Europos Komisija > ETIT > Ieškiniai dėl išlaikymo > Nyderlandai

Naujausia redakcija: 06-08-2007
Spausdintinis variantas Įrašyti tinklalapį į adresyną

Ieškiniai dėl išlaikymo - Nyderlandai

EJN logo

Šis puslapis nebeatnaujinamas. Šiuo metu rengiamas atnaujintas turinys, kuris bus pateiktas Europos e. teisingumo portale.


 

TURINIO LENTELE

1. Koks pagal Nyderlandų teisę yra sąvokų „išlaikymas“ ir „išlaikymo pareiga“ turinys? 1.
2. Iki kokio amžiaus vaikas gali naudotis išlaikymo išmoka? 2.
3. Kokiais atvejais yra taikytina Nyderlandų teisė? 3.
4. Jeigu ši teisė yra netaikytina, kurios valstybės teisę taikys Nyderlandų teismai? 4.
5. Ar išlaikymo kreditorius turėtų kreiptis į kokią nors specialią organizaciją, administracijos (centrinės ar vietinės) padalinį ar teismą, kad gautų išlaikymą? 5.
5.A. Kaip galiu dėl išlaikymo kreiptis į šią organizaciją arba administracijos (centrinės ar vietinės) padalinį ir kokia tvarka yra taikytina? 5.A.
6. Ar pareiškimas gali būti pateikiamas giminaičio, artimo draugo arba nepilnamečio vardu? 6.
7. Jei pareiškėjas ketina iškelti bylą teisme, kaip jis gali sužinoti, kuris teismas turi jurisdikciją? 7.
8. Ar pareiškėjui reikia kreiptis į tarpininką norint iškelti bylą teisme (pvz., advokatą, specialią organizaciją arba administracijos (centrinės ar vietinės) padalinį)? Jei ne, kokia yra tvarka? 8.
9. Ar pareiškėjas turi mokėti mokesčius už bylos iškėlimą teisme? Jei taip, koks yra bendras apytikris tų mokesčių dydis? Ar ieškovas, neturintis pakankamai lėšų, gali prašyti teisinės pagalbos bylinėjimosi išlaidoms padengti? 9.
10. Kokį išlaikymą gali priteisti teismas? Jei yra priteisiama išmoka, kaip bus nustatomas jos dydis? Ar teismo sprendimas gali būti pakeistas, kad būtų atsižvelgta į pragyvenimo išlaidų ar šeimos aplinkybių pokyčius? 10.
11. Kaip ir kam išlaikymo išmoka bus mokama? 11.
12. Jei išlaikymo skolininkas savanoriškai nemoka išlaikymo, kokių veiksmų gali būti imamasi siekiant priversti jį mokėti? 12.
13. Ar yra kokia nors organizacija arba administracijos (centrinės ar vietinės) padalinys, kuris gali padėti išieškoti išlaikymą? 13.
14. Ar gali šios organizacijos ar įstaigos pačios vietoj skolininko mokėti išlaikymą arba dalį išlaikymo? 14.
15. Ar gali pareiškėjas Nyderlanduose gauti pagalbą iš kokios nors organizacijos arba administracijos (centrinės ar vietinės) padalinio? 15.
16. Jei taip, kaip galima su ta organizacija arba administracijos (centrinės ar vietinės) padaliniu susižinoti? 16.
17. Kokią pagalbą iš šios organizacijos arba administracijos (centrinės ar vietinės) padalinio gali pareiškėjas gauti? 17.
18. Ar pareiškėjas Nyderlanduose gali pateikti pareiškimą tiesiogiai kokiai nors organizacijai arba administracijos (centrinės ar vietinės) padaliniui? 18.

 

1. Koks pagal Nyderlandų teisę yra sąvokų „išlaikymas“ ir „išlaikymo pareiga“ turinys?

Išlaikymas yra pareiga padėti padengti išlaikymo kreditoriaus pragyvenimo išlaidas. Pareiga mokėti išlaikymą kyla iš kraujo ryšio, santuokinės giminystės ir (buvusio) santuokos ryšio. Panašios nuostatos yra taikomos ir įregistruotoms partnerystėms.

Kokie asmenys turi mokėti išlaikymo išmoką kitam asmeniui:
- tėvai savo vaikams?

