Europos Komisija > ETIT > Ieškiniai dėl išlaikymo > Lietuva

Naujausia redakcija: 23-03-2006
Spausdintinis variantas Įrašyti tinklalapį į adresyną

Ieškiniai dėl išlaikymo - Lietuva

EJN logo

Šis puslapis nebeatnaujinamas. Šiuo metu rengiamas atnaujintas turinys, kuris bus pateiktas Europos e. teisingumo portale.


 

TURINIO LENTELE

1. Ką apima sąvoka „išlaikymo pareiga“? 1.
2. Kokiais atvejais asmuo turi mokėti išlaikymą kitam asmeniui? 2.
3. Iki kokio amžiaus vaikas turi teisę į išlaikymą? 3.
4. Kur aš turėčiau kreiptis dėl pagalbos sau ar savo vaikui: į specialų organą, administraciją ar teismą? 4.
5. Jeigu aš ketinu iškelti bylą, kad priešingajai šaliai būtų priteista mokėti išlaikymą, kaip man žinoti, kuris teismas yra kompetentingas? 5.
6. Ar aš galiu iškelti bylą kito asmens vardu, t. y. savo giminaičio ar vaiko, kuriam reikia pagalbos, vardu? Ar aš turiu kreiptis į tarpininką, kad iškeltų bylą? Jeigu tai ne tas atvejis, kokios procedūros taikomos? 6.
7. Jeigu mano piniginiai ištekliai nėra pakankami, ar aš galiu gauti teisinę pagalbą proceso išlaidoms padengti? 7.
8. Kokia pagalba gali būti suteikta teismo sprendimu? Jeigu tai pašalpa, kaip bus nustatytas jos dydis? Kaip ji gali būti peržiūrima, kad būtų atsižvelgta į pragyvenimo išlaidas arba situacijos pasikeitimus? 8.
9. Kaip ir kam bus mokamas išlaikymas? 9.
10. Kokiomis priemonėmis išreikalaujamas išlaikymas tuo atveju, jeigu išlaikymą turintis mokėti asmuo savo noru jo nemoka? 10.
11. Ar gali specialus organas ar administracija man padėti išieškoti išlaikymą? 11.
12. Ar jie gali vietoj skolininko man mokėti išlaikymą ar dalį jo? 12.
13. Ar aš galiu kreiptis į savo ar kitos valstybės specialų organą ar administraciją su pagalbos prašymu? 13.
14. Koks yra jų adresas? Kaip man su jais susisiekti? Kur man rasti formas, kurias aš turiu užpildyti? Kokius dokumentus man reikia pridėti prie prašymo? Ar man reikia juos išversti į užsienio kalbą? Ar būtinas dokumentų autentiškumo patvirtinimas? 14.
15. Kokia pagalba gali būti suteikta užsienio organo? 15.
16. Ar tam, kad mano ar kitos valstybės organas ar administracija suteiktų man pagalbą, yra reikalingas teismo įsakymas? Jeigu taip, kurioje valstybėje toks sprendimas turi būti priimtas? Jeigu užsienio valstybėje, kokia pagalba man gali būti suteikta? Jeigu aš negaliu sumokėti mokesčių, ar aš galiu gauti teisinę pagalbą? 16.

 

1. Ką apima sąvoka „išlaikymo pareiga“?

Lietuvos Respublikos įstatymai nepateikia išlaikymo pareigos sąvokos, tačiau atsižvelgiant į normų, reglamentuojančių išlaikymą, turinį, darytina išvada, kad išlaikymo pareigos sąvoka apima tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, buvusio sutuoktinio pareigą išlaikyti to reikalingą buvusį sutuoktinį skyrybų atveju (jeigu santuoka nutraukta ne dėl pastarojo kaltės), sutuoktinio pareigą išlaikyti to reikalingą sutuoktinį gyvenimo skyrium atveju (jeigu gyventi skyrium pradėta ne dėl pastarojo kaltės), pilnamečių vaikų pareigą išlaikyti savo nedarbingus ir paramos reikalingus tėvus, pilnamečio brolio (sesers), turinčio galimybę, pareigą išlaikyti nepilnametį brolį (seserį), vaikaičių, turinčių galimybę, pareigą išlaikyti nedarbingus paramos reikalingus senelius, senelių, turinčių galimybę, pareigą išlaikyti paramos reikalingus nepilnamečius vaikaičius.

