Europos Komisija > ETIT > Ieškiniai dėl išlaikymo > Lenkija

Naujausia redakcija: 18-03-2008
Spausdintinis variantas Įrašyti tinklalapį į adresyną

Ieškiniai dėl išlaikymo - Lenkija

EJN logo

Šis puslapis nebeatnaujinamas. Šiuo metu rengiamas atnaujintas turinys, kuris bus pateiktas Europos e. teisingumo portale.


 

TURINIO LENTELE

1. Ką pagal Lenkijos teisę reiškia sąvokos „išlaikymas“ ir „teisė į išlaikymą“? Kas turi teisę į išlaikymą? 1.
2. Iki kokio amžiaus vaikas gali gauti išlaikymo išmoką? 2.
3. Kokiais atvejais taikytina Lenkijos teisė? 3.
4. Jeigu teismas netaiko Lenkijos teisės, kokia teisė taikytina (jeigu ir išlaikymo skolininkas ir teisę į išlaikymą turintis asmuo yra Lenkijoje)? 4.
5. Ar norėdamas gauti išlaikymą turiu kreiptis į teismą, valdžios įstaigą arba kitą organizaciją? 5.
6. Ar galima pateikti prašymą kraujo giminaičio, artimo pažįstamo arba nepilnamečio vardu? 6.
7. Kaip pareiškėjas gali sužinoti, kuris teismas turi jurisdikciją nagrinėti jo prašymą? 7.
8. Ar norėdamas pradėti bylą pareiškėjas turi naudotis profesionalaus atstovo paslaugomis, ar jis turi pateikti prašymą per kompetentingą instituciją? 8.
9. Ar pareiškėjas turi apmokėti teismo išlaidas? Jeigu taip, koks galėtų būti išlaidų dydis? Ar pakankamai finansinių lėšų neturinti pareiškėjas gali gauti teisinę pagalbą proceso išlaidoms padengti? 9.
10. Kaip teismo procese apskaičiuojamas išlaikymo dydis? Kokią įtaką išlaikymo išmokos dydžiui turi pasikeitusios pragyvenimo išlaidos ir šeimos padėtis? 10.
11. Kas ir kaip moka išlaikymo išmoką? 11.
12. Jeigu skolininkas savanoriškai nemoka išlaikymo, kokių veiksmų galima imtis siekiant priversti jį mokėti? 12.
13. Ar yra institucijų arba organizacijų, kurios padeda asmenims, turintiems teisę gauti išlaikymą? 13.
14. Ar kuri nors iš šių institucijų arba organizacijų gali už skolininką sumokėti visas išlaikymo išmokas arba dalį jų? 14.
15. Ar teisę į išlaikymą turintis asmuo gali gauti paramą iš vyriausybinės institucijos (vietos arba centrinės) arba kitų Lenkijos organizacijų, jeigu jis gyvena Lenkijoje, tačiau išlaikymo skolininkas gyvena kitoje šalyje? 15.
16. Jeigu taip, kaip galima susisiekti su šia organizacija arba vyriausybine institucija (prašome nurodyti tikslius pavadinimus ir adresus)? 16.
17. Kokia forma tokia institucija ar organizacija suteikia pagalbą? 17.
18. Ar teisę į išlaikymą turintis asmuo gali kreiptis dėl išlaikymo tiesiogiai į tokią instituciją arba perduodančiąją įstaigą Lenkijoje, jeigu jis gyvena Lenkijoje, o išlaikymo skolininkas gyvena kitoje valstybėje? 18.
19. Jeigu taip, kaip galima susisiekti su šia organizacija arba vyriausybės institucija (pateikite tikslius pavadinimus ir adresus)? 19.
20. Kokia forma tokia institucija ar organizacija suteikia pagalbą? 20.

 

1. Ką pagal Lenkijos teisę reiškia sąvokos „išlaikymas“ ir „teisė į išlaikymą“? Kas turi teisę į išlaikymą?

Pagal Šeimos ir globos kodekso 128 straipsnį išlaikymo pareiga - tai tiesiosios linijos kraujo giminaičiams arba broliui (seseriai) nustatytas įpareigojimas suteikti lėšų išlaikymui (įskaitant drabužius, maistą, būstą, kurą ir vaistus), o prireikus ir auklėjimui (įskaitant fizinį ir protinį vystymąsi bei galimybę pasinaudoti švietimu ir kultūra).

