Europos Komisija > ETIT > Tėvų atsakomybė > Bendrijos teisė

Naujausia redakcija: 03-07-2007
Spausdintinis variantas Įrašyti tinklalapį į adresyną

Tėvų atsakomybė - Bendrijos teisė

EJN logo

Šis puslapis nebeatnaujinamas. Šiuo metu rengiamas atnaujintas turinys, kuris bus pateiktas Europos e. teisingumo portale.


Bendradarbiavimas siekiant apsaugoti vaikus Europos Sąjungoje

Europos Sąjunga, garantuodama laisvą teismo sprendimų dėl tėvų pareigų judėjimą visoje Europos Sąjungoje, siekia vaikams sukurti užtikrintą teisinę aplinką. Šis tikslas numatytas abipusio teismo sprendimų pripažinimo programoje. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1347/2000, kuris nustatė suderintas jurisdikcijos ir tam tikrų teismo sprendimų dėl tėvų pareigų pripažinimo ir vykdymo taisykles, buvo pirmojo etapo priemonė siekiant teismo sprendimų pripažinimo šeimos teisės srityje. Vėliau, Komisijai pateikus reglamento pasiūlymą, buvo įžengta į naują etapą priėmus Tarybos reglamentą 2201/2003, kuris nuo 2005 m. kovo 1 d. pakeitė Tarybos reglamentą 1347/2000. Yra parengtas Tarybos reglamento (EB) Nr. 2201/2003 (naujojo reglamento „Briuselis II”), įsigaliojusio 2005 m. kovo 1 d., taikymo praktinis PDF File (PDF File 820 KB). Šį vadovą parengė Komisijos tarnybos, konsultuodamosi su Europos teisminiu tinklu civilinėse ir komercinėse bylose.

Piliečiams vis dažniau persikeliant gyventi į kitas valstybes nares, šeimų, kurių nariai turi skirtingas pilietybes ir (arba) gyvena skirtingose valstybėse narėse, nuolat daugėja. Dėl tokios socialinės tikrovės atsiranda vienodų jurisdikcijos ir teismo sprendimų dėl tėvų pareigų pripažinimo bei vykdymo taisyklių poreikis.

Pirmiausia Taryba 2000 m. gegužės 29 d. priėmė Tarybos reglamentą Nr. 1347/2000. Reglamentas įsigaliojo 2001 m. kovo 1 d. ir buvo po šios datos priimtiems teismo sprendimams. Jis taikomas teismo sprendimams dėl tėvų pareigų, kurie buvo priimti valstybėje narėje santuokos nutraukimo proceso metu. Jei teismo sprendimas nebuvo susijęs su santuokos nutraukimu, jis nepateko į reglamento taikymo sritį. Šis reglamentas buvo taikomas teismo sprendimams, nustatantiems, pavyzdžiui, su kuriuo iš tėvų vaikai turėtų gyventi (globos teisė) ir ar kitas tėvas turėjo teisę lankyti vaikus (lankymo teisė). (žr. „Tėvų pareigos – Bendro pobūdžio informacija“). Jis nebuvo taikomas sprendimams dėl išlaikymo įsipareigojimų, kuriems taikomas Tarybos reglamentas dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo bei vykdymo užtikrinimo. Galiausiai reglamentas buvo taikomas tik sprendimams, susijusiems su abiejų sutuoktinių vaikais.

viršųviršų

Šis reglamentas buvo taikomas visose valstybėse narėse, išskyrus Daniją.

Pagrindiniai naujojo „Briuselis II“ reglamento tikslai

Reglamentas nustato, kad sprendimas dėl tėvų pareigų kitoje valstybėje narėje gali būti pripažintas ir vykdomas laikantis paprastos ir vienodos procedūros. Jis taip pat nustato vienodas jurisdikcijos taisykles. Reglamentu atsakoma į šiuos klausimus:

  • kokios valstybės narės teismai turi jurisdikciją bylose, susijusiose su santuokos nutraukimu ir su tėvų pareigomis, ir
  • kaip su tėvų pareigomis susijęs teismo sprendimas pripažįstamas ir vykdomas kitoje valstybėje narėje.