2. Kokiais atvejais asmuo turi mokėti išlaikymą kitam asmeniui?

  • Tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo šios pareigos, išlaikymą pagal vieno iš tėvų ar vaiko globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ieškinį priteisia teismas. Tėvai, nutraukdami santuoką bendru sutarimu arba pradėdami gyventi skyrium, turi sudaryti sutartį, numatančią tėvų pareigas materialiai išlaikant savo nepilnamečius vaikus. Šią sutartį tvirtina teismas. Jeigu vienas iš tėvų nevykdo patvirtintos sutarties dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo, kitas iš tėvų įgyja teisę kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Jei tėvai, nutraukdami santuoką ar pradėdami gyventi skyrium nesusitarė dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo, išlaikymą priteisia teismas. Vaikų atskyrimas nuo tėvų arba tėvų valdžios apribojimas nepanaikina tėvų pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus.

    viršųviršų

  • Santuokos nutraukimo atveju, jeigu išlaikymo klausimai nenustatyti sutuoktinių sudarytoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių, išlaikymą to reikalingam buvusiam sutuoktiniui, jeigu santuoka nutraukta ne dėl jo kaltės, priteisia teismas. Sutuoktinis neturi teisės į išlaikymą, jeigu jo turimas turtas ar gaunamos pajamos yra pakankami visiškai save išlaikyti. Preziumuojama, kad sutuoktiniui reikalingas išlaikymas, jeigu jis augina bendrą savo ir buvusio sutuoktinio nepilnametį vaiką, yra nedarbingas dėl savo amžiaus ar sveikatos būklės.

  • Kai asmuo, iš kurio priteistas išlaikymas (buvęs sutuoktinis ar vienas iš tėvų) miršta, išlaikymą turi mokėti jo įpėdiniai, kiek leidžia paveldimas turtas.

  • Gyvenimo skyrium atveju, kai teismas, priimdamas sprendimą dėl sutuoktinių gyvenimo skyrium, priteisia išlaikymo reikalingam sutuoktiniui išlaikymą iš kito sutuoktinio, dėl kurio kaltės buvo pradėta gyventi skyrium.

  • Pilnamečiai vaikai privalo išlaikyti savo nedarbingus ir paramos reikalingus tėvus. Išlaikymas mokamas tarpusavio susitarimo arba teismo sprendimo pagrindu.

  • Pilnametis brolis (sesuo), turintis galimybę, privalo išlaikyti nepilnametį brolį (seserį), jei šis neturi tėvų arba negali gauti jų išlaikymo. Išlaikymas teikiamas savanoriškai arba teismo sprendimo pagrindu.

  • Pilnamečiai vaikaičiai, turintys galimybę, privalo išlaikyti nedarbingus paramos reikalingus senelius. Išlaikymas teikiamas savanoriškai arba teismo sprendimo pagrindu.

  • Seneliai, turintys galimybę, privalo išlaikyti paramos reikalingus nepilnamečius vaikaičius, jei šie neturi tėvų arba negali gauti jų išlaikymo. Išlaikymas teikiamas savanoriškai arba teismo sprendimo pagrindu.

    viršųviršų

3. Iki kokio amžiaus vaikas turi teisę į išlaikymą?

Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo vaiką, kol jis sulaukia pilnametystės, t. y. kol jam sueina aštuoniolika metų, išskyrus atvejus, kai vaikas yra nedarbingas dėl invalidumo, kuris jam nepilnamečiui nustatytas. Be to, tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaiką nepasibaigia jam sulaukus pilnametystės, jeigu vaikas mokosi vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, yra ne vyresnis negu 24 metų ir jam būtina parama. Išlaikymas pilnamečiam vaikui, besimokančiam vidurinės, aukštosios ar profesinės mokyklos dieniniame skyriuje, priteisiamas iki tokio mokslo pabaigos, bet ne ilgiau nei jam sueis 24 metai.

