Europos Komisija > ETIT > Teisėtvarkos sistema > Kipras

Naujausia redakcija: 21-02-2007
Spausdintinis variantas Įrašyti tinklalapį į adresyną

Teisėtvarkos sistema - Kipras

KIPRO TEISMINIŲ INSTITUCIJŲ KOMPETENCIJA IR ĮGALIOJIMAI



 

TURINIO LENTELE

1. Teisminę valdžią įgyvendina Aukščiausiasis Teismas ir pagal įstatymą įsteigti žemesnieji teismai. 1.
2. Aukščiausiasis Teismas buvo įsteigtas 1964 m. Jis perėmė Aukščiausiojo Konstitucinio Teismo ir teismo, anksčiau angliškai vadinto High Court (Aukštojo teismo) (nors graikiškai vadinto taip pat, kaip dabar Aukščiausiasis Teismas), kompetenciją ir įgaliojimus.* 2.
3. Kipro Konstitucijoje yra įtvirtintas griežtas valdžių atskyrimas. 3.
4. TEISMŲ SANTVARKA KIPRE 4.
5. Aukščiausiasis Teismas yra aukščiausioji teisminė institucija. 5.
6. AUKŠČIAUSIOJO TEISMO KOMPETENCIJA 6.
7. NAUDOJIMASIS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO KOMPETENCIJA 7.
8. RAJONŲ TEISMAI 8.
9. RAJONŲ TEISMŲ TEISĖJAI 9.
10. SPECIALIOSE SRITYSE KOMPETENCIJĄ TURINTYS ŽEMESNIEJI TEISMAI 10.
11. TEISMŲ ĮGALIOJIMAI 11.
12. AUKŠČIAUSIOJO TEISMO KOMPETENCIJA SKIRTI, PAAUKŠTINTI, PERKELTI, ATLEISTI IŠ TARNYBOS IR PAŠALINTI IŠ PAREIGŲ TEISMŲ TARNYBOS NARIUS 12.
13. AUKŠČIAUSIOJO TEISMO, RAJONŲ TEISMŲ, ŠEIMOS TEISMŲ, DARBO GINČŲ TEISMŲ, NUOMOS KONTROLĖS TEISMŲ IR KARO TEISMO SEKRETORIATAI 13.

 

1. Teisminę valdžią įgyvendina Aukščiausiasis Teismas ir pagal įstatymą įsteigti žemesnieji teismai.

Konstitucijoje nustatyta, kad steigiami civilinių ir baudžiamųjų bylų teismai, „kurių pakaktų teisingumui deramai ir neatidėliotinai vykdyti ir veiksmingam šios Konstitucijos nuostatų, garantuojančių pagrindines laisves ir teises, taikymui užtikrinti neperžengiant atitinkamos jų kompetencijos ribų(158 straipsnio 2 dalis).

2. Aukščiausiasis Teismas buvo įsteigtas 1964 m. Jis perėmė Aukščiausiojo Konstitucinio Teismo ir teismo, anksčiau angliškai vadinto High Court (Aukštojo teismo) (nors graikiškai vadinto taip pat, kaip dabar Aukščiausiasis Teismas), kompetenciją ir įgaliojimus.*

Aukščiausiasis Teismas savo kompetencija ir įgaliojimais naudojasi pagal Konstituciją ir vadovaudamasis joje atitinkamai Aukščiausiajam Konstituciniam Teismui ir Aukštajam teismui nustatytais įgaliojimais.

3. Kipro Konstitucijoje yra įtvirtintas griežtas valdžių atskyrimas.

Institucinis ir funkcinis valdžių atribojimas yra esminis Konstitucijos savitumas. Išskyrus tuos atvejus, kai Konstitucijoje yra aiškiai nustatyta kitaip, įgaliojimais naudojasi ta valdžia (įstatymų leidžiamoji, vykdomoji, teisminė), kuriai jie paprastai priklauso pagal konkrečios funkcijos pobūdį. Valstybės funkcijų pobūdžio ir klasifikavimo kriterijus yra materialinės teisės dalykas. Kilus nesutarimui ar iškilus abejonei, arbitru tampa teisminė valdžia, kaip ta valdžia, kuriai savaime priklauso aiškinti Konstituciją ir įstatymus. Kiekviena iš trijų valdžių yra nepriklausoma ir savarankiška savo kompetencijos srityje ir savaime veikia taip, kad užsitikrintų autoritetą. Kiekviena valdžia turi išimtinę kompetenciją nustatyti savo funkcionavimo taisykles. Kalbant apie teisminę valdžią, procesines normas ir institucines nuostatas, reglamentuojančias teisminės valdžios vykdymą, apskritai nustato tik Aukščiausiasis Teismas.

