Europos Komisija > ETIT > Ieškiniai dėl išlaikymo > Liuksemburgas

Naujausia redakcija: 17-05-2006
Spausdintinis variantas Įrašyti tinklalapį į adresyną

Ieškiniai dėl išlaikymo - Liuksemburgas

EJN logo

Šis puslapis nebeatnaujinamas. Šiuo metu rengiamas atnaujintas turinys, kuris bus pateiktas Europos e. teisingumo portale.




 

1. Ką pagal Liuksemburgo teisę aprėpia sąvokos ,,išlaikymas” ir ,,išlaikymo pareiga”?

Išlaikymo pareiga kaip šeimos solidarumo išraiška yra įstatymų leidėjų nustatyta prievolė teikti materialią pagalbą kai kuriems artimiesiems. Tai visų pirma tėvų pareiga maitinti, išlaikyti ir auginti savo vaikus. Tai taip pat yra išlaikymo išmoka, mokama sutuoktinių vienas kitam santuokos nutraukimo atveju, ir išlaikymo pareiga įvaikinimo atveju.

Pagal taisyklę ,,alimentai neskaičiuojami atgaline data” (les aliments ne s’arréragent pas) alimentais apmokamos esamos ir būsimos reikmės, o ne dengiamos praeityje padarytos išlaidos. Ši taisyklė juridiškai vertinama kaip paprastoji prezumpcija, tai yra ji gali būti netaikoma, jei asmuo, turintis teisę į išlaikymą, pateikia įrodymus, jog jam arba teko skolintis, kad galėtų išgyventi, arba jis nebuvo neveiklus ar buvo nepajėgus veikti.

Išlaikymas nėra kompensuojamas, nebent išmoka, kuria jis turi būti kompensuojamas, taip pat yra išlaikomojo pobūdžio.

Kurie asmenys turi išlaikymo pareigą kito asmens atžvilgiu?

  • tėvai savo vaikų atžvilgiu

    Tėvas ir motina privalo maitinti ir išlaikyti savo vaiką. Vaikas turi teisę bet kada pareikalauti išlaikymo iš savo tėvo ar motinos.

  • vaikai savo tėvų atžvilgiu

    Vaikai privalo išlaikyti to reikalingus savo tėvą ir motiną.

    Sutuoktinio pareiga išlaikyti sutuoktinį yra svarbesnė nei kitų išlaikymo pareigą turinčių asmenų. Taigi bendras vaikas privalo išlaikyti savo motiną tik tuomet, kai tėvas nepajėgia pasirūpinti jos išlaikymu.

    viršųviršų

  • išsiskyręs sutuoktinis buvusio sutuoktinio atžvilgiu

     Teismas, paskelbęs santuokos nutraukimo nutartį, vienai iš šalių gali nustatyti pareigą mokėti kitai šaliai išlaikymo išmoką. Alimentai turi atitikti teisę į išlaikymą turinčio asmens reikmes ir būti proporcingi išlaikymo pareigą turinčio asmens finansinėms galimybėms.

    Jokios teisės į išlaikymą neturi asmuo, dėl kurio išimtinai kaltės ir konkrečios priežasties buvo nutraukta santuoka arba kuris gyvena bendrą gyvenimą su trečiuoju asmeniu. Asmenys yra laikomi gyvenantys bendrą gyvenimą, jei veda bendrą ūkį.

    Išlaikymo išmoką galima bet kada perskaičiuoti ir panaikinti. Ji panaikinama, kai tampa nebūtina. Jei teisę į išlaikymą turintis asmuo susituokia, ji automatiškai nebepriklauso jau nuo pirmo mėnesio po naujosios santuokos sudarymo. Jei teisę į išlaikymą turintis asmuo gyvena bendrą gyvenimą su trečiuoju asmeniu, ji nustojama mokėti pateikus prašymą.

    Be to, dėl išlaikymo gali būti susitarta arba visai jo atsisakyta. Sutuoktinių sudaryta sutartis galioja tol, kol galioja tą teisę į išlaikymą ar išlaikymo pareigą turinčio asmens padėtis, kuriai esant buvo sudaryta sutartis.

