Teisinė tvarka
Teisėtvarkos sistema
Teisininkų profesijos
Teisinė pagalba
Teismų jurisdikcija
Ieškinio perdavimas teismui
Procesiniai terminai
Taikoma teisė
Dokumentų įteikimas
Įrodymų rinkimas ir įrodymo būdas
Laikinosios ir apsaugos priemonės
Teismo sprendimų vykdymas
Supaprastinti ir pagreitinti procesai
Skyrybos
Tėvų atsakomybė
Ieškiniai dėl išlaikymo
Bankrotas
Alternatyvūs ginčų sprendimo būdai
Žalos atlyginimas nusikaltimų aukoms
Automatizuotas tvarkymas
Vėliausiai atnaujintoteksto peržiūrai prašome pasirinkti
Tėvų atsakomybė - tai visos teisės ir pareigos, kurias įstatymai nustato tėvams vaiko atžvilgiu ir kurios turi būti vykdomos ir įgyvendinamos išimtinai vaiko interesais.
Už vaikus atsakingi tėvai turi priimti su savo vaikų gerove, auginimu ir mokymu susijusius sprendimus. Jie yra laikomi teisiniais gimusio arba negimusio vaiko atstovais ir turi įgaliojimus vesti derybas bei atstovauti vaikui teisme. Tėvai yra atsakingi už įprastų vaiko finansinių reikalų tvarkymą, nors išimtiniais atvejais teismas, nagrinėjantis bylą dėl globos, gali nustatyti kitaip. Jeigu įstatymai nenustato kitaip, tėvai turi ribotos trukmės daiktines teises vaiko turto atžvilgiu.
Tačiau tėvų atsakomybė taip pat yra palikuonių išlaikymas, auginimas ir mokymas.
Abu tėvai turi tėvų atsakomybę ir jie privalo bendrai bei sutardami ją vykdyti iki vaikas sulauks pilnametystės arba bus emancipuotas. Jeigu tėvai nesutaria ypač svarbiais su vaiku susijusiais klausimais, kiekvienas jų gali kreiptis į šeimos teismą, kuris nustatys atsakomybės pareigas tam tėvui ar motinai, kuris geriausiai užtikrins vaiko, dėl kurio vyksta ginčas, interesus.
Nesantuokinio vaiko tėvystės (motinystės) nustatymo atveju vaiką pripažinę tėvai, kurie gyvena kartu, yra atsakingi už vaiką. Kai jie kartu negyvena, atsakomybė priklauso tam tėvui ar motinai, su kuriuo vaikas gyvena, arba, jeigu šis negyvena nė su vienu iš jų, pirmajam iš tėvų, kuris pripažino vaiką.
Visais atvejais tėvas ar motina, kuriam nepriklauso atsakomybė, išlaiko teisę prižiūrėti, kaip vaikas auginamas, mokomas ir kokios yra jo gyvenimo sąlygos.
Kai abu tėvai yra mirę arba dėl kitos priežasties negali vykdyti savo atsakomybės, vietos, kurioje yra pagrindiniai vaiko interesai, teismas paskiria globėją.
Kai tėvai neįgyvendina savo teisių ir nevykdo jiems priklausančių pareigų, teismas, nagrinėdamas tėvų atsakomybės panaikinimo ir leidimo įvaikinti paliktą vaiką klausimus, atsižvelgia į tėvų elgesį. Tokios priemonės taikomos prieš paskiriant globėją, išskyrus atvejus, kai nagrinėjant šiuos klausimus tėvų atsakomybė buvo sustabdyta ir buvo paskirtas laikinas vaiko globėjas.
Nustačius gyvenimą skyrium arba nutraukus santuoką tėvų atsakomybės klausimą išsprendžia teismas.
Kai gyvenimas skyrium nustatomas bendru sutarimu arba sutuoktiniai padavė bendrą prašymą nutraukti santuoką, teismas, nustatydamas gyvenimą skyrium arba priimdamas sprendimą nutraukti santuoką, įvertina vaiko padėtį.
Sutuoktiniai bet kuriuo metu gali kreiptis dėl vaiko padėties persvarstymo, ir tai atliekama pagal rebus sic stantibus (esminių aplinkybių pasikeitimo) principą.
Nustačius gyvenimą skyrium arba nutraukus santuoką tėvų atsakomybės klausimas išsprendžiamas sprendime dėl gyvenimo skyrium arba santuokos nutraukimo. Teismas privalo atsižvelgti į visas tarp šalių sudarytas sutartis, tačiau neturi pareigos jomis vadovautis. Teismas, remdamasis savo išvadomis arba atsižvelgdamas į vieno iš tėvų prašymą, gali imtis skirtingų priemonių (žr. Civilinio proceso kodekso 155 straipsnį ir Įstatymo Nr. 1970/898 6 straipsnį).
