Europos Komisija > ETIT > Tėvų atsakomybė > Italija

Naujausia redakcija: 02-04-2007
Spausdintinis variantas Įrašyti tinklalapį į adresyną

Tėvų atsakomybė - Italija

EJN logo

Šis puslapis nebeatnaujinamas. Šiuo metu rengiamas atnaujintas turinys, kuris bus pateiktas Europos e. teisingumo portale.


Vėliausiai atnaujintoteksto peržiūrai prašome pasirinkti italiano
 

TURINIO LENTELE

1. Ką iš tikrųjų reiškia teisinė sąvoka „tėvų atsakomybė“? Kokios yra asmens, turinčio tėvų atsakomybę, teisės ir pareigos? 1.
2. Kaip paprastai nustatoma, kam priklauso tėvų atsakomybė už vaiką? 2.
3. Ar gali tėvų atsakomybė būti paskirta kitam asmeniui, jeigu tėvai negali arba nenori vykdyti pareigų savo vaikams? 3.
4. Jeigu tėvai nutraukia santuoką arba išsiskiria, kaip išsprendžiamas tėvų atsakomybės ateityje nustatymo klausimas? 4.
5. Jeigu tėvai sudaro sutartį dėl tėvų atsakomybės, kokių oficialių reikalavimų reikia laikytis, kad sutartis būtų teisiškai įpareigojanti? 5.
6. Jeigu tėvai negali susitarti dėl tėvų atsakomybės, kokios alternatyvios priemonės padeda šį konfliktą išspręsti nesikreipiant į teismą? 6.
7. Jeigu tėvai kreipiasi į teismą, kokius su vaiku susijusius klausimus gali išspręsti teisėjas? 7.
8. Jeigu teismas nusprendžia, kad vaiko globa turi priklausyti tik vienam iš tėvų, ar tai reiškia, kad jis gali visus su vaiku susijusius klausimus spręsti nepasitaręs su antruoju iš tėvų? 8.
9. Jeigu teismas nusprendžia, kad vaiko globa priklauso abiem tėvams, ką tai iš tikrųjų reiškia? 9.
10. Į kokį teismą ar instituciją reikėtų kreiptis, jeigu norima pateikti pareiškimą dėl tėvų atsakomybės? Kokių oficialių reikalavimų reikia laikytis ir kokie dokumentai turi būti pridedami prie pareiškimo? 10.
11. Kokia tvarka yra taikoma šiais atvejais? Ar galima pasinaudoti pagreitinto proceso tvarka? 11.
12. Ar galima gauti teisinę pagalbą bylinėjimosi išlaidoms padengti? 12.
13. Ar galima apskųsti teismo sprendimą dėl tėvų atsakomybės? 13.
14. Tam tikrais atvejais, kad būtų įvykdytas sprendimas dėl tėvų atsakomybės, gali prireikti kreiptis į teismą. Į kokį teismą reikia kreiptis ir kokia tvarka yra taikoma? 14.
15. Kokia tvarka kitoje valstybėje narėje priimtas teismo sprendimas dėl tėvų atsakomybės yra pripažįstamas ir vykdomas Italijoje? 15.
16. Į kokį Italijos teismą reikėtų kreiptis, kai norima apskųsti teismo sprendimo dėl tėvų atsakomybės pripažinimą, jei tas teismo sprendimas buvo priimtas kitoje valstybėje narėje? Kokia tvarka yra taikoma šiais atvejais? 16.
17. Kokios valstybės teisę teismas taiko nagrinėdamas bylą dėl tėvų atsakomybės, jei vaikas ar šalys negyvena Italijoje arba turi skirtingą pilietybę? 17.

 

1. Ką iš tikrųjų reiškia teisinė sąvoka „tėvų atsakomybė“? Kokios yra asmens, turinčio tėvų atsakomybę, teisės ir pareigos?

Tėvų atsakomybė - tai visos teisės ir pareigos, kurias įstatymai nustato tėvams vaiko atžvilgiu ir kurios turi būti vykdomos ir įgyvendinamos išimtinai vaiko interesais.