Išlaikymas - tai išmoka grynaisiais pinigais arba natūra, o vaikų atveju tai apima ir asmenines pastangas juos auklėjant bei darbą bendrame namų ūkyje laikantis išlaikymo pareigos.

Teisė į išlaikymą - tai vieno asmens teisė reikalauti, kad kitas asmuo įvykdytų savo pareigą jį išlaikyti.

Pagal bendrąjį principą išlaikymo pareiga atsiranda iš įvairių šeimos teisinių santykių. Atsižvelgiant į šeimos santykių rūšį, Lenkijos teisėje skiriamos tokios išlaikymo pareigos:

  1. kraujo giminaičių išlaikymo pareiga ir speciali vaiko išlaikymo pareiga: kraujo giminaičių atveju teisę į išlaikymą turi tik materialinių sunkumų patiriantys asmenys. Tačiau tėvai turi išlaikyti vaikus, kurie dar negali patys savimi pasirūpinti, išskyrus atvejus, kai pajamų, gaunamų iš vaiko turto, užtenka jo išlaikymui ir auklėjimui. Sulaukę aštuoniolikos metų, vaikai praranda teisę į išlaikymą, išskyrus atvejus, kai jie nori tęsti mokslus ir jų mokymosi rezultatai pateisina tokį pasirinkimą. Be to, tėvai neturi pareigos mokėti išlaikymo vyresniam nei aštuoniolikos metų vaikui, kuris, nors yra pasirengęs dirbti, tęsia mokslus ir vėliau juos apleidžia, nedaro pakankamos pažangos, negauna įskaitų, per numatytus terminus neišlaiko egzaminų ir dėl to nebaigia studijų per studijų programoje numatytą laiką;
  2. iš įvaikinimo kylanti išlaikymo pareiga: įvaikinimas turi poveikį tik įvaikinančio asmens ir įvaikinto asmens santykiams, tačiau įvaikinančio asmens išlaikymo pareiga įvaikintam asmeniui turi pirmumo teisę pareigos išlaikyti tiesiosios aukštutinės linijos giminaičius ir įvaikinto asmens brolius (seseris) atžvilgiu, o pareiga išlaikyti tiesiosios aukštutinės linijos giminaičius ir brolius (seseris) lieka paskutinėje vietoje. Kitais atžvilgiais įvaikintam asmeniui taikomi 1 punkte išdėstyti principai;
  3. giminystės santykiais susijusių asmenų pareiga (pamotė, patėvis, povaikiai): teisę į išlaikymą turi tik materialinių sunkumų patiriantys asmenys ir tik tuo atveju, kai konkrečioje situacijoje išlaikymo pareigos paskyrimas neprieštaraus visuotinai pripažintoms socialinėms normoms. Lenkijos teisės aktuose ir teisės moksle sąvoka „materialiniai sunkumai“ reiškia negalėjimą kieno nors pagrįstų poreikių patenkinti savo lėšomis ir pastangomis;
  4. sutuoktinių pareiga santuokos metu: pagal Šeimos ir globos kodekso 27 straipsnį šeimos nariai gali remtis visų šeimos narių teise į „vienodą gyvenimo lygį“;
  5. sutuoktinių pareiga nutraukus santuoką: jeigu kaltu dėl santuokos iširimo buvo pripažintas tik vienas iš sutuoktinių ir nutraukus santuoką iš esmės pablogėja kito sutuoktinio materialinė padėtis, pastarasis gali reikalauti patenkinti pagrįstus jo poreikius, net jeigu jo materialinė padėtis nėra sunki. Kitais atvejais materialinių sunkumų patiriantis sutuoktinis gali reikalauti išlaikymo iš savo buvusio sutuoktinio, kad patenkintų savo pagrįstus poreikius proporcingai buvusio sutuoktinio uždirbamoms pajamoms ir finansinei padėčiai. Išlaikymo pareiga sutuoktiniui pasibaigia, jei išlaikomas sutuoktinis vėl susituokia. Tačiau kai išlaikymo pareiga tenka išsiskyrusiam sutuoktiniui, kuris nebuvo pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo, išlaikymo pareiga taip pat pasibaigia praėjus penkeriems metams nuo sprendimo dėl santuokos nutraukimo, išskyrus atvejus, kai teismas dėl išskirtinių aplinkybių teisę į išlaikymą turinčio sutuoktinio prašymu nusprendžia, kad penkerių metų terminas turi būti pratęstas;
  6. tėvo pareiga ne santuokoje gimusio vaiko motinai: tėvas, kuris nėra motinos vyras, atsižvelgiant į jo padėtį, privalo prisidėti prie išlaidų, susijusių su nėštumu ir gimdymu, bei trijų mėnesių išlaikymo išlaidų gimdymo laikotarpiu apmokėjimo. Esant svarbioms aplinkybėms, motina gali reikalauti, kad jis prisidėtų prie jos išlaikymo išlaidų ilgiau nei tris mėnesius.

