Europos Komisija > ETIT > Ieškiniai dėl išlaikymo > Rumunija

Naujausia redakcija: 29-04-2009
Spausdintinis variantas Įrašyti tinklalapį į adresyną

Ieškiniai dėl išlaikymo - Rumunija

EJN logo

Šis puslapis nebeatnaujinamas. Šiuo metu rengiamas atnaujintas turinys, kuris bus pateiktas Europos e. teisingumo portale.


 

TURINIO LENTELE

1. Ką pagal Rumunijos teisę reiškia sąvokos „išlaikymas“ ir „išlaikymo pareiga“? 1.
2. Iki kokio amžiaus vaikas gali gauti išlaikymą? 2.
3. Kokiais atvejais taikoma Rumunijos teisė? 3.
4. Jeigu ši teisė netaikoma, kurią teisę taikys Rumunijos teismai? 4.
5. Ar pareiškėjas turėtų kreiptis į specialią organizaciją, (centrinę arba vietos) valstybinę įstaigą arba teismą, kad gautų išlaikymą? 5.
5.A. Kaip šioje organizacijoje arba (centrinėje arba vietos) valstybinėje įstaigoje turėčiau pateikti prašymą dėl išlaikymo ir kokios procedūros taikomos? 5.A.
6. Ar galima pateikti prašymą giminaičio, artimo draugo arba nepilnamečio vardu? 6.
7. Jeigu pareiškėjas nori iškelti bylą teisme, kaip jis sužino, kuris teismas turi jurisdikciją? 7.
8. Ar pareiškėjas, kad pareikštų ieškinį teisme, turi veikti per tarpininką (pvz., advokatą, konkrečią organizaciją arba (centrinę arba vietos) valstybinę įstaigą ir t. t.)? Jeigu ne, kokios procedūros taikomos? 8.
9. Ar pareiškėjas turi mokėti mokesčius už ieškinio pareiškimą teisme? Jeigu taip, kokio dydžio gali būti šie mokesčiai? Jeigu ieškovo lėšų nepakanka, ar jis gali gauti teisinę pagalbą procedūros išlaidoms padengti? 9.
10. Kokios rūšies išlaikymą gali skirti teismas? Jeigu išlaikymas priteisiamas, kaip nustatomas jo dydis? Ar teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas atsižvelgiant į pasikeitusią materialinę arba šeiminę padėtį? 10.
11. Kaip ir kam bus mokamas išlaikymas? 11.
12. Jeigu skolininkas išlaikymo nemoka savanoriškai, kokių priemonių gali būti imtasi siekiant priversti jį mokėti? 12.
13. Ar yra kokia nors organizacija arba (centrinė arba vietos) valstybinė įstaiga, kuri gali padėti man išieškoti išlaikymą? 13.
14. Ar jos gali atstoti skolininką ir vietoj jo pačios mokėti išlaikymą arba dalį išlaikymo? 14.
15. Ar ieškovas gali sulaukti pagalbos iš Rumunijos organizacijos arba (centrinės arba vietos) valstybinės įstaigos? 15.
16. Jeigu taip, kaip galima susisiekti su šia organizacija arba (centrine arba vietos) valstybine įstaiga? 16.
17. Kokio pobūdžio pagalbą ieškovas gali gauti iš šios organizacijos arba (centrinės arba vietos) valstybinės įstaigos? 17.
18. Ar ieškovas gali adresuoti prašymą tiesiogiai Rumunijos organizacijai arba (centrinei arba vietos) valstybinei įstaigai? 18.
19. Jeigu taip, kaip galima susisiekti su šia organizacija arba (centrine arba vietos) valstybine įstaiga? 19.
20. Kokio pobūdžio pagalbą ieškovas gali gauti iš šios organizacijos arba (centrinės arba vietos) valstybinės įstaigos? 20.

