Europos Komisija > ETIT > Teisėtvarkos sistema > Nyderlandai

Naujausia redakcija: 19-03-2007
Spausdintinis variantas Įrašyti tinklalapį į adresyną

Teisėtvarkos sistema - Nyderlandai

Ginčus tarp piliečių reglamentuoja privatinė teisė. Jie gali būti sprendžiami teismo tvarka arba kitu ginčų sprendimo būdu. Toliau apibūdinama teismų sistema tais atvejais, kai taikoma privatinė teisė.

Teismų sistemos diagrama atsižvelgiant į privatinę teisę

3 teismu pakopa

Hoge Raad

2 (aukštesnioji apeliacine) teismu pakopa

Gincu sprendimas

1 (pirmosios instancijos) teismu pakopa

Teismas

Apygardos skyrius

Civilines teises skyrius

Teismai

Nyderlanduose yra 19 teismų. Kiekvienam teismui priklauso tam tikra šalies teritorijos dalis. Kiekvieno teismo teritorija yra vadinama arrondissement (apygarda). Kiekvienas teismas turi pagrindinę būstinę ir kelis filialus. Maždaug šešiasdešimtyje savivaldybių yra teismo pastatai, ir būtent juose dažnai posėdžiauja apygardos teisėjas.

viršųviršų

Teismas (oficialus pavadinimas – arrondissementsrechtbank, arba apygardos teismas) nagrinėja bylas civilinės, baudžiamosios ir administracinės teisės srityje. Teismų dydis yra labai nevienodas. Mažesniuose teismuose dirba apie 150 žmonių, didesniuose – daugiau kaip 900. Teismui vadovauja pirmininkaujantis teisėjas.

Skyriai

Kiekvieną teismą sudaro keturi skyriai: apygardos, civilinės teisės, baudžiamosios teisės ir administracinės teisės.

Apygardos skyrius nagrinėja bylas, susijusias su:

  • išieškomomis sumomis iki 5000 €;
  • ilgalaike gyvenamųjų ir verslo patalpų nuoma;
  • darbu, įskaitant atlyginimo reikalavimus ir darbo sutarčių nutraukimą;
  • nuomos mokesčiu;
  • suaugusiųjų reikalų administravimu ir globa;
  • tėvų valdžios nustatymo nesantuokiniams vaikams nuostatomis.

Šio skyriaus teisėjai yra vadinami apygardos teisėjais. Jie posėdžiauja ir sprendimus priima po vieną. Taigi apygardos teisėjas turi nagrinėti bylą visiškai nepriklausomai. Todėl apygardos teisėjai visada turi didelę ankstesnę civilinės teisės teisėjų patirtį, įgytą, tarkim, teisėjaujant kitur arba advokataujant teismuose.

Visus kitus ginčus pagal privatinę teisę nagrinėja civilinės teisės skyrius. Pagrindiniai klausimai, kuriuos jis gali spręsti, yra šie:

  • finansiniai ginčai, kuriuose ieškinio suma yra didesnė kaip 5000 €;
  • bankrotai;
  • paveldėjimo ginčai;
  • nusavinimas;
  • šeimos teisės ginčai, tokie kaip:
  • ištuoka;
  • išlaikymas;
  • nepilnamečių globa ir bendravimo nuostatos;
  • santuokos sąlygų dalinis pakeitimas ir
  • įvaikinimas.

Šioje trumpoje apžvalgoje baudžiamosios ir administracinės teisės skyriai toliau neaptariami.

Kolegijos

Teismo skyrius toliau dalijamas į mažesnius padalinius, vadinamus kamers (kolegijomis). Jas sudaro daugiau ar mažiau nustatyta trijų narių grupė, kuri kartu sprendžia ginčus vadovaujama pirmininkaujančio teisėjo pavaduotojo. Kolegijos iš esmės yra siejamos su vienos ar daugiau rūšių bylomis. Teismo civilinės teisės skyrius, pavyzdžiui, turi kolegiją, kuri nagrinėja tik šeimos teisės bylas (šeimos bylų kolegija). Kita kolegija svarsto piniginius reikalavimus, statybos teisės, draudimo teisės arba nusavinimo teisės bylas.

Dar viena civilinės teisės skyriaus veiklos sritis – nagrinėti skubaus pobūdžio reikalavimus: tai laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teisėjo darbas. Šis teisėjas sprendimą priima per dvi savaites. Nagrinėjami klausimai gali būti susiję su komercinėmis arba šeimos bylomis. Prašymas imtis laikinųjų apsaugos priemonių kartais pateikiamas laukiant tolesnio bylos nagrinėjimo.

viršųviršų

Vieno arba daugiau teisėjų vykdomas teisingumas

Teisme iškeltas bylas nagrinėja vienas teisėjas arba trijų teisėjų kolegija. Bylos šalys apygardos skyriuje nagrinėjant bylą ir skelbiant teismo sprendimą visada stoja prieš vieną teisėją. Tai vadinama enkelvoudig, t. y. vieno teisėjo vykdomu teisingumu. Civilinės teisės skyriuje vienas teisėjas sprendžia palyginti paprastas bylas. Sudėtingos bylos nagrinėjimas yra vadinamas meervoudig, kitais žodžiais sakant, ją nagrinėja trijų teisėjų kolegija.