2. Iki kokio amžiaus vaikas gali gauti išlaikymo išmoką?

Tėvų išlaikymo pareigos vaikui prielaida yra vaiko negalėjimas pasirūpinti savimi. Daugiau informacijos pateikta 1 klausimo 1 punktą.

viršųviršų

3. Kokiais atvejais taikytina Lenkijos teisė?

Taikytinos teisės klausimus Lenkijoje reglamentuoja 1965 m. lapkričio 12 d. Tarptautinės privatinės teisės įstatymas, 1973 m. spalio 2 d. Hagoje sudaryta Konvencija dėl išlaikymo pareigoms taikytinos teisės ir dvišalės sutartys su Austrija, Bulgarija, Baltarusija, Kuba, Čekija, Slovakija, Estija, Prancūzija, Vengrija, Lietuva, Latvija, Šiaurės Korėja, Rumunija, Rusija, Ukraina ir Vietnamu (informaciją apie šias sutartis galima rasti Lenkijos teisingumo ministerijos interneto tinklalapyje: www.ms.gov.pl polski).

Jeigu Konvencijos arba dvišalių sutarčių nuostatos nenustato kitaip, išlaikymo reikalavimams tarp kraujo giminaičių arba patėvių ir įvaikių taikoma valstybės, kurios pilietis yra teisę į išlaikymą turintis asmuo, teisė. Dėl to Lenkijos teisė taikoma, kai toks asmuo yra Lenkijos pilietis.

4. Jeigu teismas netaiko Lenkijos teisės, kokia teisė taikytina (jeigu ir išlaikymo skolininkas ir teisę į išlaikymą turintis asmuo yra Lenkijoje)?

Šalių gyvenamoji vieta arba nuolatinė gyvenamoji vieta neturi įtakos taikytinos teisės pasirinkimui. Šiuo atveju svarbiausia teisę į išlaikymą turinčio asmens pilietybė. Žr. 3 klausimą.

5. Ar norėdamas gauti išlaikymą turiu kreiptis į teismą, valdžios įstaigą arba kitą organizaciją?

Teisė į išlaikymą gali būti realizuojama:

viršųviršų

  1. savanoriškai įvykdant išlaikymo pareigą,
  2. šalims sudarius susitarimą dėl šių pareigų arba
  3. jeigu asmuo, kuriam tenka išlaikymo pareiga, jos nevykdo, pateikiant teismui prašymą priteisti išlaikymą.

6. Ar galima pateikti prašymą kraujo giminaičio, artimo pažįstamo arba nepilnamečio vardu?

Pareiškimą dėl išlaikymo priteisimo teisę į išlaikymą turinčių asmenų vardu gali pateikti:

  • įgaliotinis, kuriuo greta advokato taip pat gali būti vienas iš tėvų, sutuoktinis, brolis (sesuo), aukštutinės linijos giminaitis arba asmuo, kurį su teisę į išlaikymą turinčiu asmeniu sieja įvaikinimo santykiai;
  • vietos savivaldos įstaigos atstovas, atsakingas už socialinę paramą (pagal 2004 m. kovo 12 d. Socialinės paramos įstatymą (Dziennik Ustaw, 2004, Nr. 64, eil. Nr. 593); tokie atstovai - tai savivaldybės (gmina) socialinės paramos centro arba apygardos (powiat) šeimos paramos centro administratorius);
  • visuomeninės šeimos paramos organizacijos atstovas (šių organizacijų sąrašas nustatytas 2000 m. lapkričio 10 d. teisingumo ministro įsakyme (Dziennik Ustaw, 2002, Nr. 100, eil. Nr. 1080);
  • prokuroras, jeigu tai atitinka teisinės valstybės principą ir viešąjį interesą.