 

1. Ką pagal Rumunijos teisę reiškia sąvokos „išlaikymas“ ir „išlaikymo pareiga“?

Kurie asmenys turi mokėti „išlaikymo išmoką“ kitam asmeniui:

  • tėvai savo vaikams?
  • vaikai savo tėvams?
  • išsiskyręs sutuoktinis kitam sutuoktiniui?
  • kiti?

Kokiais atvejais?

Išlaikymo pareiga yra asmeniui taikomas teisinis reikalavimas suteikti kitam asmeniui būtinas pragyvenimo lėšas, įskaitant tas, kurios reikalingos jo dvasiniams poreikiams patenkinti, o kai tėvas (motina) turi pareigą išlaikyti nepilnamečius vaikus - lėšas, reikalingas jiems užauginti, jų švietimui ir profesiniam mokymui. Išlaikymo pareiga atsiranda tarp sutuoktinių, tėvų ir vaikų, įvaikintojų ir įvaikių, senelių ir vaikaičių, prosenelių ir provaikaičių, brolių ir seserų, taip pat tarp kitų konkrečiai įstatyme nurodytų asmenų. Pareigą mokėti išlaikymą turinčių asmenų eiliškumas yra toks:

  • tėvai nepilnamečiams vaikams (per teisinį atstovą);
  • sutuoktiniai;
  • buvę sutuoktiniai;
  • sutuoktinis, prisidėjęs prie kito sutuoktinio vaiko išlaikymo;
  • vaikas, kurį užaugino ne jo tėvai, o globėjai neužbaigę įvaikinimui būtinų formalumų;
  • asmens, kuris turėjo pareigą išlaikyti nepilnametį arba kuris neturėdamas jokios teisinės pareigos suteikė išlaikymą tam nepilnamečiui, įpėdinis.

2. Iki kokio amžiaus vaikas gali gauti išlaikymą?

Vaikas gali gauti išlaikymo išmoką iki pilnametystės, o pilnametystės sulaukęs vaikas, kuris vis dar mokosi, turi teisę iš savo tėvų gauti išlaikymo išmoką iki sulauks 25 metų arba (kai aukštesnės pakopos mokslai trunka ilgiau nei 5 metus) iki 26 metų. Įstatyme nustatyta, kad pilnametystės sulaukusio ir vis dar besimokančio vaiko teisė į išlaikymo išmoką turi būti patvirtinta teismo sprendimu, o tėvų pareiga išlaikyti pilnametystės sulaukusį vaiką pasibaigia vaikui baigus mokslus arba profesinius mokymus vėliausiai – iki vaikas sulaukia 25 metų.

viršųviršų

3. Kokiais atvejais taikoma Rumunijos teisė?

Tėvų ir vaikų tarpusavio išlaikymo pareigos atveju santuokoje gimusiems vaikams taikoma Rumunijos teisė, jeigu santuoką reglamentuoja Rumunijos teisė, t. y. jeigu:

  • tėvai turi Rumunijos pilietybę;
  • tėvai turi skirtingą pilietybę, tačiau jų bendra nuolatinė gyvenamoji vieta yra Rumunijoje;
  • tėvai turi skirtingą pilietybę ir skirtingas nuolatines gyvenamąsias vietas, tačiau turi arba turėjo bendrą gyvenamąją vietą Rumunijoje arba glaudžiausiai susiję su Rumunija;
  • (jeigu tėvų santuoka pasibaigė arba buvo nutraukta iki gimstant vaikui) Rumunijos teisė reglamentuoja santuokos, kai ji pasibaigė arba buvo nutraukta, pasekmes.

Nesantuokoje gimusiems vaikams, kurie gimimo metu turėjo Rumunijos pilietybę, taikoma Rumunijos teisė.

Įvaikintojo ir įvaikio tarpusavio išlaikymo pareigos atveju Rumunijos teisė taikoma, jeigu įvaikintojas turi Rumunijos pilietybę. Kai sutuoktinis įvaikina kito sutuoktinio vaiką, Rumunijos teisė taikoma, jeigu:

  • abi šalys turi Rumunijos pilietybę,
  • abi šalys turi skirtingą pilietybę, tačiau jų bendra nuolatinė gyvenamoji vieta yra Rumunijoje,
  • abi šalys turi skirtingą pilietybę ir skirtingas nuolatines gyvenamąsias vietas, tačiau turi arba turėjo bendrą gyvenamąją vietą Rumunijoje arba glaudžiausiai susijusios su Rumunija.