Už vaikus atsakingi tėvai turi priimti su savo vaikų gerove, auginimu ir mokymu susijusius sprendimus. Jie yra laikomi teisiniais gimusio arba negimusio vaiko atstovais ir turi įgaliojimus vesti derybas bei atstovauti vaikui teisme. Tėvai yra atsakingi už įprastų vaiko finansinių reikalų tvarkymą, nors išimtiniais atvejais teismas, nagrinėjantis bylą dėl globos, gali nustatyti kitaip. Jeigu įstatymai nenustato kitaip, tėvai turi ribotos trukmės daiktines teises vaiko turto atžvilgiu.

Tačiau tėvų atsakomybė taip pat yra palikuonių išlaikymas, auginimas ir mokymas.

2. Kaip paprastai nustatoma, kam priklauso tėvų atsakomybė už vaiką?

Abu tėvai turi tėvų atsakomybę ir jie privalo bendrai bei sutardami ją vykdyti iki vaikas sulauks pilnametystės arba bus emancipuotas. Jeigu tėvai nesutaria ypač svarbiais su vaiku susijusiais klausimais, kiekvienas jų gali kreiptis į šeimos teismą, kuris nustatys atsakomybės pareigas tam tėvui ar motinai, kuris geriausiai užtikrins vaiko, dėl kurio vyksta ginčas, interesus.

Nesantuokinio vaiko tėvystės (motinystės) nustatymo atveju vaiką pripažinę tėvai, kurie gyvena kartu, yra atsakingi už vaiką. Kai jie kartu negyvena, atsakomybė priklauso tam tėvui ar motinai, su kuriuo vaikas gyvena, arba, jeigu šis negyvena nė su vienu iš jų, pirmajam iš tėvų, kuris pripažino vaiką.

viršųviršų

Visais atvejais tėvas ar motina, kuriam nepriklauso atsakomybė, išlaiko teisę prižiūrėti, kaip vaikas auginamas, mokomas ir kokios yra jo gyvenimo sąlygos.

3. Ar gali tėvų atsakomybė būti paskirta kitam asmeniui, jeigu tėvai negali arba nenori vykdyti pareigų savo vaikams?

Kai abu tėvai yra mirę arba dėl kitos priežasties negali vykdyti savo atsakomybės, vietos, kurioje yra pagrindiniai vaiko interesai, teismas paskiria globėją.

Kai tėvai neįgyvendina savo teisių ir nevykdo jiems priklausančių pareigų, teismas, nagrinėdamas tėvų atsakomybės panaikinimo ir leidimo įvaikinti paliktą vaiką klausimus, atsižvelgia į tėvų elgesį. Tokios priemonės taikomos prieš paskiriant globėją, išskyrus atvejus, kai nagrinėjant šiuos klausimus tėvų atsakomybė buvo sustabdyta ir buvo paskirtas laikinas vaiko globėjas.

4. Jeigu tėvai nutraukia santuoką arba išsiskiria, kaip išsprendžiamas tėvų atsakomybės ateityje nustatymo klausimas?

Nustačius gyvenimą skyrium arba nutraukus santuoką tėvų atsakomybės klausimą išsprendžia teismas.

Kai gyvenimas skyrium nustatomas bendru sutarimu arba sutuoktiniai padavė bendrą prašymą nutraukti santuoką, teismas, nustatydamas gyvenimą skyrium arba priimdamas sprendimą nutraukti santuoką, įvertina vaiko padėtį.

Sutuoktiniai bet kuriuo metu gali kreiptis dėl vaiko padėties persvarstymo, ir tai atliekama pagal rebus sic stantibus (esminių aplinkybių pasikeitimo) principą.

viršųviršų

5. Jeigu tėvai sudaro sutartį dėl tėvų atsakomybės, kokių oficialių reikalavimų reikia laikytis, kad sutartis būtų teisiškai įpareigojanti?