viršųviršų

4. TEISMŲ SANTVARKA KIPRE

  1. Teisingumą Kipre vykdo Aukščiausiasis Teismas ir įstatymo nustatyti žemesnieji teismai.
  2. Neleidžiama jokiais pavadinimais steigti teisminių komitetų arba ad hoc teismų. Jokie teismai, neatitinkantys Konstitucijos nustatytos teismų sistemos, negali būti steigiami ar veikti. Visi žemesnieji teismai yra teismų hierarchijos sudedamoji dalis. Visi Aukščiausiojo Teismo ir žemesniųjų teismų teisėjai yra nuolatiniai Kipro Respublikos teisėjai ir visi turi tas pačias pastovumo ir nepriklausomumo garantijas.
  3. Kiekvieno teismo įsteigimas, sudėtis ir funkcionavimas turi atitikti ir užtikrinti deramo teisminio proceso garantijas, kurios kaip asmens teisė yra įtvirtintos Konstitucijoje (Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis).
  4. Teikti veiksmingą žmogaus teisių apsaugą yra kiekvienos valdžios šakos, kiek leidžia jos kompetencija, pareiga (Konstitucijos 35 straipsnis).
Teisingumas turi būti vykdomas:
  1. nešališkų ir pagal įstatymą kompetenciją turinčių teismų;
  2. lygybės bei viešumo sąlygomis ir
  3. per kiek įmanoma trumpiausią laiką;

procesas baigiasi pagrįstu teismo sprendimu.

5. Aukščiausiasis Teismas yra aukščiausioji teisminė institucija.

Jį sudaro pirmininkas ir 12 kitų narių. Aukščiausiojo Teismo teisėjai visais atžvilgiais yra lygūs. Pirmininkas turi viršenybę.

6. AUKŠČIAUSIOJO TEISMO KOMPETENCIJA

Aukščiausiasis Teismas yra aukščiausiasis apeliacinis teismas Respublikoje. Pačioje Konstitucijoje apeliacijos teisė nėra numatyta. Teisė apskųsti kiekvieno teismo sprendimą yra nustatyta įstatymo. Yra dvi teismų kompetencijos pakopos: pirminė ir apeliacinė. Be apeliacinės funkcijos, Aukščiausiasis Teismas turi kompetenciją toliau nurodytose srityse:

viršųviršų

  1. konstitucinio teismo kompetencija: įstatymų (ir įstatymų lydimųjų teisės aktų) konstitucingumo ex ante ir ex post kontrolė, Konstitucijos aiškinimas tais atvejais, kai jos nuostatos yra neaiškios, ir respublikos valdžios institucijų ir įstaigų ginčų sprendimas;
  2. teisminė kontrolė: bet kurios vykdomąją ar administracinę galią turinčios institucijos arba asmens teisinių veiksmų, sprendimų ir neveikimo teisėtumo peržiūra. Peržiūra atliekama pagal asmens prašymą, kuriame skundžiamasi, kad yra padarytas nepalankus ir tiesioginis poveikis skundo pareiškėjo esamam teisėtam interesui; pareiškimas turi būti pateiktas per 75 dienas nuo tos dienos, kai skundo dalykas tapo žinomas pareiškėjui;
  3. kompetencija išduoti prerogatyvinius procesinius teismo dokumentus: ši kompetencija atitinka Anglijos Aukštojo teismo kompetenciją išduoti habeas corpus, mandamus, uždraudimo, quo warranto ir certiorari procesinius dokumentus, kurie istoriškai yra vadinami „prerogatyviniais“. Habeas corpus procesinis dokumentas yra skirtas asmens sulaikymo teisėtumui kontroliuoti. Pagrindinė certiorari ir uždraudimo procesinių dokumentų paskirtis – užtikrinti, kad žemesnieji teismai veiktų pagal savo kompetenciją ir pagal pagrindines teisingumo vykdymo taisykles. Mandamus procesinis dokumentas yra įsakomojo pobūdžio; juo žemesniajam teismui arba viešosios valdžios pareigūnui yra įsakoma atlikti teisiškai nustatytą (su administracinių aktų sritimi nesusijusią) pareigą. Qua warranto procesinis dokumentas suteikia įgaliojimus patikrinti, kuo yra grindžiami viešosios valdžios prisiimami įgaliojimai, kad būtų galima neleisti ir sukliudyti uzurpuoti valdžią;
  4. rinkimų teismo kompetencija;
  5. pirmosios instancijos teismo kompetencija bet kuriose įstatymo nustatytose bylose.

