Europos Komisija > ETIT > Ieškiniai dėl išlaikymo > Švedija

Naujausia redakcija: 03-08-2007
Spausdintinis variantas Įrašyti tinklalapį į adresyną

Ieškiniai dėl išlaikymo - Švedija

EJN logo

Šis puslapis nebeatnaujinamas. Šiuo metu rengiamas atnaujintas turinys, kuris bus pateiktas Europos e. teisingumo portale.


 

TURINIO LENTELE

1. Ką pagal Švedijos teisę reiškia sąvokos „išlaikymas“ ir „išlaikymo pareiga“? Kokie asmenys turi mokėti kitam asmeniui „išlaikymą“ ir kokiais atvejais? 1.
2. Iki kokio amžiaus vaikui gali būti skiriamas išlaikymas? 2.
3. Kokiais atvejais taikoma Švedijos teisė? 3.
4. Jeigu ši teisė netaikoma, kokią teisę taikys Švedijos teismai? Jeigu išlaikymo reikalaujantis asmuo ir skolininkas yra Švedijoje. 4.
5. Ar pareiškėjas, kad gautų išlaikymą, turėtų kreiptis į konkrečią organizaciją, vyriausybinę instituciją (centrinę ar vietos) ar teismą? 5.
5.A. Kaip kreiptis dėl išlaikymo gavimo iš šios organizacijos ar vyriausybinės institucijos (centrinės ar vietos) ir kokios procedūros taikomos? 5.A.
6. Ar galima pateikti prašymą giminaičio, artimo asmens ar nepilnamečio vaiko vardu? 6.
7. Jeigu pareiškėjas ketina pareikšti ieškinį teisme, kaip jis sužino, kuris teismas turi jurisdikciją? 7.
8. Ar pareiškėjas, kad pareikštų ieškinį teisme, turi veikti per tarpininką (pvz., teisininką, konkrečią organizaciją ar vyriausybinę instituciją (centrinę ar vietos) ir t. t.)? Jeigu ne, kokios procedūros taikomos? 8.
9. Ar pareiškėjas turi mokėti mokesčius už ieškinio pareiškimą teisme? Jeigu taip, kokie gali būti šie mokėjimai? Jeigu ieškovo finansinių išteklių nepakanka, ar jis gali gauti teisinę pagalbą procedūros išlaidoms padengti? 9.
10. Kokios rūšies išlaikymą gali skirti teismas? Jeigu išlaikymas priteisiamas, kaip jis bus įvertintas? Ar teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas atsižvelgiant į pasikeitusią materialinę ar šeimyninę padėtį? 10.
11. Kaip ir kam bus mokamas išlaikymas? 11.
12. Jeigu skolininkas išlaikymo nemoka savanoriškai, kokių priemonių gali būti imtasi siekiant priversti jį mokėti? 12.
13. Ar yra kokia nors organizacija ar vyriausybinė institucija (centrinė ar vietos), kuri gali padėti man išieškoti išlaikymą? 13.
14. Ar jos gali atstoti skolininką ir vietoje jo pačios mokėti išlaikymą arba dalį išlaikymo? 14.
15. Ar ieškovas gali sulaukti pagalbos iš Švedijos organizacijos ar vyriausybinės institucijos (centrinės ar vietos)? 15.
16. Jeigu taip, kaip galima susisiekti su šia organizacija ar vyriausybine institucija (centrine ar vietos)? 16.
17. Kokio pobūdžio pagalbą ieškovas gali gauti iš šios organizacijos ar vyriausybinės institucijos (centrinės ar vietos)? 17.
18. Ar ieškovas gali adresuoti prašymą tiesiogiai Švedijos organizacijai ar vyriausybinei institucijai (centrinei ar vietos)? 18.
19. Jeigu taip, kaip galima susisiekti su šia organizacija ar vyriausybine institucija (centrine ar vietos)? 19.
20. Kokio pobūdžio pagalbą ieškovas gali gauti iš šios organizacijos ar vyriausybinės institucijos (centrinės ar vietos)? 20.