Aukštesnieji teismai

Norintieji apskųsti bendrojo teismo sprendimą turi kreiptis į aukštesnįjį teismą. Nyderlanduose yra penki aukštesnieji teismai. Jie yra Amsterdame, Hagoje, Arnheme, Leuvardene ir Den Boše. Jų jurisdikcija yra vadinama ressort. Aukštesnysis teismas nagrinėja iš bendrųjų teismų perduotus svarstyti civilinius apeliacinius skundus.

Kaip ir bendruosiuose teismuose, aukštesniojo teismo teisėjai dirba įvairiuose skyriuose. Pavyzdžiui, kiekvienas aukštesnysis teismas turi civilinių, baudžiamųjų ir mokesčių bylų skyrių. Aukštesniojo teismo skyrius dar gali būti dalijamas į kolegijas, kurias sudaro trys kartu ginčą sprendžiantys nariai.

Hoge Raad

Nyderlandų aukščiausiasis teismas yra vadinamas Hoge Raad der Nederlanden, arba trumpiau – Hoge Raad.  Hoge Raad darbas – teismų praktikos formavimas peržiūrint sprendimus kasacine tvarka. Hoge Raad niekada nereikia nustatinėti ginčo aplinkybių. Užuot tai daręs, jis, atsižvelgdamas į žemesniojo teismo nustatytus faktus, nagrinėja, ar kiti teisėjai tinkamai taikė įstatymą. Hoge Raad neturi skyrių, bet turi kolegijas. Taigi yra kolegija, nagrinėjanti civilines bylas. Hoge Raad sprendimus priima trys teisėjai. Ypatingais atvejais Hoge Raad nuožiūra bylą gali nagrinėti penki teisėjai.

Apeliacinė tvarka

Iš esmės kiekviena bylos šalis turi teisę į tinkamą teismo procesą trijų instancijų teismuose. Pirmosios instancijos teisme byla nagrinėjama apygardos arba civilinės teisės skyriuje, atsižvelgiant į teisėjui paskirtos bylos pobūdį. Toliau apeliacinis skundas gali būti paduodamas aukštesniajam teismui. Po to kasacinis skundas gali būti pateikiamas Hoge Raad.

Be to, ne visada sprendimas gali būti apskundžiamas aukštesniajame teisme, tarkim, kai ginčijama suma yra mažesnė kaip 1750 €. Tačiau visada jį galima perduoti svarstyti Hoge Raad kasacine tvarka, jei bylos šalis mano, kad teismo sprendime nenurodyti motyvai, kuriais jis buvo grindžiamas.

viršųviršų

Kasacinė tvarka

Jei, aukštesniajam teismui priėmus sprendimą, bylos šalis nori kreiptis į Hoge Raad, toks kreipimasis yra apibūdinamas ne kaip apeliacinis skundas aukštesniajai teismo instancijai, bet kaip kasacinis skundas.  Hoge Raad yra Nyderlandų aukščiausioji teismo institucija. Taigi, Hoge Raad priėmus sprendimą, to patiesklausimo nebegalima perduoti nagrinėti jokiam kitam teismui. Jei Hoge Raad mano, kad žemesnysis teismas priėmė neteisėtą sprendimą, jis, žinoma, gali grąžinti bylą žemesniajam teismui peržiūrėti iš esmės. Naują sprendimą vėl galima apskųsti Hoge Raad.

Faktų įvertinimas

Bendrasis ir apeliacinis teismai yra žinomi kaip feitenrechters – faktų vertintojai. Tai reiškia, kad šios teisminės institucijos tiria visas joms pateiktas bylos aplinkybes. Toks tyrimas bet kuriuo atveju reiškia, kad teisėjas nustatys, kokie yra ginčo faktai. Jei, pavyzdžiui, bylos šalis teigia, kad automobilis buvo nupirktas su defektų turinčiais stabdžiais ir vairu, teisėjas gali kviesti dalyvauti liudytojus, kurie gali pateikti daugiau informacijos apie automobilio būklę. Tokiu būdu šie teismai renka faktus. Jie stengiasi kiek įmanoma nustatyti, kas iš tikrųjų įvyko. Remiantis šiais faktais yra priimamas sprendimas.

Netinkamas teisės taikymas

Hoge Raad faktų nevertina. Jo uždavinys – apsvarstyti, ar žemesniojo teismo teisėjai, faktų vertintojai, tinkamai atliko savo darbą. Kitais žodžiais sakant, Hoge Raad užtikrina, kad žemesniojo teismo teisėjai būtų teisingai taikę įstatymą.

Šis uždavinys reiškia, kad bylos šalis negali prašyti Hoge Raad toliau tirti faktų. Jei bylos šalis nesutinka su aukščiausio faktų vertintojo sprendimu, ginčą, žinoma, galima perduoti Hoge Raad, bet ta bylos šalis gali ginčyti tik tai, kad žemesnysis teismas netinkamai aiškino privatinę teisę ir dėl to priėmė neteisingą sprendimą. Toks atvejis yra vadinamas netinkamu įstatymo taikymu.

