Europos Komisija > ETIT > Tėvų atsakomybė > Čekija

Naujausia redakcija: 06-11-2006
Spausdintinis variantas Įrašyti tinklalapį į adresyną

Tėvų atsakomybė - Čekija

EJN logo

Šis puslapis nebeatnaujinamas. Šiuo metu rengiamas atnaujintas turinys, kuris bus pateiktas Europos e. teisingumo portale.


 

TURINIO LENTELE

1. Ką iš tikrųjų reiškia teisinė sąvoka ,,tėvų atsakomybė“? Kokios yra asmens, turinčio tėvų atsakomybę, teisės ir pareigos? 1.
2. Kaip paprastai nustatoma, kam priklauso tėvų atsakomybė už vaiką? 2.
3. Ar gali būti tėvų atsakomybė paskirta kitam asmeniui, jeigu tėvai negali arba nenori vykdyti pareigų savo vaikams? 3.
4. Jeigu tėvai nutraukia santuoką arba išsiskiria, kaip išsprendžiamas tėvų atsakomybės nustatymo ateityje klausimas? 4.
5. Jeigu tėvai sudaro sutartį dėl tėvų atsakomybės, kokių oficialių reikalavimų reikia laikytis, kad sutartis būtų teisiškai įpareigojanti? 5.
6. Jeigu tėvai negali susitarti dėl tėvų atsakomybės, kokios alternatyvios priemonės padeda šį konfliktą išspręsti nesikreipiant į teismą? 6.
7. Jeigu tėvai kreipiasi į teismą, kokius su vaiku susijusius klausimus gali išspręsti teisėjas? 7.
8. Jeigu teismas nusprendžia, kad vaiko globa turi priklausyti tik vienam iš tėvų, ar tai reiškia, kad jis gali visus su vaiku susijusius klausimus spręsti nepasitaręs su antruoju iš tėvų? 8.
9. Jeigu teismas nusprendžia, kad vaiko globa priklauso abiem tėvams, ką tai iš tikrųjų reiškia? 9.
10. Į kokį teismą reikia kreiptis, jeigu norima pateikti pareiškimą dėl tėvų atsakomybės? Kokių oficialių reikalavimų reikia laikytis ir kokie dokumentai turi būti pridedami prie pareiškimo? 10.
11. Kokia tvarka yra taikoma šiais atvejais? Ar galima pasinaudoti pagreitinto proceso tvarka? 11.
12. Ar galima gauti teisinę pagalbą bylinėjimosi išlaidoms padengti? 12.
13. Ar galima apskųsti teismo sprendimą dėl tėvų atsakomybės? 13.
14. Tam tikrais atvejais, kad būtų įvykdytas sprendimas dėl tėvų atsakomybės, gali prireikti kreiptis į teismą. Į kokį teismą reikia kreiptis ir kokia tvarka yra taikoma? 14.
15. Kokia tvarka kitoje valstybėje narėje priimtas teismo sprendimas dėl tėvų atsakomybės yra pripažįstamas ir vykdomas Čekijoje? Kokia tvarka taikoma šiais atvejais? 15.
16. Į kokį Čekijos teismą reikėtų kreiptis, kai norima apskųsti teismo sprendimo dėl tėvų atsakomybės pripažinimą, jei tas teismo sprendimas buvo priimtas kitoje valstybėje narėje? Kokia tvarka yra taikoma šiais atvejais? 16.
17. Kokios valstybės teisę teismas taiko nagrinėdamas bylą dėl tėvų atsakomybės, jei vaikas ar šalys negyvena Čekijoje arba turi skirtingą pilietybę? 17.

 

1. Ką iš tikrųjų reiškia teisinė sąvoka ,,tėvų atsakomybė“? Kokios yra asmens, turinčio tėvų atsakomybę, teisės ir pareigos?

Sąvoka „tėvų atsakomybė“ yra vartojama Šeimos įstatyme. Ši sąvoka reiškia teisių ir pareigų visumą:

  1. globojant nepilnametį vaiką, ypač atsižvelgiant į rūpinimąsi jo sveikata, fiziniu, emociniu, protiniu ir moraliniu vystymusi,
  2. atstovaujant nepilnamečiui vaikui,
  3. tvarkant vaiko turtą.

Vykdydami tėvų atsakomybei priklausančias teises ir pareigas, tėvai yra įpareigoti ypač saugoti vaiko interesus, mokyti vaiką tinkamo elgesio ir, atsižvelgdami į vaiko išsivystymo lygį, prižiūrėti jį. Tėvai turi teisę tinkamai auklėti vaiką tokiu būdu, kad nepakenktų jo orumui ir nesukeltų pavojaus vaiko sveikatai arba jo fiziniam, emociniam, protiniam ar moraliniam vystymuisi. Jeigu vaikas gali pareikšti savo nuomonę ir įvertinti visų su juo susijusių priemonių įtaką, tėvai turi pareigą suteikti jam visą reikalingą informaciją ir galimybę laisvai pareikšti savo nuomonę dėl visų esminių su juo susijusių sprendimų. Tėvai yra vaiko teisiniai atstovai atliekant visus teisinius veiksmus, kurių vaikas negali atlikti dėl savo nepilnametystės.