 

1. Ką pagal Švedijos teisę reiškia sąvokos „išlaikymas“ ir „išlaikymo pareiga“? Kokie asmenys turi mokėti kitam asmeniui „išlaikymą“ ir kokiais atvejais?

Teisę į sprendimą dėl išlaikymo turi vaikai, sutuoktiniai ir išsituokę sutuoktiniai. Nuostatos dėl sutuoktinių išlaikymo pareigų taikomos ir tos pačios lyties partneriams.

Vaikai:

Tėvai yra atsakingi už savo vaikų išlaikymą, kuris nustatomas tinkamai įvertinus vaiko poreikius ir bendrą finansinę tėvų padėtį. Tėvas (motina), kuris nepajėgia prisidėti prie savo vaiko paramos, nėra atsakingas už išlaikymą.

Tėvas (motina), kuris nėra vaiko globėjas ir nuolat negyvena su vaiku, savo išlaikymo įsipareigojimus turi vykdyti mokėdamas išlaikymą. Vienas iš tėvų, globojantis vaiką kartu su kitu tėvu, taip pat gali būti įpareigotas mokėti išlaikymą. Toks įpareigojimas taikomas tuo atveju, jeigu vaikas nuolat gyvena tiktai su kitu tėvu, nesvarbu, ar šis asmuo yra vienišas, ar gyvena kartu su nauju partneriu.

Išlaikymo mokėjimai nustatomi teismo sprendimu arba susitarimu.

Mokėjimai vykdomi iš anksto už kiekvieną kalendorinį mėnesį. Tačiau teismas gali nuspręsti taikyti kitą mokėjimo būdą, jeigu tam yra konkrečių priežasčių.

Susitarimas, pagal kurį būsimas išlaikymas bus mokamas sumokėjus vienkartinę išmoką arba už ilgesnius kaip trijų mėnesių laikotarpius, galioja tiktai sudarytas raštu ir paliudytas dviejų asmenų. Jeigu vaikui dar nesukako aštuoniolika metų, susitarimui taip pat būtinas Socialinės rūpybos komiteto patvirtinimas.

viršųviršų

Išlaikymas kaip vienkartinė išmoka mokamas Socialinės rūpybos komitetui, jeigu vaikui dar nėra aštuoniolikos metų. Komitetui sumokėta suma panaudojama įsigyti iš draudimo bendrovės vaikui skirtam anuitetui, kurio suma atitiktų vaiko išlaikymo pareigą, nebent tai nėra įmanoma pagal susitarimą arba komitetas nustato, kad šią sumą galima panaudoti kitu vaiko išlaikymui tinkamu būdu.

Pareiškimas nustatyti išlaikymo mokėjimus negali būti išduotas atgaline data, vėlesne nei treji metai iki bylos iškėlimo, nebent su tuo sutiktų įpareigotas mokėti išlaikymą asmuo.

Sutuoktiniai:

Santuokos laikotarpiu už sutuoktinių išlaikymą yra atsakingas kiekvienas iš sutuoktinių. Jeigu vienas iš sutuoktinių negali visiškai savęs išlaikyti, kitas sutuoktinis taip pat yra įpareigotas prisidėti prie sutuoktinio asmeninių poreikių tenkinimo.

Paprastai po ištuokos kiekvienas sutuoktinis yra atsakingas už savo išlaikymą. Tačiau jeigu vienam iš sutuoktinių reikia pinigų savo išlaikymui pereinamuoju laikotarpiu, jis turi teisę gauti išmoką iš kito sutuoktinio atsižvelgus į pagrįstus poreikius, to sutuoktinio veiksnumą ir kitas aplinkybes. Išskirtiniais atvejais sutuoktinis gali gauti išlaikymą ilgesnį laikotarpį.

Jeigu sutuoktiniai negali susitarti dėl išlaikymo, ginčą gali išspręsti teismas.