  • kiti

    Dar gali būti:

    • sutuoktiniai santuokinio gyvenimo metu, taip pat santuokos nutraukimo proceso metu ir esant sprendimui dėl gyvenimo skyrium (separacijos);
    • vaikai senelių ar kitų protėvių atžvilgiu;
    • mirusio sutuoktinio (net gyvenusio skyrium) įpėdiniai likusio gyvo sutuoktinio atžvilgiu;
    • žentai ir marčios uošvio ir uošvienės atžvilgiu, ir atvirkščiai.

Išlaikymo pareigos yra abipusės. Tačiau jei teisę į išlaikymą turintis asmuo smarkiai nusižengia savo prievolėms asmens, turinčio išlaikymo pareigą, atžvilgiu, teismas gali nuspręsti atleisti pastarąjį nuo visos ar dalies išlaikymo prievolės.

viršųviršų

Kuriais atvejais? 

Išlaikymas priklauso nuo reikmės. Laikoma, kad kiekvienas asmuo gali bent jau savo darbu gauti pajamų, todėl išlaikymo pareigą turintis asmuo privalo nurodyti priežastį, kodėl – jei jis nedirba – negali dirbti arba kodėl dirbdamas darbą, už kurį yra mokama, negali mokėti išlaikymo asmeniui, turinčiam teisę jį  gauti. Išlaikymo išmokos dydis nustatomas atsižvelgiant į asmens, turinčio teisę į išlaikymą, reikmes ir į asmens, turinčio išlaikymo pareigą, turtinę padėtį.

Ištuokos proceso metu nustatant išlaikymo išmokos dydį atsižvelgiama į poros gyvenimo lygį santuokos metu, tai yra teisę į išlaikymą turinčiam sutuoktiniui sudaroma galimybė išsaugoti tokį pat gyvenimo būdą, kokį jis gyveno būdamas susituokęs.

Paskelbus santuokos nutraukimą, situacija pasikeičia iš esmės. Būtent kaip tik nuo to momento baigia galioti sutuoktinių abipusės paramos pareiga ir kiekvienas sutuoktinis privalo kiek įmanydamas pats tenkinti savo reikmes ir pradėti aktyviai kurti savo ekonominę ateitį. Išlaikymo išmoka yra skirta išlaikymui, o ne žalos atlyginimui. Jos vienintelis tikslas – užtikrinti buvusio sutuoktinio pragyvenimą.

Taigi buvęs sutuoktinis turi įrodyti, kad yra nepajėgus dirbti apmokamą darbą ir neturi turto bei pakankamai pajamų pragyvenimui užsitikrinti. Neviršijant išlaikymo mokėtojo finansinių galimybių, išlaikymo išmoka nustatoma pagal vienintelį kriterijų – teisę į išlaikymą turinčio asmens nepakankamas galimybes pačiam užsitikrinti pragyvenimą.

2. Iki kada vaikas turi teisę į išlaikymą?

Kol vaikas yra nepilnametis, jam besąlygiškai priklauso išlaikymas.

viršųviršų

Sukakęs pilnametystę vaikas gauna išlaikymą tol, kol dar nėra finansiškai nepriklausomas, dažniausiai kol siekia aukštojo išsilavinimo ar profesijos. Išlaikymo tikslas – padėti jam tapti finansiškai nepriklausomu įgyjant profesiją. Kadangi tolesnis išsilavinimas nėra absoliuti teisė, išlaikymo mokėjimas gali priklausyti ne tik nuo reguliaraus paskaitų lankymo, bet ir nuo egzaminų rezultatų.

Pasibaigus pareigai išlaikyti ir mokyti, įsigalioja bendroji išlaikymo pareigos tvarka, jei ieškovas pateikia įrodymų, jog jam reikia paramos.