Nustačius gyvenimą skyrium arba nutraukus santuoką tėvų atsakomybės klausimas išsprendžiamas sprendime dėl gyvenimo skyrium arba santuokos nutraukimo. Teismas privalo atsižvelgti į visas tarp šalių sudarytas sutartis, tačiau neturi pareigos jomis vadovautis. Teismas, remdamasis savo išvadomis arba atsižvelgdamas į vieno iš tėvų prašymą, gali imtis skirtingų priemonių (žr. Civilinio proceso kodekso 155 straipsnį ir Įstatymo Nr. 1970/898 6 straipsnį).

Kai gyvenimas skyrium nustatomas bendru sutarimu ir tėvai susitaria dėl globos ir išlaikymo, kurie neatitinka vaiko interesų, teismas paaiškina, kokie pakeitimai yra reikalingi, ir jeigu pakeitimai neatliekami, teismas priimdamas sprendimą gali panaikinti tėvų sutartį dėl globos ir išlaikymo (žr. Civilinio proceso kodekso 158 straipsnį).

Kai sutuoktiniai pateikė bendrą prašymą dėl santuokos nutraukimo ir teismas nustato, kad su vaiku susijusios sąlygos neatitinka jo interesų, byla nagrinėjama įprasta tvarka, tėvams dalyvaujant (žr. Įstatymo Nr. 1970/898 4 straipsnį).

6. Jeigu tėvai negali susitarti dėl tėvų atsakomybės, kokios alternatyvios priemonės padeda šį konfliktą išspręsti nesikreipiant į teismą?

Nuostatų dėl alternatyvių šios rūšies ginčų sprendimo būdų nėra. Teismai, visų pirma šeimos teismas, gali prašyti pagalbos iš socialinių tarnybų, kurios gali tarpininkauti sudarant sutartį, kuri vėliau gali būti pateikiama teismui.

viršųviršų

7. Jeigu tėvai kreipiasi į teismą, kokius su vaiku susijusius klausimus gali išspręsti teisėjas?

Teismas, priimdamas sprendimą dėl gyvenimo skyrium arba santuokos nutraukimo:

  • nusprendžia, kuris sutuoktinis globos vaiką, ir nustato kito tėvo ar motinos matymosi su vaiku teises; teismas taip pat gali paskirti bendrą arba kintamą globą. Abi šias globos formas nustato santuokos nutraukimą reglamentuojantys įstatymai, tačiau jie taip pat gali būti taikomi gyvenimo skyrium nustatymo atveju;
  • nustato kito sutuoktinio pareigų taikymo sritį ir būdus, kuriais jis turi prisidėti prie vaiko išlaikymo, auginimo ir švietimo;
  • nusprendžia, kam priklauso gyventi šeimos namuose, šiuo atveju visų pirma atsižvelgiama į vaiką globojantį tėvą ar motiną;
  • nustato vaiko turto administravimo tvarką ir, kai vaikas yra globojamas bendrai, nustato, kad abu tėvai turi ribotos trukmės daiktines teises;
  • imasi visų kitų su vaiku susijusių priemonių (pvz., teismų praktikoje yra pripažįstama, kad vaikai yra suinteresuoti išlaikyti santykius su savo seneliais, ir taip pat yra nustatytos susitikimų taisyklės).

8. Jeigu teismas nusprendžia, kad vaiko globa turi priklausyti tik vienam iš tėvų, ar tai reiškia, kad jis gali visus su vaiku susijusius klausimus spręsti nepasitaręs su antruoju iš tėvų?

Paprastai vaiką globojantis tėvas ar motina turi išimtinę atsakomybę už vaiką, išskyrus atvejus, kai teismas nustato kitaip.

Tačiau svarbiausius su vaiku susijusius sprendimus turi priimti abu tėvai, išskyrus atvejus, kai teismas nustato kitaip.

viršųviršų

Teismų praktikoje yra pripažįstama, kad neabejotinai svarbūs yra sprendimai, susiję su mokyklos parinkimu ir vaiko švietimu, profesijos, kurios imsis vaikas, parinkimu, taip pat sprendimai, susiję su neskubiomis operacijomis (pareiga teikti informaciją nėra svarbi, kai nėra tokio pasirinkimo), sprendimai visam laikui išvežti vaiką iš valstybės (tam tikrais atvejais vaiką globojančio vieno iš tėvų priimtas sprendimas laikomas atitinkančiu vaiko interesus, nors teisė matytis su vaiku turi būti iš naujo nustatoma, žr. kasacinės instancijos teismas 1995/1732).