Nutraukus santuoką išlaikymo išmokos yra periodinės. Tačiau esant konkrečioms priežastims, pvz., sutuoktiniui reikia sumokėti įnašą pensijų fondui, gali būti nurodyta sumokėti vienkartinę išmoką.

Pareiškimas nustatyti išlaikymo mokėjimus negali būti atgaline data, vėlesne nei treji metai iki bylos iškėlimo, nebent su tuo sutiktų mokėti išlaikymą įpareigotas asmuo.

viršųviršų

2. Iki kokio amžiaus vaikui gali būti skiriamas išlaikymas?

Išlaikymas gali būti skiriamas vaikui

  1. iki aštuoniolikos metų arba
  2. vyresniam nei aštuoniolikos, tačiau dvidešimt vienerių dar nesulaukusiam vaikui,

jeigu jo bendrasis lavinimas dar nebaigtas.

3. Kokiais atvejais taikoma Švedijos teisė?

Paprastai Švedijos teisė taikoma, kai išlaikytinis nuolat gyvena Švedijoje arba šalys sutiko taikyti Švedijos teisę.

4. Jeigu ši teisė netaikoma, kokią teisę taikys Švedijos teismai? Jeigu išlaikymo reikalaujantis asmuo ir skolininkas yra Švedijoje.

Paprastai yra taikoma valstybės, kurioje išlaikytinis nuolat gyvena, teisė. Šalys taip pat gali sutarti taikyti kitos valstybės teisę, jeigu yra koks nors jungiamasis veiksnys.

5. Ar pareiškėjas, kad gautų išlaikymą, turėtų kreiptis į konkrečią organizaciją, vyriausybinę instituciją (centrinę ar vietos) ar teismą?

5.A. Kaip kreiptis dėl išlaikymo gavimo iš šios organizacijos ar vyriausybinės institucijos (centrinės ar vietos) ir kokios procedūros taikomos?

Išlaikymo išmokos gali būti nustatytos susitarimu arba teismo sprendimu.

6. Ar galima pateikti prašymą giminaičio, artimo asmens ar nepilnamečio vaiko vardu?

Reikalauti išlaikymo nepilnamečio vaiko vardu turi teisę vaiku besirūpinantis tėvas (motina).

viršųviršų

7. Jeigu pareiškėjas ketina pareikšti ieškinį teisme, kaip jis sužino, kuris teismas turi jurisdikciją?

Nuostatos dėl jurisdikcijos yra Vaikų ir tėvų kodekse ir Santuokos kodekse. Pareiškėjas dėl informacijos taip pat gali kreiptis, pvz., į vietos teismą arba socialinės rūpybos komitetą.

8. Ar pareiškėjas, kad pareikštų ieškinį teisme, turi veikti per tarpininką (pvz., teisininką, konkrečią organizaciją ar vyriausybinę instituciją (centrinę ar vietos) ir t. t.)? Jeigu ne, kokios procedūros taikomos?

Ne.

9. Ar pareiškėjas turi mokėti mokesčius už ieškinio pareiškimą teisme? Jeigu taip, kokie gali būti šie mokėjimai? Jeigu ieškovo finansinių išteklių nepakanka, ar jis gali gauti teisinę pagalbą procedūros išlaidoms padengti?

Patys teismo procesai Švedijoje yra nemokami, išskyrus pareiškimo mokestį, kuris šiuo metu siekia 450 Švedijos kronų. Taigi dažniausios išlaidos bus užmokestis teisininkams. Taip pat gali būti išlaidų dėl įrodymų ir liudytojų.

Neįmanoma įvertinti, kaip šios išlaidos gali keistis vykstant teismo procesui, nes išlaidos kiekvienoje byloje yra skirtingos.