2. Kaip paprastai nustatoma, kam priklauso tėvų atsakomybė už vaiką?

Tėvų atsakomybė paprastai priklauso vaiko biologiniams tėvams. Įvaikinimo atveju ši atsakomybė pereina įvaikintojams, kurie gali būti susituokę arba ne. Tėvų atsakomybė atsiranda vaikui gimus. Įvaikinimo atveju tėvų atsakomybė atsiranda nuo teismo sprendimo dėl įvaikinimo įsigaliojimo.

viršųviršų

Tėvų atsakomybė taikoma tėvams, jeigu jie yra visiškai veiksnūs atlikti teisinius veiksmus. Tačiau teismas taip pat gali pripažinti tėvų atsakomybę vaikui tuo atveju, kai vienas iš tėvų yra šešiolikos metų sulaukęs nepilnametis, jeigu jis tenkina būtinąsias sąlygas, kurias atitinkantis asmuo gali vykdyti iš tėvų atsakomybės kylančias teises ir pareigas.

Jeigu vienas iš tėvų yra miręs, nežinomas arba neturi visiško veiksnumo atlikti teisinius veiksmus, tėvų atsakomybė priklauso antrajam iš tėvų.

Jeigu tam tikros teisinės būtinosios sąlygos patenkinamos, teismas gali priimti sprendimą dėl tėvų atsakomybės vykdymo sustabdymo, apribojimo arba tėvų atsakomybės atėmimo.

Teismas gali sustabdyti tėvų atsakomybės vykdymą, jeigu svarbios priežastys neleidžia vienam iš tėvų vykdyti tėvų atsakomybės arba jeigu to reikia norint apsaugoti vaiko interesus.

Teismas gali apriboti vieno iš tėvų atsakomybę, jeigu jis netinkamai vykdo tėvų atsakomybę ir jeigu to reikia norint apsaugoti vaiko interesus. Jeigu vienas iš tėvų piktnaudžiauja tėvų atsakomybe arba jos nepaiso, teismas iš tokio tėvo atims teisę vykdyti tėvų atsakomybę.

Jeigu vaiko tėvai mirė, jiems buvo atimta teisė vykdyti tėvų atsakomybę arba jos vykdymas sustabdytas, arba tėvai neturi visiško veiksnumo atlikti teisinius veiksmus, teismas paskirs vaikui vietoje jo tėvų globėją, kuris vaiką užaugins, jam atstovaus ir tvarkys jo turtą.

Jeigu vienas iš tėvų prieš savo vaiką įvykdo tyčinį nusikaltimą arba jeigu minėtas tėvas pasinaudoja jaunesniu nei penkiolikos metų amžiaus vaiku nusikaltimams daryti, arba padaro nusikaltimą kaip bendrininkas ar kurstytojas, tuomet teismas įvertina, ar tai yra pakankama priežastis pradėti bylą dėl teisės vykdyti tėvų atsakomybę atėmimo iš tokio tėvo.

viršųviršų

Pirmiau minėtas teismo sprendimas nepanaikina vieno iš tėvų pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką.

3. Ar gali būti tėvų atsakomybė paskirta kitam asmeniui, jeigu tėvai negali arba nenori vykdyti pareigų savo vaikams?

Tėvai yra vaiko teisiniai atstovai atliekant visus teisinius veiksmus, kurių atlikti vaikas neturi visiško veiksnumo. Nė vienas iš tėvų negali atstovauti savo vaikui, jeigu tai apima tokius teisinius veiksmus, dėl kurių tarp tėvų ir vaiko arba tarp kelių tų pačių tėvų vaikų gali atsirasti interesų konfliktas. Jeigu nė vienas iš tėvų negali atstovauti savo vaikui, teismas paskirs vaiko patikėtinį, kuris atstovaus vaikui bylos nagrinėjimo metu arba atliekant konkretų teisinį veiksmą. Šį patikėtinį paprastai paskiria vaiko socialinės gerovės apsaugą vykdanti institucija.