Visi tėvai privalo materialiai išlaikyti savo vaikus. Ši nuostata yra taikoma vaikams sulaukus pilnametystės ir vaikystės laikotarpiu. Išlaikymo pareiga egzistuoja vaikams iki 21 metų amžiaus, nepaisant jų poreikių lygio.

Daugiau informacijos apie tėvų pareigą savo vaikams žr. 2 klausimą.

- vaikai savo tėvams?

Vaikai privalo materialiai išlaikyti savo tėvus.

Išlaikymo pareiga egzistuoja tik tuo atveju, jei jiems reikalinga parama.

- santuoką nutraukęs sutuoktinis kitam sutuoktiniui (buvę įregistruoti partneriai)

Išlaikymo pareiga, kuri egzistuoja tarp sutuoktinių santuokos metu, išlieka ir nutraukus santuoką. Teismas, priimdamas sprendimą dėl santuokos nutraukimo ar paskesnį sprendimą, gali vieno buvusio sutuoktinio išlaikymo išmoką priteisti kitam buvusiam sutuoktiniui, kuris neturi pakankamai pajamų (ir negali, kiek galima pagrįstai numatyti, jų gauti) savo pragyvenimo išlaidoms padengti, to kito buvusio sutuoktinio prašymu. Nustatydamas šią išlaikymo išmoką teisėjas atsižvelgia į vieno buvusio sutuoktinio poreikius ir kito turtinę padėtį (finansinius išteklius). Tam tikrą vaidmenį gali suvaidinti ir nefinansiniai veiksniai, pavyzdžiui, santuokos trukmė arba bendro gyvenimo trukmė. Jei teismas nenurodo išlaikymo pareigos termino, tos išlaikymo pareigos galiojimas baigiasi po 12 metų. Išlaikymo reikalaujančio buvusio sutuoktinio prašymu teismas gali leisti šį laikotarpį pratęsti, kai minėtas asmuo turi itin didelių finansinių sunkumų. Po trumpalaikės (ne ilgiau kaip 5 metus trukusios) bevaikės santuokos išlaikymo pareiga iš esmės išlieka ne ilgiau, negu truko pati santuoka.

viršųviršų

Tai, kas pirmiau pasakyta, taikoma ir išlaikymui tarp buvusių įregistruotų partnerių.

Buvę sutuoktiniai gali tarpusavyje susitarti dėl išlaikymo nesikreipdami į teismą. Šie susitarimai paprastai yra išdėstomi ištuokos susitarime. Iš tikrųjų šį susitarimą teismas patvirtina priimdamas sprendimą dėl santuokos nutraukimo. Šitoks patvirtinimas išlaikymo kreditoriui suteikia daugiau teisinio tikrumo.

Kiti?
Sutuoktiniai arba įregistruoti partneriai

Abu sutuoktiniai ir įregistruoti partneriai privalo, išskyrus atvejus, kai susiklosto išskirtinės aplinkybės, prisidėti prie šeimos namų ūkio išlaikymo. Šiuo atžvilgiu kitus susitarimus jie gali sudaryti ikivedybinėse arba partnerystės sutartyse.

Nesantuokinio vaiko tėvas arba moters sugyventinis

Nesantuokinio vaiko tėvas turi pareigą teikti išlaikymą savo pradėtam (nepripažintam) vaikui tol, kol tas vaikas neturi teisinio šeimos ryšio su šiuo vyru arba kuriuo nors kitu vyru (kitais žodžiais sakant, kol nėra teisėto tėvo).

Ta pati pareiga yra taikoma moterų, sutikusių atlikti veiksmą, dėl kurio galėjo būti pradėtas vaikas, sugyventiniui.

Bendra globa

Ne tėvas ar motina, kuriam kartu su tėvu ar motina yra paskirta vaiko globa, turi išlaikymo pareigą tam vaikui (BW 1:253w straipsnis). Ta išlaikymo pareiga galioja iki vaiko dvidešimt pirmojo gimtadienio, kada, vaikui sulaukus pilnametystės, bendra globa baigiasi.

Kuriais atvejais?