Atstovas pagal įstatymą veikia nepilnamečių, turinčių teisę į išlaikymą, vardu.

Artimas pažįstamas negali veikti teisę į išlaikymą turinčio asmens vardu, išskyrus atvejus, kai toks pažįstamas yra vienas iš pirmiau išvardytų asmenų.

viršųviršų

7. Kaip pareiškėjas gali sužinoti, kuris teismas turi jurisdikciją nagrinėti jo prašymą?

Pagal Civilinio proceso kodeksą jurisdikciją turi apylinkės teismas. Jurisdikcija nustatoma pagal pareiškėjo arba išlaikymo skolininko gyvenamąją vietą.

Informaciją, kuris teismas turi jurisdikciją konkrečioje byloje, taip pat galima gauti advokatų kontorose ir iš 15 klausime nurodytų asmenų arba Europos teisminiame atlase Europos Komisijos tinklalapyje: 

http://ec.europa.eu/justice_home/judicialatlascivil/html/index_lt.htm.

8. Ar norėdamas pradėti bylą pareiškėjas turi naudotis profesionalaus atstovo paslaugomis, ar jis turi pateikti prašymą per kompetentingą instituciją?

Išlaikymo bylose nėra reikalaujama, kad atstovautų advokatas. Pareiškėjas gali pasirinkti, ar veikti savo vardu ar per profesionalų atstovą.

Dėl konkrečios informacijos apie teisę į išlaikymą turinčio asmens galimybę būti atstovaujamam teismo paskirto advokato žr. 9 klausimą.

9. Ar pareiškėjas turi apmokėti teismo išlaidas? Jeigu taip, koks galėtų būti išlaidų dydis? Ar pakankamai finansinių lėšų neturinti pareiškėjas gali gauti teisinę pagalbą proceso išlaidoms padengti?

Pagal Lenkijos teisę asmuo, siekiantis įgyvendinti teisę į išlaikymą, atleidžiamas nuo teismo išlaidų apmokėjimo. Asmuo visiškai atleidžiamas nuo išlaidų apmokėjimo, t. y. atitinkamas asmuo nemoka jokių teismo išlaidų, apeliacinio skundo padavimo išlaidų arba vykdymo išlaidų.

viršųviršų

Be to, asmuo, kuris atleidžiamas nuo teismo išlaidų apmokėjimo, gali prašyti teisinės pagalbos – kad teismas paskirtų advokatą. Jeigu prašymas paskirti advokatą patenkinamas, advokato išlaidas apmoka priešinga šalis. Jeigu asmuo, kuriam buvo paskirtas advokatas, pralaimi bylą, advokato išlaidas apmokamos iš valstybės lėšų.

Valstybių narių piliečių teises šiuo atveju reglamentuoja Teisės į pagalbą valstybėse narėse nagrinėjant civilines bylas įstatymas. Informacijos apie šį įstatymą galima rasti leidinyje apie teisinę pagalbą Lenkijoje.

10. Kaip teismo procese apskaičiuojamas išlaikymo dydis? Kokią įtaką išlaikymo išmokos dydžiui turi pasikeitusios pragyvenimo išlaidos ir šeimos padėtis?

Išlaikymo išmokos dydis priklauso nuo išlaikymo pareigą turinčio asmens uždarbio bei finansinių galimybių ir nuo pagrįstų ieškovo poreikių. Pagrįsti poreikiai – tai viskas, kas iš esmės yra reikalinga teisę į išlaikymą turinčiam asmeniui išlaikyti ne tik materialine, bet ir nematerialine (kultūrine ir dvasine) prasme. Nepilnamečių poreikiai apima ir jų užauginimo išlaidas. Vertinant išlaikymo pareigą turinčio asmens uždarbį ir finansines galimybes, atsižvelgiama ne į faktines jo uždirbamas pajamas, o į pajamas, kurias jis galėtų uždirbti, jeigu išnaudotų visas uždarbio galimybes.