Kai gyvenimas skyrium nustatomas bendru sutarimu ir tėvai susitaria dėl globos ir išlaikymo, kurie neatitinka vaiko interesų, teismas paaiškina, kokie pakeitimai yra reikalingi, ir jeigu pakeitimai neatliekami, teismas priimdamas sprendimą gali panaikinti tėvų sutartį dėl globos ir išlaikymo (žr. Civilinio proceso kodekso 158 straipsnį).
Kai sutuoktiniai pateikė bendrą prašymą dėl santuokos nutraukimo ir teismas nustato, kad su vaiku susijusios sąlygos neatitinka jo interesų, byla nagrinėjama įprasta tvarka, tėvams dalyvaujant (žr. Įstatymo Nr. 1970/898 4 straipsnį).
Nuostatų dėl alternatyvių šios rūšies ginčų sprendimo būdų nėra. Teismai, visų pirma šeimos teismas, gali prašyti pagalbos iš socialinių tarnybų, kurios gali tarpininkauti sudarant sutartį, kuri vėliau gali būti pateikiama teismui.
Teismas, priimdamas sprendimą dėl gyvenimo skyrium arba santuokos nutraukimo:
Paprastai vaiką globojantis tėvas ar motina turi išimtinę atsakomybę už vaiką, išskyrus atvejus, kai teismas nustato kitaip.
Tačiau svarbiausius su vaiku susijusius sprendimus turi priimti abu tėvai, išskyrus atvejus, kai teismas nustato kitaip.
Teismų praktikoje yra pripažįstama, kad neabejotinai svarbūs yra sprendimai, susiję su mokyklos parinkimu ir vaiko švietimu, profesijos, kurios imsis vaikas, parinkimu, taip pat sprendimai, susiję su neskubiomis operacijomis (pareiga teikti informaciją nėra svarbi, kai nėra tokio pasirinkimo), sprendimai visam laikui išvežti vaiką iš valstybės (tam tikrais atvejais vaiką globojančio vieno iš tėvų priimtas sprendimas laikomas atitinkančiu vaiko interesus, nors teisė matytis su vaiku turi būti iš naujo nustatoma, žr. kasacinės instancijos teismas 1995/1732).
Teismas gali nuspręsti, kad tėvams turi priklausyti bendra globa, jeigu jis mano, kad tai atitiks vaiko interesus, ypač atsižvelgiant į vaiko amžių.
Iš dalies pakeisto Įstatymo Nr. 1970/898 6 straipsnyje nurodytos taisyklės nėra labai griežtos, dėl to teismui paliekama teisė veikti savo nuožiūra.
Teismui nustačius bendrą globą, faktiškai vaikas gyvena su vienu iš tėvų (paprastai motina), tuo tarpu kitas tėvas ar motina taip pat atlieka svarbų vaidmenį vaiko gyvenime. Nors įstatymu siekiama sumažinti konfliktus ir paskatinti tėvus dirbti kartu, taip ne visada atsitinka, ir teismas faktiškai retai nustato bendrą globą.
Kintama globa yra dar rečiau taikoma, nes teismų praktikoje yra nustatyta, kad tokia globos rūšis prieštarauja stabiliam vaiko arba jo tėvų gyvenimui.
Parlamentas šiuo metu rengia įstatymo projektą, kuriuo bus iš dalies pakeistas bendros globos įstatymas.
Yra galimybė gauti teisinę pagalbą bylinėjimosi išlaidoms (įskaitant eksperto konsultaciją) ir advokato mokesčiams padengti. Taip pat reikėtų nurodyti, kad gyvenimo skyrium (separacijos) nustatymo bei santuokos nutraukimo procedūroms ir procedūroms dėl tėvų atsakomybės standartinis mokestis nėra taikomas įrašant bylas į nagrinėtinų civilinių bylų sąrašą arba bet kuriame etape nagrinėjant bylas ne ginčo tvarka (žr. Suvestinio įstatymo Nr. 115/2002 10 straipsnį).
Kad teismų priimtos nutartys ir kiti sprendimai būtų vykdytini, juose tuo tikslu turi būti įrašyta sąlyga, išskyrus atvejus, kai įstatymas nustato kitaip.
