Europos Komisija > ETIT > Teisėtvarkos sistema > Austrija

Naujausia redakcija: 08-11-2006
Spausdintinis variantas Įrašyti tinklalapį į adresyną

Teisėtvarkos sistema - Austrija

AUKŠCIAUSIASIS TEISMAS

|

Svarbiais atvejais

|
|

Svarbiais atvejais|

AUKŠTESNYSIS ŽEMES TEISMAS (OLG)

Pirmosios instancijos teismas

|
|
|

______________________

APELIACINIS SENATAS

antraja instancija

ŽEMES TEISMAS

Pirmosios instancijos teismas
sprendžia
Senatas
Vienas teisejas

Pirmaja instancija
ginco verte daugiau kaip 10 000 euru

Apylinkes teismas

Ginco verte iki 10 000 euru ir tam tikros teisines bylos (pvz. sprendžiant teisinius šeimos arba nuomos klausimus)

I. Civilinis procesas

Bendrajame civiliniame procese yra sprendžiami tie privatinės teisės klausimai, kurie nepriklauso komercinių teismų ir darbo ginčų teismų kompetencijai, arba yra numatyti spręsti ne ginčo tvarka.

Iš esmės yra dvi skirtingos instancijos, kurios atitinkamai gali būti trijų pakopų. Ginčai yra paskiriami nagrinėti pirmąja instancija arba apylinkių teismams (Bezirksgericht) arba žemių teismams (Landesgericht). Kompetencija atskiriama iš esmės pagal ginčo bylos rūšį (rūšinis teismingumas), visoms kitoms medžiagoms (materijoms) – pagal ginčo objekto vertę (vertės teismingumas). Rūšinis teismingumas pagal eiliškumą visada yra pirmesnis už vertės teismingumą.

Apylinkių teismams (Bezirksgericht) teismingi pagal vertę tokie ginčai, kurių ginčo vertė yra iki 10 000 eurų, o pagal ginčijamos bylos rūšį dažniausiai šeimos ginčai ir ginčai dėl esamo turto. Apeliacija yra pateikiama į aukštesnį pagal eiliškumą teismą – žemės teismą (Landesgericht), kur apeliacinis senatas (Berufungssenat) sprendžia ją antrojoje instancijoje. Ypatingai svarbiais atvejais, kai reikia spręsti principinės reikšmės teisinius klausimus, yra galimybė antrąją instanciją apskųsti kasacine tvarka Aukščiausiajam Teismui (Oberster Gerichtshof). 

Žemių teismams (Landesgericht) teismingi ginčai, kurių ginčijamoji vertė yra nuo 10 000 eurų, o pagal ginčijamos bylos rūšį tai ginčai, kilę pagal Įstatymą dėl civilinės atsakomybės už atominę energiją ir medžiagas „Atomhaftpflichtgesetz, Įstatymą dėl valdžios institucijų ir jų pareigūnų atsakomybės „Amtshaftungsgesetz, Duomenų apsaugos įstatymą „Datenschutzgesetz, taip pat ginčai dėl konkurencijos ir autorių teisių. Apeliacija pateikiama Aukštesniajam žemės teismui (Oberlandesgericht) antrojoje instancijoje. Ypatingai svarbiais atvejais, kai reikia spręsti principinės reikšmės teisinius klausimus, yra galimybė apskųsti kasacine tvarka Aukščiausiajam Teismui (Oberster Gerichtshof). 

viršųviršų

Pirmojoje instancijoje dažniausiai sprendžia vienas teisėjas (ir tik ginčus, kai ginčo suma yra daugiau kaip 50 000 eurų, šalies prašymu sprendžia senatas iš trijų teisėjų). Antrojoje instancijoje sprendžia senatas iš trijų teisėjų, o Aukščiausiajame Teisme (Oberster Gerichtshof) – senatas iš penkių teisėjų. Jeigu yra nagrinėjamas principinės reikšmės teisinis klausimas (pvz., dėl nusistovėjusios teismų praktikos pakeitimo), tai Aukščiausiajame Teisme (Oberster Gerichtshof) susirenka vadinamasis sustiprintas senatas iš vienuolikos teisėjų.