4. Kur aš turėčiau kreiptis dėl pagalbos sau ar savo vaikui: į specialų organą, administraciją ar teismą?

Reikėtų kreiptis į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo.

5. Jeigu aš ketinu iškelti bylą, kad priešingajai šaliai būtų priteista mokėti išlaikymą, kaip man žinoti, kuris teismas yra kompetentingas?

Visas civilines bylas pirmąja instancija nagrinėja apylinkės teismai, išskyrus tam tikras išimtis, numatytas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse. Bendroji norma yra, kad ieškiniai pareiškiami teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą. Tačiau ieškiniai dėl išlaikymo priteisimo gali būti pareiškiami taip pat pagal ieškovo gyvenamąją vietą. Taigi šiuo atveju ieškinys gali būti pareiškiamas apylinkės teismui pagal atsakovo arba pagal ieškovo gyvenamąją vietą. Apylinkių teismų veiklos teritorijos yra nustatytos 1994 m. birželio 15 d. įstatymu „Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo, apygardų teismų įsteigimo, apygardų ir apylinkių teismų veiklos teritorijų nustatymo bei Lietuvos Respublikos prokuratūros reformavimo“.

6. Ar aš galiu iškelti bylą kito asmens vardu, t. y. savo giminaičio ar vaiko, kuriam reikia pagalbos, vardu? Ar aš turiu kreiptis į tarpininką, kad iškeltų bylą? Jeigu tai ne tas atvejis, kokios procedūros taikomos?

Ieškinį dėl vaiko išlaikymo priteisimo teismui gali pateikti vienas iš tėvų ar vaiko globėjas (rūpintojas) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucija.

viršųviršų

Kitais atvejais į teismą dėl išlaikymo kreipiasi pats išlaikymo reikalingas asmuo.

7. Jeigu mano piniginiai ištekliai nėra pakankami, ar aš galiu gauti teisinę pagalbą proceso išlaidoms padengti?

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksą bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Pagal šio kodekso 83 straipsnio 1 dalį bylose, kurias nagrinėja teismai, dėl išlaikymo priteisimo ieškovai atleidžiami nuo žyminio mokesčio. Pagal Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymą antrinę teisinę pagalbą, kuri apima ir bylinėjimosi išlaidų bylose, išnagrinėtose civilinio proceso tvarka, atlyginimą, turi teisę gauti Lietuvos Respublikos piliečiai, kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai, taip pat kiti Lietuvos Respublikoje bei kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse teisėtai gyvenantys fiziniai asmenys, kurių turtas ir metinės pajamos neviršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų turto ir pajamų lygių teisinei pagalbai gauti. Tačiau kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai, taip pat kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse teisėtai gyvenantys fiziniai asmenys valstybės garantuojamą teisinę pagalbą turi teisę gauti tik tarptautinio ginčo atveju. Teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, neatsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus turto ir pajamų lygius teisinei pagalbai gauti, turi asmenys, turintys teisę į socialinę pašalpą pagal Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos mažas pajamas gaunančioms šeimoms (vieniems gyvenantiems asmenims) įstatymą, taip pat asmenys, pateikę įrodymus, kad dėl objektyvių priežasčių negali disponuoti savo turtu ir lėšomis ir dėl to jų turtas ir metinės pajamos, kuriais jie gali laisvai disponuoti, neviršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų turto ir pajamų lygių teisinei pagalbai gauti ir kt. (plačiau galima pasiskaityti interneto svetainėje www.teisinepagalba.lt).