Apskritai pareiga mokėti išlaikymą egzistuoja tik tuo atveju, jei išlaikymo kreditoriui išlaikymas yra reikalingas. Tariama, kad asmeniui išlaikymas yra reikalingas, jei jis neturi pakankamai pajamų pats išsilaikyti ir negali, kaip galima pagrįstai numatyti, pats jų gauti.

viršųviršų

Šios taisyklės išimtis yra tėvų ir nesantuokinių vaikų tėvų išlaikymo pareigos savo nepilnamečiams vaikams ir jauniems suaugusiems vaikams (iki 21 metų amžiaus). Šiais atvejais išlaikymo pareiga yra taikoma, net jeigu išlaikymas kreditoriams nėra reikalingas.

2. Iki kokio amžiaus vaikas gali naudotis išlaikymo išmoka?

Jei vaikai dar neturi 18 metų (yra nepilnamečiai), tėvai privalo apmokėti jų priežiūros ir auklėjimo išlaidas. Tai ir pragyvenimo išlaidos, ir kitos, su vaiko auklėjimu susijusios išlaidos, pavyzdžiui, reikalingos švietimui ir laisvalaikio veiklai. Tėvai privalo apmokėti priežiūros ir auklėjimo išlaidas proporcingai savo turtinei padėčiai. Ši pareiga yra taikoma, net jeigu vaikas turi savo lėšų ir (arba) pajamų.

Jei vaikai yra 18, 19 ir 20 metų (jauni suaugėliai), tėvai yra atsakingi už pragyvenimo ir mokslo išlaidų apmokėjimą. Pragyvenimo ir mokslo išlaidos yra prilyginamos priežiūros ir auklėjimo išlaidoms vaikystėje. Ši išlaikymo pareiga nepriklauso nuo išlaikymo kreditoriaus poreikių.

Ši pratęsta išlaikymo pareiga šios kategorijos vaikams egzistuoja net tuo atveju, jeigu jie turi savo darbinių pajamų ar savo lėšų, arba yra susituokę. Tačiau nuo visų paties vaiko gaunamų pajamų priklauso jo išlaikymo išmokos poreikio dydis.

Vaikams, kurie yra 21 metų ir vyresni, tėvai išlaikymo pareigą turi, jei vaikui išlaikymas yra reikalingas ir jis negali pats savimi pasirūpinti. Pavyzdžiui, jei vaikas yra fiziškai arba protiškai neįgalus. 

3. Kokiais atvejais yra taikytina Nyderlandų teisė?

Išlaikymo pareigos nustatymui taikytina teisė yra nustatoma pagal Nyderlandų tarptautinę privatinę teisę remiantis 1973 m. Hagos konvencijos dėl išlaikymo pareigoms taikytinos teisės taisyklėmis (Trb. 1974, 86). Išsamesnės informacijos apie šią konvenciją galima rasti Hagos tarptautinės privatinės teisės konferencijos English - français tinklalapyje:

viršųviršų

Pagal šią tarptautinę sutartį Nyderlandų teismas Nyderlandų teisę taiko:

  • jei ir išlaikymo skolininkas, ir išlaikymo kreditorius turi Nyderlandų pilietybę, o išlaikymo skolininkas Nyderlanduose turi įprastinę gyvenamąją vietą;
  • jei išlaikymo kreditorius Nyderlanduose turi įprastinę gyvenamąją vietą;
  • jei išlaikymo kreditoriaus įprastinės gyvenamosios vietos už Nyderlandų ribų valstybės teisė nesuteikia jam išlaikymo išmokos, o ir išlaikymo skolininkas, ir išlaikymo kreditorius turi Nyderlandų pilietybę;
  • jei nei išlaikymo kreditoriaus įprastinės gyvenamosios vietos už Nyderlandų ribų valstybės teisė, nei išlaikymo skolininkui ir išlaikymo kreditoriui bendros ne Nyderlandų valstybės teisė išlaikymo kreditoriui negali suteikti išlaikymo išmokos;
  • išlaikymo buvusiems sutuoktiniams atveju, jei Nyderlandų teisė yra taikoma santuokos nutraukimui.

4. Jeigu ši teisė yra netaikytina, kurios valstybės teisę taikys Nyderlandų teismai?

Nyderlandų teismas tokiu atveju iš esmės taikys išlaikymo kreditoriaus įprastinės gyvenamosios vietos valstybės teisę. Jei ta teisė nenustato išlaikymo, Nyderlandų teismas taikys išlaikymo kreditoriui ir išlaikymo skolininkui bendrą nacionalinę teisę.