3. Kuriais atvejais taikoma Liuksemburgo teisė?

Liuksemburge galiojanti 1973 m. spalio 2 d. Hagos konvencija dėl išlaikymo pareigoms taikytinos teisės yra bendroji teisė sprendžiant įstatymų kolizijas, susijusias su išlaikymo pareigomis, atsirandančiomis iš šeimos santykių, tėvystės ar motinystės, santuokos ar giminystės pagal santuoką, įskaitant išlaikymo pareigas nesantuokiniam vaikui. Konvencija pakeičia 1956 m. spalio 24 d. Hagos konvenciją dėl vaikų išlaikymo pareigoms taikytinos teisės, kurioje reglamentuojamos išimtinai tik nepilnamečių vaikų išlaikymo pareigos ir kuri tebegalioja santykiuose su ją pasirašiusiomis valstybėmis, neratifikavusiomis vėlesnės bendrosios konvencijos.

1973 m. Hagos konvencija nustato bendrąją taisyklę, papildomas taisykles ir išimtis. Paprastai taikytina teisė tos valstybės, kurioje yra asmens, turinčio teisę į išlaikymą, įprastinė gyvenamoji vieta. Jeigu šie teisės aktai asmeniui, privalančiam gauti išlaikymą iš kito asmens, tokios teisės nenumato, taikomi valstybės, kurios subjektai jie abu yra, nacionaliniai teisės aktai. Jei šie teisės aktai taip pat nenumato galimybės gauti išlaikymą, taikomi prašymą nagrinėjančio teismo vidaus teisė. Nukrypimai nuo taisyklės leidžiami netiesioginės giminystės arba giminystės pagal santuoką santykiais susijusių asmenų atveju, kai santuoka yra iširusi (ištuoka, gyvenimas skyrium (separacija), anuliuota santuoka), kai buveinė yra tik Liuksemburge ir kai išlaikymo reikalauja valstybinė institucija.

viršųviršų

Liuksemburgo teisę linkstama taikyti išlaikymo pareigoms, ypač jeigu:

  • išlaikymo pareigą turintis asmuo ir teisę į išlaikymą turintis asmuo abu yra Liuksemburgo piliečiai ir jei išlaikymo pareigą turinčio asmens gyvenamoji vieta yra Liuksemburgas;
  • teisę į išlaikymą turinčio asmens įprastinė gyvenamoji vieta yra Liuksemburgas;
  • bylą nagrinėja Liuksemburgo teismas, o asmens, turinčio teisę į išlaikymą, įprastinės gyvenamosios vietos teisė arba bendros nacionalinės priklausomybės teisė neleidžia asmeniui, turinčiam teisę į išlaikymą, gauti išlaikymo;
  • asmuo, turintis teisę į išlaikymą, yra valstybinė Liuksemburgo institucija, pavyzdžiui, Nacionalinis solidarumo fondas (Fonds national de solidarité);

dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo pareigos vykstant santuokos nutraukimo procesui, sprendimui dėl santuokos nutraukimo taikytina irgi Liuksemburgo teisė;

4. Jei ši teisė netaikoma, kokią teisę taikys Liuksemburgo teismai?

Jei teisę į išlaikymą turinčio asmens ir išlaikymo pareigą turinčio asmens abiejų įprastinė gyvenamoji vieta yra Liuksemburge, tuomet paprastai taikoma Liuksemburgo teisė, išskyrus atvejus, kai teisę į išlaikymą turintis asmuo, remdamasis 1973 m. Hagos konvencija, reikalauja taikyti valstybės, kurios nacionaliniai subjektai jie abu yra, teisę, jei abu yra užsienio valstybės piliečiai. Tuomet Liuksemburgo teismuose taikytina tos valstybės teisė.

Minėtos konvencijos apibrėžta teisė dažniausiai taikoma sprendžiant tam tikrus klausimus, tai yra išlaikymo pareigos, ieškinio padavimo termino, veiksnumo ir teisės pareikšti ieškinį bei išmokos apskaičiavimo būdo. Nepriklausomai nuo taikytinos teisės turinio, išlaikymas visuomet turi būti nustatomas atsižvelgiant į asmens, turinčio teisę į išlaikymą, reikmes bei į išlaikymo pareigą turinčio asmens pajamas.

viršųviršų

5. Ar norėdamas gauti išlaikymą ieškovas turi kreiptis į specialią instituciją, valdžios įstaigą ar teismą?

Ieškovas dėl išlaikymo priteisimo turi kreiptis į taikos teismą. Jei prašymas dėl išlaikymo priteisimo susijęs su santuokos nutraukimo ar gyvenimo skyrium (separacijos) procesu, tuomet apygardos teismas, sprendžiantis santuokos nutraukimo ar gyvenimo skyrium prašymą, priima sprendimą ir dėl prašymo skirti išlaikymą.