Jeigu vaiko tėvai mirė, jiems buvo atimta teisė vykdyti tėvų atsakomybę arba jos vykdymas sustabdytas, arba tėvai neturi visiško veiksnumo atlikti teisinius veiksmus, teismas paskirs vaikui vietoje jo tėvų globėją, kuris vaiką užaugins, jam atstovaus ir tvarkys jo turtą. Globėjas turi būti tėvų rekomenduotas asmuo. Jeigu tėvai nerekomendavo jokio asmens, teismas paskirs globėją iš vaiko giminaičių, vaikui artimų asmenų arba jo šeimos narių, arba kitą fizinį asmenį. Jeigu joks fizinis asmuo negali būti paskirtas vaiko globėju, teismas vaiko globėju paskirs vaiko socialinės gerovės apsaugą vykdančią instituciją. Globėjas už savo funkcijų vykdymą atsakingas teismui ir turi pareigą pateikti teismui pranešimus apie vaiko globą bei sąskaitas, susijusias su vaiko turtu. Tačiau globėjas neturi pareigos suteikti vaikui išlaikymo. Be to, globėjui nepriklauso tėvų atsakomybė; tačiau, nepaisant to, santykius tarp vaiko ir globėjo reglamentuoja Šeimos įstatymo nuostatos dėl vaikų ir tėvų tarpusavio teisių ir pareigų. Visi svarbiausi globėjo sprendimai, susiję su vaiku, turi būti patvirtinami teismo.

viršųviršų

Šeimos įstatyme yra numatyta galimybė kai kurias tėvų atsakomybei priklausančias teises ir pareigas perleisti kitam tinkamam asmeniui. Pavyzdžiui, teismui leidžiama patikėti vaiko globą kitam fiziniam asmeniui, jeigu šis asmuo užtikrina tinkamą vaiko auklėjimą ir sutinka globoti vaiką. Šiuo atveju teismas konkrečiai nurodo tokio asmens teisių ir pareigų apimtį globojamo vaiko atžvilgiu.

Kita galimybė – perduoti vaiką laikinai tėvystei. Globodamas vaiką, laikinas įtėvis atitinkamai vykdo vaiko tėvų teises ir pareigas. Tačiau laikinas įtėvis neturi pareigos suteikti vaikui išlaikymo ir jis gali tik atstovauti vaikui ir tvarkyti jo įprastus reikalus.

Tais atvejais, kai vaiko turtinėms teisėms gresia pavojus, teismas paskiria patikėtinį, kad šis užtikrintų vaiko turto apsaugą. Be to, patikėtinis turi būti paskiriamas, jeigu teismas priėmė sprendimą dėl tėvų atsakomybės apribojimo ir jeigu to reikia norint apsaugoti vaiko interesus. Patikėtiniu gali būti fizinis asmuo, kuris turi visišką veiksnumą atlikti teisinius veiksmus, kurio gyvenimo būdas užtikrina tinkamą jo funkcijų vykdymą ir kuris sutinka būti patikėtiniu. Jeigu fizinis asmuo negali būti paskirtas patikėtiniu, teismas paprastai juo paskiria vaiko socialinės gerovės apsaugą vykdančią instituciją.

Jeigu yra rimtų priežasčių, dėl kurių tėvai negali užtikrinti vaiko užauginimo, arba jeigu vaiko užauginimas dėl rimtų priežasčių negali būti tinkamai užtikrinamas, arba jeigu vaiko užauginimui gresia pavojus, arba jis gali būti pažeistas, teismas gali perduoti vaiko globą institucijai arba perduoti jį vaikų, kuriems reikia skubios pagalbos, priežiūros institucijai.

viršųviršų

4. Jeigu tėvai nutraukia santuoką arba išsiskiria, kaip išsprendžiamas tėvų atsakomybės nustatymo ateityje klausimas?

Šiais atvejais pirmenybė teikiama tėvų sudarytai sutarčiai. Sudarytoje sutartyje reikia išspręsti vaiko priklausymo klausimą ir tai, kaip kiekvienas iš tėvų prisidės prie vaiko išlaikymo. Tačiau kad ši sutartis galiotų, ją turi patvirtinti teismas. Sutartyje taip pat gali būti išsprendžiamas vaiko matymosi su vienu iš tėvų klausimas; tačiau ši sutartis nebūtinai turi būti teismo patvirtinama. Jeigu tėvai nesudaro sutarties dėl esminių su tėvų atsakomybės vykdymu susijusių klausimų, sprendimą šiuo klausimu priima teismas. Teismas taip pat gali šiuos klausimus išspręsti, netgi negavęs prašymo, jeigu klausimai yra susiję su nepilnamečiu vaiku, kurio tėvai negyvena kartu ir nėra sudarę sutarties dėl vaiko išlaikymo ir užauginimo. Santuokos nutraukimo atveju būtina sąlyga yra klausimų dėl vaiką auginsiančio tėvo ir būdo, kuriuo kiekvienas iš tėvų prisidės prie vaiko išlaikymo (nesvarbu, ar tai nustatoma sudarius sutartį, ar teismo sprendimu), išsprendimas.

5. Jeigu tėvai sudaro sutartį dėl tėvų atsakomybės, kokių oficialių reikalavimų reikia laikytis, kad sutartis būtų teisiškai įpareigojanti?