Sutuoktinių tarpusavio išlaikymo pareigos atveju Rumunijos teisė taikoma, jeigu:

  • abu sutuoktiniai turi Rumunijos pilietybę,
  • sutuoktiniai turi skirtingą pilietybę, tačiau jų bendra nuolatinė gyvenamoji vieta yra Rumunijoje,
  • abi šalys turi skirtingą pilietybę ir skirtingas nuolatines gyvenamąsias vietas, tačiau turi arba turėjo bendrą gyvenamąją vietą Rumunijoje arba glaudžiausiai susijusios su Rumunija.

Buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymo pareigos atveju Rumunijos teisė taikoma, jeigu:

viršųviršų

  • abu sutuoktiniai turi Rumunijos pilietybę,
  • sutuoktiniai turi skirtingą pilietybę, tačiau jų bendra nuolatinė gyvenamoji vieta yra Rumunijoje,
  • abi šalys turi skirtingą pilietybę ir skirtingas nuolatines gyvenamąsias vietas, tačiau turi arba turėjo bendrą gyvenamąją vietą Rumunijoje arba glaudžiausiai susijusios su Rumunija,
  • užsienio teisė draudžia nutraukti santuoką arba nustato labai griežtas sąlygas ir jeigu vienas iš sutuoktinių pateikiant prašymą nutraukti santuoką turi Rumunijos pilietybę.

Senelių ir vaikaičių, prosenelių ir provaikaičių, brolių ir seserų ir t. t. (toliau vadinami kreditoriais ir skolininkais) tarpusavio išlaikymo pareigos atveju Rumunijos teisė taikoma, jeigu:

  • kreditorius turi Rumunijos pilietybę,
  • kreditorius turėjo užsienio pilietybę ir tapo Rumunijos piliečiu (taikoma tik po šio pokyčio mokėtinoms įmokoms).

Šalių ginčą nagrinėja teismas, paskirtas šalių susitarimu, kaip ir kiekvieną kitą tarp jų kylantį ginčą dėl šio susitarimo.

4. Jeigu ši teisė netaikoma, kurią teisę taikys Rumunijos teismai?

Jeigu išlaikymo prašantis asmuo ir skolininkas yra Rumunijoje:

  1. Jeigu Rumunijos teisė netaikoma, Rumunijos teismas gali taikyti užsienio teisę. [Užsienio teisė visada taikoma, nes taip nustatyta Rumunijos teisėje (lex fori)]. Rumunijos teismas turi savo iniciatyva nustatyti taikytiną teisę nagrinėdamas ginčus, kylančius iš teisinių santykių su užsienio subjektu, nes kai kuriais atvejais taikoma užsienio teisė. Kolizinė norma reikalauja, kad teismai savo iniciatyva nustatytų taikytiną užsienio teisę. Kita vertus, suinteresuotoji šalis gali prašyti taikyti teisę, kuri, jos manymu, yra taikytina, ir ieškinyje turi nurodyti faktinius ir teisinius prašymo pagrindus. Jeigu suinteresuotoji šalis neprašo taikyti taikytinos teisės, kuri, darytina prielaida, yra užsienio teisė, teismas savo iniciatyva nusprendžia taikyti šią teisę. Sprendžiant bendrus klausimus, teismai, kurie taiko užsienio teisę, vadovausis Rumunijos taisyklėmis (lex fori).
  2. Jeigu išlaikymo išmokos reikalaujantis asmuo ir skolininkas yra Rumunijoje (t. y. jie turi arba turėjo bendrą nuolatinę gyvenamąją vietą arba gyvenamąją vietą Rumunijoje arba yra labai glaudžiai susiję su Rumunija), visada bus taikoma Rumunijos teisė, išskyrus šiuos atvejus:
    • tėvų pareigai išlaikyti ne santuokoje gimusį vaiką taikoma užsienio teisė, jeigu vaikas gimdamas turėjo užsienio pilietybę;
    • įvaikintojo ir įvaikio tarpusavio išlaikymo pareigos atveju, jeigu įvaikintojas turi užsienio pilietybę;
    • senelių ir vaikaičių, prosenelių ir provaikaičių, brolių ir seserų ir t. t. (toliau vadinami kreditoriais ir skolininkais) tarpusavio išlaikymo pareigos atveju, jeigu kreditorius yra užsienio pilietis arba buvo Rumunijos pilietis, tačiau pakeitė pilietybę, kai reikalavimai dėl šių mokėjimų buvo pareikšti po šio pokyčio.