Pasikeitus aplinkybėms, gali būti prašoma pakeisti teismo sprendimą arba sutartį dėl išlaikymo. Tokių pakeitimų gali prašyti kiekviena išlaikymo santykių šalis. Atsižvelgusios į aplinkybes, jos gali prašyti panaikinti išlaikymo pareigą arba sumažinti ar padidinti išlaikymo sumą. Išmokos dydis keičiamas atsižvelgiant į padidėjusius arba sumažėjusius pagrįstus teisę į išlaikymą turinčio asmens poreikius arba išlaikymo pareigą turinčio asmens galimybes uždirbti.

viršųviršų

11. Kas ir kaip moka išlaikymo išmoką?

Išmokas moka asmuo, kuris vykdytiname (teismo) sprendime nurodytas kaip skolininkas. Remiamasi principu, kad išlaikymo išmokas privalo mokėti tik išlaikymo pareigą turintis asmuo. Jeigu tas asmuo savanoriškai nemoka, teisę į išlaikymą turintis asmuo dėl vykdymo gali kreiptis į kompetentingą vykdymo instituciją. Vykdymas gali būti pradėtas ex officio pirmosios instancijos teismo, priėmusio sprendimą dėl išlaikymo dydžio nustatymo, prašymu. Teisę į išlaikymą turintis asmuo taip pat gali pateikti vykdytiną sprendimą skolininko darbovietei arba institucijai, mokančiai skolininko pensiją, ir reikalauti, kad priklausantis išlaikymas būtų išskaičiuojamas iš skolininkui mokamų sumų. Toks reikalavimas mokėjimo įstaigai yra privalomas.

12. Jeigu skolininkas savanoriškai nemoka išlaikymo, kokių veiksmų galima imtis siekiant priversti jį mokėti?

Jeigu išlaikymo pareigą turintis asmuo šios pareigos savanoriškai nesilaiko, jį galima priversti jos laikytis. Žr. 11 klausimą.

Be to, reikia priminti, kad pagal Baudžiamąjį kodeksą išlaikymo nemokėjimas yra baudžiamoji veika, už kurią baudžiama bauda, laisvės apribojimu arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

13. Ar yra institucijų arba organizacijų, kurios padeda asmenims, turintiems teisę gauti išlaikymą?

Kaip nurodyta atsakyme į 6 klausimą, prašymą priteisti išlaikymą teisę į išlaikymą turinčio asmens vardu, be kita ko, gali pateikti tam tikros visuomeninės organizacijos atstovai, vietos savivaldos atstovai, atsakingi už socialinę paramą, ir tam tikrais atvejais - prokuroras. Šios organizacijos ir šie asmenys taip pat gali padėti pareiškėjui dalyvaudami jau nagrinėjamoje byloje dėl išlaikymo. Tuomet jų vaidmuo - padėti teisę į išlaikymą turinčiam asmeniui, nagrinėjant jo bylą teisme.

viršųviršų

14. Ar kuri nors iš šių institucijų arba organizacijų gali už skolininką sumokėti visas išlaikymo išmokas arba dalį jų?

Ne, nė viena iš šių institucijų ar organizacijų negali to padaryti.

Tačiau 2005 m. balandžio 22 d. Įstatyme dėl bylų prieš išlaikymo skolininkus ir avansinių išlaikymo išmokų, kuris įsigaliojo 2005 m. rugsėjo 1 d., nustatyta, kad kai neįmanoma vykdyti teismo priimtos nutarties dėl išlaikymo, apylinkės (gmina) įstaiga ir socialinės paramos centras gali suteikti teisę į „avansinę išlaikymo išmoką“.

Tik šiame įstatyme konkrečiai nurodyti asmenys gali kreiptis dėl avanso. Avansines išlaikymo išmokas moka seniūnas, meras arba miesto vadovas pagal teisę į išlaikymą turinčio asmens gyvenamąją vietą, ir ši avansinė išmoka negali viršyti teismo priteisto išlaikymo arba įstatyme nurodytų sumų. Teisę į išlaikymą turintys asmenys gali gauti avansines išmokas, kurių dydis lygus teismo priteistai, tačiau neišmokėtai išlaikymo sumai.

Tačiau jeigu asmuo, turintis teisę į avansines išlaikymo išmokas, gyvena institucijoje, kuri suteikia jam visišką išlaikymą (pvz., socialinės paramos centre, vaikų namuose, pataisos namuose arba kalėjime), ar jį globojančioje šeimoje arba susituokė, arba turi vaiką ir turi teisę į namų ūkio išmokas, avansas jam nebus išmokamas.

