas ir vykdomas Latvijoje? Kokia tvarka taikoma šiais atvejais? 15.
16. Į kokį Latvijos teismą reikėtų kreiptis, kai norima apskųsti teismo sprendimo dėl tėvų atsakomybės pripažinimą, jei tas teismo sprendimas buvo priimtas kitoje valstybėje narėje? Kokia tvarka yra taikoma šiais atvejais? 16.
17. Kokios valstybės teisę teismas taiko nagrinėdamas bylą dėl tėvų atsakomybės, jei vaikas ar šalys negyvena Latvijoje arba turi skirtingą pilietybę? 17.

 

1. Ką iš tikrųjų reiškia teisinė sąvoka ,,tėvų atsakomybė“? Kokios yra asmens, turinčio tėvų atsakomybę, teisės ir pareigos?

Tėvų atsakomybė (tėvų valdžia) vaikui taikoma iki jis sulaukia pilnametystės. Asmuo, kuriam priklauso tėvų atsakomybė, turi pareigą prižiūrėti vaiką ir jo turtą, taip pat atstovauti vaikui jo asmeniniuose ir turtiniuose santykiuose.

2. Kaip paprastai nustatoma, kam priklauso tėvų atsakomybė už vaiką?

Abu tėvai tėvų valdžią vykdo bendrai. Jeigu tėvai nesusituokę, tėvų valdžią gali vykdyti abu tėvai arba vienas iš jų, jeigu tėvai dėl to susitarė. Jeigu vienam iš tėvų priklauso tėvų valdžia, kitas turi teisę lankyti vaiką.

3. Ar gali būti tėvų atsakomybė paskirta kitam asmeniui, jeigu tėvai negali arba nenori vykdyti pareigų savo vaikams?

Jeigu tėvai vykdo tėvų valdžią ypač blogai arba nesirūpina savo vaiku ir šios aplinkybės sudaro pavojų vaiko fiziniam, protiniam arba moraliniam vystymuisi, teismas gali apriboti tėvų (vieno iš jų arba abiejų) atsakomybę. Teismas taip pat gali priimti įspėjimą ir nustatyti pareigą tėvams susilaikyti nuo minėtų veiksmų.

Jeigu abiem tėvams atimta tėvų atsakomybė, teismas įpareigoja nepilnametį globojančią instituciją paskirti vaikui globėją.

4. Jeigu tėvai nutraukia santuoką arba išsiskiria, kaip išsprendžiamas tėvų atsakomybės nustatymo ateityje klausimas?

Jeigu tėvai nutraukia santuoką arba išsiskiria, tėvų valdžią vykdo abu tėvai arba vienas iš jų, tėvams dėl to susitarus.

viršųviršų

Visus kausimus, susijusius su vaiko auginimu, tėvai sprendžia kartu. Esant ginčui, klausimus turi išspręsti nepilnametį vaiką globojanti institucija, išskyrus atvejus, kai įstatymas nustato kitaip. Jeigu nepilnametį globojanti institucija negali išspręsti tėvų ginčo, tėvai turi kreiptis į teismą.

5. Jeigu tėvai sudaro sutartį dėl tėvų atsakomybės, kokių oficialių reikalavimų reikia laikytis, kad sutartis būtų teisiškai įpareigojanti?

Jeigu tėvai sudaro sutartį dėl tėvų atsakomybės ir vykdo ją savo laisva valia, gauti kokios nors institucijos ar teismo patvirtinimą nėra būtina.

6. Jeigu tėvai negali susitarti dėl tėvų atsakomybės, kokios alternatyvios priemonės padeda šį konfliktą išspręsti nesikreipiant į teismą?

Jeigu tėvai nesusitaria dėl tėvų atsakomybės, jų ginčą turi išspręsti nepilnametį globojanti institucija. Jeigu nepilnametį globojanti institucija taip pat negali išspręsti tėvų ginčo arba šios institucijos sprendimas nevykdomas, tėvai turi kreiptis į apylinkės (miesto) teismą.

7. Jeigu tėvai kreipiasi į teismą, kokius su vaiku susijusius klausimus gali išspręsti teisėjas?

Kreipdamiesi į teismą, tėvai prašo nustatyti bendrą arba vieno iš tėvų globą. Be to, teisėjas, jeigu tai yra reikalinga, taip pat išsprendžia vaiko išlaikymo, gyvenamosios vietos ir kitus klausimus. Tėvas (motina), globojantis (-i) vaiką, vykdo tėvų atsakomybę, o tai apima teisę atstovauti vaikui jo asmeniniuose ir turtiniuose santykiuose ir teisę nustatyti vaiko gyvenamąją vietą. Kiekvienas iš tėvų turi teisę lankyti vaiką, kuris gyvena su kitu iš tėvų.

viršųviršų

Kiekvienas iš tėvų turi dalyvauti išlaikant vaiką, kuris gyvena su kitu iš tėvų.

8. Jeigu teismas nusprendžia, kad vaiko globa turi priklausyti tik vienam iš tėvų, ar tai reiškia, kad jis gali visus su vaiku susijusius klausimus spręsti nepasitaręs su antruoju iš tėvų?

Jeigu teismas nusprendžia, kad vaiko globa turi priklausyti vienam iš tėvų, pastarasis turi teisę spręsti visus su vaiku susijusius klausimus, tačiau kitas tėvas (motina) turi teisę ir pareigą išlaikyti santykius ir ryšius su vaiku. Tėvas (motina), kuris (-i) negyvena kartu su savo vaiku, turi teisę gauti informaciją apie vaiko vystymąsi, sveikatą, interesus ir pasiekimus mokykloje.