Jeigu tėvų atsakomybės vykdymą nustatanti sutartis turi įsigalioti teismui priėmus sprendimą dėl tėvų teisių ir pareigų, susijusių su nepilnamečiu vaiku po santuokos nutraukimo (ypač atsižvelgiant į tai, kuriam iš tėvų bus patikėta užauginti vaiką ir kaip kiekvienas iš tėvų prisidės prie vaiko išlaikymo), šios sutarties galiojimo sąlyga yra teismo patvirtinimas. Tačiau sutarties dėl tėvų ir vaikų tarpusavio bendravimo patvirtinti nereikia.

viršųviršų

6. Jeigu tėvai negali susitarti dėl tėvų atsakomybės, kokios alternatyvios priemonės padeda šį konfliktą išspręsti nesikreipiant į teismą?

Šiais atvejais galima pasinaudoti taikintojų, kurie yra kiekviename apygardos teisme, paslaugomis. Jų užduotis yra pabandyti pasiekti taikų dviejų šalių susitarimą. Šiame procese taikintojai atlieka tarpininkų vaidmenį.

Be to, galima pasinaudoti vadinamosiomis santuokos, šeimos ir tarpasmeninių santykių konsultantų paslaugomis, kurios apima kvalifikuotų psichologų ir socialinių darbuotojų paslaugas. Čekijoje taip pat yra daug pelno nesiekiančių organizacijų, į kurias galima kreiptis šiais klausimais.

Be to, kiek tai susiję su tėvų atsakomybe, tėvai gali kreiptis į vaiko socialinės gerovės apsaugą vykdančias institucijas.

7. Jeigu tėvai kreipiasi į teismą, kokius su vaiku susijusius klausimus gali išspręsti teisėjas?

Galima teigti, kad paprastai teismas išsprendžia šiuos su vaiko globa susijusius klausimus:

  1. auklėjimo priemonės,
  2. įvaikinimas,
  3. globa ir rūpyba,
  4. išlaikymas.

Dažniausiai svarstomas teismo klausimas – kuriam iš tėvų patikėti užauginti vaiką. Šis klausimas paprastai sprendžiamas nagrinėjant tėvų santuokos nutraukimo bylas. Vaiko globa dažnai patikima vienam iš tėvų. Teismas visų pirma atsižvelgia į vaiko interesus, asmenybę, jo tėvų galimybes užauginti vaiką ir kitas panašias aplinkybes. Tačiau jeigu vaiką gali globoti abudu tėvai ir jeigu jie yra suinteresuoti užauginti vaiką, teismas gali paskirti vaiką bendrai arba kintamai tėvų globai, jeigu tai atitinka vaiko interesus ir jeigu tai geriau apsaugos vaiko poreikius. Teismas taip pat turi teisę priimti sprendimą dėl pinigų sumos, kuria kiekvienas iš tėvų prisidės prie vaiko išlaikymo. Nustatant išlaikymo sumą, būtina atsižvelgti į tėvų turtą, sugebėjimus ir galimybes, pagrįstus vaiko poreikius ir sumos, kurią tėvai turės skirti vaiko išlaikymui, dydį.

viršųviršų

Teismas taip pat gali vaiko užauginimo nustatymo ir išlaikymo klausimus išspręsti negavęs prašymo tai padaryti, jeigu šie klausimai yra susiję su nepilnamečiu vaiku. Kaip ir pirmiau minėti klausimai, teismas gali priimti sprendimą, nustatantį vaiko bendravimo su tėvais (atsižvelgiant į vaiko interesus, šis bendravimas gali būti apribotas arba uždraustas), seneliais arba broliais ir seserimis tvarką.

8. Jeigu teismas nusprendžia, kad vaiko globa turi priklausyti tik vienam iš tėvų, ar tai reiškia, kad jis gali visus su vaiku susijusius klausimus spręsti nepasitaręs su antruoju iš tėvų?

Vaiko užauginimas ir globa yra tik viena iš teisių ir pareigų, priklausančių tėvų atsakomybei. Jeigu vienam iš tėvų, kuriam pareiga užauginti vaiką nebuvo patikėta, tėvų atsakomybė neatimta arba kitaip neapribota, jis turi teisę priimti sprendimus dėl esminių su vaiku susijusių klausimų.

9. Jeigu teismas nusprendžia, kad vaiko globa priklauso abiem tėvams, ką tai iš tikrųjų reiškia?

Atsižvelgiant į santuokos nutraukimą, Šeimos įstatymas numato bendrąją ir kintamąją vaiko globą, jeigu tai atitinka vaiko interesus ir jeigu tokiu būdu bus geriau apsaugomi vaiko poreikiai. Toks sprendimas gali būti priimamas, jeigu tėvai gali bendrauti ir padėti vienas kitam auginant vaiką.