Jeigu yra konkrečių priežasčių, kiekvienas asmuo, kuris nėra Švedijos pilietis, negyvena Švedijoje ir anksčiau nėra šalyje gyvenęs, gali gauti teisinę pagalbą klausimais, kuriuos nagrinės Švedijos teismas. Jeigu klausimas bus nagrinėjamas užsienyje, teisinė pagalba gali būti skirta tiktai kai asmuo yra Švedijos gyventojas. Visų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai turi tokias pačias teises į teisinę pagalbą, kaip ir Švedijos piliečiai. Kitų valstybių piliečiai turės tas pačias teises, jeigu yra taikomas abipusiškumo principas.

viršųviršų

Administracinę pagalbą gali suteikti Socialinio draudimo tarnyba prie Užsienio reikalų departamento (SIO).

10. Kokios rūšies išlaikymą gali skirti teismas? Jeigu išlaikymas priteisiamas, kaip jis bus įvertintas? Ar teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas atsižvelgiant į pasikeitusią materialinę ar šeimyninę padėtį?

Išmokos įvertinimas yra pagrįstas teisiniais kriterijais. Tėvas (motina) turi teisę išlaikyti savo išlaikymui būtiną savo pajamų, likusių sumokėjus mokesčius, dalį. Paprastai apskaičiuojamos būsto išlaidos. Be to, nustatomos kitos buitinės išlaidos, kurios apskaičiuojamos vadovaujantis indeksuojama standartine suma. Tėvas (motina) taip pat gali pasilikti tam tikrą sumą su juo gyvenančio sutuoktinio išlaikymui, jeigu tam yra konkrečių priežasčių. Galiausiai už išlaikymo mokėjimą atsakingas tėvas (motina) gali pasilikti tam tikrą sumą su juo gyvenančių vaikų paramai. Likusios sumos dalis, kurią gali būti reikalaujama skirti išlaikymui, be kitų veiksnių, priklauso nuo vaiko poreikių ir antro iš tėvų gebėjimo apmokėti išlaikymo išlaidas. Tam tikru mastu galima taikyti nuolaidas už bendravimo išlaidas.

Jeigu pareiškimas pateiktas dėl sutuoktinio išlaikymo, griežti teisiniai kriterijai nėra nustatyti. Tačiau yra vadovaujamasi kai kuriais pirmiau minėtais vertinimo kriterijais.

Išmokos dydis nuolat derinamas su gyvenimo išlaidų pokyčiais vadovaujantis bazinių kainų pakeitimais. Nacionalinė socialinio draudimo valdyba kiekvienais metais nustato, ar reikia keisti išlaikymo išmoką ir, jeigu reikia, kokia procentine dalimi. Šis pakeitimas, paprastai patvirtinamas vasario 1 d., taikomas išlaikymo išmokoms, kurios buvo nustatytos iki ankstesnių metų lapkričio 1 d.

viršųviršų

Teismas gali pakoreguoti sprendimą arba susitarimą dėl išlaikymo, jeigu tai būtina pasikeitus aplinkybėms. Kuriai nors iš šalių užprotestavus išmokos sumos už laikotarpį iki ieškinio pareiškimo koregavimą, ši suma gali būti tiktai sumažinta arba dar neįvykdyti mokėjimai gali būti atšaukti. Teismas išsituokusiam sutuoktiniui skirtą išmoką pasikeitus aplinkybėms gali padidinti tiktai tuo atveju, jeigu tam yra ypatingų priežasčių.

Teismas taip pat gali pakeisti susitarimą dėl išlaikymo, jeigu susitarimas yra nepagrįstas atsižvelgiant į aplinkybes. Tačiau grąžinti jau gautą išlaikymą gali būti nurodyta tiktai tuo atveju, jeigu yra konkrečių tokį nurodymą pateisinančių priežasčių.

Jeigu vaikui skirto periodinės išlaikymo išmokos suma nebuvo keičiama šešerius metus, išskyrus automatinį sumos koregavimą, teismas, atsižvelgęs į laikotarpį po ieškinio pareiškimo, gali ankstesnį sprendimą dėl išlaikymo peržiūrėti nesant nė vieno iš pirmiau nurodytų sumos koregavimo pagrindų.