5. Ar pareiškėjas turėtų kreiptis į specialią organizaciją, (centrinę arba vietos) valstybinę įstaigą arba teismą, kad gautų išlaikymą?

5.A. Kaip šioje organizacijoje arba (centrinėje arba vietos) valstybinėje įstaigoje turėčiau pateikti prašymą dėl išlaikymo ir kokios procedūros taikomos?

Ieškovas turi pareikšti savo ieškinį teismui, kuris turi jurisdikciją pagal atsakovo (skolininko) nuolatinę gyvenamąją vietą. Ieškinį dėl išlaikymo išmokos galima įteikti atskirai arba kartu su ieškiniais dėl santuokos nutraukimo, ieškiniais dėl tėvystės (motinystės) nustatymo, globos ieškiniais dėl nepilnamečio auginimo ir auklėjimo arba nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo. Santuokos nutraukimo byloje prašymas paprastai pateikiamas pareiškiant ieškinį arba priešinį ieškinį įvairiems papildomiems reikalavimams išspręsti, pvz., nustatyti, kokia dalimi kiekvienas iš tėvų prisideda prie vaiko auginimo, lavinimo ir profesinio mokymo išlaidų. Suinteresuoto sutuoktinio prašymu teismas taip pat išsprendžia išlaikymo rūšies klausimą. Santuokos nutraukimo bylos nagrinėjimo laikotarpiui teismas, taikydamas draudimą, gali paskirti laikiną nepilnamečių vaikų globą, nustatyti išlaikymo pareigą, vaiko išmokas ir gyvenamąją vietą. Priemonės taikomos tik tol, kol baigiama nagrinėti pagrindinė santuokos nutraukimo byla.

viršųviršų

Bylą pirmojoje instancijoje sudaro įvairūs etapai. Rašytinį etapą sudaro ieškinio pareiškimas, ginčijimas arba priešinio ieškinio pareiškimas; galima taikyti tokias apsaugos priemones kaip laikinas areštas arba sulaikymas; šalys iškviečiamos į teismą ir joms įteikiami procesiniai dokumentai. Žodinį etapą sudaro nagrinėjimas teisme, kurio metu galima prašyti taikyti procesines išimtis ir pateikti įrodymus. Po to vyksta pasitarimas, kuriam pasibaigus teismas priima sprendimą.

6. Ar galima pateikti prašymą giminaičio, artimo draugo arba nepilnamečio vardu?

Kai prašymas dėl išlaikymo išmokos pateikiamas kartu su prašymu nutraukti santuoką, prašymą nutraukti santuoką pareiškėjas asmeniškai įteikia teismo pirmininkui. Kai prašymas nutraukti santuoką pagrįstas šalių susitarimu, jį pasirašo abu sutuoktiniai, tačiau jį asmeniškai įteikti teismo pirmininkui gali tik vienas iš sutuoktinių. Atskirą prašymą nustatyti, padidinti arba sumažinti išlaikymo išmoką gali pateikti nepilnamečio globėjas pagal įstatymą (tėvas (motina), kuriam patikėta nepilnamečio globa). Kai prašymas susijęs su pilnametystės sulaukusiu vaiku, jį pateikia vaikas asmeniškai.