Santuokos nutraukimo atveju santuokos nutraukimui taikoma teisė yra taikoma ir išlaikymo pareigai buvusiam sutuoktiniui. 

5. Ar išlaikymo kreditorius turėtų kreiptis į kokią nors specialią organizaciją, administracijos (centrinės ar vietinės) padalinį ar teismą, kad gautų išlaikymą?

Sumą, kurią privalo mokėti išlaikymo skolininkas, gali nustatyti pačios bylos šalys arba ji gali būti nustatyta susitarimu ar teismo sprendimu. Santuokos nutraukimo bylos kontekste teismo taip pat dažnai yra prašoma spręsti išlaikymo buvusiam sutuoktiniui ar vaiko išlaikymo klausimą.

viršųviršų

5.A. Kaip galiu dėl išlaikymo kreiptis į šią organizaciją arba administracijos (centrinės ar vietinės) padalinį ir kokia tvarka yra taikytina?

Jei išlaikymo išmoka turi būti nustatyta teismo sprendimu, taikoma tokia tvarka:

Teisiniai veiksmai išlaikymo išmokai priteisti, pakeisti arba nutraukti pradedami pareiškimu. Šį pareiškimą parengia advokatas. Šis advokatas atstovaus išlaikymo kreditoriui teismo posėdyje. Pareiškime turi būti nurodyta išlaikymo kreditoriaus pavardė, vardas, gimimo data ir adresas, taip pat išlaikymo skolininko pavardė, vardas, gimimo data ir adresas. Jame taip pat turi būti nurodyta, kodėl reikia priteisti, pakeisti arba nutraukti išlaikymą. Pateikiant pareiškimą teismo sekretoriatui, pateikiami ir dokumentai, reikalingi pareiškime nurodytai informacijai patvirtinti. Išlaikymo bylose šiuos dokumentus sudaro visų pirma dokumentai dėl finansinės būklės, pavyzdžiui, mokesčių tikslais parengtos finansinės deklaracijos, atlyginimo ir atskaitymų lapeliai, poreikių ir reikalingų lėšų apskaičiavimai. Advokatas pareiškimą siunčia teismo, kuris turi jurisdikciją, sekretoriatui. Toliau teismo sekretoriatas pareiškimo ir atitinkamų pridedamų dokumentų kopijas (paprastai) siunčia atitinkamai išlaikymo bylos šaliai, t. y. išlaikymo skolininkui. Šis vėliau yra šaukiamas į teismo posėdį.

6. Ar pareiškimas gali būti pateikiamas giminaičio, artimo draugo arba nepilnamečio vardu?

Ne,  pareiškimą turi pateikti išlaikymo kreditoriaus advokatas. Išlaikymo kreditoriams neleidžiama pareiškimo pateikti be advokato.

viršųviršų

Nepilnamečiui vaikui atstovauja jos teisėtas atstovas (paprastai vienas iš tėvų).

7. Jei pareiškėjas ketina iškelti bylą teisme, kaip jis gali sužinoti, kuris teismas turi jurisdikciją?

Šioje valstybėje skiriami du dalykai: tarptautinė jurisdikcija (ar Nyderlandų teismas turi jurisdikciją?) ir vidaus jurisdikcija (kuris Nyderlandų teismas turi jurisdikciją?).

Kalbant apie Nyderlandų teismo tarptautinę jurisdikciją, Europos Sąjungos kontekste yra taikomas vadinamasis Reglamentas „Bruselis I“. Šiame reglamente yra išdėstytos taisyklės, reglamentuojančios teismų jurisdikciją ieškiniams dėl išlaikymo.

Pagal reglamento 2 straipsnį Nyderlanduose gyvenančiam išlaikymo skolininkui (atsakovui) išlaikymo kreditorius (pareiškėjas) iš esmės kelia bylą Nyderlandų teisme.

Reglamente „Briuselis I“ išlaikymo pareigoms yra numatyta ir alternatyvi taisyklė. 5 straipsnio 2 punkte nurodyta, kad valstybės narės teritorijoje nuolat gyvenantis atsakovas gali būti šaukiamas kitoje valstybėje narėje:

  • į asmens, turinčio teisę į išlaikymą, nuolatinės arba įprastinės gyvenamosios vietos teismą,
  • arba, jei tai yra papildomas reikalavimas, susijęs su ieškiniu dėl asmenų statuso pagal šeimos teisę, t. y. su santuokos nutraukimo byla, arba, pavyzdžiui, su tėvystės nustatymo byla, į teismą, kuris turi jurisdikciją nagrinėti minėtas bylas, išskyrus atvejus, kai ši jurisdikcija yra pagrįsta tik vienos iš bylos šalių pilietybe.