11. Kaip ir kam bus mokamas išlaikymas?

Išlaikymo išmokos mokamos išlaikytiniui. Jeigu išlaikytinis yra aštuoniolikos metų neturintis vaikas, išmoka mokama kartu su vaiku gyvenančiam ir juo besirūpinančiam tėvui (motinai). Jeigu išlaikymą už vaiką vaiku besirūpinančiam tėvui (motinai) moka vietos socialinio draudimo tarnyba, už išlaikymą atsakingai tėvui (motinai) gali tekti grąžinti šiuos pinigus valstybei.

12. Jeigu skolininkas išlaikymo nemoka savanoriškai, kokių priemonių gali būti imtasi siekiant priversti jį mokėti?

Bylas, susijusius su sprendimų dėl vaiko paramos ir sprendimų dėl sutuoktinio arba kito šeimos nario išlaikymo vykdymu, nagrinėja Vykdymo tarnybos pareigūnas. Pareiškimas pateikiamas žodžiu arba raštu. Kartu su pareiškimu suteikiama teisė į priverstinį sprendimo vykdymą. Rašytiniai dviejų asmenų paliudyti įsipareigojimai dėl išlaikymo išmokų pagal Santuokos kodeksą arba Tėvų kodeksą vykdomi kaip galutinai įsigalioję teismo sprendimai. Byla dėl vykdymo išnagrinėjama per vienus metus nuo pareiškimo pateikimo dienos, tačiau nagrinėjimas gali būti pratęstas neribotam laikui.

viršųviršų

13. Ar yra kokia nors organizacija ar vyriausybinė institucija (centrinė ar vietos), kuri gali padėti man išieškoti išlaikymą?

Jeigu bylos yra tarpvalstybinio pobūdžio (t. y. ieškovas ir išlaikymo skolininkas yra skirtingose valstybėse narėse), administracinę pagalbą gali suteikti Socialinio draudimo tarnyba prie Užsienio reikalų departamento (SIO).

Vidaus bylose konsultacijų dėl priemonių, kurių reikia imtis, gali suteikti Socialinės rūpybos komitetas.

14. Ar jos gali atstoti skolininką ir vietoje jo pačios mokėti išlaikymą arba dalį išlaikymo?

Išlaikymą už vaiką, kurio tėvai yra išsituokę, vaiku besirūpinančiam tėvui (motinai) moka vietos socialinio draudimo tarnyba taikydama 1173 Švedijos kronų per mėnesį tarifą. Sprendimas dėl išlaikymo priimamas pateikus pareiškimą socialinio draudimo tarnybai. Mokėti išlaikymą įpareigotas tėvas (motina) turi valstybei grąžinti sumokėtą sumą, kuri yra siejama su pajamomis ir bendru vaikų skaičiumi. Jeigu išmoka mokama tiesiogiai vaiku besirūpinančiam tėvui (motinai), socialinio draudimo tarnyba moka atitinkamai sumažintą paramą. Įsipareigojimas grąžinti valstybei sumokėtą sumą nustatomas iš pradžių administracine tvarka. Vaikas arba tėvas (motina) neturi pagrindo prašyti teismą priimti nutartį dėl išlaikymo, nebent už išlaikymo mokėjimą atsakingas tėvas (motina) turi mokėti daugiau nei 1173 Švedijos kronas per mėnesį ir nepaiso šios pareigos.

Europos Sąjungoje gyvenančioms šeimoms taikomas 1971 m. birželio 14 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 1408/71 dėl socialinės apsaugos sistemų taikymo pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims, savarankiškai dirbantiems asmenims ir jų šeimos nariams, persikeliantiems Bendrijoje. Tokiais atvejais vaikas turi teisę į šeimos pašalpas. Pagal Reglamentą Nr. 1408/71 išlaikymas priskiriamas prie šeimos pašalpų.

viršųviršų

Už Europos Sąjungos ribų gyvenantys vaikai neturi teisės į Socialinio draudimo tarnybos teikiamą išlaikymą. Šiais atvejais išlaikymo išmokos nustatomos sudarius susitarimą arba teismo tvarka.