9. Jeigu teismas nusprendžia, kad vaiko globa priklauso abiem tėvams, ką tai iš tikrųjų reiškia?

Jeigu vaiką globoja abu tėvai, jie atstovauja vaikui jo asmeniniuose ir turtiniuose santykiuose. Visus klausimus, susijusius su vaiko auginimu, tėvai priima bendru sutarimu.

10. Į kokį teismą reikia kreiptis, jeigu norima pateikti pareiškimą dėl tėvų atsakomybės? Kokių oficialių reikalavimų reikia laikytis ir kokie dokumentai turi būti pridedami prie pareiškimo?

Ieškovas turi kreiptis į atsakovo gyvenamosios vietos apylinkės (miesto) teismą. Reikalavimą patvirtinančius dokumentus reikia pridėti prie pareiškimo, taip pat reikia pridėti vaiką globojančios institucijos išvadą šiuo klausimu.

11. Kokia tvarka yra taikoma šiais atvejais? Ar galima pasinaudoti pagreitinto proceso tvarka?

Teismo procesą nagrinėjant civilines bylas reglamentuoja Latvijos civilinio proceso kodeksas.

viršųviršų

Siekiant apsaugoti nepilnamečių interesus, remiantis byloje dalyvaujančio asmens pagrįstu prašymu arba teismo nutartimi, teisminis nagrinėjimas arba jo dalis gali būti paskelbti uždari.

Remiantis Latvijos teismo nuostatais, bylos, susijusios su vaiko interesais, turi būti peržiūrimos taikant pagreitintą procesą.

12. Ar galima gauti teisinę pagalbą bylinėjimosi išlaidoms padengti?

Remdamasis asmens prašymu, teismas gali atleisti asmenį nuo teismo išlaidų sumokėjimo, jas sumažinti arba nustatyti sumokėti šias išlaidas dalimis.

13. Ar galima apskųsti teismo sprendimą dėl tėvų atsakomybės?

Teismo sprendimas gali būti apskundžiamas apygardos teismui (apeliaciniam teismui), o po to ir Aukščiausiajam Teismui (kasaciniam teismui).

14. Tam tikrais atvejais, kad būtų įvykdytas sprendimas dėl tėvų atsakomybės, gali prireikti kreiptis į teismą. Į kokį teismą reikia kreiptis ir kokia tvarka yra taikoma?

Teismo sprendimai ir nutarimai turi būti vykdomi nuo jų įsiteisėjimo dienos.

Teismo priimtus sprendimus ir kitus dokumentus vykdo antstolis.

15. Kokia tvarka kitoje valstybėje narėje priimtas teismo sprendimas dėl tėvų atsakomybės yra pripažįstamas ir vykdomas Latvijoje? Kokia tvarka taikoma šiais atvejais?

Užsienio teismų sprendimus ir kitus vykdomuosius dokumentus vykdo Latvijos teismai.

Prašymas pripažinti ir įvykdyti užsienio teismo sprendimą pateikiamas apylinkės (miesto) teismui, kurio jurisdikcijai priklauso jo vykdymas.

Teismas, patikrinęs, ar sprendimo pripažinimo pagrindai atitinka Latvijos įstatymus ir neprieštarauja Latvijos socialinėms ir moralinėms normoms, priima sprendimą pripažinti užsienio teismo sprendimą.

16. Į kokį Latvijos teismą reikėtų kreiptis, kai norima apskųsti teismo sprendimo dėl tėvų atsakomybės pripažinimą, jei tas teismo sprendimas buvo priimtas kitoje valstybėje narėje? Kokia tvarka yra taikoma šiais atvejais?

Asmuo, kuris nori prieštarauti kitoje valstybėje narėje priimtam teismo sprendimui dėl tėvų atsakomybės, kurį pripažino Latvijos teismas, turi teisę sprendimo pripažinimą apeliacine tvarka apskųsti atitinkamam aukštesnės instancijos teismui, nei tas, kuris pripažino sprendimą.

17. Kokios valstybės teisę teismas taiko nagrinėdamas bylą dėl tėvų atsakomybės, jei vaikas ar šalys negyvena Latvijoje arba turi skirtingą pilietybę?

Jeigu byla dėl tėvų atsakomybės nagrinėtina Latvijos teisme, tai atliekama taikant Latvijos teisę, neatsižvelgiant į šalių pilietybę.

Užsienio valstybėse sudarytos sutarys ir kiti dokumentai turi būti išnagrinėjami atsižvelgiant į valstybės, kurioje jie buvo sudaryti, teisę, ir pripažįstami galiojančiais, išskyrus atvejus, kai jie prieštarauja viešajai tvarkai ir Latvijos įstatymams.

Papildoma informacija

http://www.tiesas.lv/eng latviešu valoda

http://www.llrx.com/features/latvia.htm English

http://www.ttc.lv English - latviešu valoda

http://www.bm.gov.lv English - latviešu valoda

« Tėvų atsakomybė - Bendro pobūdžio informacija | Latvija - Bendro pobūdžio informacija »

viršųviršų

Naujausia redakcija: 11-01-2007

 
  • Bendrijos teisė
  • Tarptautinė teisė

  • Belgija
  • Bulgarija
  • Čekija
  • Danija
  • Vokietija
  • Estija
  • Airija
  • Graikija
  • Ispanija
  • Prancūzija
  • Italija
  • Kipras
  • Latvija
  • Lietuva
  • Liuksemburgas
  • Vengrija
  • Malta
  • Nyderlandai
  • Austrija
  • Lenkija
  • Portugalija
  • Rumunija
  • Slovėnija
  • Slovakija
  • Suomija
  • Švedija
  • Jungtinė Karalystė