7. Jeigu pareiškėjas nori iškelti bylą teisme, kaip jis sužino, kuris teismas turi jurisdikciją?

Teritorinę jurisdikciją turintį teismą galima nustatyti naudojantis Rumunijos teismų atlasu, kuris skelbiamas Teisingumo ministerijos tinklavietėje.

8. Ar pareiškėjas, kad pareikštų ieškinį teisme, turi veikti per tarpininką (pvz., advokatą, konkrečią organizaciją arba (centrinę arba vietos) valstybinę įstaigą ir t. t.)? Jeigu ne, kokios procedūros taikomos?

Ne.

viršųviršų

9. Ar pareiškėjas turi mokėti mokesčius už ieškinio pareiškimą teisme? Jeigu taip, kokio dydžio gali būti šie mokesčiai? Jeigu ieškovo lėšų nepakanka, ar jis gali gauti teisinę pagalbą procedūros išlaidoms padengti?

Ne. Išlaikymo prašymams žyminis mokestis netaikomas.

Taip. Teisinė pagalba bylinėjimosi išlaidoms (advokato atlyginimui) padengti galima, jei išpildomos įstatyme nustatytos sąlygos (Civilinis kodeksas).

10. Kokios rūšies išlaikymą gali skirti teismas? Jeigu išlaikymas priteisiamas, kaip nustatomas jo dydis? Ar teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas atsižvelgiant į pasikeitusią materialinę arba šeiminę padėtį?

Pagal Šeimos kodekso 94 straipsnį:

94 straipsnis. Išlaikymas suteikiamas atsižvelgiant į pareiškėjo poreikius ir asmens, kuris turi mokėti išlaikymą, lėšas.

Teismas gali padidinti arba sumažinti išlaikymo dydį arba nuspręsti išlaikymo pareigą panaikinti, jei pasikeičia išlaikymą suteikiančio asmens finansinė padėtis arba išlaikymą gaunančio asmens poreikiai.

Kai išlaikymą moka vienas iš tėvų arba įvaikintojas, jo dydis nustatomas iki vieno ketvirtadalio uždarbio vienam vaikui, vieno trečdalio – dviem vaikams ir iki pusės – trim arba daugiau vaikų.

Taip. Teismams galima pateikti prašymą padidinti skolininko mokamą išlaikymo sumą atsižvelgiant į išlaikymo išlaidų ir tam tikrų šeimos aplinkybių pokyčius.

11. Kaip ir kam bus mokamas išlaikymas?

Pagal Šeimos kodekso 93 straipsnį:

viršųviršų

93 straipsnis. Išlaikymas mokamas natūra arba grynaisiais pinigais.

Vykdymo būdą ir priemones teismas nustato atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes.

Dėl teisę į išlaikymą turinčių asmenų, žr. atsakymą į 1 klausimą.

12. Jeigu skolininkas išlaikymo nemoka savanoriškai, kokių priemonių gali būti imtasi siekiant priversti jį mokėti?

Viena iš priemonių, priverčiančių skolininką mokėti išlaikymą, yra turto areštas.

Pašto mokesčius, banko mokesčius ir mokesčius už kitus perdavimo būdus padengia skolininkas, sumokėdamas priverstinio vykdymo išlaidas.

13. Ar yra kokia nors organizacija arba (centrinė arba vietos) valstybinė įstaiga, kuri gali padėti man išieškoti išlaikymą?

Ne.

14. Ar jos gali atstoti skolininką ir vietoj jo pačios mokėti išlaikymą arba dalį išlaikymo?

Jeigu pareiškėjas yra Rumunijoje, o išlaikymo gavėjo gyvenamoji vieta yra kitoje valstybėje:

Ne.

15. Ar ieškovas gali sulaukti pagalbos iš Rumunijos organizacijos arba (centrinės arba vietos) valstybinės įstaigos?

Jeigu pareiškėjas neturi nuolatinės gyvenamosios vietos Rumunijoje, o gyvena vienoje iš valstybių, kuri yra 1956 m. Niujorko konvencijos susitariančiąja šalimi, jis gali kreiptis į Bukarešto advokatų asociaciją.