Bendroji globa

Teismas priima sprendimą dėl vaiko perdavimo bendrajai tėvų globai, jeigu vaiko tėvai gyvena kartu ir bendrai moka už dalį savo poreikių ir jeigu įgyvendinamos kitos sąlygos. Praktikoje bendroji globa gali būti tokia, kai vienas iš tėvų užtikrina vaiko mokymosi poreikius, o kitas rūpinasi vaiko sportine veikla arba vienas prižiūri, kaip vaikas mokosi kalbų, o kitas rūpinasi vaiko užklasine veikla. Abu tėvai dalijasi vaiko sveikatos priežiūros ir materialinių poreikių, tokių kaip valgis, valymas, drabužiai ir t. t., išlaidas.

viršųviršų

Kintamoji globa

Kintamoji globa reiškia, kad vaiko globa patikima kiekvienam iš tėvų konkrečiai nustatytam laikotarpiui. Teismas tuo pat metu nustato teises ir pareigas šiais kintamais globos laikotarpiais. Kintamoji tėvų globa dažniausiai nustatoma kiekvieną mėnesį. Nustatant kintamąją vaiko globą svarbiausia, kad tėvai gyventų netoli vienas kito, tai ypač svarbu dėl galimybės vaikui lankyti tą pačią mokyklą.

10. Į kokį teismą reikia kreiptis, jeigu norima pateikti pareiškimą dėl tėvų atsakomybės? Kokių oficialių reikalavimų reikia laikytis ir kokie dokumentai turi būti pridedami prie pareiškimo?

Klausimais, susijusiais su tėvų atsakomybe, reikia kreiptis į apygardos teismą (Brno – savivaldybės teismą), kuris yra tinkamas apygardos, kurioje gyvena vaikas, teismas. Teismas taip pat gali klausimus, susijusius su nepilnamečio vaiko globa, išspręsti net ir tuomet, kai joks pareiškimas nėra pateikiamas.

Oficialūs reikalavimai ir papildomi dokumentai, pridedami prie pareiškimo, priklauso nuo to, koks prašymas yra pateikiamas. Paprastai reikia aiškiai nurodyti asmenį, kuris pateikia pareiškimą, informaciją apie vaiką ir atsakovą. Be to, reikia nurodyti ieškovo reikalavimą, šio reikalavimo priežastis ir pateikti reikalavimą pagrindžiančius įrodymus. Prie pareiškimo turi būti pridedami visi su byla susiję dokumentai, pvz., gimimo liudijimas, santuokos liudijimas, ankstesni teismo sprendimai bylose dėl vaiko ir t. t. Turi būti pateikiama tiek pareiškimo kopijų, kad kiekviena šalis gautų po kopiją ir viena liktų teisme.

viršųviršų

Jeigu pareiškimas neatitinka nustatytų oficialių reikalavimų arba jeigu trūksta pridedamų dokumentų, teismas paprašys pašalinti pareiškimo trūkumus.

11. Kokia tvarka yra taikoma šiais atvejais? Ar galima pasinaudoti pagreitinto proceso tvarka?

Teismas gali bylos dėl nepilnamečio vaiko globos nagrinėjimą pradėti net ir nepateikus pareiškimo, tačiau, be abejo, norint pradėti bylos nagrinėjimą, pareiškimą galima pateikti.

Prieš priimdamas galutinį sprendimą teismas gali nustatyti atsakovui pareigą mokėti išlaikymą arba vaiko globą perduoti antrajam iš tėvų ar preliminarios nutarties pagrindu teismo paskirtam asmeniui.

Civilinio proceso kodekse yra išsamiau nustatyta konkreti bylų, kuriose nepilnametis lieka be jokios globos arba jo gyvenimui ar tinkamam vystymuisi gresia pavojus arba jie yra pažeidžiami, nagrinėjimo tvarka. Tokiu atveju teismas, paprašius kompetentingai vaiko socialinės gerovės apsaugą vykdančiai institucijai, priims preliminarią nutartį, pagal kurią bus paskirtas vaiką globojantis asmuo. Sprendimas dėl prašymo priimti tokią nutartį turi būti priimamas nedelsiant arba ne vėliau kaip per 24 valandas nuo tokio prašymo pateikimo. Preliminari nutartis galioja tris mėnesius nuo jos įsigaliojimo; jeigu byla dėl vaiko globos pradedama nagrinėti dar nepasibaigus šiam terminui, preliminari nutartis galios tol, kol baigus nagrinėti bylą įsigalios teismo sprendimas. Priėmus tokią nutartį, ji nedelsiant įvykdoma, tuo tikslu teismas bendradarbiauja su atitinkamomis institucijomis, kad nepilnamečio globa būtų perduota paskirtam asmeniui; jeigu vaikas tuo metu gyvena su kitu asmeniu, šis asmuo netenka teisės globoti vaiką.

viršųviršų

12. Ar galima gauti teisinę pagalbą bylinėjimosi išlaidoms padengti?

Pagal Teismo mokesčių įstatymą, globos ir nepilnamečių globos bylų, kurios pradedamos teismo iniciatyva, nagrinėjimas nėra apmokestinamas. Dėl to ieškovas, pateikdamas pareiškimą dėl tėvų atsakomybės, neturi mokėti teismo mokesčių.

