Europos Komisija > ETIT > Tėvų atsakomybė > Prancūzija

Naujausia redakcija: 20-10-2006
Spausdintinis variantas Įrašyti tinklalapį į adresyną

Tėvų atsakomybė - Prancūzija

EJN logo

Šis puslapis nebeatnaujinamas. Šiuo metu rengiamas atnaujintas turinys, kuris bus pateiktas Europos e. teisingumo portale.


 

TURINIO LENTELE

1. Ką iš tiesų reiškia sąvoka ,,tėvų atsakomybė”? Kokios teisės ir pareigos tenka tokią atsakomybę turinčiam asmeniui? 1.
2. Kam paprastai tenka tėvų atsakomybė už vaiką? 2.
3. Jei tėvai yra nepajėgūs arba nenori vykdyti tėvų atsakomybės už savo vaikus,  ar vietoj jų gali būti paskirtas kitas asmuo? 3.
4. Jei tėvai nutraukia santuoką arba ima gyventi skyrium, kaip nustatomos tėvų atsakomybės vykdymo sąlygos? 4.
5. Jei tėvai sudaro susitarimą dėl tėvų atsakomybės vykdymo, kokie yra būtini formalumai  jį sudarant, kad šio susitarimo sąlygos  teisiškai būtų privalomos? 5.
6. Jei tėvams nepavyksta susitarti dėl tėvų atsakomybės vykdymo, kokie yra alternatyvūs neteisminiai konflikto sprendimo būdai? 6.
7. Jei tėvai kreipiasi į teismą, kokiais klausimais teismas gali priimti sprendimus dėl vaiko? 7.
8. Jei teismo sprendimu išimtinė vaiko globos teisė paskiriama vienam iš tėvų, ar tai reiškia, kad jis turi teisę priimti visus sprendimus dėl vaiko  nepasitaręs su kitu tėvu? 8.
9. Kai teismo sprendimu tėvams paskiriama bendra vaiko globa, ką iš tiesų tai reiškia? 9.
10. Į kurį teismą (arba kitą įstaigą) reikia kreiptis su prašymu dėl tėvų atsakomybės? Kokie reikalingi formalumai ir kokie dokumentai pridedami prie prašymo? 10.
11. Kokia tokiais atvejais galioja procedūra? Ar numatyta skubaus proceso galimybė? 11.
12. Ar galima gauti teisinę pagalbą proceso išlaidoms? 12.
13. Ar galima sprendimą dėl tėvų atsakomybės apskųsti apeliacine tvarka?  13.
14. Kai kuriais atvejais gali prireikti kreiptis į teismą arba kitą įstaigą, kad būtų vykdomas teismo sprendimas dėl tėvų atsakomybės. Į kurį teismą tokiu atveju reikia kreiptis ir kokia galioja procedūra? 14.
15. Ką reikia daryti, kad Prancūzijoje būtų pripažintas ir vykdomas kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismo sprendimas dėl tėvų atsakomybės? Kokia galioja procedūra? 15.
16. Į kurį teismą reikia kreiptis norint vienoje valstybėje narėje užginčyti kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismo sprendimą dėl tėvų atsakomybės? Kokia galioja procedūra? 16.
17. Kokia teisė taikytina tėvų atsakomybei nustatyti, jei vaikas arba bylos šalys negyvena Prancūzijoje arba yra skirtingų valstybių piliečiai? 17.

 

1. Ką iš tiesų reiškia sąvoka ,,tėvų atsakomybė”? Kokios teisės ir pareigos tenka tokią atsakomybę turinčiam asmeniui?

Taisyklės, reglamentuojančios tėvų pareigas nepriklausomai nuo jų padėties, civiliniame kodekse yra surašytos vienoje antraštinėje dalyje, kur kalbama apie tėvų valdžią. Ji apibrėžiama kaip visuma teisių ir pareigų, priklausančių tėvui ir motinai iki vaiko pilnametystės ir vykdomų vaiko interesų labui.

Tėvai turi pareigą rūpintis vaiko saugumu, sveikata, dorove, jo auklėjimu ir užtikrinti tinkamą vystymąsi gerbiant jo asmenį. Kiekvienas iš tėvų turi prisidėti prie vaiko išlaikymo ir auklėjimo proporcingai pagal savo ir kito tėvo išteklius.

2. Kam paprastai tenka tėvų atsakomybė už vaiką?

Tėvai savo valdžią vykdo bendrai, nesvarbu ar jie susituokę, ar ne, ar gyvena kartu, ar atskirai, jei tik iki vaiko pirmojo gimtadienio yra nustatyta kiekvieno jų tėvystė.