6. Ar galima kreiptis į kompetentingą instituciją, valdžios įstaigą ar teismą vieno iš tėvų, giminaičio ar nepilnamečio vaiko vardu?

Vienas iš tėvų, kuriam priklauso nepilnamečio vaiko globa arba kuris yra atsakingas už pilnametį palikuonį, gali kreiptis į teismą reikalaudamas, kad būtų prisidėta prie išlaikymo ir mokymo. Jei teisę į išlaikymą turinčiam asmeniui yra paskirta globa, tik globėjas turi teisę veikti jo vardu.

7. Jei ieškovas nori kreiptis į teismą, kaip jam sužinoti, į kokį būtent teismą kreiptis?

Dėl prašymų mokėti arba perskaičiuoti išlaikymą ieškovas gali kreiptis pasirinktinai į savo gyvenamosios vietos arba į atsakovo gyvenamosios vietos teismą.

8. Ar ieškovui kreipiantis į teismą reikalingas tarpininkas (advokatas, speciali institucija, kita…) ? Jei ne, kokios procedūros jis turi imtis?

Jei tai nesusiję su santuokos nutraukimo ar gyvenimo skyrium (separacijos) procesu, ieškovas gali kreiptis į taikos teisėją teismo šaukimu (citation), kurį atsakovui privalo įteikti teismo antstolis. Ginčo šalys advokato paslaugomis teisme gali nesinaudoti.

viršųviršų

Jei išlaikymo prašoma vykstant santuokos nutraukimo ar gyvenimo skyrium (separacijos) procesui, apygardos teismas prašymą nagrinėja šaukimo į teismą (assignation), kurį teismo antstolis įteikia kitai šaliai, tvarka. Advokato atstovavimas teisme privalomas.

Bet kuriuo atveju ieškovas privalo pateikti teisėjui visus dokumentus, įrodančius jo reikmes. Tai gali būti, pavyzdžiui, algalapiai, pažymos apie atleidimą nuo mokesčių, bedarbio pažyma arba pažyma apie ilgas ligos atostogas, būsto mokesčių kvitai, pažymos apie išlaikomus vaikus ir išlaidas jų išlaikymui bei mokymui, paimtas paskolas ...

9. Ar teismo procesas mokamas? Jei taip, kokia galėtų būti bendra išlaidų suma? Jei ieškovas neturi pakankamai lėšų, ar jis gali pasiekti, kad jo teismo proceso išlaidos būtų apmokėtos kaip teisinė pagalba?

Iš planuojamų su teismo procesu susijusių išlaidų paminėtinos teismo išlaidos ir mokestis už teismo procesą, kurį pralaimėjusiai šaliai gali tekti sumokėti visą arba jo dalį. Reikalui esant, reikėtų numatyti išlaidas advokato honorarams. 

Asmenys, kurių pajamos pagal Liuksemburgo teisę laikomos nepakankamomis, gali gauti teisinę pagalbą. Šiuo tikslu socialinės rūpybos centrinėje tarnyboje jie privalo užpildyti anketą ir išsiųsti Advokatų kolegijos pirmininkui (Bâtonnier de l’Ordre des avocats) pagal teritorinę priklausomybę, kuris priims atitinkamą sprendimą.