9. Jeigu teismas nusprendžia, kad vaiko globa priklauso abiem tėvams, ką tai iš tikrųjų reiškia?

Teismas gali nuspręsti, kad tėvams turi priklausyti bendra globa, jeigu jis mano, kad tai atitiks vaiko interesus, ypač atsižvelgiant į vaiko amžių.

Iš dalies pakeisto Įstatymo Nr. 1970/898 6 straipsnyje nurodytos taisyklės nėra labai griežtos, dėl to teismui paliekama teisė veikti savo nuožiūra.

Teismui nustačius bendrą globą, faktiškai vaikas gyvena su vienu iš tėvų (paprastai motina), tuo tarpu kitas tėvas ar motina taip pat atlieka svarbų vaidmenį vaiko gyvenime. Nors įstatymu siekiama sumažinti konfliktus ir paskatinti tėvus dirbti kartu, taip ne visada atsitinka, ir teismas faktiškai retai nustato bendrą globą.

Kintama globa yra dar rečiau taikoma, nes teismų praktikoje yra nustatyta, kad tokia globos rūšis prieštarauja stabiliam vaiko arba jo tėvų gyvenimui.

Parlamentas šiuo metu rengia įstatymo projektą, kuriuo bus iš dalies pakeistas bendros globos įstatymas.

viršųviršų

10. Į kokį teismą ar instituciją reikėtų kreiptis, jeigu norima pateikti pareiškimą dėl tėvų atsakomybės? Kokių oficialių reikalavimų reikia laikytis ir kokie dokumentai turi būti pridedami prie pareiškimo?

  1. Pareiškimas dėl vaiko globos nustačius gyvenimą skyrium (separaciją) arba nutraukus santuoką yra pateikiamas teismui, kuris priėmė sprendimą dėl gyvenimo skyrium (separacijos) nustatymo arba santuokos nutraukimo. Pareiškime, kuris pateikiamas skundo forma, turi būti aprašytos aplinkybės, kuriomis jis grindžiamas, ir jame turi būti patvirtintas santuokoje gimusio vaiko arba nesantuokinio vaiko, kuris bus įteisintas, arba abiejų sutuoktinių santuokos metu įvaikinto vaiko buvimas. Prie prašymo arba gynybos pareiškimo turi būti pridedami paskutinio uždarbio įrodymai (žr. Įstatymo Nr. 1970/898 4 straipsnį ir kitus pakeitimus).
  2. Jeigu vienas iš tėvų arba abu tėvai piktnaudžiauja tėvų atsakomybe, vaiko įprastinės gyvenamosios vietos šeimos teismas pareiškimo pateikimo metu gali priimti nutartis dėl tėvų atsakomybės. Šeimos teismas gali taikyti visas reikalingas priemones, įskaitant draudimą, kuriuo siekiama užkirsti kelią piktnaudžiaujančio tėvo ar motinos lankymuisi šeimos namuose, arba panaikinti tėvų atsakomybę. Šios priemonės gali būti bet kuriuo metu panaikintos.
  3. Kai tėvai nesusituokę, su tėvų atsakomybe susijusius klausimus nagrinėja vaiko įprastinės gyvenamosios vietos teismas.