8. Kokia pagalba gali būti suteikta teismo sprendimu? Jeigu tai pašalpa, kaip bus nustatytas jos dydis? Kaip ji gali būti peržiūrima, kad būtų atsižvelgta į pragyvenimo išlaidas arba situacijos pasikeitimus?

Išlaikymas buvusiam sutuoktiniui priteisiamas nustatyto dydžio vienkartine pinigų suma arba periodinėmis išmokomis (renta), mokamomis kas mėnesį, arba priteisiamas tam tikras turtas. Teismas, santuokos nutraukimo ar sutuoktinių gyvenimo skyrium atveju spręsdamas išlaikymo to reikalingam buvusiam sutuoktiniui ar sutuoktiniui priteisimo ir jo dydžio klausimus, privalo atsižvelgti į santuokos trukmę, išlaikymo reikalingumą, abiejų buvusių sutuoktinių turtinę padėtį, jų sveikatos būklę, amžių, taip pat į jų darbingumą, nedirbančio sutuoktinio įsidarbinimo galimybes bei kitas svarbias aplinkybes. Jeigu išlaikymas priteisiamas periodinėmis išmokomis, tai, iš esmės pasikeitus šioms aplinkybėms, bet kuris iš buvusių sutuoktinių gali reikalauti padidinti ar sumažinti išlaikymo dydį ar apskritai nutraukti išlaikymo mokėjimą.

viršųviršų

Nepilnamečiam vaikui teismas gali priteisti išlaikymą šiomis formomis: kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; konkrečia pinigų suma; priteisiant vaikui tam tikrą turtą. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, taip pat pakeisti priteisto išlaikymo formą. Pagrindas reikalauti keisti išlaikymo dydį yra vaiko tėvo (motinos) turtinės padėties pablogėjimas ar pagerėjimas, vaiko poreikių pasikeitimas ir kita. Priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra). Prireikus teismas gali priteisti atlyginti ir būsimas vaiko gydymo išlaidas.

9. Kaip ir kam bus mokamas išlaikymas?

Išlaikymas mokamas pagal teismo sprendimą: arba nustatyto dydžio vienkartine pinigų suma, arba kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, arba priteisiant tam tikrą turtą. Išlaikymas mokamas to reikalingam buvusiam sutuoktiniui (gyvenimo skyrium atveju – sutuoktiniui).

Nepilnamečio išlaikymo atveju teismas turi priteisti išlaikymą vaikui ir kartu paskirti tėvą (motiną) ar globėją (rūpintoją), tvarkysiantį vaikui išlaikyti skirtas lėšas. Tėvas (motina) priteistą vaikui išlaikymą tvarko uzufrukto teise. Kai vaikui yra nustatyta globa (rūpyba), išlaikymas priteisiamas vaikui. Išieškomų lėšų ir (ar) turto tvarkytoju skiriamas globėjas (rūpintojas).

10. Kokiomis priemonėmis išreikalaujamas išlaikymas tuo atveju, jeigu išlaikymą turintis mokėti asmuo savo noru jo nemoka?

Jei išlaikymą turintis mokėti asmuo nevykdo teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, asmuo, kurio naudai priimtas teismo sprendimas (išieškotojas), raštu kreipiasi į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Jeigu vienas iš tėvų nevykdo patvirtintos sutarties dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo, kitas iš tėvų įgyja teisę kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Vykdomąjį raštą ar teismo įsakymą išieškotojas pateikia vykdyti antstoliui. Žr. atsakymą į 11 klausimą.

viršųviršų

Prireikus teismas, priimdamas sprendimą dėl vaiko išlaikymo priteisimo, nustato tėvų (ar vieno iš jų) turtui priverstinį įkeitimą (hipoteką). Jeigu teismo sprendimas dėl išlaikymo išieškojimo nevykdomas, tai išieškoma iš įkeisto turto įstatymų nustatyta tvarka. Ta pati tvarka taikoma buvusių sutuoktinių ir sutuoktinių, gyvenančių skyrium, tarpusavio išlaikymo atveju.