Teisinė pagalba aprėpia visas išlaidas, susijusias su bylomis, procesais ir veiksmais, dėl kurių ji buvo suteikta. Ji galioja, pavyzdžiui, mokesčiui už pašto ženklą ir registraciją, teismo raštinės išlaidoms, advokatų honorarams, mokesčiams ir išlaidoms teismo antstoliui, mokesčiams ir išlaidoms notarams, mokesčiams ir išlaidoms specialistams, liudytojų užmokesčiui, vertėjų žodžiu ir raštu honorarams, išlaidoms už pažymas apie užsienio teisės normas (certificat de coutume), kelionės išlaidoms, mokesčiams ir išlaidoms už registravimo, hipotekos ir įkeitimo formalumus ir prireikus išlaidoms už skelbimus spaudoje.

viršųviršų

10. Kokios formos būna parama, kuri gali būti skirta teismo sprendimu? Jei tai išmoka, kaip nustatomas jos dydis? Kaip ji bus perskaičiuojama padidėjus pragyvenimo išlaidoms ar pasikeitus aplinkybėms?

  • Dėl paramos formos

    Vykstant santuokos nutraukimo ar gyvenimo skyrium (separacijos) procesui ir po sprendimo priėmimo parama dažniausiai teikiama kas mėnesį mokamos išlaikymo išmokos forma. Tačiau ji taip pat gali būti suteikta kapitalu – pinigais arba perleidžiant turtą natūra.

    Prisidedant prie vaiko išlaikymo ir mokymo išlaidų, parama gali būti teikiama arba kaip kas mėnesį mokami alimentai, arba kaip tiesioginis visų arba dalies vaiko naudai patirtų išlaidų apmokėjimas. Be to, ji gali būti suteikta kaip teisė naudotis turtu ir jame gyventi.

    Jei asmuo, privalantis mokėti išlaikymą, įrodo, jog nepajėgia mokėti, teismas gali nurodyti jam apgyvendinti pas save, maitinti ir išlaikyti asmenį, kuriam jis privalo mokėti išlaikymą.

  • Dėl paramos dydžio nustatymo

    Orientacinių dydžių nėra. Paramos dydis nustatomas atsižvelgiant į asmens, turinčio išlaikymo pareigą, pajamas ir asmens, turinčio teisę į išlaikymą, reikmes.

  • Dėl indeksavimo 

    Siekdamas paramos dydį derinti prie didėjančių pragyvenimo išlaidų, teisėjas gali, net ex officio, nuspręsti, kad išlaikymo išmoka bus indeksuojama pagal įstatymu nustatytą kainų indeksą.

  • Dėl perskaičiavimo

    Atsiradus naujai aplinkybei, išlaikymo išmoka gali būti perskaičiuota (padidinta arba sumažinta) arba išvis panaikinta. Šalims nesusitariant, nuo mokėjimo atleidžia arba išmoką sumažina teismas.

    viršųviršų

    Išlaikymo išmokos dydžio priklausomybė nuo teisę į išlaikymą turinčio asmens reikmių ir nuo išlaikymo pareigą turinčio asmens turto yra viešosios tvarkos principas. Pagal šį principą teismas turi teisę keisti išlaikymo dydį, nustatytą bendru šalių sutarimu. Ši teisė galioja ne tik atitinkamai pasikeitus teisę į išlaikymą turinčio asmens ar išlaikymo pareigą turinčio asmens padėčiai, bet ir nesant jokių pokyčių, jei teismas nustato, kad suma nėra pakankama arba yra per didelė.

11. Kaip ir kam bus mokama išlaikymo išmoka?

Vykstant santuokos nutraukimo ar gyvenimo skyrium (separacijos) teismo procesui ir priėmus jame sprendimą, išlaikymas mokamas jį gaunančiam sutuoktiniui.

Pagalbą vaikui išlaikyti ir mokyti moka vienas tėvų kitam tėvui arba asmeniui, kuriam patikėta vaiko globa. Jei vaikas yra pilnametis, teismas gali nuspręsti arba tėvai susitarti, kad ši išmoka arba jos dalis bus mokama tiesiai vaikui.