Jeigu išlaikymą mokėti įpareigotas tėvas (motina) gyvena užsienyje, Socialinio draudimo tarnyba gali nurodyti vaiku besirūpinančiam tėvui (motinai) imtis priemonių, kad išlaikymo pareiga būtų nustatyta teismo tvarka. Socialinio draudimo tarnyba perima vaiko teisę gauti išlaikymo išmoką iki sumos, kurią tarnyba sumokėjo kaip išlaikymą, sumokėjimo.

Sutuoktinis neturi jokių galimybių gauti išlaikymą iš Socialinio draudimo tarnybos. Išlaikymo išmoka nustatoma sudarius susitarimą arba teismo tvarka.

Tėvas (motina), su kuriuo vaikas nuolat gyvena ir su kuriuo vaikas yra užregistruotas kaip nuolatinis gyventojas, turi teisę pateikti pareiškimą išlaikymui gauti.

15. Ar ieškovas gali sulaukti pagalbos iš Švedijos organizacijos ar vyriausybinės institucijos (centrinės ar vietos)?

Administracinę pagalbą išlaikymo reikalaujančiam asmeniui gali suteikti Socialinio draudimo tarnyba prie Užsienio reikalų departamento (SIO).

16. Jeigu taip, kaip galima susisiekti su šia organizacija ar vyriausybine institucija (centrine ar vietos)?

Per perduodančią agentūrą (agentūras) ieškovo valstybėje pagal 1956 m. Jungtinių Tautų konvenciją dėl alimentų išieškojimo užsienyje.

17. Kokio pobūdžio pagalbą ieškovas gali gauti iš šios organizacijos ar vyriausybinės institucijos (centrinės ar vietos)?

Socialinio draudimo tarnyba prie Užsienio reikalų departamento (SIO) išlaikymo reikalaujančio asmens vardu įgyvendina visas tinkamas priemones, kad būtų išieškotas išlaikymas, įskaitant ieškinio išsprendimą ir, jeigu būtina, ieškinio dėl išlaikymo pareiškimą bei ieškinio reikalavimų palaikymą teisme ir bet kokios nutarties arba kito teismo sprendimo vykdymą išlaikymo mokėjimui gauti.

18. Ar ieškovas gali adresuoti prašymą tiesiogiai Švedijos organizacijai ar vyriausybinei institucijai (centrinei ar vietos)?

Jeigu ieškovas nori išieškoti išlaikymą pagal 1956 m. Jungtinių Tautų konvenciją dėl alimentų išieškojimo užsienyje, jis turi veikti per Socialinio draudimo tarnybą prie Užsienio reikalų departamento (SIO).

19. Jeigu taip, kaip galima susisiekti su šia organizacija ar vyriausybine institucija (centrine ar vietos)?

---

20. Kokio pobūdžio pagalbą ieškovas gali gauti iš šios organizacijos ar vyriausybinės institucijos (centrinės ar vietos)?

Žr. atsakymą į 17 klausimą.

« Ieškiniai dėl išlaikymo - Bendro pobūdžio informacija | Švedija - Bendro pobūdžio informacija »

viršųviršų

Naujausia redakcija: 03-08-2007

 
  • Bendrijos teisė
  • Tarptautinė teisė

  • Belgija
  • Bulgarija
  • Čekija
  • Danija
  • Vokietija
  • Estija
  • Airija
  • Graikija
  • Ispanija
  • Prancūzija
  • Italija
  • Kipras
  • Latvija
  • Lietuva
  • Liuksemburgas
  • Vengrija
  • Malta
  • Nyderlandai
  • Austrija
  • Lenkija
  • Portugalija
  • Rumunija
  • Slovėnija
  • Slovakija
  • Suomija
  • Švedija
  • Jungtinė Karalystė