Jurisdikciją turintys teismai

Valstybės narės teismai turi jurisdikciją bylose dėl tėvų pareigų, jeigu vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta yra toje valstybėje.

Teismo sprendimo pripažinimo ir vykdymo kitoje valstybėje narėje ypatumai

Kiekviena suinteresuotoji šalis gali prašyti, kad teismo sprendimas dėl tėvų pareigų būtų pripažintas ir vykdomas kitoje valstybėje narėje.

Valstybių narių pateiktame sąraše PDF File (PDF File 279 KB) nurodoma, kokiam teismui pateikiamas toks prašymas.

Teismas nedelsdamas paskelbia, kad sprendimas šioje valstybėje narėje yra vykdytinas. Tačiau teismas atsisako paskelbti, kad sprendimas yra vykdytinas, jeigu:

  • toks sprendimas akivaizdžiai prieštarauja šios valstybės narės viešajai tvarkai,
  • išskyrus skubius atvejus, sprendimas buvo priimtas nesuteikus vaikui galimybės pasisakyti teisme,
  • asmuo, teigiantis, kad sprendimas pažeidžia jo tėvų teises, nesuteikus jam galimybės pasisakyti teisme,
  • sprendimas buvo priimtas neatvykus į teismą šaliai, kuriai nebuvo laiku įteikti dokumentai, būtini tam, kad ji galėtų pasirengti savo gynybai,
  • sprendimas yra nesuderinamas su kitu sprendimu (esant tam tikroms aplinkybėms).

Asmuo, savo valstybėje narėje galėjęs pasinaudoti teisine pagalba, gali ja pasinaudoti ir prašydamas vykdyti sprendimą kitoje valstybėje narėje.

Išsituokusių tėvų vaikų apsaugos Europoje sistema

1999 m. valstybių narių teisingumo ministrai patvirtino teismo sprendimų savitarpio pripažinimo principą, padėdami pagrindą tikro teisingumo erdvei sukurti, ir kaip vieną iš prioritetų nurodė lankymo teisę. 2000 m. gegužės mėn. buvo priimtas Tarybos reglamentas Nr. 1347/2000 (žr. pirmiau). Po to, 2000 m. liepos mėn., Prancūzija pateikė iniciatyvą dėl lankymo teisės. 2000 m. lapkričio mėn. buvo priimta abipusio teismų sprendimų pripažinimo programa, į kurios taikymo sritį patenka sprendimai dėl tėvų pareigų.  

viršųviršų

2002 m. gegužės mėn. Europos Komisijai pateikus pasiūlymą, 2003 m. lapkričio 27 d. buvo priimtas reglamentas dėl tėvų pareigų. Šiuo reglamentu, įsigaliojusiu 2005 m. kovo 1 d.:

  • Reglamento Nr. 1347/2000 nuostatos, susijusios su abipusiu teismo sprendimų pripažinimu ir vykdymu, pritaikomos visiems teismo sprendimams dėl tėvų pareigų,
  • užtikrinama vaiko teisė palaikyti ryšius su abiem tėvais ir
  • siekiama, kad Bendrijoje būtų užkirstas kelias vienam iš tėvų pagrobti vaiką.

Laisvas visų teismo sprendimų dėl tėvų pareigų judėjimas

Kaip jau minėta, vis dar galiojantis Tarybos reglamentas Nr. 1347/2000 taikomas tik mažai grupei sprendimų dėl tėvų pareigų. Jis netaikomas nei sprendimams, susijusiems su nesusituokusiais tėvais, nei sprendimams, priimtiems nutraukus santuoką. Siekiant užtikrinti vienodą požiūrį į visus vaikus, naujojo reglamento taikymo sritis apima visus teismo sprendimus dėl tėvų pareigų neatsižvelgiant į tai, ar tie sprendimai siejasi su iš santuokos gimusiais vaikais, ar su vaikais, kurių susilaukta nesusituokus.