7. NAUDOJIMASIS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO KOMPETENCIJA 

  1. Paprastai Aukščiausiajame Teisme, kaip pirmosios instancijos teisme, bylas nagrinėja vienas teisėjas.
  2. Aukščiausiojo Teismo sprendimas, priimtas naudojantis pirmosios instancijos teismo kompetencija, gali būti apskųstas šio teismo penkių narių kolegijai.
  3. Teisminės kontrolės, jei Aukščiausiasis Teismas mano, kad tai tinka, gali tiesiogiai imtis visas teismas, kurį sudaro ne mažiau kaip septyni teisėjai, ir tokiu atveju sprendimo negalima apskųsti.
  4. Apeliacinius skundus dėl žemesniųjų teismų sprendimų Aukščiausiajame Teisme nagrinėja trijų teisėjų kolegija. Tačiau teismas gali nuspręsti padidinti apeliacinę kolegiją, jei yra keliami ypatingos svarbos teisiniai klausimai.
  5. Aukščiausiojo Teismo, kaip konstitucinio teismo ir rinkimų teismo, kompetencija naudojasi visas teismas.

8. RAJONŲ TEISMAI

Rajonų teismai ir išvažiuojamieji teismai, kuriuos sudaro rajonų teismų nariai, yra pirmoji instancija civilinėms ir baudžiamosioms byloms. Civiliniai ginčai nepriklauso rajono teismo kompetencijai, jei įstatymas numato, kad juos turi spręsti:

viršųviršų

  1. Aukščiausiasis Teismas;
  2. žemesnieji teismai, turintys kompetenciją specialiose srityse (ribotą kompetenciją).

Kiekviename Kipro administraciniame rajone yra rajono teismas*.

Civilinių ir baudžiamųjų bylų teismingumas rajono teismui yra teritorinis. Teismas nagrinėja bylas, kuriose ginčijamas dalykas atsirado jo rajone arba kurių ieškovas arba teisiamasis ten gyvena**.

9. RAJONŲ TEISMŲ TEISĖJAI

Rajonų teismus sudaro teismų pirmininkai, vyresnieji rajono teisėjai ir rajono teisėjai. Materialinė teisėjo kompetencija civilinėse bylose priklauso nuo ginčo masto pagal jo piniginę vertę ir užstato dydžio. Rajono teisėjui yra teismingos bylos, kuriose ieškinio suma yra ne didesnė kaip 50 000 CYP . Rajono vyresnysis teisėjas turi kompetenciją spręsti bylas, kuriose ieškinio suma yra ne didesnė kaip 250 000 CYP . Rajono teismo pirmininkas turi neribotą kompetenciją spręsti civilines bylas kaip pirmoji instancija.

Visi rajono teismo teisėjai turi vienodą kompetenciją spręsti baudžiamąsias bylas. Jie gali nagrinėti bet kurį nusikaltimą, už kurį baudžiama iki penkerių metų laisvės atėmimo bausme, o vyriausiojo prokuroro sutikimu nagrinėti tą ribą viršijančius nusikaltimus, jei jie yra įsitikinę, kad tai pateisina bylos aplinkybių visuma, taip pat atsižvelgiant į bausmes, kurias rajono teismas gali skirti.

Rajono teismo kompetencija vietos atžvilgiu yra ribota Jis nagrinėja kaltinimus, susijusius su nusikaltimais, padarytais rajono, kuriame jis veikia, teritorijoje.

viršųviršų

Išvažiuojamojo teismo kompetencijai netaikomi jokie teritoriniai ar materialiniai apribojimai. Šis teismas gali nagrinėti bet kurį nusikaltimą, nepaisant vietos, kurioje jis buvo padarytas, ir jo sunkumo.

Išvažiuojamasis teismas susideda iš trijų narių. Jį sudaro rajono teismo pirmininkas, vyresnysis rajono teisėjas ir rajono teisėjas.

Šiuo metu yra keturi nuolatiniai išvažiuojamieji teismai.

