Europos Komisija > ETIT > Tėvų atsakomybė > Austrija

Naujausia redakcija: 20-11-2006
Spausdintinis variantas Įrašyti tinklalapį į adresyną

Tėvų atsakomybė - Austrija

EJN logo

Šis puslapis nebeatnaujinamas. Šiuo metu rengiamas atnaujintas turinys, kuris bus pateiktas Europos e. teisingumo portale.


 

TURINIO LENTELE

1. Ką praktiškai reiškia teisės terminas „tėvų atsakomybė“? Kokios teisės ir pareigos tenka tėvų atsakomybės turėtojui? 1.
2. Kam paprastai tenka tėvų atsakomybė už vaiką? 2.
3. Jeigu tėvai nesugeba arba nenori imtis tėvų atsakomybės, ar vietoje jų galima paskirti kitą asmenį? 3.
4. Kaip sprendžiamas būsimos tėvų atsakomybės klausimas, jeigu tėvai nutraukia santuoką arba gyvena skyrium? 4.
5. Jeigu tėvai sudaro susitarimą dėl tėvų atsakomybės, kokių formalumų reikia laikytis, kad šis susitarimas įgytų teisinę galią? 5.
6. Kokių yra alternatyvių neteisminių ginčų sprendimo būdų, jeigu tėvai negali susitarti tėvų atsakomybės klausimais? 6.
7. Kokius su tėvų atsakomybe susijusius klausimus gali spręsti teisėjas, jeigu tėvai kreipiasi į teismą? 7.
8. Jeigu teismas nusprendžia, kad vaiko globa turi tekti tik vienam iš tėvų, ar tai reiškia, kad jis gali spręsti visus su vaiku susijusius klausimus, prieš tai nepasitaręs su kitu iš tėvų? 8.
9. Jeigu teismas priima sprendimą dėl bendros globos, ką tai praktiškai reiškia? 9.
10. Į kokį teismą ar instituciją reikėtų kreiptis, norint pateikti prašymą dėl tėvų atsakomybės? Kokius formalumus reikia atlikti ir kokius dokumentus pateikti kartu su prašymu? 10.
11. Kokia procedūra taikoma šioms byloms? Ar galima pasinaudoti pagreitinta procedūra? 11.
12. Ar galima gauti teisinės pagalbos teismo išlaidoms apmokėti? 12.
13. Ar galima apskųsti sprendimą dėl tėvų atsakomybės? 13.
14. Tam tikrais atvejais gali prireikti kreiptis dėl sprendimo dėl tėvų atsakomybės vykdymo. Kokia procedūra taikoma šioms byloms? 14.
15. Ką reikėtų daryti, kad kitoje valstybėje narėje priimtas sprendimas dėl tėvų atsakomybės būtų pripažintas ir vykdomas Austrijoje? Kokia procedūra taikoma šioms byloms? 15.
16. Į kokį Austrijos teismą reikėtų kreiptis, norint užginčyti kitos valstybės narės priimto sprendimo dėl tėvų atsakomybės pripažinimą? Kokia procedūra taikoma šioms byloms? 16.
17. Kokia teisė taikoma tėvų atsakomybės byloms spręsti, jei vaikas ar šalys negyvena Austrijoje arba turi skirtingas pilietybes? 17.

 

1. Ką praktiškai reiškia teisės terminas „tėvų atsakomybė“? Kokios teisės ir pareigos tenka tėvų atsakomybės turėtojui?

Tėvų atsakomybė už vaiką Austrijos teisėje apibrėžiama terminu „Obsorge“ (globa). Teisėje „Obsorge“ reiškia teisę ir pareigą rūpintis ir auklėti vaiką, tvarkyti vaiko finansinius reikalus ir atstovauti jam tvarkant šiuos bei visus kitus reikalus su trečiaisiais asmenimis. Vykdydami šias pareigas ir naudodamiesi šiomis teisėmis tėvai privalo veikti kartu.

2. Kam paprastai tenka tėvų atsakomybė už vaiką?

Santuokinio vaiko globa savaime nuo gimimo tenka tėvui ir motinai, o nesantuokinio vaiko globa savaime nuo gimimo tenka motinai. Tai tiesiogiai įtvirtinta teisėje ir nereikalauja teismo sprendimo.