11. Ar gali specialus organas ar administracija man padėti išieškoti išlaikymą?

Teismo sprendimo vykdymo procese jums padės antstolis, prireikus imdamasis priverstinio vykdymo priemonių. Antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas.

Antstolis, gavęs vykdomąjį raštą ar teismo įsakymą, įstatymų nustatyta tvarka pradeda vykdymo veiksmus. Jis gali išsikviesti skolininką ir išieškotoją, išklausyti jų pasiūlymus dėl vykdymo, įteikti skolininkui raginimą įvykdyti sprendimą. Jeigu skolininkas per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą teismo sprendimo neįvykdo, antstolis ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo tos dienos, kurią pasibaigė terminas įvykdyti sprendimą, pradeda jį vykdyti priverstinai. Priteistas išlaikymas išieškomas iš darbo užmokesčio ir visų kitų pajamų rūšių. Jeigu asmuo, privalantis mokėti periodines išmokas, šių išmokų nemoka ir nedirba, taip pat negauna kitų rūšių pajamų, išieškojimas nukreipiamas į skolininko turtą.

12. Ar jie gali vietoj skolininko man mokėti išlaikymą ar dalį jo?

Ne. Tačiau nepilnamečius vaikus, ilgiau kaip mėnesį negaunančius išlaikymo iš tėvo (motinos) ar iš kitų pilnamečių artimųjų giminaičių, turinčių galimybę juos išlaikyti, išlaiko valstybė. Valstybė dalyvauja išlaikant vaikus teikdama socialinę paramą.

viršųviršų

JEIGU ASMUO, PRIVALANTIS MOKĖTI IŠLAIKYMĄ, GYVENA UŽSIENYJE:

13. Ar aš galiu kreiptis į savo ar kitos valstybės specialų organą ar administraciją su pagalbos prašymu?

Kad Lietuvos teismo priimtas sprendimas dėl išlaikymo priteisimo būtų vykdomas užsienio valstybėje, jį turi pripažinti ir paskelbti vykdytinu tos valstybės kompetentingas teismas. Teismų sprendimų pripažinimo ir leidimo juos vykdyti Europos Sąjungos valstybėse narėse tvarką nustato 2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos Reglamentas (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo bei vykdymo užtikrinimo. Suinteresuotas asmuo užsienio kompetentingam teismui ar institucijai pats turi pateikti prašymą dėl Lietuvos teismo sprendimo pripažinimo ir kitus reikalingus dokumentus.

Pažymėtina, kad suinteresuotam asmeniui, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymu, gali būti suteikiama pirminė teisinė pagalba (teisinė informacija, teisinės konsultacijos ir pan.). Pirminę teisinę pagalbą turi teisę gauti visi Lietuvos Respublikos piliečiai, kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai, taip pat kiti Lietuvos Respublikoje bei kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse teisėtai gyvenantys fiziniai asmenys ir kiti Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse nurodyti asmenys.

Dėl prašymo pateikimo procedūros valstybėje narėje, kuri turi pripažinti teismo sprendimą, asmuo gali tiesiogiai kreiptis į tos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingą instituciją su teisinės pagalbos prašymu. Šį teisinės pagalbos prašymą galima pateikti ir per siunčiančiąją instituciją – Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją. Prašymas turi būti išverstas į kitos Europos Sąjungos valstybės narės oficialią kalbą arba vieną iš jos oficialių kalbų, kuri yra ir viena iš Bendrijos institucijų kalbų, arba kitą kalbą, kurią kita Europos Sąjungos valstybė narė yra nurodžiusi Europos Bendrijų Komisijai kaip jai priimtiną kalbą (išsamiau žr. Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 29 str., kurį galima rasti ir tinklalapyje http://www.teisinepagalba.lt/).