Šis įstatymas taikomas tik jeigu teisę į išlaikymą turintis asmuo gyvena Lenkijoje.

15. Ar teisę į išlaikymą turintis asmuo gali gauti paramą iš vyriausybinės institucijos (vietos arba centrinės) arba kitų Lenkijos organizacijų, jeigu jis gyvena Lenkijoje, tačiau išlaikymo skolininkas gyvena kitoje šalyje?

Jeigu skolininkas gyvena užsienyje, o teisę į išlaikymą turintis asmuo gyvena Lenkijoje, apygardos teismas (Sąd Okręgowy), turintis kompetenciją pagal teisę į išlaikymą turinčio asmens gyvenamąją vietą, padeda jam parengti prašymą dėl išlaikymo, t. y. suteikia jam visą informaciją ir pagalbą, reikalingą būtiniems dokumentams užpildyti, ir patikrina, ar prašymas atitinka oficialius reikalavimus.

viršųviršų

16. Jeigu taip, kaip galima susisiekti su šia organizacija arba vyriausybine institucija (prašome nurodyti tikslius pavadinimus ir adresus)?

Teismo pavadinimas

Adresas

Vietovės kodas

Tel.

Faksas

Priimamasis

Pirmininkas

Balstogės apygardos teismas (Sąd Okręgowy)

ul. M.C.Skłodowskiej 1

15-950 Białystok

085

742-04-41

745-91-00

745-92-00

745-92-17

742-46-40

Belsko-Bialos apygardos teismas (Sąd Okręgowy)

ul. Cieszyńska 10

43-300 Bielsko-Biała

033

499-04-99

499-03-16

499-03-18

812-39-15

Bydgoščiaus apygardos teismas (Sąd Okręgowy)

ul. Wały Jagiellońskie 2

85-128 Bydgoszcz

052

325-31-00

325-31-04

321-31-01

Čenstakavos apygardos teismas (Sąd Okręgowy)

ul. Dąbrowskiego 23/35

42-200 Częstochowa

034

324-50-15

324-16-80

324-16-80

Elbingo apygardos teismas (Sąd Okręgowy)

Pl. Konstytucji 1

82-300 Elbląg

055

611-22-00

611-22-07

611-22-15

611-22-17

Glivicės apygardos teismas (Sąd Okręgowy)

ul. Kosciuszki 15

44-100 Gliwice

032

338-02-00

338-01-01

338-01-02

Gdansko apygardos teismas (Sąd Okręgowy)

ul. Nowe Ogrody 30/34

80-958 Gdańsk

058

321-31-99

321-31-00

321-31-01

321-31-04

Didžiosios Lenkijos Gožuvo apygardos teismas (Sąd Okręgowy)

ul. Mieszka I 33

66-400 Gorzów Wielkopolski

095

722-42-80

do 85

720-28-07

720-28-07

Jelenia Guros apygardos teismas (Sąd Okręgowy)

ul. Wojska Polskiego 56

58-500 Jelenia Góra

075

641-51-00

752-24-34

641-51-51

752-51-13

Kališo apygardos teismas (Sąd Okręgowy)

Al. Wolnosci 13

62-800 Kalisz

062

765-77-00

765-77-64

757-37-04

765-78-50

757-49-36

Katovicų apygardos teismas (Sąd Okręgowy)

ul. Andrzeja 16/18

40-957 Katowice

032

251-14-21

251-40-91

251-69-83

251-67-28

251-69-83

Kelcų apygardos teismas (Sąd Okręgowy)

ul. Seminaryjska 12

25-372 Kielce

041

340-23-00

344-59-45

344-49-23

Konino apygardos teismas (Sąd Okręgowy)

ul. Energetyka 5

62-510 Konin

063

242-30-22

242-38-16

242-65-69

Košalino apygardos teismas (Sąd Okręgowy)

ul. Waryńskiego 7

75-541 Koszalin

094

-

342-50-71

342-88-04

Krokuvos apygardos teismas (Sąd Okręgowy)