Atstovavimas teisme bendrojoje, aukštesniojoje ir Hoge Raad pakopose

Bylos šalys, joje dalyvaujantys piliečiai, gali vesti savo bylą, jei jie kreipiasi į teismo apygardos skyrių. Tačiau priešingai bylos šaliai antstolis visada turi įteikti teismo šaukimą. Šeimos bylose dažnai pakanka pateikti teisėjui rašytinį ieškinio pareiškimą.

Kitais atvejais privatinės teisės bylose šalys negali pačios sau atstovauti. Jos privalo paskirti advokatą (paprastai teismo bylų advokatą), kuris pateiktų teisėjui argumentus dėl bylos.

viršųviršų

Sprendimai, nutartys ir įsakai

Apygardos skyriaus arba bendrojo teismo sprendimai yra vadinami vonnissen (sprendimais), o aukštesniojo teismo arba Hoge Raad sprendimai – arresten. Šeimos bylose sprendimai dažnai vadinami nutartimis arba įsakais (beschikkingen).

Nepriklausomi teisėjai

Paprastai sakoma, kad teisėjas yra skiriamas iki gyvos galvos. Iš tikrųjų tai reiškia, kad jis negali būti atleistas iš pareigų iki išėjimo į pensiją sukakęs 70 metų, kad ir kaip jis teisėjautų. Jis, žinoma, gali būti laikinai nušalintas arba atleistas, jei jo elgesys prieštarauja tam, ko iš jo reikalauja įstatymas. Dėl tokio laikino nušalinimo arba atleidimo sprendžia aukščiausiasis teismas – Hoge Raad.

Tikimasi, kad teisėjai apsisprendžia ir priima savo sprendimus nepriklausomai. Kitas principas yra tas, kad teisėjo sprendimas gali būti keičiamas tik kito teisėjo sprendimu.

Teisingumo ministras arba kitas vykdomosios valdžios narys neturi jokios galios atleisti teisėją ir jokios galios teismo sprendimo turiniui arba jo pakeitimui. Dėl to yra garantijos, kad teisėjai gali atlikti savo darbą nepriklausomai.

Teisingumo vykdymo reikalų taryba

Teisingumo vykdymo reikalų taryba (Raad voor de Rechtspraak) yra centrinės valdžios organas, turintis įgaliojimus teisingumo vykdymo srityje. Taryba yra teisminės valdžios sudedamoji dalis ir nėra atskaitinga jokiam kitam valdžios padaliniui. Jos bendras uždavinys – skatinti teismus deramai vykdyti savo teisminę funkciją. Pati taryba jokių teisminių funkcijų nevykdo.

Kasmet įstatymu yra nustatomi finansiniai ištekliai teisingumui vykdyti. Taryba tuos išteklius paskirsto teismams. Už šių išteklių panaudojimą Taryba atsiskaito teisingumo ministrui. Taryba taip pat rūpinasi bendrais teismų interesais išorės santykių srityje. Ji sudaro palankias galimybes, kuriomis naudojasi visi arba kai kurie teismai (tokias kaip profesinio mokymo ir IKT). Ji prižiūri teismų administravimą bei finansinę kontrolę ir prireikus duoda teismams bendrus nurodymus.

Teisingumo ministerija

Teisingumo ministras yra politiškai atsakingas už tinkamą teismų sistemos funkcionavimą. Jis yra už tai atskaitingas parlamentui. Svarbi jo pareigų dalis – užtikrinti, kad teismai gautų pakankamai finansinių išteklių savo darbui tinkamai atlikti. Jis taip pat gali rengti įstatymų projektus, jei manoma, kad jie reikalingi geresniam teisingumo vykdymui.

Naudingos nuorodos

Teismų sistemai yra skirtas atsikiras tinklalapis, kuriame apie teismus pateikiama daugiau informacijos.

Kiti naudingi tinklalapiai:

  • Teisingumo ministerij English - Nederlands
  • Antstoliai Deutsch - English - français - Nederlands
  • Advokatūra English - Nederlands
  • Teisinės paramos tarybos Nederlands
  • Teisinės pagalbos įstaigos Nederlands
  • Notarai Nederlands

« Teisėtvarkos sistema - Bendro pobūdžio informacija | Nyderlandai - Bendro pobūdžio informacija »

viršųviršų

Naujausia redakcija: 19-03-2007

 
  • Bendrijos teisė
  • Tarptautinė teisė

  • Belgija
  • Bulgarija
  • Čekija
  • Danija
  • Vokietija
  • Estija
  • Airija
  • Graikija
  • Ispanija
  • Prancūzija
  • Italija
  • Kipras
  • Latvija
  • Lietuva
  • Liuksemburgas
  • Vengrija
  • Malta
  • Nyderlandai
  • Austrija
  • Lenkija
  • Portugalija
  • Rumunija
  • Slovėnija
  • Slovakija
  • Suomija
  • Švedija
  • Jungtinė Karalystė