Kitais atvejais tėvų valdžią vykdo tas iš tėvų, kurio tėvystė yra nustatyta. Kartais tėvų valdžia gali būti vykdoma kartu tėvams pateikus bendrą pareiškimą apygardos teismo vyriausiajam raštininkui arba vadovaujantis šeimos reikalų teisėjo sprendimu.

3. Jei tėvai yra nepajėgūs arba nenori vykdyti tėvų atsakomybės už savo vaikus,  ar vietoj jų gali būti paskirtas kitas asmuo?

Išimties tvarka teismas vaiko labui gali  nuspręsti vaiką patikėti  trečiajam asmeniui, kuris dažniausiai parenkamas iš giminaičių.

viršųviršų

Jei vaikui kyla pavojus, gali būti paskirta auklėjimo paramos priemonė. Jei vaikas turi būti kiek įmanoma  išlaikytas šeimos aplinkoje, jis prireikus gali būti patikėtas kitam iš tėvų, šeimos nariui ar patikimam trečiajam asmeniui arba specializuotai įstaigai.

Jei vienas iš tėvų miršta arba netenka tėvystės teisių, tėvų valdžią paprastai vykdo kitas iš tėvų pats vienas. Jei vaikas netenka nei tėvo, nei motinos, pradedama globos skyrimo procedūra.

4. Jei tėvai nutraukia santuoką arba ima gyventi skyrium, kaip nustatomos tėvų atsakomybės vykdymo sąlygos?

Tėvų gyvenimas skyrium (separacija) neturi jokios įtakos tėvų valdžios perleidimo (devoliucijos) taisyklėms. Tėvų valdžia ir toliau vykdoma kartu, išskyrus atvejus, kai vaiko labui ši teisė patikima vienam iš tėvų.

Dėl tėvų valdžios vykdymo, vaiko gyvenamosios vietos (pakaitomis abiejų tėvų namuose arba tik pas vieną iš tėvų) nustatymo tvarkos ir sumos bei formos, kuria prisidedama prie vaiko išlaikymo bei auklėjimo, tėvai gali susitarti tarpusavyje, arba tai gali būti nustatyta teismo sprendimu.

5. Jei tėvai sudaro susitarimą dėl tėvų atsakomybės vykdymo, kokie yra būtini formalumai  jį sudarant, kad šio susitarimo sąlygos  teisiškai būtų privalomos?

Jei sutuoktiniai ar sugyventiniai gyvena skyrium, teismo įsikišimas nebūtinas. Tėvai gali patys susitarti dėl gyvenimo skyrium (separacijos) pasekmių jų vaikams pasirašydami paprastą susitarimą arba pateikdami jį juridiškai patvirtinti.

viršųviršų

Santuokos nutraukimo atveju tėvai taip pat gali pateikti teisėjui tvirtinti savo susitarimą.

Abiem atvejais teisėjas tokį susitarimą patvirtina, išskyrus atvejus, kai yra nustatoma, kad juo nepakankamai ginami vaiko interesai arba kad tėvų sutikimas nebuvo duotas savo noru.

6. Jei tėvams nepavyksta susitarti dėl tėvų atsakomybės vykdymo, kokie yra alternatyvūs neteisminiai konflikto sprendimo būdai?

Jei šalys nesusitaria, teismas mėgina jas sutaikinti. Stengdamas padėti tėvams rasti sutarimą dėl tėvų valdžios, teismas gali skirti taikinimo priemonę, jei tėvai tam neprieštarauja.

Teismas taip pat gali nurodyti tėvams susitikti su šeimos tarpininku, kad šis juos informuotų apie tokios priemonės tikslą ir eigą.

7. Jei tėvai kreipiasi į teismą, kokiais klausimais teismas gali priimti sprendimus dėl vaiko?

Šeimos reikalų teisėjas yra kompetentingas spręsti visus klausimus, susijusius su vaiko gyvenamosios vietos nustatymu, indėliu į vaiko išlaikymą ir auklėjimą bei apskritai gali spręsti visus tėvų ginčus, susijusius su tėvų valdžios vykdymu (įrašymu į mokymo įstaigą, religine orientacija, vaiko sveikata…).

Jis taip pat gali imtis visų priemonių, kad būtų garantuotas vaiko ryšio su abiem tėvais išsaugojimas, būtent nurodyti įrašyti tėvų pasuose draudimą išvežti vaiką iš Prancūzijos teritorijos neturint abiejų tėvų sutikimo.