3. Jeigu tėvai nesugeba arba nenori imtis tėvų atsakomybės, ar vietoje jų galima paskirti kitą asmenį?

Jeigu tėvai (arba kiti asmenys, kuriems suteikta globos teisė) kelia grėsmę vaiko gerovei, teismas gali atimti globos teisę (iš dalies) ir perduoti ją kitam tinkamam asmeniui. Šis asmuo pasirenkamas visų pirma iš vaiko giminių, jei tai nepavyksta, iš kitų vaikui artimų asmenų. Jeigu kitas tinkamas asmuo nerandamas, teismas perduoda vaiko globos teisę nepilnamečių globos tarnybos pareigūnui (nepilnamečių globos tarnybai). Jeigu vaikui gresia neišvengiamas pavojus, nepilnamečių globos tarnybos pareigūnas turi imtis tinkamų veiksmų, po to jis privalo apie tai pranešti teismui. Globos teisės perdavimas nepilnamečių globos tarnybos pareigūnui nepriklauso nuo to, ar vaiko auklėjimo problemos kilo dėl jo tėvų arba tėvai buvo dėl to kalti. Šie veiksmai skirti vaiko interesams apginti nepriklausomai nuo tokio pobūdžio aplinkybių.

viršųviršų

Globos teisių perdavimas taip pat gali būti pagrįstas tėvų ir nepilnamečių globos tarnybos pareigūno susitarimu (tuomet tėvai gali vienašališkai atsiimti savo sutikimą).

Nepilnamečių globos tarnybos pareigūnas, naudodamasis globos teise, gali pasitelkti ir kitus asmenis, pavyzdžiui, perduoti vaiką tinkamai įtėvių šeimai arba vaikų prieglaudai.

4. Kaip sprendžiamas būsimos tėvų atsakomybės klausimas, jeigu tėvai nutraukia santuoką arba gyvena skyrium?

Šiuo atveju būtina atskirti santuokinius ir nesantuokinius vaikus:
1. Santuokinio vaiko tėvų gyvenimas skyrium:

2001 m. liepos 1 d. įsigaliojus 2001 m. įstatymui, iš dalies keičiančiam įstatymą dėl vaikų, tėvams buvo suteikta daug galimybių patiems susitarti dėl globos pradėjus gyventi skyrium. Santuokos nutraukimo atveju iš esmės lieka bendros nepilnamečio santuokinio vaiko globos principas, nors jeigu tėvai  nori ir toliau naudotis visapuse bendra globa, kaip ir santuokos metu, jie privalo per tinkamą laiką pateikti teismui susitarimą dėl vaiko pagrindinės gyvenamosios vietos. Teismas turi patvirtinti susitarimą, jeigu jis atitinka vaiko interesus. Nesudarius šio susitarimo per tinkamą laiką nuo santuokos nutraukimo arba jeigu jis neatitinka vaiko interesų, teismas, jeigu nepavyksta susitarti taikiai (jei reikia, per arbitražą), turi nuspręsti, kuriam iš tėvų bus suteikta išskirtinė globos teisė.

Tačiau tėvai gali iš anksto nuspręsti, kad nutraukus santuoką išskirtinė globos teisė bus suteikta vienam iš jų.

viršųviršų

Jeigu tėvai bendrai naudojasi globos teise, bet kuris iš jų gali bet kuriuo metu pateikti prašymą dėl bendros globos nutraukimo. Tuomet teismas suteiks išskirtinę globos teisę vienam iš tėvų, remdamasis vaiko interesais.

2. Nesantuokinio vaiko tėvų gyvenimas skyrium:

Turintiems bendrą vaiką partneriams taip pat gali būti suteikta bendra globa. Nesantuokinio vaiko tėvams, gyvenantiems kartu su vaiku ir kartu tvarkantiems buitį, pateikus bendrą prašymą, teismas suteiks bendros globos teisę, jeigu ji atitinka vaiko interesus; partnerių gyvenimo skyrium atveju taikomos (1) dalyje pateiktos nuostatos dėl globos, tėvams nutraukus santuoką. Taigi iš esmės bendrą vaiką turintys partneriai turi tokias pat galimybes tvarkyti vaiko globos klausimus, kaip ir santuokinio vaiko tėvai.

5. Jeigu tėvai sudaro susitarimą dėl tėvų atsakomybės, kokių formalumų reikia laikytis, kad šis susitarimas įgytų teisinę galią?

Tėvų sudarytus susitarimus, kuriuose nukrypstama nuo teisėje numatytų globos nuostatų, turi patvirtinti Globos bylų teismas.