Sąlygą (žr. Civilinio proceso kodekso 475 straipsnį) įrašo teismo sekretorius, kai patikrina, kad pasibaigė terminai paprastam skundui, skundui kasacinės instancijos teismui arba prašymui panaikinti sprendimą pagal Civilinio proceso kodekso 395 straipsnio 4 dalį ir 395 straipsnio 5 dalį pateikti.
Vykdomąją nutartį galima priimti tik dėl šalies, kurios naudai priimtas sprendimas, vienos kopijos forma, kurioje antspaudą uždeda sekretoriaus įstaiga. Atitinkama šalis gali prašyti sprendimą priėmusios įstaigos vadovo išduoti papildomas kopijas. Šiuo klausimu įstaigos vadovas priima reikalingą nutartį (pagal Civilinio proceso kodekso 475 straipsnį ir Įgyvendinimo taisyklių 124 ir 153 straipsnius).
Visi kiti sprendimai, susiję su tėvų atsakomybe, yra automatiškai pripažįstami. Tačiau visi suinteresuotieji asmenys gali kreiptis dėl sprendimo pripažinimo arba ginčyti pripažinimą, remdamiesi bet kuria iš reglamente nurodytų priežasčių (21 ir 23 straipsniai).
Procedūrą, kuri yra iš dalies aprašyta reglamente (30 straipsnis), sudaro du etapai: pirmasis etapas - tai ex parte priimtas įspėjimas; antrasis etapas prasideda pareiškus prieštaravimą, kuris turi atitikti visas rungimosi principu grindžiamo proceso taisykles.
Suinteresuotoji šalis turi įteisinti ieškinį, kuris pateikiamas skundo forma. Jurisdikcija priklauso asmens, kurio atžvilgiu yra priimtas sprendimas dėl vykdymo, gyvenamosios vietos teismui arba pareiškime nurodyto vaiko gyvenamosios vietos teismui. Kai nė viena iš šių vietų nėra valstybė narė, kurioje sprendimas turi būti įvykdytas, jurisdikcija priklauso sprendimo vykdymo vietos valstybei.
Sprendimo kopija ir standartinė pažyma, nurodyta reglamento 39 straipsnyje, turi būti pridedama prie prašymo. Tačiau teismas gali nustatyti šių dokumentų pateikimo datą, priimti lygiaverčius dokumentus arba atsisakyti šio reikalavimo, kai yra manoma, kad dokumentai nereikalingi.
Skundai pateikiami apeliaciniam teismui. Jurisdikcijos klausimas sprendžiamas pagal reglamente nustatytus kriterijus.
Pateikus skundą, teismas ginčo tvarka jį išnagrinėja ir priima ieškovo teises patvirtinantį sprendimą, kurį galima apskųsti kasacinės instancijos teismui.
Pagal Įstatymo Nr. 1995/218 36 straipsnį asmeniniai ir turtiniai tėvų ir jų vaikų santykiai, įskaitant klausimus, susijusius su tėvų atsakomybe, priklauso nuo vaiko statuso. Išskyrus atvejus, kai nustatyta kitaip, yra taikoma valstybės, kurios pilietis vaikas yra bylos perdavimo nagrinėti teismui metu, teisė. Kai vaikas turi daugiau nei vieną pilietybę, taikoma valstybės, su kuria vaikas labiausiai yra susijęs, teisė. Pagal įstatymo 19 straipsnį, jeigu vaikas turi daugiau nei vieną pilietybę ir viena iš šių pilietybių yra Italijos, pirmenybė teikiama Italijos pilietybei.
Atsižvelgiant į sprendimus dėl vaiko apsaugos (įskaitant priemones pagal Civilinio kodekso 330 ir 333 straipsnius), Įstatymo Nr. 1995/218 42 straipsnis nurodo taikyti 1961 m. Hagos konvenciją. Konvencijos 3 straipsnis nustato, kad santykius, pagal kuriuos nepilnamečiui yra taikoma valdžia (įskaitant tėvų atsakomybę) ir kuriuos reglamentuoja valstybės, kurios pilietis vaikas yra, vidaus teisė, pripažįsta visos susitariančiosios šalys, o tai reiškia, kad taikomi 36 straipsnyje nurodyti kriterijai. Tačiau kai yra didelė rizika vaiko asmeniui arba turtui, valstybės, kurioje vaikas paprastai gyvena, institucijos arba skubiais atvejais - valstybės, kurioje yra vaiko turtas, institucijos gali pagal vidaus teisę taikyti apsaugines priemones (konvencijos 8 ir 9 straipsniai).
Padėtis 2005 m. gruodžio 31 d.
« Tėvų atsakomybė - Bendro pobūdžio informacija | Italija - Bendro pobūdžio informacija »
Naujausia redakcija: 02-04-2007