Tačiau išlaidų, susijusių su advokato paskyrimu, atlyginimas yra atskiras klausimas. Tokiu atveju teismas pagal Civilinio proceso kodeksą gali priimti sprendimą dėl nemokamos teisinės pagalbos suteikimo. Nemokama teisinė pagalba suteikiama tuomet, kai tai pateisinama dėl asmens padėties, o tai reiškia, kad minėtas asmuo negali sumokėti advokato užmokesčio. Praktiškai tai yra nepalanki teisinę pagalbą gaunančio asmens turtinė arba socialinė padėtis. Nepalanki turtinė arba socialinė padėtis yra apibrėžiama remiantis sąlygomis, dėl kurių asmuo atleidžiamas nuo teismo mokesčių (nedarbas, invalidumo pašalpa, nėštumo arba tėvystės atostogos), tačiau visuomet reikia atsižvelgti į konkrečias bylos aplinkybes.

Be to, jeigu Advokatų įstatyme nustatytos būtinosios sąlygos yra patenkinamos, galima kreiptis į Advokatų tarybą dėl nemokamo advokato paskyrimo.

13. Ar galima apskųsti teismo sprendimą dėl tėvų atsakomybės?

Taip, teismo sprendimą dėl tėvų atsakomybės galima apskųsti. Apygardos teismai yra kompetentingi kaip pirmoji instancija nagrinėti bylas dėl tėvų atsakomybės. Dėl to regionų teismai (arba Prahos savivaldybės teismas) nagrinės visus apeliacinius skundus. Apskųsti sprendimą galima per penkiolika dienų nuo teismo, kurio sprendimas yra skundžiamas, sprendimo rašytinės kopijos gavimo dienos. Jeigu, atsižvelgus į teismo sprendimo formuluotę, yra priimamas pataisytas sprendimas, apeliacinio apskundimo terminas bus pradedamas skaičiuoti iš naujo nuo pataisyto sprendimo įsigaliojimo dienos. Apeliacinis skundas laikomas pateiktu laiku, jeigu jis pateikiamas praleidus penkiolikos dienų terminą dėl to, kad skundą pateikiantis asmuo rėmėsi neteisingais teismo nurodymais.

viršųviršų

Be to, reikia pabrėžti, kad sprendimas gali būti vykdomas iš anksto. Tai reiškia, kad sprendimą galima įvykdyti, net jeigu jis dėl pateikto apeliacinio skundo teisiškai neįsigaliojo.

14. Tam tikrais atvejais, kad būtų įvykdytas sprendimas dėl tėvų atsakomybės, gali prireikti kreiptis į teismą. Į kokį teismą reikia kreiptis ir kokia tvarka yra taikoma?

Čekijoje dėl sprendimo, susijusio su tėvų atsakomybe, įvykdymo reikia pateikti prašymą teismui. Sprendimo vykdymo procesą reglamentuoja Civilinio proceso kodeksas.

Šiuo atveju apygardos teismui reikia pateikti prašymą dėl sprendimo vykdymo. Prašymas pateikiamas nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos apygardos teismui. Prie šio prašymo, kuriame turi būti pateikiama visa susijusi informacija (nurodyta informacija apie atsakovą ir ieškovą, apibrėžta pareigos apimtis ir turinys, nurodytas minėtos pareigos įvykdymo galutinis terminas ir konkrečiai nurodytas vadinamasis vykdytinas dokumentas, t. y. sprendimas, kuris turi būti vykdomas), pridedama sprendimo kopija (arba teismo patvirtinta sutartis dėl nepilnamečio vaiko užauginimo arba dėl bendravimo su vaiku nustatymo), įskaitant ir patvirtinimą dėl šio sprendimo įvykdomumo. Jeigu šalis atsisako pateikti teismui sprendimą arba teismo patvirtintą sutartį dėl nepilnamečio vaiko užauginimo arba sutarties, nustatančios bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, teismas prieš priimdamas sprendimo vykdymo įsakymą paprašys šalies pateikti minėtus dokumentus. Prašydamas šalies atlikti šiuos veiksmus, teismas informuoja šalį apie sprendime arba sutartyje nustatytų pareigų nevykdymo teisines pasekmes. Tačiau esant tam tikroms aplinkybėms teismas gali priimti sprendimo vykdymo įsakymą atsisakius vaiko globos, net jeigu to nėra prašoma. Šiame bylos nagrinėjimo etape teismas taip pat gali paprašyti, kad vaiko socialinės gerovės apsaugą vykdanti institucija dalyvautų nagrinėjant bylą. Jeigu prašymo dėl sprendimo ar sutarties laikymosi nepaisoma, teismas paskirs šaliai, kuri savanoriškai nesilaiko sprendimo arba teismo patvirtintos sutarties dėl tėvų atsakomybės, baudą. Bauda taip pat gali būti paskirta pakartotinai, tačiau asmeniui paskirtų baudų suma negali viršyti 50 000 CZK (Čekijos kronų). Šiuo atveju teismas taip pat gali priimti įsakymą dėl vaiko globos atsisakymo šalies, su kuria pagal sprendimą arba sutartį vaikas neturi būti, atžvilgiu ir perduoti vaiko globą tai šaliai, kuriai buvo patikėta užauginti vaiką pagal sprendimą arba sutartį arba kuriai vaikas turi būti grąžintas, arba tai šaliai, kuriai pagal sprendimą arba sutartį buvo suteikta teisė bendrauti su vaiku.