6. Kokių yra alternatyvių neteisminių ginčų sprendimo būdų, jeigu tėvai negali susitarti tėvų atsakomybės klausimais?

Teismai visada privalo bandyti pasiekti taikaus susitarimo, jeigu reikia, per arbitražą.

7. Kokius su tėvų atsakomybe susijusius klausimus gali spręsti teisėjas, jeigu tėvai kreipiasi į teismą?

Jeigu tėvai bendrai naudojasi globos teise, bet kuris iš jų gali bet kuriuo metu pateikti prašymą dėl bendros globos nutraukimo. Tuomet teismas suteiks išskirtinę globos teisę vienam iš tėvų, remdamasis vaiko interesais. Kitą vertus, teismas negali nuspręsti suteikti bendros globos teisę, jeigu tėvai (arba vienas iš jų) tam prieštarauja.

viršųviršų

Jeigu vienas iš tėvų negyvena tame pačiame namų ūkyje, kuriame gyvena jo nepilnametis vaikas, jie turi teisę bendrauti; tai vadinama teise matytis su vaiku. Tėvai privalo kartu nustatyti, kaip bus įgyvendinama ši teisė. Jeigu dėl jos nesusitariama, teismas turi nustatyti šios teisės įgyvendinimo būdus, tinkamai atsižvelgdamas į vaiko poreikius ir pageidavimus bei nepažeisdamas vaiko interesų. Jeigu reikia, teismas gali apriboti arba iš viso atimti teisę matytis su vaiku.

Teisiškai patvirtinus prašymą skirti išlaikymą, teismas, apskaičiuodamas išlaikymo sumą, privalo tinkamai atižvelgti į realias konkrečios bylos aplinkybes. Šiuo atveju lemiamą vaidmenį vaidina pagrįsti vaiko poreikiai ir vieno iš tėvų galimybės mokėti atitinkamą išlaikymą.

8. Jeigu teismas nusprendžia, kad vaiko globa turi tekti tik vienam iš tėvų, ar tai reiškia, kad jis gali spręsti visus su vaiku susijusius klausimus, prieš tai nepasitaręs su kitu iš tėvų?

Tikriesiems tėvams, neturintiems globos teisės, suteikiamos tam tikros bendravimo teisės. Tai yra susiję, pavyzdžiui, su teise matytis su vaiku (žr. atsakymą į 7 klausimą). Globos teisės neturintis vienas iš tėvų turi teisę, kad kitas iš tėvų praneštų jam apie svarbius klausimus  tam, kad jis galėtų stebėti vaiko auklėjimą. Šie svarbūs klausimai yra liga, dalyvavimas vaiko mokslo laimėjimų procese, sėkmingai baigti profesiniai mokslai, atostogos užsienyje, skirtos mokytis užsienio kalbos, taip pat kiti išvykimai iš namų ilgesniam laikui ir kt. Be to, galima pakeisti gyvenamąją vietą – šalyje arba išvažiuojant į kitą šalį – be globos teisės neturinčio vieno iš tėvų sutikimo, su sąlyga, kad jam arba jai apie tai pranešta. Pranešti būtina suteikiant pakankamai laiko globos teisės neturinčiam vienam iš tėvų išsakyti savo pastabas dėl planuojamų veiksmų. Teismas turi atsižvelgti į šias pastabas, jei jose išsakomi pageidavimai geriau atitinka vaiko interesus. Jeigu globos teisę turintis vienas iš tėvų nevykdo pareigos leisti ir padėti matytis su vaiku arba savo pareigos teikti informaciją, pateikus prašymą (arba jeigu vaiko gerovei gresia pavojus), teismas gali priimti tinkamas nuostatas. Atitinkamai teismas taip pat gali apriboti teisę matytis su vaiku arba gauti informaciją, arba abi šias teises panaikinti, jeigu įgyvendinant šias teises vaiko gerovei gali iškilti pavojus.

viršųviršų

9. Jeigu teismas priima sprendimą dėl bendros globos, ką tai praktiškai reiškia?

Visų pirma reikėtų pakartoti, kad teismas negali priimti sprendimo dėl bendros globos prieš tėvų valią  (arba netgi atskirai vieno iš tėvų). Šiems sprendimams visada reikia tėvų sutikimo. Jo negavus, teismas turi suteikti vaiko globos teisę vienam iš tėvų, atsižvelgdamas į vaiko gerovę.