Jei vaikas nesantuokinis, tėvams nesutariant dėl vaiko pavardės, sprendimą priima teisėjas.

viršųviršų

8. Jei teismo sprendimu išimtinė vaiko globos teisė paskiriama vienam iš tėvų, ar tai reiškia, kad jis turi teisę priimti visus sprendimus dėl vaiko  nepasitaręs su kitu tėvu?

Jei teismo sprendimu išimtinė vaiko globos teisė paskiriama vienam iš tėvų, kitam suteikiama teisė bendrauti  su vaiku ir apgyvendinti jį, jei nėra svarbių priežasčių nustatyti kitaip. Be to, jis išsaugo teisę ir pareigą dalyvauti vaiką išlaikant ir auklėjant ir turi būti informuojamas apie svarbius su vaiko gyvenimu susijusius sprendimus, pavyzdžiui, apie mokyklos parinkimą, religinę orientaciją , prašymą pakeisti vaiko pavardę…

Be to, vienam iš tėvų išsikeliant gyventi kitur ir dėl to atsirandant tikimybei, kad keisis tėvų valdžios vykdymo sąlygos, apie tai kitas iš tėvų turi būti informuojamas iš anksto ir  nustatytu laiku.

9. Kai teismo sprendimu tėvams paskiriama bendra vaiko globa, ką iš tiesų tai reiškia?

Bendras tėvų valdžios vykdymas reiškia, kad tėvai visus sprendimus dėl vaiko priima kartu. Tačiau, siekiant palengvinti kasdienį gyvenimą, įstatyme preziumuojama, kad kai vienas iš tėvų vienas pats vykdo įprastą tėvų valdžios veiksmą, jis tai daro su kito iš tėvų sutikimu. Įprasto veiksmo sąvokos apibrėžimas priklauso nuo teismų praktikos. Pavyzdžiui, tokiu veiksmu galima laikyti nepavojingą chirurginę operaciją, vaiko įregistravimą vieno iš tėvų pase…

Tačiau svarbiems veiksmams reikalingas aiškus abiejų tėvų pritarimas.

10. Į kurį teismą (arba kitą įstaigą) reikia kreiptis su prašymu dėl tėvų atsakomybės? Kokie reikalingi formalumai ir kokie dokumentai pridedami prie prašymo?

Prašymus dėl tėvų valdžios nagrinėja šeimos reikalų teisėjas – tam įgaliotas apygardos teismo teisėjas.

viršųviršų

Į šį teisėją paprastai, jei tai nesusiję su santuokos nutraukimu, kreipiamasi paprastu pareiškimu nebūtinai dalyvaujant advokatui. Pareiškime turi būti nurodytas prašymo tikslas ir trumpai išdėstyti jį grindžiantys motyvai. Kartu pateikiami įrodantys dokumentai, pavyzdžiui, liudijimai ar kiti su pareiškimu susiję dokumentai.

11. Kokia tokiais atvejais galioja procedūra? Ar numatyta skubaus proceso galimybė?

Sprendimus dėl atitinkamų šalių pareiškimų teisėjas priima be formalios procedūros.

Šeimos reikalų teisėjas taip pat gali priimti sprendimą supaprastinta tvarka, tuomet byla pradedama šaukimu, kurį privalo įteikti teismo antstolis.

12. Ar galima gauti teisinę pagalbą proceso išlaidoms?

Teisinė pagalba skiriama, kai jos prašančio asmens pajamos yra mažesnės už tam tikrą nustatytą dydį (žr. ,, Teisinė pagalba – Prancūzija ”).

13. Ar galima sprendimą dėl tėvų atsakomybės apskųsti apeliacine tvarka? 

Apeliacinį skundą galima pateikti per penkiolika dienų nuo pranešimo apie sprendimą įteikimo.

14. Kai kuriais atvejais gali prireikti kreiptis į teismą arba kitą įstaigą, kad būtų vykdomas teismo sprendimas dėl tėvų atsakomybės. Į kurį teismą tokiu atveju reikia kreiptis ir kokia galioja procedūra?

  • Jei vykdymo sunkumai susiję su išmokos vaiko išlaikymui ir auklėjimui mokėjimu, žr. atitinkamą išlaikymo išmokų temą (12 ir tolesnius punktus).
  • Jei nevykdymas susijęs su vaiko gyvenamąja vieta, pavyzdžiui, jei nesilaikoma susitarimu ar teismo sprendimu nustatytų bendravimo su vaiku sąlygų, tėvas arba motina gali rašyti skundą dėl vaiko nepriežiūros policijai ar žandarmerijai arba kreiptis tiesiai į Respublikos prokurorą prie apygardos teismo.