Taigi a punktas reiškia, kad Nyderlanduose gyvenantis išlaikymo kreditorius gali šaukti Prancūzijoje gyvenantį išlaikymo skolininką atvykti į Nyderlandų teismą, kuris pagal 5 straipsnio 2 punktą turi tarptautinę jurisdikciją. Jurisdikciją turi pareiškėjo gyvenamosios vietos teismas.

viršųviršų

Nyderlandų teismo tarptautinei jurisdikcijai ne Europos Sąjungos kontekste yra taikomos toliau apibūdintos nuostatos. Jei atsakovas (nesvarbu, ar jis būtų kreditorius, ar skolininkas) gyvena ne Europos Sąjungoje, pirmiau minėtas Reglamentas „Briuselis I“ yra netaikomas, o Nyderlandų teismas savo jurisdikciją nustato pagal Civilinio proceso kodeksą. Šiuo atveju Nyderlandų teismas, nagrinėjantis santuokos nutraukimo bylą, turi įgaliojimus taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl santuokos nutraukimo arba papildomas sąlygas, tokias kaip išlaikymo išmoka ar tolesnis gyvenimas abiem sutuoktiniams priklausančiuose namuose. Nyderlandų teismas taip pat turi jurisdikciją nagrinėti atskirą pareiškimą dėl išlaikymo išmokos, jeigu arba pareiškėjas, arba viena ar daugiau pareiškime nurodytų suinteresuotų bylos šalių gyvena Nyderlanduose, arba jeigu byla yra kitokiu būdu pakankamai susijusi su Nyderlandų jurisdikcija, jei jie pasirenka Nyderlandų teismo jurisdikciją arba atitinkama bylos šalis atvyksta į bylos nagrinėjimą ir neprieštarauja dėl jurisdikcijos.

Kalbant apie Nyderlandų teismo vidaus jurisdikciją, taisyklė teismo rūšiai (teismas, apeliacinis teismas, Nyderlandų aukščiausiasis teismas) nustatyti yra ta, kad byloms dėl išlaikymo jurisdikcija priklauso teismui. Kuris teismas turi jurisdikciją, tai yra nustatoma pagal Civilinio proceso kodeksą. Jurisdikciją turi arba pareiškėjo (vieno iš pareiškėjų) ar vienos iš pareiškime nurodytų suinteresuotų šalių nuolatinės gyvenamosios vietos teismas, arba, jei viena iš šių šalių neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, vienos iš jų faktinės gyvenamosios vietos teismas.

viršųviršų

8. Ar pareiškėjui reikia kreiptis į tarpininką norint iškelti bylą teisme (pvz., advokatą, specialią organizaciją arba administracijos (centrinės ar vietinės) padalinį)? Jei ne, kokia yra tvarka?

Reikalavimą nustatyti, pakeisti arba nutraukti išlaikymo išmoką turi pateikti advokatas. Šis advokatas atstovauja pareiškėjui teismo posėdyje. Advokatų pavardes ir adresus galima rasti nacionalinės teisininkų draugijos English - Nederlands tinklalapyje olandų kalba NL.

Taip pat yra Šeimos advokatų ir ištuokos tarpininkų draugija, kurios narių specializacija, be kita ko, yra santuokos nutraukimo ir išlaikymo bylos. Jie taip pat gali tarpininkauti nutraukiant santuoką ir tvarkyti visus su jos nutraukimu susijusius reikalus.

Susiraskite internete VFAS-Advocaten: šis tinklalapis yra prieinamas olandų Nederlands ir anglų English kalbomis.

9. Ar pareiškėjas turi mokėti mokesčius už bylos iškėlimą teisme? Jei taip, koks yra bendras apytikris tų mokesčių dydis? Ar ieškovas, neturintis pakankamai lėšų, gali prašyti teisinės pagalbos bylinėjimosi išlaidoms padengti?