12. Jei asmuo, privalantis mokėti išmoką, savo noru jos nemoka, kokiomis priemonėmis galima jį priversti mokėti?

Yra keletas būdų, kaip priversti nepaklūstantį skolininką mokėti išlaikymą teisę į išlaikymą turinčiam asmeniui :

Civilinio pobūdžio:

Teisę į išlaikymą turintis asmuo turi keletą galimybių:

  • Kreiptis į teismą, kad jam būtų suteikta teisė teismo nustatytomis proporcijomis ir sąlygomis, nesikreipiant į buvusį sutuoktinį ir nepažeidžiant trečiųjų asmenų teisių, gauti jo pajamas, jo darbo produktus – jam priklausančias išmokas ir rentas bei kitas sumas, kurias jam moka tretieji asmenys. Šis sprendimas gali būti keičiamas pasikeitus aplinkybėms.
  • Gali pasinaudoti bendrosios teisės priverstinio vykdymo priemonėmis – turto, esančio pas trečiuosius asmenis, areštu (pavyzdžiui, banko sąskaitos), kilnojamojo turto areštu (automobilio, papuošalų ir pan.) ir nekilnojamojo turto (namo, sklypo ir pan.) areštu.

Baudžiamojo pobūdžio:

viršųviršų

Teisę į išlaikymą turintis asmuo gali pateikti skundą dėl šių baudžiamosios teisės pažeidimų:

  • Nesirūpinimas šeima (abandon de famille) baudžiamas laisvės atėmimu nuo mėnesio iki vienerių metų ir bauda nuo 251 iki 2500 eurų arba viena šių bausmių. Laikoma padarius šį pažeidimą, kai išlaikymo pareigą turintis asmuo nevykdo teisę į išlaikymą turinčio asmens atžvilgiu visų arba dalies savo pareigų, priklausančių jam pagal įstatymą: arba kai atsisako jas vykdyti, nors yra pajėgus tai daryti, arba kai dėl savo kaltės nebepajėgia jų vykdyti.

    Tai galioja tėvų pareigai išlaikyti vaiką, sutuoktinių pareigai išlaikyti vienas kitą ir įtėvių pareigai išlaikyti įvaikį. Pažeidimo sąvoka numato taip pat galimybę priteisti atlyginti dėl santuokos iširimo patirtą materialinę ar moralinę žalą.

  • Tyčinio nemokumo (insolvabilité frauduleuse) pažeidimas baudžiamas laisvės atėmimu nuo šešių mėnesių iki trejų metų ir bauda nuo 500 iki 12 500 eurų, arba viena šių bausmių. Pažeidimas padaromas, kai išlaikymo pareigą turintis asmuo, kad išvengtų civilinėje byloje dėl išlaikymo priimto nuosprendžio vykdymo, net iki teismo sprendimo organizavo arba padidino savo nemokumą didindamas savo turto pasyvą ar mažindamas aktyvą arba slėpdamas tam tikrą savo turtą.

    Tokiu nuosprendžiu laikomi teismo sprendimai ir teisiškai jiems prilygstantys susitarimai, nustatantys prievolę mokėti išmokas, paramą arba dalį santuokos išlaidų, bei nuostatos dėl išlaikymo iki skyrybų bendru sutarimu sudarytuose susitarimuose.

Prieš baudžiant už pažeidimą Didžiosios Hercogystės policija apklausia išlaikymo skolininką ir surašo apklausos protokolą. Jei išlaikymo skolininko gyvenamoji vieta nežinoma, apklausa nebūtina.

viršųviršų

13. Ar atitinkama institucija ar administracija gali padėti išieškoti išlaikymą?

Teisę į išlaikymą turinčiam asmeniui pateikus prašymą, Nacionalinis solidarumo fondas gali pradėti bet kurios sutuoktiniui, protėviui ar palikuoniui priklausančios išlaikymo išmokos išieškojimą. Dėl išieškomų sumų jis gali atlikti tuos pačius veiksmus ir turi tas pačias garantijas kaip ir teisę į išlaikymą turintis asmuo savo išlaikymui išieškoti. Nuo pranešimo skolininkui apie išieškomas sumas skolininkas turi jas mokėti Nacionalinio solidarumo fondo pirmininkui.

14. Ar jos gali pakeisti skolininką ir vietoj jo mokėti išmoką arba jos dalį?

Nacionalinis solidarumo fondas gali tam tikromis sąlygomis mokėti išlaikymą vietoj skolininko. Teisę į išlaikymą turintis asmuo arba jo teisėtas atstovas prašymą dėl mokėjimo turi siųsti Nacionalinio solidarumo fondo pirmininkui.