11. Kokia tvarka yra taikoma šiais atvejais? Ar galima pasinaudoti pagreitinto proceso tvarka?

  1. Kai globa nustatoma priėmus sprendimą dėl gyvenimo skyrium arba santuokos nutraukimo, taikoma gyvenimo skyrium arba santuokos nutraukimo procedūra (žr. santuokos nutraukimo tvarką). Kai bylos nagrinėjimo metu nepavyksta pasiekti taikaus susitarimo, vaiko interesų labui yra imamasi laikinųjų skubių priemonių, kurios, jeigu tai reikalinga, gali būti įvykdomos. Pagreitinto proceso nėra, ir toks procesas iš esmės nėra reikalingas. Kai vienas iš tėvų sužaloja vaiką, šeimos teismas gali imtis visų jo manymu reikalingų skubių priemonių.
  2. Su tėvų atsakomybe susijusius klausimus turi spręsti šeimos teismas (kuris taip pat nagrinėja 10 klausimo B ir C dalyse nurodytas bylas). Procesą reglamentuoja Civilinio kodekso 336 straipsnis kartu su bendrosiomis nuostatomis, reglamentuojančiomis bylas, kurias nagrinėja teisėjų kolegija (Civilinio proceso kodekso 737 ir tolesni straipsniai). Atsižvelgdamas į vieno iš tėvų, abiejų tėvų arba prokuratūros įstaigos prašymą, prieš priimdamas sprendimą teismas supaprastinta tvarka išnagrinėja pateiktą informaciją, apklausia prokurorą ir tėvą (motiną), dėl kurio yra pateiktas prašymas taikyti priemonę. Skubiais atvejais teismas gali priimti nutartį dėl laikinųjų priemonių, kurios apsaugotų vaiko interesus. Šiuo metu dalyvauti gynybos advokatui nėra būtina. Parlamentas dabar nagrinėja įstatymo dėl gynybos eksperto, kurio dalyvavimas tokiose bylose reikalingas, projektą.

12. Ar galima gauti teisinę pagalbą bylinėjimosi išlaidoms padengti?

Yra galimybė gauti teisinę pagalbą bylinėjimosi išlaidoms (įskaitant eksperto konsultaciją) ir advokato mokesčiams padengti. Taip pat reikėtų nurodyti, kad gyvenimo skyrium (separacijos) nustatymo bei santuokos nutraukimo procedūroms ir procedūroms dėl tėvų atsakomybės standartinis mokestis nėra taikomas įrašant bylas į nagrinėtinų civilinių bylų sąrašą arba bet kuriame etape nagrinėjant bylas ne ginčo tvarka (žr. Suvestinio įstatymo Nr. 115/2002 10 straipsnį).

viršųviršų

13. Ar galima apskųsti teismo sprendimą dėl tėvų atsakomybės?

  • Sprendimus dėl tėvų atsakomybės, kurie priimti nagrinėjant gyvenimo skyrium (separacijos) arba santuokos nutraukimo bylas, galima apskųsti; tolesnė apeliacija galima kasacinės instancijos teisme apskundžiant pradinį sprendimą dėl skundo.
  • Skundai dėl sprendimų, pakeičiančių sąlygas, nustatytas gyvenimo skyrium nustatymo arba santuokos nutraukimo bylos nagrinėjimo metu, per 10 dienų nuo sprendimo įteikimo gali būti pateikiami apeliaciniam teismui (Civilinio proceso kodekso 710 ir 737 straipsniai; Įstatymo Nr. 1970/898 9 straipsnis ir vėlesni pakeitimai). Pagal Konstitucijos 111 straipsnį apeliacinio teismo sprendimus galima apskųsti kasacinės instancijos teismui (tik jeigu buvo pažeistas įstatymas) (kasacinės instancijos teismas 2004, Nr. 24265).
  • Šeimos teismas, išnagrinėjęs prašymą, gali apriboti arba sumažinti tėvų atsakomybę, jeigu buvo priimtas sprendimas dėl gyvenimo skyrium arba santuokos nutraukimo. Skundai dėl šio teismo sprendimų per 10 dienų nuo pranešimo apie sprendimą gali būti pateikiami apeliaciniam teismui. Apeliacinio teismo sprendimų negalima apskųsti kasacinės instancijos teismui.

14. Tam tikrais atvejais, kad būtų įvykdytas sprendimas dėl tėvų atsakomybės, gali prireikti kreiptis į teismą. Į kokį teismą reikia kreiptis ir kokia tvarka yra taikoma?