Kalbant apie tarpusavio santykius, globa suprantama kaip rūpinimasis ir auklėjimas bei turto valdymas, o kalbant apie santykius su kitais – kaip  teisinis atstovavimas.

Globos teisę gavusios poros bendrai tvarko su tarpusavio santykiais susijusius reikalus. Jeigu nesutariama dėl svarbaus su vaiku susijusio klausimo, kiekvienas iš tėvų gali kreiptis į teismą, privalantį priimti reikiamas nuostatas.

Santykiuose su kitais kiekvienas iš tėvų iš esmės turi teisę veikti atskirai kaip vaiko atstovas (pvz., paso išdavimo, registravimo į mokyklą klausimais), t. y. bet kuris iš tėvų kaip vaiko atstovas gali sudaryti teisinę galią turinčius dokumentus prieš kito iš tėvų valią. Tačiau jeigu tuo pačiu metu pateikiami vienas kitam prieštaraujantys dokumentai, nė vienas iš jų negalios. Kai kuriais atvejais atstovaujant vaikui vis dėlto reikia kito iš tėvų sutikimo. Pavyzdžiui, norint pakeisti vaiko vardą arba pavardę, perduoti globą trečiajam asmeniui, prašant pilietybės arba jos atsisakant ir t. t.

Sprendžiant ypač svarbius finansinius reikalus taip pat gali būti reikalingas teismo pritarimas.  

10. Į kokį teismą ar instituciją reikėtų kreiptis, norint pateikti prašymą dėl tėvų atsakomybės? Kokius formalumus reikia atlikti ir kokius dokumentus pateikti kartu su prašymu?

Prašymą dėl globos perdavimo reikia pateikti apylinkės teismui, kurio jurisdikcijai priklauso nuolatinė nepilnamečio gyvenamoji vieta; jeigu nepilnamečio nuolatinė gyvenamoji vieta yra ne Austrijoje, tuomet ten, kur jis gyvena. Jeigu jis negyvena Austrijoje, tuomet kompetentingas teismas bus tas teismas, kurio jurisdikcijai priklausančioje teritorijoje nuolatos gyvena teisinis vaiko atstovas. Jei ir jis nuolatos negyvena Austrijoje, tuomet tai bus teismas, kurio jurisdikcijai priklauso vieno iš tėvų nuolatinė gyvenamoji vieta arba kitais atvejais Vienos centrinės apylinkės teismas.

viršųviršų

Prašymą būtina pateikti ne ginčo tvarka; jokių ypatingų formalumų nėra. Nors su prašymu ir nebūtina pateikti kokių nors dokumentų, patartina vis dėlto pridėti prašymą patvirtinančius dokumentus.

11. Kokia procedūra taikoma šioms byloms? Ar galima pasinaudoti pagreitinta procedūra?

Globos reikalai tvarkomi ne ginčo teisena. Šiais atvejais taip pat galima paskirti laikiną teisinę apsaugą.

12. Ar galima gauti teisinės pagalbos teismo išlaidoms apmokėti?

Šio pobūdžio bylose taip pat galima gauti teisinės pagalbos, remiantis standartinėmis taisyklėmis (žr. „Teisinė pagalba – Austrija“).

13. Ar galima apskųsti sprendimą dėl tėvų atsakomybės?

Galima apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl vaiko globos priskyrimo. Apeliacinis skundas teikiamas žemės teismui, kuris yra antrosios instancijos teismas, nagrinėjantis sprendimus, priimtus kompetentingo apylinkės teismo. Apeliacinio teismo sprendimą dėl teisinių klausimų galima apskųsti Aukščiausiajam Teismui tik tuo atveju, jeigu sprendimas priklauso nuo to, kaip išaiškinamas teisinis klausimas, labai reikšmingas teisinio vientisumo išlaikymui, teisiniam tikrumui arba teisės raidai, pavyzdžiui, jeigu apeliacinio teismo priimtas sprendimas prieštarauja Aukščiausiojo Teismo teisei arba jei jos nėra ar ji yra nenuosekli.

14. Tam tikrais atvejais gali prireikti kreiptis dėl sprendimo dėl tėvų atsakomybės vykdymo. Kokia procedūra taikoma šioms byloms?