Pirmosios instancijos nutartis galima apskųsti apeliacine tvarka (Berufung). Apeliaciją galima pateikti visais atvejais, dėl sprendimo pripažinimo negaliojančiu arba dėl neteisingo teisinio įvertinimo, o tam tikrais atvejais arba nuo 2 000 eurų ginčo vertės – dėl procesinių trūkumų arba neteisingo faktų nustatymo.

Antrosios instancijos teismai yra paskirti tik pirmosios instancijos sprendimams peržiūrėti. Todėl jie sprendžia bylą iš esmės tik remdamiesi pirmosios instancijos žodinio teisminio nagrinėjimo pabaigoje turėtais pasiūlymais dėl bylos ir tuo laiku turėtais faktiniais įrodymais. Antrosios instancijos teismai byloje gali spręsti patys (patvirtindami arba pakeisdami). Tuo tikslu jie gali procesą – pagal pirmosios instancijos pasiūlymą ir nurodytas ribas– nagrinėti visiškai arba iš dalies iš naujo, arba pirmosios instancijos sprendimą panaikinti ir pavesti jai priimti sprendimą iš naujo, arba ieškinį atmesti.

Antrosios instancijos nutartis galima apskųsti kasacine tvarka (Revision). Kasacinis skundas yra pateikiamas Aukščiausiajam Teismui (Oberster Gerichtshof), tačiau priklausomai nuo teismo medžiagos turi įvairių apribojimų. Iš esmės Aukščiausiasis Teismas dažniausiai sprendžia ypatingos svarbos teisinius klausimus; todėl klausimo svarba yra sąlyga kasaciniam skundui priimti. Atsižvelgiant į tai, antrosios instancijos nutarčių kai kuriais klausimais, kai ginčo suma yra mažesnė kaip 4 000 eurų, bet kuriuo atveju apskųsti negalima, arba pateikti kasacinį skundą Aukščiausiajam Teismui turi leisti antrosios instancijos teismas (tiesiogiai arba pateikus naują prašymą), jei ginčo vertė nėra didesnė už 20 000 eurų sumą.

viršųviršų

Aukščiausiasis Teismas sprendžia daugiausia tik teisinius klausimus ir todėl, priimdamas sprendimą, privalo remtis iki tol nustatytais faktais. Todėl jis įvertina daugiau tik nustatytų faktų pagrindu priimto sprendimo teisingumą arba negaliojimą ir taip pat gana ribotai iki tol vykusio proceso trūkumus. Aukščiausiasis Teismas dirba ne vien tik kaip kasacinė institucija; jis taip pat gali ir pats spręsti byloje (patvirtindamas arba pakeisdamas), iki tol priimtus sprendimus panaikinti ir pavesti pirmosios arba antrosios instancijos teismui priimti sprendimą iš naujo arba ieškinį atmesti.

II. Darbo ginčų teisminis procesas

Darbo ginčų bylos, tai yra nurodyti Darbo ginčų ir socialinių teismų įstatymo (Arbeits- und Sozialgerichtsgesetz – ASGG) 50 straipsnyje su darbo santykiais susiję civiliniai ginčai, yra nagrinėjami savarankiškame procese. Tai atitinka specialiomis taisyklėmis papildytą civilinį procesą.

Darbo ginčų teismuose (Arbeitsgericht) pirmąja instancija sprendžia žemių teismai (Landesgericht) (Vienoje – Darbo ginčų ir socialinis teismas „Arbeits- und Sozialgerichtshof“), antrąja instancijaaukštesnieji žemių teismai (Oberlandesgericht) ir paskutiniąja instancija – Aukščiausiasis Teismas (Oberster Gerichtshof).