10. SPECIALIOSE SRITYSE KOMPETENCIJĄ TURINTYS ŽEMESNIEJI TEISMAI

  1. Šeimos teismai
    Šeimos teismas turi kompetenciją spręsti graikų stačiatikių bažnyčios narių ginčus, susijusius su santuokos nutraukimu, gyvenimu skyrium (separacija), gyvenimu nesusituokus ar šeimos santykiais. Sąvoka „šeimos santykiai“ apima ir turtinius santykius.
    Santuokos nutraukimo bylose šeimos teismą sudaro trys nariai, būtent pirmininkas ir du šio teismo teisėjai.
    Kas antrą ginčą nagrinėja vienas teismo narys.
    Šiuo metu Kipre yra du šeimos teismai.
  2. Nuomos kontrolės teismai
    Nuomos kontrolės teismas turi kompetenciją spręsti ginčus, susijusius su žemės sklypais ir gyvenamaisiais pastatais, kurių nuoma yra kontroliuojama. Šį teismą sudaro pirmininkas, kuris yra teisininkas, ir du nariai, kurie nėra teisininkai ir kuriuos skiria Aukščiausioji teisėjų taryba: vieną – atstovaujantį savininkams, kitą – nuomininkams.
    Sprendimą priima teismo pirmininkas, atsižvelgdamas į patariamąjį vaidmenį atliekančių padėjėjų nuomones.
    Šiuo metu Kipre yra trys nuomos kontrolės teismai.
  3. Darbo ginčų teismai
    Darbo ginčų teismui yra teismingos bylos dėl darbo nutraukimo ir darbuotojui išmokėtinos kompensacijos nustatymo.
    Šį teismą sudaro pirmininkas, kuris yra teisininkas, ir du nariai, kurie nėra teisininkai: vienas jų atstovauja darbdaviams, kitas – darbuotojams. Teismo narius skiria Aukščiausioji teismų taryba iš kompetentingo ministro pateikto sąrašo. Pirmininko nuomonė bet kuriuo teisės klausimu, iškylančiu bet kuriame proceso etape, teismo nariams yra privaloma.
    Šiuo metu Kipre yra trys darbo ginčų teismai.
  4. Karo teismas
    Karo teismas turi kompetenciją nagrinėti Nacionalinės gvardijos narių padarytus nusikaltimus. Jį sudaro pirmininkas, kuris yra teisininkas, ir du nariai iš kariškių, Aukščiausiosios teismų tarybos paskirtų iš kompetentingo ministro pateikto sąrašo.
    Šeimos teismų pirmininkas bei nariai ir nuomos kontrolės teismų, darbo ginčų teismų ir Karo teismo pirmininkai yra nuolatiniai teisėjai.

11. TEISMŲ ĮGALIOJIMAI

TEISMŲ ĮGALIOJIMAI NAUDOJANTIS SAVO KOMPETENCIJA

AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

Aukščiausiojo Teismo įgaliojimus naudojantis savo kompetencija nustato Konstitucija ir papildomai – Teismų įstatymas. Šie įgaliojimai visada turi atitikti valdžių atskyrimo principą ir užtikrinti teismo funkcijos nepriklausomumą bei savarankiškumą.

viršųviršų

ŽEMESNIEJI TEISMAI

Žemesniųjų teismų įgaliojimai naudojantis savo kompetencija yra apibūdinti įstatyme, kuris nustato jų steigimą ir funkcionavimą. Šiuo atveju įstatymo nuostatos taip pat turi atitikti Konstitucijos nuostatas. Teisingumo vykdymo sąlygos yra vienodos visiems teismams.

TEISMAMS BŪDINGI ĮGALIOJIMAI

Aukščiausiasis Teismas ir kiekvienas žemesnysis teismas turi teismams būdingus įgaliojimus priimti bet kurią nutartį, kuri yra reikalinga jų, kaip teisingumo institucijų, paskirčiai ir pagrindams užtikrinti.

12. AUKŠČIAUSIOJO TEISMO KOMPETENCIJA SKIRTI, PAAUKŠTINTI, PERKELTI, ATLEISTI IŠ TARNYBOS IR PAŠALINTI IŠ PAREIGŲ TEISMŲ TARNYBOS NARIUS

  1. Aukščiausiasis Teismas yra šalies Aukščiausioji teisėjų taryba.
  2. Pagal Konstituciją Aukščiausioji teisėjų taryba turi išimtinę galią skirti, paaukštinti, perkelti žemesniųjų teismų narius ir atlikti drausminę priežiūrą.
  3. Teisėjas yra atleidžiamas iš teismų tarnybos, jei jis dėl protinės ar fizinės negalios arba silpnos sveikatos negali eiti savo pareigų.
  4. Teisėjas gali būti pašalintas dėl netinkamo elgesio.

Aukščiausiasis Teismas turi įgaliojimus dėl protinės ar fizinės negalios nutraukti bet kurio teisėjo paskyrimą, nepaisydamas esamos garantijos, arba dėl netinkamo elgesio pašalinti teisėją iš pareigų, taikydamas teisminio pobūdžio procedūrą, kurios metu teisėjas turi teisę būti išklausytas ir duoti paaiškinimus teismui.