15. Ką reikia daryti, kad Prancūzijoje būtų pripažintas ir vykdomas kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismo sprendimas dėl tėvų atsakomybės? Kokia galioja procedūra?

Tokie sprendimai paprastai pripažįstami automatiškai, tačiau jei reikia imtis priverstinio vykdymo priemonių, būtina kreiptis į apygardos teismą, kad šis pripažintų, jog Prancūzijoje galioja kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismo sprendimas (egzekvatūros procesas). Procedūra skiriasi priklausomai nuo sprendimo priėmimo datos.

viršųviršų

Jei sprendimas yra priimtas santuokos nutraukimo byloje, pradėtoje iki 2001 m. kovo 1 d., taikomas 2003 m. lapkričio 27 d. reglamentas ,,Briuselis II”. Egzekvatūros procesas supaprastintas. Procesas pradedamas pagal pareiškimą, teikiamą apygardos teismo pirmininkui – tai greita ne ginčo teisenos procedūra.

Jei sprendimas priimtas santuokos nutraukimo byloje, pradėtoje iki 2001 m. kovo 1 d., arba jei procesas nesusijęs su santuokos nutraukimu, taikoma klasikinė egzekvatūros procedūra. Ji pradedama kreipiantis į apygardos teismo pirmininką šaukimo tvarka.

Teritorinę jurisdikciją turi pareiškėjo gyvenamosios vietos teismas. Jei pareiškėjas neturi nuolatinės gyvenamosios vietos ar būsto Prancūzijoje, jam leidžiama kreiptis į pasirinktą teismą, jei tik šis gali užtikrinti teisingumo vykdymą.

16. Į kurį teismą reikia kreiptis norint vienoje valstybėje narėje užginčyti kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismo sprendimą dėl tėvų atsakomybės? Kokia galioja procedūra?

Norint prieštarauti tokio sprendimo pripažinimui, apygardos teisme galima pradėti procesą dėl negaliojimo. Sprendimas dėl negaliojimo leidžia prieštarauti vėlesniems kitos šalies pareiškimams, kuriais būtų siekiama Prancūzijoje pripažinti kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismo sprendimą (egzekvatūros procesas) (ir priešingai, jo atmetimas prilygsta egzekvatūrai).

Galioja tokia pati procedūra kaip ir norint pripažinti galiojančiu kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismo sprendimą (egzekvatūros procesai).

17. Kokia teisė taikytina tėvų atsakomybei nustatyti, jei vaikas arba bylos šalys negyvena Prancūzijoje arba yra skirtingų valstybių piliečiai?

1961 m. spalio 5 d. Hagos konvencija English - français galioja visiems vaikams, gyvenantiems Prancūzijoje arba kitoje konvenciją pasirašiusioje šalyje. Joje numatyta, kad teisėtai tėvų valdžiai taikytina valstybės, kurios pilietis yra nepilnametis vaikas, nacionalinė teisė. Apsaugos priemonėms taikytina nepilnamečio įprastinės gyvenamosios vietos teisė arba valstybės, kurios pilietis jis yra, teisė.

Tais atvejais, kai netaikomos Hagos konvencijos nuostatos, paprastai taikytina teisė, reglamentavusi santuokos sudarymą, jei vaikas gimęs teisėtoje šeimoje, arba valstybės, kurios pilietybę turi vaikas, nacionalinė teisė, jei vaikas gimęs ne santuokoje.

Papildoma informacija

  • Teisingumo ministerijos français tinklapis
  • Légifrance français: Prancūzijos teisės sąvadas

« Tėvų atsakomybė - Bendro pobūdžio informacija | Prancūzija - Bendro pobūdžio informacija »

viršųviršų

Naujausia redakcija: 20-10-2006

 
  • Bendrijos teisė
  • Tarptautinė teisė

  • Belgija
  • Bulgarija
  • Čekija
  • Danija
  • Vokietija
  • Estija
  • Airija
  • Graikija
  • Ispanija
  • Prancūzija
  • Italija
  • Kipras
  • Latvija
  • Lietuva
  • Liuksemburgas
  • Vengrija
  • Malta
  • Nyderlandai
  • Austrija
  • Lenkija
  • Portugalija
  • Rumunija
  • Slovėnija
  • Slovakija
  • Suomija
  • Švedija
  • Jungtinė Karalystė