14. Koks yra jų adresas? Kaip man su jais susisiekti? Kur man rasti formas, kurias aš turiu užpildyti? Kokius dokumentus man reikia pridėti prie prašymo? Ar man reikia juos išversti į užsienio kalbą? Ar būtinas dokumentų autentiškumo patvirtinimas?

Prašymą reikėtų pateikti kompetentingam užsienio teismui ar institucijai pagal skolininko gyvenamąją vietą. Kompetentingi teismai ir institucijos yra nurodyti atsakyme į 13 klausimą minėto Reglamento II priede ir Europos teisminiame atlase civilinėse bylose (http://ec.europa.eu/justice_home/judicialatlascivil/). Prie prašymo taip pat turi būti pridedamas prašomo pripažinti Lietuvos teismo sprendimo nuorašas ir nustatytos formos pažymėjimas, kurį išduoda sprendimą pirmąja instancija priėmęs Lietuvos teismas (šio pažymėjimo formą galima rasti Teisingumo ministerijos interneto svetainėje www.tm.lt, skiltyje Bendradarbiavimas, prie dokumentų formų). Jeigu teismas arba kompetentinga institucija reikalauja, reikia pateikti šių dokumentų vertimą. Vertimą patvirtina vienoje iš valstybių narių specialiai įgaliotas asmuo. Teismų pildomos formos ar išduodami dokumentai turi būti tvirtinami herbiniais teismo antspaudais.

Asmenys, Lietuvos Respublikoje norintys gauti valstybės garantuojamą pirminę teisinę pagalbą, turi kreiptis į savivaldybės vykdomąją instituciją pagal savo deklaruotą gyvenamąją vietą arba, jei asmuo neturi gyvenamosios vietos, į savivaldybės, kurioje asmuo gyvena, vykdomąją instituciją.

15. Kokia pagalba gali būti suteikta užsienio organo?

Kompetentinga užsienio institucija suteiks asmeniui informaciją dėl prašymo pateikimo procedūros, prašymo formai keliamų reikalavimų ir kitą informaciją, susijusią su Lietuvos teismo sprendimo pripažinimu ir vykdymu toje Europos Sąjungos valstybėje narėje.

16. Ar tam, kad mano ar kitos valstybės organas ar administracija suteiktų man pagalbą, yra reikalingas teismo įsakymas? Jeigu taip, kurioje valstybėje toks sprendimas turi būti priimtas? Jeigu užsienio valstybėje, kokia pagalba man gali būti suteikta? Jeigu aš negaliu sumokėti mokesčių, ar aš galiu gauti teisinę pagalbą?

Tam, kad asmeniui Lietuvos Respublikoje būtų suteikta teisinė pagalba, nėra reikalingas teismo įsakymas. Pirminė teisinė pagalba turi būti suteikta iš karto, kai asmuo kreipiasi į savivaldybės vykdomąją instituciją. Jei nėra galimybės iš karto suteikti pirminę teisinę pagalbą, pareiškėjui pranešama apie priėmimo laiką, kuris turi būti ne vėlesnis kaip 5 dienos nuo kreipimosi dienos. Ši teisinė pagalba yra teikiama nemokamai.

« Ieškiniai dėl išlaikymo - Bendro pobūdžio informacija | Lietuva - Bendro pobūdžio informacija »

viršųviršų

Naujausia redakcija: 23-03-2006

 
  • Bendrijos teisė
  • Tarptautinė teisė

  • Belgija
  • Bulgarija
  • Čekija
  • Danija
  • Vokietija
  • Estija
  • Airija
  • Graikija
  • Ispanija
  • Prancūzija
  • Italija
  • Kipras
  • Latvija
  • Lietuva
  • Liuksemburgas
  • Vengrija
  • Malta
  • Nyderlandai
  • Austrija
  • Lenkija
  • Portugalija
  • Rumunija
  • Slovėnija
  • Slovakija
  • Suomija
  • Švedija
  • Jungtinė Karalystė