viršųviršų

15. Kokia tvarka kitoje valstybėje narėje priimtas teismo sprendimas dėl tėvų atsakomybės yra pripažįstamas ir vykdomas Čekijoje? Kokia tvarka taikoma šiais atvejais?

Teismo sprendimai dėl tėvų atsakomybės, kurie buvo priimti įvairiose valstybėse, Čekijoje įsigalioja pagal Tarptautinės privatinės ir procesinės teisės įstatymą, jeigu šie sprendimai įsigaliojo juos patvirtinus atitinkamai užsienio institucijai ir juos pripažino Čekijos institucijos, kartu su papildomomis pirmiau minėtame įstatyme konkrečiai nurodytomis išimtimis. Kai šios sąlygos įvykdomos, procesas vyksta tokia pat tvarka, kaip ir vykdant Čekijos teismo priimtą sprendimą – žr. atsakymą į pirmiau pateiktą klausimą. Čekijos institucija visus tokius užsienio sprendimus pripažins po to, kai patikrins, ar šie sprendimai atitinka pripažinimo sąlygas; sprendimas pripažįstamas net nepriimant konkretaus dokumento, kuriuo minėtas sprendimas yra pripažįstamas lygiaverčiu Čekijos institucijos priimtam sprendimui.

Taip pat reikia atsižvelgti į šį klausimą reglamentuojančias tarptautines konvencijas, kurių Čekija privalo laikytis ir kurios turi viršenybę nacionalinių įstatymų atžvilgiu.

16. Į kokį Čekijos teismą reikėtų kreiptis, kai norima apskųsti teismo sprendimo dėl tėvų atsakomybės pripažinimą, jei tas teismo sprendimas buvo priimtas kitoje valstybėje narėje? Kokia tvarka yra taikoma šiais atvejais?

Kaip jau minėta pirmiau, kad užsienio sprendimai, priimti išnagrinėjus bylas dėl tėvų atsakomybės, būtų pripažinti, Čekijos institucijai nebūtinai reikia priimti specialų dokumentą, ir prieš pripažįstant užsienio teismo sprendimą nėra taikomos jokios pripažinimo procedūros. Tarptautinės privatinės ir procesinės teisės įstatymas nustato, kad užsienio sprendimai negali būti pripažįstami arba vykdomi, jeigu tai prieštarauja Čekijos viešajai tvarkai. Šiuo atveju atitinkamam teismui reikia pateikti prašymą (žr. pirmiau 10 ir 14 klausimus).

viršųviršų

17. Kokios valstybės teisę teismas taiko nagrinėdamas bylą dėl tėvų atsakomybės, jei vaikas ar šalys negyvena Čekijoje arba turi skirtingą pilietybę?

Tarptautinės privatinės ir procesinės teisės įstatyme yra nustatyta, kad santykius tarp tėvų ir vaikų, įskaitant vaiko užauginimą ir išlaikymą, reglamentuoja valstybės, kurios pilietis vaikas yra, teisė. Kai vaikas gyvena Čekijoje, šie santykiai gali būti nustatomi pagal Čekijos teisę, jeigu tai neprieštarauja vaiko interesams.

Šiame įstatyme taip pat nustatyta, kad Čekijos teismai yra kompetentingi nagrinėti visas bylas dėl nepilnamečių užauginimo ir išlaikymo, taip pat visus su tuo susijusius klausimus, jeigu minėti nepilnamečiai yra Čekijos piliečiai ir net jeigu jie gyvena užsienyje. Čekijos konsulinė įstaiga taip pat gali prisiimti atsakomybę už Čekijos nepilnamečių vaikų, kurie gyvena užsienyje ir nėra tėvų prižiūrimi, globą. Tai atlikdama, Čekijos konsulinė įstaiga turi tokią pat kompetenciją kaip ir teismas, jeigu valstybė, kurioje vaikas gyvena, pripažįsta tokią kompetenciją. Atsižvelgdami į bylas, susijusias su Čekijoje gyvenančiais nepilnamečiais vaikais iš užsienio valstybių, Čekijos teismai taiko tik tas priemones, kurios yra reikalingos siekiant apsaugoti minėto nepilnamečio asmenybę ir turtą. Tuomet teismas informuoja vaiko gimtosios valstybės institucijas apie šias priemones. Jeigu nepilnamečio vaiko gimtosios valstybės institucija per pagrįstą laikotarpį nepakeičia nepilnamečio vaiko padėties, tai padaro Čekijos teismas. Kai Čekijoje gyvenančių tėvų, kurie turi nepilnametį vaiką, santuoka nutraukiama, teismas nustato tėvų teises ir pareigas, atsižvelgdamas į vaiko padėtį nutraukus santuoką, jeigu nepilnametis vaikas lieka Čekijos teritorijoje ir vaiko gimtoji valstybė neįgyvendina jokių kitų priemonių.