ul. Przy Rondzie 7

31-547 Kraków

012

619-50-00

619-58-00

619-58-22

619-57-77

Krosno apygardos teismas (Sąd Okręgowy)

ul. Sienkiewicza 12

38-400 Krosno

013

436-84-78

436-85-49

432-05-70

Legnicos apygardos teismas (Sąd Okręgowy)

ul. Złotoryjska 40

59-220 Legnica

076

722-59-00

722-59-11

722-59-12

Liublino apygardos teismas (Sąd Okręgowy)

ul. Krakowskie Przedmiescie 43

20-076 Lublin

081

535-91-00

do 10

532-08-40

532-99-95

Lomžos apygardos teismas (Sąd Okręgowy)

ul. Dworna 16

18-400 Łomża

086

216-62-81

216-38-07

216-67-53

Lodzės apygardos teismas (Sąd Okręgowy)

Pl. Dąbrowskiego 5

90-921 Łódź

042

677-89-00

677-89-99

677-89-91

Naujojo Sončo apygardos teismas (Sąd Okręgowy)

ul. Pijarska 3

33-300 Nowy Sącz

018

443-89-00

443-89-22

443-81-14

Olštyno apygardos teismas (Sąd Okręgowy)

ul. Dąbrowszczaków 44

10-001 Olsztyn

089

523-02-30

523-01-85

527-30-48

527-76-95

Opolės apygardos teismas (Sąd Okręgowy)

siedziba tymczasowa

ul. Prószkowska 67

45-758 Opole

077

457-22-64

457-28-33

402-48-35

Ostrolenkos apygardos teismas (Sąd Okręgowy)

ul. Kosciuszki 19

07-400 Ostrołęka

029

764-29-22

764-29-40

764-37-22

764-32-88

Petrakavo apygardos teismas (Sąd Okręgowy)

ul. J. Słowackiego 5

97-300 Piotrków Trybunalski

044

-

647-21-94

649-64-14

647-89-19

Plocko apygardos teismas (Sąd Okręgowy)

Pl. Narutowicza 4/6

09-404 Płock 6

024

262-52-44

268-85-84

268-85-79

262-25-26

262-25-26

Poznanės apygardos teismas (Sąd Okręgowy)

ul. Marcinkowskiego 32

60-967 Poznań

061

856-60-00

852-33-06

852-93-85

Radomo apygardos teismas (Sąd Okręgowy)

ul. Marszałka

J. Pilsudskiego 10

26-600 Radom

048

368-02-00

368-03-00

368-03-01

368-03-03

Žešuvo apygardos teismas (Sąd Okręgowy)

Pl. Śreniawitów 3

35-959 Rzeszów

017

875-62-00

875-62-36

862-72-65

Sedlcės apygardos teismas (Sąd Okręgowy)

ul. Sądowa 2

08-110 Siedlce

025

632-52-35

do 39

632-62-11

632-61-98

Seradzo apygardos teismas (Sąd Okręgowy)

Al. Zwycięstwa 1

98-200 Sieradz

043

827-13-20

827-12-87

827-10-14

Slupsko apygardos teismas (Sąd Okręgowy)

ul. Zamenhofa 7

76-200 Słupsk

059

842-20-41

do 44

842-83-25

842-83-01

Suvalkų apygardos teismas (Sąd Okręgowy)

ul. L.Waryńskiego 45

16-400 Suwałki

087

563-13-30

563-13-01

563-13-03

Ščecino apygardos teismas (Sąd Okręgowy)

ul. Kaszubska 42

70-952 Szczecin

091

448-00-02

448-96-36

448-99-15

Svidnicos apygardos teismas (Sąd Okręgowy)

Pl. Grunwaldzki 14

58-100 Świdnica

074

851-83-00

851-82-46

851-82-70

Tarnobžego apygardos teismas (Sąd Okręgowy)

ul. Sienkiewicza 27

39-400 Tarnobrzeg

015

823-48-80 do 81

823-49-20

823-05-51

Tarnuvo apygardos teismas (Sąd Okręgowy)

ul. J. Dąbrowskiego 27

33-100 Tarnów

014

632-74-00

632-75-00

621-16-38

621-34-74

Torunės apygardos teismas (Sąd Okręgowy)

ul. Piekary 51

87-100 Toruń

056

610-56-00

610-56-04

655-57-06

Varšuvos apygardos teismas (Sąd Okręgowy)