Užtikrinti vaiko teisę palaikyti ryšius su abiem tėvais

Naujuoju reglamentu užtikrinama vaiko teisė po santuokos nutraukimo palaikyti ryšius su abiem tėvais, net jei šie gyvena skirtingose valstybėse narėse. Kai kuriais atvejais tėvai dvejoja, ar leisti savo vaikams išvykti į kitą valstybę narę aplankyti vieno iš tėvų, nors priimtas teismo sprendimas šiam suteikė lankymo teisę. Naujuoju reglamentu siekiama išspręsti šią problemą numatant automatišką sprendimų, susijusių su lankymo kitoje valstybėje narėje teise, pripažinimą ir vykdymą. Pavyzdžiui, jei motina neleidžia savo vaikui išvykti į kitą valstybę narę aplankyti savo tėvo pagal priimtą teismo sprendimą, tėvas gali pateikti prašymą, kad sprendimas būtų vykdomas kitoje valstybėje narėje taip, tarytum jis būtų buvęs joje ir priimtas. Tokiu atveju nebereikia pradėti papildomos procedūros, kad sprendimas būtų paskelbtas vykdytinu, kaip nurodyta pirmiau minėtame Tarybos reglamente Nr. 1347/2000.

viršųviršų

Siekti Europos Sąjungoje užkirsti kelią kuriam nors iš tėvų pagrobti vaiką

Naujajame reglamente nustatomos taisyklės, kuriomis siekiama išspręsti vaikų grobimo Bendrijoje problemą. Siekiant priversti atsisakyti tokių veiksmų jame numatoma, kad galutinį sprendimą priima tos valstybės narės, kurioje vaikas gyveno iki pagrobimo, teismai. Taigi nė vienam iš tėvų nebekils pagunda pagrobti vaiką, kad galėtų paduoti ieškinį tos valstybės, kurios pilietybę jis turi, teismui, su viltimi, kad bus panaikintas kitoje šalyje priimtas teismo sprendimas. Valstybės narės, į kurią vaikas buvo išvežtas, teismai gali nuspręsti negrąžinti vaiko nedelsiant, jei gali būti, kad sugrįžti jam pavojinga arba jei vaikas yra sulaukęs tokio amžiaus ar yra toks brandus, kad dera atsižvelgti į jo nuomonę ir jei jis atsisako grįžti. Tačiau galutinį sprendimą dėl vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos turi priimti valstybės narės, kurioje vaikas gyveno iki pagrobimo, teismai. Proceso metu vaikas turi būti išklausytas, išskyrus atvejus, kai to nedera daryti dėl jo amžiaus ar brandumo laipsnio. Centrinės institucijos privalės užtikrinti, kad vaikas būtų apgyvendintas ir grąžintas. Jos taip pat pagelbės pagrobimo aukomis tapusiems tėvams, paskatins susitarti tarpininkaujant ir padės teismams bendrauti tarpusavyje.

Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija

Vaiko teisė būti išklausytam yra viena pagrindinių teisių, apibrėžtų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 24 straipsnyje. Vaiko nuomonės paisoma sprendžiant su juo susijusius klausimus, atsižvelgiant į jo amžių ir brandą. Šiame straipsnyje taip pat nustatyta, kad atliekant bet kokius veiksmus, susijusius su vaikais, nepriklausomai nuo to, ar juos atlieka valdžios, ar privačios institucijos, svarbiausia yra vaiko interesai.

Informaciniai dokumentai

« Tėvų atsakomybė - Bendro pobūdžio informacija | Bendrijos teisė - Bendro pobūdžio informacija »

viršųviršų

Naujausia redakcija: 03-07-2007

 
  • Bendrijos teisė
  • Tarptautinė teisė

  • Belgija
  • Bulgarija
  • Čekija
  • Danija
  • Vokietija
  • Estija
  • Airija
  • Graikija
  • Ispanija
  • Prancūzija
  • Italija
  • Kipras
  • Latvija
  • Lietuva
  • Liuksemburgas
  • Vengrija
  • Malta
  • Nyderlandai
  • Austrija
  • Lenkija
  • Portugalija
  • Rumunija
  • Slovėnija
  • Slovakija
  • Suomija
  • Švedija
  • Jungtinė Karalystė