Už teismo procesą reikia mokėti įmoką, skirtą su teisingumo vykdymu susijusioms išlaidoms padengti. Tai teismo žyminis mokestis. Be to, dar reikės atlyginti advokato ir anstolio išlaidas.

viršųviršų

Jei bylos šalis negali apmokėti (visų) advokato išlaidų, tam tikromis aplinkybėmis ji gali gauti teisinę pagalbą (taip pat žr. tinklalapį Teisinė pagalba). Tai vadinama „teisinės pagalbos byla“. Dalį tų išlaidų apmoka vyriausybė, o bylos šalis sumoka „asmeninę įmoką“. Šios „asmeninės įmokos“ dydis priklauso nuo bylos šalies pajamų ir finansinių išgalių. Teisinę pagalbą teikia Teisinės pagalbos taryba. Jurisdikcijai (= apeliacinio teismo jurisdikcijai) priklausančioje vietovėje, kurioje yra advokato biuras, bylos šalis šiai tarybai turi pateikti teisinės pagalbos prašymą. Faktiškai prašymą dažnai parengia advokatas, jei į jį jau buvo kreiptasi dar prieš pateikiant teisinės pagalbos prašymą.

Be to, turi būti pateikta „neturto pažyma“ (kurią reikia gauti gyvenamosios vietos savivaldos institucijoje). Ši pažyma kartu su prašymu turi būti siunčiama Teisinės pagalbos tarybai, kuri tiria, ar bylos šalis turi teisę gauti teisinę pagalbą. Jei ji tokią teisę turi, išduodamas teisės į teisinę pagalbą įrodymas. Tokiais atvejais yra sumažinamas ir teismo žyminis mokestis.

Teisė į teisinę pagalbą taip pat yra taikoma tarptautinių ginčų atveju, t. y. jei prašytojas gyvena ne Nyderlanduose. Tai yra nustatyta Europos Direktyvoje dėl teisinės pagalbos tarptautiniuose ginčuose. Teisinės pagalbos galima prašyti remiantis Teisinės pagalbos įstatymo 23A–23K straipsniais per Teisinės pagalbos tarybą Hagoje, naudojantis prie šios direktyvos pridedama teisinės pagalbos prašymų standartine forma, kuri visose valstybėse narėse yra vienoda.

viršųviršų

Jei reikia, Teisinės pagalbos taryba Nederlands gali padėti pasirinkti advokatą. Tarybos adresas yra nurodytas atsakyme į 16 klausimą .

10. Kokį išlaikymą gali priteisti teismas? Jei yra priteisiama išmoka, kaip bus nustatomas jos dydis? Ar teismo sprendimas gali būti pakeistas, kad būtų atsižvelgta į pragyvenimo išlaidų ar šeimos aplinkybių pokyčius?

Priimdamas sprendimą, teismas atsižvelgia į išlaikymo išmokos reikalaujančio arba jį gaunančio asmens poreikius ir asmens, iš kurio reikalaujama mokėti arba kuris moka išlaikymo išmoką, turtinę padėtį (finansinius išteklius).

Poreikiai ir turtinė padėtis yra santykinės sąvokos. Teismas naudojasi tam tikra laisve, kad priimtų sprendimą atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes.

Teisminė valdžia yra parengusi tam tikrus nurodymus, vadinamuosius Trema standartus (žr. De Rechspraak English - Nederlands olandų kalba). Tačiau teismui jie nėra privalomi.

Teismui priimant sprendimą, svarbios yra toliau nurodytų rūšių pajamos ir išlaidos:

  • darbo pajamos,
  • šalutinio darbo pajamos,
  • stipendijos,
  • išmokos,
  • pensija,
  • iš (sub)nuomos gaunamos pajamos,
  • palūkanos ir kitos iš turto gaunamos pajamos,
  • prisidėjimas prie kitų, su kuriais yra išlaikomas bendras namų ūkis, namų ūkių išlaikymo,
  • esamos galimybės padidinti pajamas (uždarbio pajėgumą),
  • turto deklaracijos,
  • nuomos mokesčiai,
  • hipotekinės paskolos grąžinimo išmokos ir palūkanos, taip pat nuolatiniai mokesčiai. Čia turi būti nurodoma ir dar neišmokėta hipotekinės paskolos dalis,
  • draudimo polisai,
  • būtinos nuolatinių kelionių išlaidos,
  • finansiniai įsipareigojimai kitiems,
  • išlaikymo kreditoriui ir (arba) jo šeimos nariams teikiamos specialios medicininės priežiūros išlaidos,
  • su pajamų gavimu susijusios išlaidos,
  • visos skolų deklaracijos.
Įstatymo nustatytas indeksavimas