Kad teismų priimtos nutartys ir kiti sprendimai būtų vykdytini, juose tuo tikslu turi būti įrašyta sąlyga, išskyrus atvejus, kai įstatymas nustato kitaip.

viršųviršų

Sąlygą (žr. Civilinio proceso kodekso 475 straipsnį) įrašo teismo sekretorius, kai patikrina, kad pasibaigė terminai paprastam skundui, skundui kasacinės instancijos teismui arba prašymui panaikinti sprendimą pagal Civilinio proceso kodekso 395 straipsnio 4 dalį ir 395 straipsnio 5 dalį pateikti.

Vykdomąją nutartį galima priimti tik dėl šalies, kurios naudai priimtas sprendimas, vienos kopijos forma, kurioje antspaudą uždeda sekretoriaus įstaiga. Atitinkama šalis gali prašyti sprendimą priėmusios įstaigos vadovo išduoti papildomas kopijas. Šiuo klausimu įstaigos vadovas priima reikalingą nutartį (pagal Civilinio proceso kodekso 475 straipsnį ir Įgyvendinimo taisyklių 124 ir 153 straipsnius).

15. Kokia tvarka kitoje valstybėje narėje priimtas teismo sprendimas dėl tėvų atsakomybės yra pripažįstamas ir vykdomas Italijoje?

  • Pagal Italijos sistemos reformos įstatymą Nr. 1995/218 tarptautinės privatinės teisės sprendimai, kuriuos priėmė ne Italijos teismai, yra automatiškai pripažįstami, tokiu atveju jie gali būti persvarstomi tik tada, jeigu jie yra ginčijami arba jie turi būti įvykdyti. Klausimas perduodamas spręsti vykdymo vietos apeliaciniam teismui. Kai nėra konkrečios nuostatos, klausimas nagrinėjamas pagal įprastą procesą pirmojoje instancijoje, nors bylą turi nagrinėti teisėjų kolegija. Teismas klausimą galutinai išsprendžia priimdamas sprendimą.
  • Sprendimus dėl tėvų atsakomybės (tėvų atsakomybės teisių paskirstymas, perdavimas, visiškas arba dalinis panaikinimas, taip pat apsauginės priemonės, susijusios su vaiko turto administravimu, apsaugojimu arba panaikinimu), kurie yra priimti kitoje valstybėje narėje (išskyrus Daniją), reglamentuoja Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2201/2003 Briuselis II, kuris turi aukštesnę teisinę galią nei daugiašalės sutartys tuo pačiu klausimu, ir, be to, išplečia ankstesnio Reglamento (EB) Nr. 1347/2000 Briuselis II (kurį jis aiškiai panaikina) taikymo sritį, ir taip pat nustato taisyklę, pagal kurią visose valstybėse narėse be jokių papildomų procedūrų automatiškai yra pripažįstami sprendimai, susiję su teisėmis matytis su vaiku ir vaiko grąžinimu.

Visi kiti sprendimai, susiję su tėvų atsakomybe, yra automatiškai pripažįstami. Tačiau visi suinteresuotieji asmenys gali kreiptis dėl sprendimo pripažinimo arba ginčyti pripažinimą, remdamiesi bet kuria iš reglamente nurodytų priežasčių (21 ir 23 straipsniai).

viršųviršų

Procedūrą, kuri yra iš dalies aprašyta reglamente (30 straipsnis), sudaro du etapai: pirmasis etapas - tai ex parte priimtas įspėjimas; antrasis etapas prasideda pareiškus prieštaravimą, kuris turi atitikti visas rungimosi principu grindžiamo proceso taisykles.

Suinteresuotoji šalis turi įteisinti ieškinį, kuris pateikiamas skundo forma. Jurisdikcija priklauso asmens, kurio atžvilgiu yra priimtas sprendimas dėl vykdymo, gyvenamosios vietos teismui arba pareiškime nurodyto vaiko gyvenamosios vietos teismui. Kai nė viena iš šių vietų nėra valstybė narė, kurioje sprendimas turi būti įvykdytas, jurisdikcija priklauso sprendimo vykdymo vietos valstybei.