Al. Solidarnosci 127

00-951 Warszawa

022

620-03-71

620-13-57

620-13-57

Vloclaveko apygardos teismas (Sąd Okręgowy)

ul. Wojska Polskiego 22

87-800 Włocławek

054

411-62-00

411-62-05

411-62-05

Vroclavo apygardos teismas (Sąd Okręgowy)

ul. Sądowa 1

50-950 Wrocław

071

370-42-00

370-42-01

343-64-75

344-49-59

Zamostės apygardos teismas (Sąd Okręgowy)

ul. Akademicka 1

22-400 Zamosć

084

-

638-48-13

639-33-59

Zeliona Guros apygardos teismas (Sąd Okręgowy)

Pl. Słowiański 1

65-958 Zielona Góra

068

-

322-01-40

322-01-41

17. Kokia forma tokia institucija ar organizacija suteikia pagalbą?

Kai Lenkijos teismas yra perduodančioji įstaiga pagal 1956 m. Niujorko konvenciją arba dvišalę sutartį, jis suteikia teisę į išlaikymą turinčiam asmeniui visą reikalingą informaciją, padeda jam užpildyti būtinus dokumentus, patikrina, ar prašymas atitinka oficialius reikalavimus, ir perduoda prašymą užsienio valstybei.

18. Ar teisę į išlaikymą turintis asmuo gali kreiptis dėl išlaikymo tiesiogiai į tokią instituciją arba perduodančiąją įstaigą Lenkijoje, jeigu jis gyvena Lenkijoje, o išlaikymo skolininkas gyvena kitoje valstybėje?

Kai teismas priteisia išlaikymo išmoką, o byla patenka į Niujorko konvencijos taikymo sritį, teisę į išlaikymą turintis asmuo, kuris gyvena kitoje valstybėje, gali pasinaudoti šioje Konvencijoje nustatyta procedūra ir kreiptis į kompetentingą savo gyvenamosios vietos valstybės perduodančiąją įstaigą.

Tačiau jeigu jis gyvena valstybėje, su kuria Lenkija yra pasirašiusi dvišalę sutartį, pagalba suteikiama pagal tos sutarties nuostatas. Paprastai šiose sutartyse numatyta galimybė tiesiogiai kreiptis į Lenkijos teismą arba galimybė kreiptis į tokį teismą per sprendimą dėl išlaikymo priėmusios valstybės teismą. Kitais atvejais prašymas perduodamas per centrinę vyriausybinę instituciją, dažniausiai per Teisingumo ministeriją.

19. Jeigu taip, kaip galima susisiekti su šia organizacija arba vyriausybės institucija (pateikite tikslius pavadinimus ir adresus)?

Į Niujorko konvencijos taikymo sritį patenkančių bylų atvejais kompetentingos užsienio valstybių perduodančiosios įstaigos nurodytos Konvencijos prieduose esančiose šių valstybių deklaracijose, kurias galima rasti internete.

20. Kokia forma tokia institucija ar organizacija suteikia pagalbą?

Į Niujorko konvencijos taikymo sritį patenkančių bylų atvejais užsienio valstybių perduodančiosios įstaigos, nurodytos Konvencijos prieduose esančiose deklaracijose, suteikia teisę į išlaikymą turinčiam asmeniui visą reikiamą informaciją, padeda jam užpildyti būtinus dokumentus, patikrina, ar prašymas atitinka oficialius reikalavimus, ir perduoda prašymą užsienio valstybei.

« Ieškiniai dėl išlaikymo - Bendro pobūdžio informacija | Lenkija - Bendro pobūdžio informacija »

viršųviršų

Naujausia redakcija: 18-03-2008

 
  • Bendrijos teisė
  • Tarptautinė teisė

  • Belgija
  • Bulgarija
  • Čekija
  • Danija
  • Vokietija
  • Estija
  • Airija
  • Graikija
  • Ispanija
  • Prancūzija
  • Italija
  • Kipras
  • Latvija
  • Lietuva
  • Liuksemburgas
  • Vengrija
  • Malta
  • Nyderlandai
  • Austrija
  • Lenkija
  • Portugalija
  • Rumunija
  • Slovėnija
  • Slovakija
  • Suomija
  • Švedija
  • Jungtinė Karalystė