Kiekvienais metais Teisingumo ministerija nustato procentinį dydį, kuriuo teismo priteista išlaikymo išmoka arba susitarimu nustatyta išmoka įstatymo nustatyta tvarka yra padidinama. Apskaičiuodama šį procentinį padidėjimą, ministerija atsižvelgia į atlyginimų pokyčius verslo bendruomenėje bei valstybiniame sektoriuje ir į atlyginimų pokyčius kituose sektoriuose. Šis procentinis dydis yra skelbiamas Staatscourant [Nyderlandų vyriausybės oficialiajame leidinyje].

viršųviršų

Šiam savaiminiam išlaikymo išmokų patikslinimui yra taikoma keletas išimčių. Bylos šalys ir teismas gali atmesti įstatymo nustatytą indeksavimą arba nustatyti alternatyvų indeksavimo būdą.

11. Kaip ir kam išlaikymo išmoka bus mokama?

Išlaikymas buvusiems sutuoktiniaims yra mokamas tiesiogiai išlaikymo kreditoriui.

Nepilnamečiams vaikams teismo nustatytos išlaikymo išmokos yra mokamos tiesiogiai vienam iš tėvų (ar globėjui), kuris prižiūri vaiką.

12. Jei išlaikymo skolininkas savanoriškai nemoka išlaikymo, kokių veiksmų gali būti imamasi siekiant priversti jį mokėti?

Jei išlaikymo pareiga yra nustatyta teismo nutartimi ir išlaikymo skolininkas nemoka partneriui išlaikymo išmokos, paprastai priversti jį vykdyti šią pareigą gali antstolis. Jei nėra teismo nutarties, reikia iškelti bylą teisme. Tam reikia pasitelkti advokatą. Išieškant vaiko išlaikymo išmokas, daugeliu atvejų galima kreiptis į Nacionalinį išlaikymo išmokų išieškojimo biurą (LBIO) Goudoje. Žr. toliau 13 klausimą.

13. Ar yra kokia nors organizacija arba administracijos (centrinės ar vietinės) padalinys, kuris gali padėti išieškoti išlaikymą?

Vaiko išlaikymo atveju atitinkama organizacija yra Nacionalinis išlaikymo išmokų išieškojimo biuras (LBIO) Goudoje.

LBIO gali imtis išieškojimo nepriklausomai nuo to, ar išlaikymo skolininkas yra įsiskolinęs, ar ne. LBIO turi būti išlaikymo kreditoriaus arba išlaikymo skolininko įgaliotas tai daryti. LBIO, jei reikia, gali imtis priverstinių teismo sprendimo vykdymo priemonių. Pavyzdžiui, LBIO gali paskirti išlaikymo skolininko atlyginimo, priemokų ar nekilnojamojo turto areštą.

viršųviršų

LBIO paslaugos nėra neatlygintinos. Neišmokėtų išmokų atveju išlaikymo skolininkas privalo LBIO apmokėti išieškojimo išlaidas. LBIO už išieškojimą taiko pridėtinį mokestį. Ši priemoka yra 10 % neišmokėtos sumos. Iš išlaikymo skolininko taip pat yra išieškomos bylinėjimosi ir teismo sprendimo vykdymo išlaidos.

LBIO rūpinasi tik vaiko išlaikymo išieškojimu. LBIO netvarko išlaikymo išmokų buvusiems sutuoktiniams (buvusiems įregistruotiems partneriams) reikalų, išskyrus atvejus, kai LBIO turi atliekti su konvencija susijusias užduotis (žr. atsakymą į 17 klausimą).

„Vaiko išlaikymo išieškojimo perėmimo“ formą galima parsisiųsti iš LBIO Nederlands tinklalapio olandų kalba NL.

Šiame tinklalapyje yra daugybė informacijos apie LBIO paskirtį ir procedūras, konsultavimo (telefonu) valandas ir kitokios informacijos.

14. Ar gali šios organizacijos ar įstaigos pačios vietoj skolininko mokėti išlaikymą arba dalį išlaikymo?

Ne.