Sprendimo kopija ir standartinė pažyma, nurodyta reglamento 39 straipsnyje, turi būti pridedama prie prašymo. Tačiau teismas gali nustatyti šių dokumentų pateikimo datą, priimti lygiaverčius dokumentus arba atsisakyti šio reikalavimo, kai yra manoma, kad dokumentai nereikalingi.

  • Kai sprendimas turi būti įvykdytas, suinteresuotoji šalis turi prašyti paskelbti sprendimą vykdytinu. Jurisdikcija ir atsakomybė už procesą nustatoma pagal sprendimo pripažinimui taikomas taisykles.
  • Su išlaikymo pareiga susijusius klausimus reguliuoja Reglamentas (EB) Nr. 44/2001.

16. Į kokį Italijos teismą reikėtų kreiptis, kai norima apskųsti teismo sprendimo dėl tėvų atsakomybės pripažinimą, jei tas teismo sprendimas buvo priimtas kitoje valstybėje narėje? Kokia tvarka yra taikoma šiais atvejais?

Skundai pateikiami apeliaciniam teismui. Jurisdikcijos klausimas sprendžiamas pagal reglamente nustatytus kriterijus.

viršųviršų

Pateikus skundą, teismas ginčo tvarka jį išnagrinėja ir priima ieškovo teises patvirtinantį sprendimą, kurį galima apskųsti kasacinės instancijos teismui.

17. Kokios valstybės teisę teismas taiko nagrinėdamas bylą dėl tėvų atsakomybės, jei vaikas ar šalys negyvena Italijoje arba turi skirtingą pilietybę?

Pagal Įstatymo Nr. 1995/218 36 straipsnį asmeniniai ir turtiniai tėvų ir jų vaikų santykiai, įskaitant klausimus, susijusius su tėvų atsakomybe, priklauso nuo vaiko statuso. Išskyrus atvejus, kai nustatyta kitaip, yra taikoma valstybės, kurios pilietis vaikas yra bylos perdavimo nagrinėti teismui metu, teisė. Kai vaikas turi daugiau nei vieną pilietybę, taikoma valstybės, su kuria vaikas labiausiai yra susijęs, teisė. Pagal įstatymo 19 straipsnį, jeigu vaikas turi daugiau nei vieną pilietybę ir viena iš šių pilietybių yra Italijos, pirmenybė teikiama Italijos pilietybei.

Atsižvelgiant į sprendimus dėl vaiko apsaugos (įskaitant priemones pagal Civilinio kodekso 330 ir 333 straipsnius), Įstatymo Nr. 1995/218 42 straipsnis nurodo taikyti 1961 m. Hagos konvenciją. Konvencijos 3 straipsnis nustato, kad santykius, pagal kuriuos nepilnamečiui yra taikoma valdžia (įskaitant tėvų atsakomybę) ir kuriuos reglamentuoja valstybės, kurios pilietis vaikas yra, vidaus teisė, pripažįsta visos susitariančiosios šalys, o tai reiškia, kad taikomi 36 straipsnyje nurodyti kriterijai. Tačiau kai yra didelė rizika vaiko asmeniui arba turtui, valstybės, kurioje vaikas paprastai gyvena, institucijos arba skubiais atvejais - valstybės, kurioje yra vaiko turtas, institucijos gali pagal vidaus teisę taikyti apsaugines priemones (konvencijos 8 ir 9 straipsniai).

Padėtis 2005 m. gruodžio 31 d.

« Tėvų atsakomybė - Bendro pobūdžio informacija | Italija - Bendro pobūdžio informacija »

viršųviršų

Naujausia redakcija: 02-04-2007

 
  • Bendrijos teisė
  • Tarptautinė teisė

  • Belgija
  • Bulgarija
  • Čekija
  • Danija
  • Vokietija
  • Estija
  • Airija
  • Graikija
  • Ispanija
  • Prancūzija
  • Italija
  • Kipras
  • Latvija
  • Lietuva
  • Liuksemburgas
  • Vengrija
  • Malta
  • Nyderlandai
  • Austrija
  • Lenkija
  • Portugalija
  • Rumunija
  • Slovėnija
  • Slovakija
  • Suomija
  • Švedija
  • Jungtinė Karalystė