Pirmininkas arba jo įgaliotasis asmuo pritaria šiam prašymui, jei teisę į išlaikymą turintis asmuo pagrindžia, kad:

  1. šalyje turi įstatymo numatytą gyvenamąją vietą ir jis pats arba jo teisėtas atstovas joje gyvena penkerius metus;
  2. jo išlaikymas paskirtas Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės vykdomuoju teismo sprendimu;
  3. privačios teisės priverstinio vykdymo veiksmingomis priemonėmis nepavyko išieškoti viso ar dalies išlaikymo;
  4. jo ekonominė padėtis sunki.

Jeigu c punkte nurodyta sąlyga neįvykdyta, prašymas priimamas, kai priverstinio vykdymo priemonių taikymas atrodo galintis būti neveiksmingas arba kai skolininkas gyvena užsienyje. Galimus ginčus sprendžia taikos teisėjas pagal teisę į išlaikymą turinčio asmens gyvenamąją vietą, į teisėją būtina kreiptis per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie pirmininko sprendimą gavimo.

viršųviršų

Teisę į išlaikymą turintys asmenys turi visišką teisę gauti teisinę pagalbą. Nuo prašymo patvirtinimo iki Fondo mokėjimų pabaigos teisę į išlaikymą turintis asmuo negali kelti jokios bylos išlaikymo skolininkui dėl išlaikymo išieškojimo.

Jei ieškovas yra Liuksemburge, o išlaikymo pareigą turintis asmuo gyvena kitoje šalyje:

15. Ar ieškovas gali gauti pagalbą iš kurios nors Liuksemburgo institucijos ar valdžios įstaigos?

Pagal 1956 m. birželio 20 d. Niujorko konvenciją dėl išlaikymo išieškojimo užsienyje, Liuksemburge gyvenantis ieškovas gali, jei atsakovas gyvena užsienyje, kreiptis į Generalinį valstybės prokurorą dėl išlaikymo priteisimo.

16. Jei taip, kaip vadinasi ši institucija ar valdžios įstaiga ir koks jos adresas? Kaip į jas kreiptis?

Teisę į išlaikymą turintis asmuo turi adresuoti savo prašymą perduodančiajai institucijai, tai yra Generaliniam valstybės prokurorui. Su prašymu turi būti pateikti visi svarbūs priedai, pavyzdžiui, įgaliojimas, suteikiantis teisę veikti ieškovo vardu, ieškovo nuotrauka ir, jei įmanoma, skolininko nuotrauka.

Procureur Général d’Etat

Parquet Général

12, Côte d’Eich

L-1450 Luxembourg

17. Kokią pagalbą ši institucija ar valdžios įstaiga gali suteikti ieškovui?

Generalinis valstybės prokuroras perduoda bylą užsienio institucijai, jei, jo manymu, prašymas yra pagrįstas. Jis gali pateikti užsienio institucijai savo nuomonę dėl prašymo pagrįstumo. Be to, jis gali jai rekomenduoti teisę į išlaikymą turinčiam asmeniui suteikti teisinę pagalbą ir atleisti jį nuo išlaidų apmokėjimo.

Jei ieškovas yra kitoje šalyje, o išlaikymo pareigą turintis asmuo yra užsienyje:

18. Ar ieškovas gali tiesiogiai kreiptis į atitinkamą Liuksemburgo instituciją ar valdžios įstaigą?

Ieškovas, gyvenantis ne Liuksemburge, turi kreiptis į kompetentingą tos šalies, kurioje jis yra, instituciją. Jis negali tiesiogiai kreiptis į Liuksemburgo įstaigas ar administracijas.

19. Jei taip, kaip vadinasi ši institucija ar valdžios įstaiga ir koks jos adresas? Kaip į jas kreiptis?

Atsakymo nėra.

20. Kokią pagalbą ši institucija ar valdžios įstaiga gali suteikti ieškovui?

Atsakymo nėra.