15. Ar gali pareiškėjas Nyderlanduose gauti pagalbą iš kokios nors organizacijos arba administracijos (centrinės ar vietinės) padalinio?

Taip, vaiko išlaikymo atveju žr.13 klausimą.

Taip, teisinės pagalbos atveju žr. 8 klausimą.

16. Jei taip, kaip galima su ta organizacija arba administracijos (centrinės ar vietinės) padaliniu susižinoti? 

Vaiko išlaikymo atveju:

viršųviršų

Landelijk Bureau Inning Onderhoudsbijdragen (LBIO Nederlands)

Postbus 800

2800 AV GOUDA

Telefono numeris +31 182 572 020

Faks. +31182.537 179

Teisinės pagalbos atveju:

de Raad voor de rechtsbijstand Nederlands,

Postbus 450,

2501 CL Den Haag.

Telefono numeris +31 703 701 414

17. Kokią pagalbą iš šios organizacijos arba administracijos (centrinės ar vietinės) padalinio gali pareiškėjas gauti?

Žr. atsakymą į 13 klausimą.

LBIO taip pat atlieka užduotis išlaikymo tarptautinio išieškojimo srityje. Šios užduotys kyla iš dviejų konvencijų, kurių šalis yra Nyderlandai:

Nyderlandai yra 1956 m. birželio 20 d. Niujorke priimtos JT konvencijos dėl išlaikymo išieškojimo užsienyje English - français šalis. Tai savitarpio teisinei pagalbai skirta konvencija, kurios tikslas – palengvinti išlaikymo gavimą tarptautinėse bylose. Šiuo tikslu ši konvencija nustato siunčiančiųjų ir gaunančiųjų institucijų, padedančių išlaikymo kreditoriui įvykdyti išlaikymo ieškinius, sistemą. LBIO yra Nyderlandų siunčiančioji ir gaunančioji institucija.

Tas, kas gyvena Nyderlanduose ir kam iškyla išlaikymo išieškojimo iš užsienyje (t. y. valstybėje, kuri yra Niujorko konvencijos šalis) gyvenančio išlaikymo skolininko problemų, gali pasinaudoti Niujorko konvencija. Konvencija yra taikoma ne tik vaiko, bet ir partnerio išlaikymui.

LBIO taip pat išlaikymo kreditorių, gyvenančių užsienyje (t. y. valstybėje, kuri yra Niujorko konvencijos šalis), prašymu išieško išlaikymą iš Nyderlanduose gyvenančių išlaikymo skolininkų. Jei išlaikymo kreditorius, esantis kitoje valstybėje narėje, nori išreikalauti išlaikymą iš Nyderlanduose gyvenančio išlaikymo skolininko, jis gali pasinaudoti šios konvencijos sistema. Taigi jis turi kreiptis į Nyderlanduose esančią gaunančiąją instituciją (LBIO). Gaunančioji institucija paskui imasi reikalingų priemonių išlaikymui išreikalauti.

Kad būtų galima pasinaudoti LBIO paslaugomis, reikia pateikti „išlaikymo išieškojimo užsienyje“ prašymo formą. Šią formą galima parsisiųsti iš LBIO English tinklalapio olandų kalba NL.

Dėl informacijos apie teisinę pagalbą žr. atsakymą į 9 klausimą.

18. Ar pareiškėjas Nyderlanduose gali pateikti pareiškimą tiesiogiai kokiai nors organizacijai arba administracijos (centrinės ar vietinės) padaliniui?

Žr. 13 ir 17 klausimus.

« Ieškiniai dėl išlaikymo - Bendro pobūdžio informacija | Nyderlandai - Bendro pobūdžio informacija »

viršųviršų

Naujausia redakcija: 06-08-2007

 
  • Bendrijos teisė
  • Tarptautinė teisė

  • Belgija
  • Bulgarija
  • Čekija
  • Danija
  • Vokietija
  • Estija
  • Airija
  • Graikija
  • Ispanija
  • Prancūzija
  • Italija
  • Kipras
  • Latvija
  • Lietuva
  • Liuksemburgas
  • Vengrija
  • Malta
  • Nyderlandai
  • Austrija
  • Lenkija
  • Portugalija
  • Rumunija
  • Slovėnija
  • Slovakija
  • Suomija
  • Švedija
  • Jungtinė Karalystė