viršųviršų

Atsižvelgiant į šį klausimą, reikia atkreipti dėmesį į tai, kad taikomos tik pirmiau minėto Tarptautinės privatinės ir procesinės teisės įstatymo nuostatos, jeigu jos neprieštarauja tarptautinėms sutartims, kurių Čekija privalo laikytis. 1999 m. kovo 4 d. Čekija pasirašė Hagos konvenciją dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, pripažinimo, vykdymo ir bendradarbiavimo tėvų pareigų ir vaikų apsaugos priemonių srityje. Šioje konvencijoje nustatyta, kad susitariančiosios šalies, kurioje nuolat gyvena vaikas, teismas arba administracinės institucijos turi įgaliojimus taikyti priemones, kurios apsaugotų vaiko asmenybę arba jo turtą. Išimtis yra 7 straipsnis, pagal kurį vaiko nuolatine gyvenamąja vieta tampa kita susitariančioji šalis, o tai reiškia, kad tos susitariančiosios šalies, kurioje yra naujoji vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta, institucijos turės jurisdikciją. Įgyvendindamos savo jurisdikciją, susijusią su vaiko ir jo turto apsauga, susitariančiosios šalies institucijos taiko savo valstybės teisę. Tačiau jeigu vaiko asmens arba jo turto apsauga tai pateisina, institucijos išimtiniais atvejais gali taikyti arba atsižvelgti į kitos valstybės, su kuria situacija yra iš esmės susijusi, teisę. Jeigu vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta pasikeičia ir jeigu vaikas pradeda gyventi kitoje susitariančiojoje šalyje, jo gimtosios nuolatinės gyvenamosios vietos valstybėje priimtų priemonių naudojimo sąlygos pakeičiamos pagal naujosios valstybės teisę nuo to momento, kai pasikeitė vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta. Pripažįstant arba panaikinant tėvų atsakomybę (be teismo arba administracinės institucijos įsikišimo), taikoma valstybės, kurioje buvo vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta, to meto, kai susitarimas arba vienašalis teisės aktas įsigaliojo, teisė. Tėvų teisės ir pareigos, kurios galioja pagal valstybės, kurioje buvo vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta, galioja ir po to, kai vaiko nuolatine gyvenamąja vieta tampa kita valstybė. Jeigu vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta pasikeičia, teisiškai pripažįstant tėvų teises ir pareigas asmeniui, kuris iki to laiko neturėjo jokių tokio pobūdžio teisių ir pareigų, bus taikoma valstybės, kuri yra naujoji vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta, teisė. Tėvų teisių ir pareigų vykdymui taikoma vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės teisė. Jeigu vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta pasikeičia, taikoma naujosios vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės teisė.

Bet to, Čekija taip pat turi laikytis 1973 m. spalio 2 d. konvencijos dėl sprendimų, susijusių su išlaikymo pareigomis, pripažinimo ir vykdymo ir 1980 m. gegužės 2 d. Europos konvencijos dėl sprendimų, susijusių su vaikų globa, pripažinimo ir vykdymo bei vaikų globos atnaujinimo.

Papildoma informacija

Nuorodos į interneto tinklalapius:

Čekijos teismai ceština - English

Europos teisminis tinklas civilinėse ir komercinėse bylose – informaciniai leidiniai dėl tėvų atsakomybės

Santuokos, šeimos ir tarpasmeninių santykių konsultantų paslaugos ceština

« Tėvų atsakomybė - Bendro pobūdžio informacija | Čekija - Bendro pobūdžio informacija »

viršųviršų

Naujausia redakcija: 06-11-2006

 
  • Bendrijos teisė
  • Tarptautinė teisė

  • Belgija
  • Bulgarija
  • Čekija
  • Danija
  • Vokietija
  • Estija
  • Airija
  • Graikija
  • Ispanija
  • Prancūzija
  • Italija
  • Kipras
  • Latvija
  • Lietuva
  • Liuksemburgas
  • Vengrija
  • Malta
  • Nyderlandai
  • Austrija
  • Lenkija
  • Portugalija
  • Rumunija
  • Slovėnija
  • Slovakija
  • Suomija
  • Švedija
  • Jungtinė Karalystė