Papildoma informacija

Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės vyriausybės teisės tinklalapis français

« Ieškiniai dėl išlaikymo - Bendro pobūdžio informacija | Liuksemburgas - Bendro pobūdžio informacija »

viršųviršų

Naujausia redakcija: 17-05-2006

 

TURINIO LENTELE

1. Ką pagal Liuksemburgo teisę aprėpia sąvokos ,,išlaikymas” ir ,,išlaikymo pareiga”? 1.
2. Iki kada vaikas turi teisę į išlaikymą? 2.
3. Kuriais atvejais taikoma Liuksemburgo teisė? 3.
4. Jei ši teisė netaikoma, kokią teisę taikys Liuksemburgo teismai? 4.
5. Ar norėdamas gauti išlaikymą ieškovas turi kreiptis į specialią instituciją, valdžios įstaigą ar teismą? 5.
6. Ar galima kreiptis į kompetentingą instituciją, valdžios įstaigą ar teismą vieno iš tėvų, giminaičio ar nepilnamečio vaiko vardu? 6.
7. Jei ieškovas nori kreiptis į teismą, kaip jam sužinoti, į kokį būtent teismą kreiptis? 7.
8. Ar ieškovui kreipiantis į teismą reikalingas tarpininkas (advokatas, speciali institucija, kita…) ? Jei ne, kokios procedūros jis turi imtis? 8.
9. Ar teismo procesas mokamas? Jei taip, kokia galėtų būti bendra išlaidų suma? Jei ieškovas neturi pakankamai lėšų, ar jis gali pasiekti, kad jo teismo proceso išlaidos būtų apmokėtos kaip teisinė pagalba? 9.
10. Kokios formos būna parama, kuri gali būti skirta teismo sprendimu? Jei tai išmoka, kaip nustatomas jos dydis? Kaip ji bus perskaičiuojama padidėjus pragyvenimo išlaidoms ar pasikeitus aplinkybėms? 10.
11. Kaip ir kam bus mokama išlaikymo išmoka? 11.
12. Jei asmuo, privalantis mokėti išmoką, savo noru jos nemoka, kokiomis priemonėmis galima jį priversti mokėti? 12.
13. Ar atitinkama institucija ar administracija gali padėti išieškoti išlaikymą? 13.
14. Ar jos gali pakeisti skolininką ir vietoj jo mokėti išmoką arba jos dalį? 14.
Jei ieškovas yra Liuksemburge, o išlaikymo pareigą turintis asmuo gyvena kitoje šalyje: Jei ieškovas yra Liuksemburge, o išlaikymo pareigą turintis asmuo gyvena kitoje šalyje:
15. Ar ieškovas gali gauti pagalbą iš kurios nors Liuksemburgo institucijos ar valdžios įstaigos? 15.
16. Jei taip, kaip vadinasi ši institucija ar valdžios įstaiga ir koks jos adresas? Kaip į jas kreiptis? 16.
17. Kokią pagalbą ši institucija ar valdžios įstaiga gali suteikti ieškovui? 17.
Jei ieškovas yra kitoje šalyje, o išlaikymo pareigą turintis asmuo yra užsienyje: Jei ieškovas yra kitoje šalyje, o išlaikymo pareigą turintis asmuo yra užsienyje:
18. Ar ieškovas gali tiesiogiai kreiptis į atitinkamą Liuksemburgo instituciją ar valdžios įstaigą? 18.
19. Jei taip, kaip vadinasi ši institucija ar valdžios įstaiga ir koks jos adresas? Kaip į jas kreiptis? 19.
20. Kokią pagalbą ši institucija ar valdžios įstaiga gali suteikti ieškovui? 20.
 
  • Bendrijos teisė
  • Tarptautinė teisė

  • Belgija
  • Bulgarija
  • Čekija
  • Danija
  • Vokietija
  • Estija
  • Airija
  • Graikija
  • Ispanija
  • Prancūzija
  • Italija
  • Kipras
  • Latvija
  • Lietuva
  • Liuksemburgas
  • Vengrija
  • Malta
  • Nyderlandai
  • Austrija
  • Lenkija
  • Portugalija
  • Rumunija
  • Slovėnija
  • Slovakija
  • Suomija
  • Švedija
  • Jungtinė Karalystė