Teismo sprendimams dėl globos taikoma ne ginčo teisena, vadovaujantis Įstatymo dėl ne ginčo teisenos 19 paragrafu, imantis tinkamų prievartinių priemonių.

viršųviršų

15. Ką reikėtų daryti, kad kitoje valstybėje narėje priimtas sprendimas dėl tėvų atsakomybės būtų pripažintas ir vykdomas Austrijoje? Kokia procedūra taikoma šioms byloms?

Sprendimai dėl abiejų sutuoktinių vaikų globos, priimti ištuokos, gyvenimo skyrium, santuokinių ryšių ar santuokos pripažinimo negaliojančia bylose, tinkamai pripažįstami ir vykdomi Europos Sąjungos valstybėse narėse, išskyrus Daniją, remiantis 2000 m. gegužės 29 d. Tarybos reglamentu (EB ) Nr. 1347/2000 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis abiejų sutuoktinių vaikams, pripažinimo bei vykdymo, OL L 2000/160, 19 (toliau – „Briuselio II reglamentas“).

Kitos valstybės teismo priimtas sprendimas dėl globos bus vykdomas su sąlyga, kad jis bus paskelbtas vykdytinu Austrijoje. Prašymą paskelbti kitos valstybės teismo sprendimą dėl globos vykdytinu Austrijoje reikia pateikti apylinkės teismui, kurio jurisdikcijai priklausančioje teritorijoje nuolat gyvena ieškovas arba vaikas. Jeigu nė vienas iš jų nuolat negyvena Austrijoje, kompetentingas vietos apylinkės teismas nustatomas pagal sprendimo vykdymo vietą. Kartu su prašymu paskelbti sprendimą vykdytinu būtina pateikti oficialų patvirtinimo raštą, išduotą sprendimą priėmusios valstybės teismo, taip pat ir sprendimo kopiją. Jeigu sprendimas priimamas šaliai neatvykus į teismą, reikia pateikti papildomus dokumentus (žr. Briuselio II reglamento 32 straipsnio 2 dalį).

Bylas dėl (ne)pripažinimo taip pat gali nagrinėti Teismų įstatymo 109 paragrafo 2 dalyje nurodyti teismai. Tuomet kompetentingu laikomas teismas, kurio jurisdikcijai priklauso teisinio atstovo nuolatinė gyvenamoji vieta arba, jeigu jo nuolatinė gyvenamoji vieta nėra Austrijoje ir byla yra susijusi su nepilnamečiu vaiku, teismas, kurio jurisdikcijai priklauso nuolatinė vieno iš tėvų gyvenamoji vieta, arba Vienos centrinės apylinkės teismas.

16. Į kokį Austrijos teismą reikėtų kreiptis, norint užginčyti kitos valstybės narės priimto sprendimo dėl tėvų atsakomybės pripažinimą? Kokia procedūra taikoma šioms byloms?

Žr. atsakymą į 15 klausimą.

17. Kokia teisė taikoma tėvų atsakomybės byloms spręsti, jei vaikas ar šalys negyvena Austrijoje arba turi skirtingas pilietybes?

Iš esmės vaiko globa nustatoma pagal jo priklausomybę kokios nors valstybės teisei (pilietybės valstybės teisei). Būtina atsižvelgti į pagrindinėje teisėje minimas nuorodas į kitus (pirminius ar antrinius) teisės aktus. Tačiau jeigu nepilnametis nuolatos gyvena Austrijoje, teismas, jei reikia, imsis būtinų veiksmų dėl globos, remdamasis Austrijos teise, net jei tėvai negyvena Austrijoje ir nė vienas iš susijusių asmenų nėra Austrijos pilietis. Tačiau taip pat reikėtų vadovautis teisėtais įgaliojimais, nustatytais nepilnamečio pilietybės valstybės teisėje.

« Tėvų atsakomybė - Bendro pobūdžio informacija | Austrija - Bendro pobūdžio informacija »

viršųviršų

Naujausia redakcija: 20-11-2006

 
  • Bendrijos teisė
  • Tarptautinė teisė

  • Belgija
  • Bulgarija
  • Čekija
  • Danija
  • Vokietija
  • Estija
  • Airija
  • Graikija
  • Ispanija
  • Prancūzija
  • Italija
  • Kipras
  • Latvija
  • Lietuva
  • Liuksemburgas
  • Vengrija
  • Malta
  • Nyderlandai
  • Austrija
  • Lenkija
  • Portugalija
  • Rumunija
  • Slovėnija
  • Slovakija
  • Suomija
  • Švedija
  • Jungtinė Karalystė