Jeigu pareiškėjas neturi nuolatinės gyvenamosios vietos Rumunijoje arba kokioje nors kitoje valstybėje, kuri yra 1956 m. Niujorko konvencijos susitariančiąja šalimi, tačiau gyvena vienoje iš valstybių, su kuria Rumunija sudarė tarptautinį teisinės pagalbos susitarimą, reglamentuojantį teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimą ir vykdymą (pvz., Albanija, Šiaurės Korėja, Egiptas, Makedonija, Moldova, Mongolija, Rusija, Serbija ir Sirija) kitoje nei Europos Sąjungos valstybėje narėje, tuomet užsienio prašymas dėl pripažinimo ir vykdymo gali būti išsiųstas atsakovo nuolatinės gyvenamosios vietos Rumunijoje teismui.

viršųviršų

16. Jeigu taip, kaip galima susisiekti su šia organizacija arba (centrine arba vietos) valstybine įstaiga?

Bukarešto advokatų asociacija (Bucharest Bar Association): str. Dr. Râureanu nr. 3, Sector 5, Bucureşti, 050047.

Rumunijos teisingumo ministerija (Romanian Ministry of Justice): str. Apolodor nr. 17, Sector 5, Bucureşti, cod 050741.

17. Kokio pobūdžio pagalbą ieškovas gali gauti iš šios organizacijos arba (centrinės arba vietos) valstybinės įstaigos?

Jeigu pareiškėjas yra kitoje valstybėje, o išlaikymo skolininkas Rumunijoje:

Pagal 1956 m. Niujorko konvencijos dėl išlaikymo išieškojimo užsienyje 2 ir 6 straipsnius Bukarešto advokatų asociacija buvo paskirta institucija, atsakinga už prašymų dėl išlaikymo išmokų nagrinėjimą, kai skolininkas yra Rumunijoje, o pareiškėjas – kitoje valstybėje, kuri yra konvencijos susitariančioji šalis.

18. Ar ieškovas gali adresuoti prašymą tiesiogiai Rumunijos organizacijai arba (centrinei arba vietos) valstybinei įstaigai?

Pareiškėjas savo ieškinį turi pateikti centrinei valstybės perduodančiajai institucijai arba institucijai, paskirtai pagal Niujorko konvenciją dėl išlaikymo išieškojimo užsienyje, arba tiesiogiai, t. y. asmeniškai ar per savo teisinį atstovą.

19. Jeigu taip, kaip galima susisiekti su šia organizacija arba (centrine arba vietos) valstybine įstaiga?

Žr. atsakymą į 18 klausimą.

20. Kokio pobūdžio pagalbą ieškovas gali gauti iš šios organizacijos arba (centrinės arba vietos) valstybinės įstaigos?

Žr. atsakymą į 18 klausimą.

Papildoma informacija

Ministerul Justiţiei, www.just.ro română, Cooperare judiciară internaţională.

Baroul Bucureşti, http://www.baroul-bucuresti.ro/ română.

« Ieškiniai dėl išlaikymo - Bendro pobūdžio informacija | Rumunija - Bendro pobūdžio informacija »

viršųviršų

Naujausia redakcija: 29-04-2009

 
  • Bendrijos teisė
  • Tarptautinė teisė

  • Belgija
  • Bulgarija
  • Čekija
  • Danija
  • Vokietija
  • Estija
  • Airija
  • Graikija
  • Ispanija
  • Prancūzija
  • Italija
  • Kipras
  • Latvija
  • Lietuva
  • Liuksemburgas
  • Vengrija
  • Malta
  • Nyderlandai
  • Austrija
  • Lenkija
  • Portugalija
  • Rumunija
  • Slovėnija
  • Slovakija
  • Suomija
  • Švedija
  • Jungtinė Karalystė