Darbo ginčų procese sprendžia senatai (Senat), kuriuos visose instancijose sudaro vienas arba keli profesionalūs teisėjai (Berufsrichter) ir po vieną laikinąjį prisiekusįjį teismo narį (Laienrichter) iš darbdavių ir darbuotojų.

Teismo sprendimo apskundimo procesas, kai apeliacine ir kasacine tvarka yra apskųsti Pirmosios ir antrosios instancijos teismų sprendimai, atitinka civilinį procesą, tačiau yra mažiau apskundimo apribojimų. Todėl darbo teisės bylose kasacija (Revision) Aukščiausiajam Teismui nepriklausomai nuo ginčo vertės ribų yra visada leistina, jeigu nagrinėjamas labai svarbus teisinis klausimas.

viršųviršų

III. Komercinės bylos

Komercinės bylos, tai yra Jurisdikcijos normos (Jurisdiktionsnorm) 51 straipsnyje nurodyti civiliniai ginčai, kuriuose dalyvauja vienas prekybininkas (verslininkas), yra nagrinėjamos – su kai kuriomis specialiomis taisyklėmis – civiliniame procese. Komercinėse bylose, kuriose sprendžia senatai (Senat), vis dėlto dalyvauja pirmojoje ir antrojoje instancijoje (tačiau ne Aukščiausiajame Teisme) vienas laikinasis prisiekęs teismo narys (Laienrichter) iš prekybininkų.

IV. Procesas ne ginčo tvarka

Ypatingajame procese ne ginčo tvarka yra sprendžiami tokie privatinės teisės klausimai, kurie dėl savo specifikos yra priskiriami būtent šiai (į savanorišką teismingumą panašiai) proceso rūšiai (dažniausiai tai yra procesai dėl teisinio tam tikrų klausimų sureguliavimo, rūpybos arba procesai, kuriuose netipiniu būdu susiduria dvi skirtingų interesų šalys).

Dažniausiai pirmąja instancija sprendžia apylinkių teismai (Bezirksgericht), antrąja instancija – žemių teismai (Landesgericht) ir paskutiniąja instancija – Aukščiausiasis Teismas (Oberster Gerichtshof).

Procese ne ginčo tvarka paprastai pirmojoje instancijoje sprendžia arba vienas teisėjas (Einzelrichter), arba justicijos pareigūnas (Rechtspfleger) (itin gerai profesionaliai pasirengęs teismo pareigūnas), antrojoje ir trečiojoje instancijoje senataitrijų arba penkių profesionalių teisėjų.

Teismo apskundimo procesas pagal savo pobūdį yra panašus į civilinį procesą. Tačiau dėl šio proceso specifikos yra mažiau apskundimo apribojimų. Be to, su tam tikrais apribojimais – be nustatytų pirmojoje instancijoje prašymų ir pasisakymų ribų – yra leidžiama nagrinėjimą atnaujinti antrojoje instancijoje.

Dėl šiame procese nagrinėjamų klausimų įvairovės tam tikrose bylose dažnai yra taikomos nukrypstančios nuo įprastinių specialiosios nuostatos.

« Teisėtvarkos sistema - Bendro pobūdžio informacija | Austrija - Bendro pobūdžio informacija »

viršųviršų

Naujausia redakcija: 08-11-2006

 
  • Bendrijos teisė
  • Tarptautinė teisė

  • Belgija
  • Bulgarija
  • Čekija
  • Danija
  • Vokietija
  • Estija
  • Airija
  • Graikija
  • Ispanija
  • Prancūzija
  • Italija
  • Kipras
  • Latvija
  • Lietuva
  • Liuksemburgas
  • Vengrija
  • Malta
  • Nyderlandai
  • Austrija
  • Lenkija
  • Portugalija
  • Rumunija
  • Slovėnija
  • Slovakija
  • Suomija
  • Švedija
  • Jungtinė Karalystė