----------

(Pirmiau pateiktas tekstas yra paimtas iš Kipro Aukščiausiojo Teismo pirmininko G. M. Pikio pranešimo Europos konferencijoje šiuolaikiniais Europai aktualiais klausimais vidaus teisingumo vykdymo srityje 2000 metais (Atėnai, 1999 m. birželio 4–6 d.)).

viršųviršų

----------

13. AUKŠČIAUSIOJO TEISMO, RAJONŲ TEISMŲ, ŠEIMOS TEISMŲ, DARBO GINČŲ TEISMŲ, NUOMOS KONTROLĖS TEISMŲ IR KARO TEISMO SEKRETORIATAI

Aukščiausiojo Teismo ir žemesniųjų teismų sekretoriatų personalą sudaro toliau minimi pareigūnai arba tarnautojai, kurie savo pareigas pagal pareigybes eina vadovaudamiesi bet kuriais Aukščiausiojo Teismo duodamais nurodymais ir bet kurio atitinkamo įstatymo ar procesinės normos nuostatomis.

  1. Vyriausiasis sekretorius vadovauja teismų tarnybos administraciniams skyriams.
  2. Vyriausiojo sekretoriaus pavaduotojas padeda organizuoti, prižiūrėti, valdyti ir kontroliuoti teismų tarnybos administracinių skyrių darbą.
  3. Vyresnieji sekretoriai: jie vadovauja rajonų teismų administraciniam personalui.
  4. I kategorijos sekretoriai. I kategorijos sekretoriai vadovauja teismų administraciniams skyriams (pareiškimų, civilinių ir baudžiamųjų bylų apeliacinių skundų, teisminės kontrolės pareiškimų ir išvadų, teisinių leidinių, laivybos bylų, rajono teismo civilinių bylų, rajono teismo baudžiamųjų bylų, turto valdymo, teismo sprendimų vykdymo ir procesinių teismo dokumentų).
  5. Teismo pareigūnai: jie atlieka teisinį darbą Aukščiausiajame Teisme.
  6. Vyresnieji teismo stenografistai. Teismo stenografistai rašo teismo procesų protokolus ir rengia iššifruotas ištisines stenogramas.
  7. Vyresnieji teismo antstoliai: jie atlieka su teismų sprendimų vykdymu susijusį darbą.
  8. Apskaitos pareigūnai.
  9. Raštinės personalas: raštvedžiai, raštinės darbuotojai arba stenografistai, raštinės padėjėjai ir kurjeriai.

Kiekvieno teismo sekretorius išduoda visus teismo pranešimus, šaukimus į teismą ir vykdomuosius procesinius dokumentus, registruoja kiekvieną nutartį ir sprendimą, tvarko visų teismo bylų archyvą, išduoda patvirtintas protokolų kopijas, registruoja visus teismui mokėtinus ir sumokėtus mokesčius ir baudas. Rajonų teismuose sekretorius pagal Turto valdymo įstatymo 189 skirsnio nuostatas prižiūri turto valdymą ir užtikrina, kad būtų tinkamai teikiamos vykdytojų ir administratorių ataskaitos. Jis yra asmuo, teismo paskirtas sankcionuoti išlaidas ir vykdyti teismo sprendimus.

* Įstatymas 33/64; Respublikos generalinis prokuroras prieš Mustafa Ibrahim ir kitus 1964) C.L.R. 195. `

* Kaip pirminio teksto papildymą taip pat žr. Aukščiausiojo Teismo sprendimą Nr. 1383 pagal 1960 m. Teismų įstatymo (14/60) 3 skirsnio 4 dalį – Kipro Respublikos oficialusis leidinys, Nr. 1130, 1974 m. rugsėjo 13 d. 

** Kaip pirminio teksto papildymą taip pat žr. Įstatymą 43/74.

« Teisėtvarkos sistema - Bendro pobūdžio informacija | Kipras - Bendro pobūdžio informacija »

viršųviršų

Naujausia redakcija: 21-02-2007

 
  • Bendrijos teisė
  • Tarptautinė teisė

  • Belgija
  • Bulgarija
  • Čekija
  • Danija
  • Vokietija
  • Estija
  • Airija
  • Graikija
  • Ispanija
  • Prancūzija
  • Italija
  • Kipras
  • Latvija
  • Lietuva
  • Liuksemburgas
  • Vengrija
  • Malta
  • Nyderlandai
  • Austrija
  • Lenkija
  • Portugalija
  • Rumunija
  • Slovėnija
  • Slovakija
  • Suomija
  • Švedija
  • Jungtinė Karalystė