Europos Komisija > ETIT > Ieškiniai dėl išlaikymo > Latvija

Naujausia redakcija: 10-04-2007
Spausdintinis variantas Įrašyti tinklalapį į adresyną

Ieškiniai dėl išlaikymo - Latvija

EJN logo

Šis puslapis nebeatnaujinamas. Šiuo metu rengiamas atnaujintas turinys, kuris bus pateiktas Europos e. teisingumo portale.


 

TURINIO LENTELE

1. Ką pagal Latvijos teisę reiškia sąvokos „išlaikymas“ ir „išlaikymo pareiga“? 1.
2. Iki kokio amžiaus vaikui gali būti skiriamas išlaikymas? 2.
3. Kokiais atvejais yra taikoma Latvijos teisė? 3.
4. Jeigu ši teisė netaikoma, kokią teisę taikys Latvijos teismai? Jeigu išlaikymo prašantis asmuo ir skolininkas yra Latvijoje? 4.
5. Ar pareiškėjas, kad gautų išlaikymą, turėtų kreiptis į konkrečią organizaciją, vyriausybinę instituciją (centrinę ar vietos) arba teismą? 5.
5.A. Kaip galiu kreiptis į šią organizaciją ar vyriausybinę instituciją (centrinę ar vietos) ir kokia tvarka yra taikoma? 5.A.
6. Ar galima prašymą pateikti giminaičio, artimo asmens ar nepilnamečio vaiko vardu? 6.
7. Jeigu pareiškėjas ketina pareikšti ieškinį teisme, kaip jis sužino, kuris teismas turi jurisdikciją? 7.
8. Ar pareiškėjas, kad pareikštų ieškinį teisme, turi veikti per tarpininką (pvz., teisininką, konkrečią organizaciją ar vyriausybinę instituciją (centrinę ar vietos) ir t. t.)? Jeigu ne, kokių procedūrų reikia laikytis? 8.
9. Ar pareiškėjas turi mokėti mokesčius už ieškinio pareiškimą teisme? Jeigu taip, kokie gali būti tie mokesčiai? Jeigu ieškovo finansinių išteklių nepakanka, ar jis gali gauti teisinę pagalbą bylos nagrinėjimo išlaidoms padengti? 9.
10. Kokios rūšies išlaikymą gali skirti teismas? Kaip apskaičiuojamas priteistos išmokos dydis? Ar teismo sprendimas gali būti pakeistas atsižvelgiant į pragyvenimo išlaidų arba šeimos aplinkybių pasikeitimą? 10.
11. Kaip ir kam bus mokamas išlaikymas? 11.
12. Jeigu skolininkas išlaikymo nemoka savanoriškai, kokių priemonių gali būti imtasi siekiant priversti jį mokėti? 12.
13. Ar yra kokia nors organizacija arba vyriausybinė institucija (centrinė ar vietos), kuri gali padėti išieškoti išlaikymą? 13.
14. Ar jos gali pakeisti skolininką ir pačios vietoje jo mokėti išlaikymą arba jo dalį? 14.
15. Ar ieškovas gali gauti pagalbą iš Latvijos organizacijos ar vyriausybinės institucijos (centrinės ar vietos)? 15.
16. Jeigu taip, kaip galima susisiekti su šia organizacija ar vyriausybine institucija (centrine ar vietos)? 16.
17. Kokio pobūdžio pagalbą ieškovas gali gauti iš šios organizacijos ar vyriausybinės institucijos (centrinės ar vietos)? 17.
18. Ar ieškovas gali adresuoti prašymą tiesiogiai Latvijos organizacijai ar vyriausybinei institucijai (centrinei ar vietos)? 18.
19. Jeigu taip, kaip galima susisiekti su šia organizacija ar vyriausybine institucija (centrine ar vietos)? 19.
20. Kokio pobūdžio pagalbą ieškovas gali gauti iš šios organizacijos ar vyriausybinės institucijos (centrinės ar vietos)? 20.

 

1. Ką pagal Latvijos teisę reiškia sąvokos „išlaikymas“ ir „išlaikymo pareiga“?

Latvijos nacionalinėje teisėje nėra išsamaus sąvokų „išlaikymas“ ir „išlaikymo pareiga“ apibrėžimo, tačiau egzistuoja bendras tam tikrų klausimų, susijusių su išlaikymu, supratimas. Pavyzdžiui, vaiko išlaikymas – tai parama vaikui, t. y. išlaidos, kurias kiekvienas ir visi tėvai turi suteikti vaikui, kad ir kokia būtų jų finansinė padėtis, ir kurių minimalų dydį nustato Ministrų kabinetas. Vaiko išlaikymo sąvokos apibrėžimą pateikia Išlaikymo garantinio fondo įstatymas. Tačiau plėtojant teismų praktiką atsiranda bendras tam tikrų klausimų, susijusių su išlaikymu, supratimas, net ir konkrečiai šių sąvokų neįvardijant (išlaikymas, išlaikymo pareiga arba pragyvenimo lėšos). Pavyzdžiui, taip pat egzistuoja išlaikymo klausimų, susijusių su sutuoktiniais, bendras supratimas, būtent: išlaikymas – tai ilgalaikė finansinė pagalba, kurią vienas iš sutuoktinių suteikia kitam sutuoktiniui pablogėjus šio finansinei padėčiai.

Kokie asmenys turi mokėti išlaikymą kitam asmeniui?

- tėvai savo vaikams?

Vaiko tėvai turi pareigą suteikti išlaikymą vaikui iki jis galės pats save išlaikyti. Dėl to pareiga suteikti išlaikymą vaikui nėra ribojama atsižvelgiant į tai, kad vaikas sulaukė pilnametystės. Tačiau jeigu vaikas sulaukė pilnametystės, teismas gali nustatyti, ar prašymas dėl išlaikymo turi būti tenkinamas. Šiuo atveju ypač atsižvelgiama į tai, kad pilnametystės sulaukęs vaikas netęsia mokslo ar profesinio mokymosi arba jis gali gauti pajamų dirbdamas, tačiau vengia tai daryti. Reikia atsižvelgti į tai, kad tėvų pareiga suteikti savo vaikams išlaikymą turi būti proporcinga kiekvieno iš tėvų finansinei padėčiai. Tačiau kiekvienas iš tėvų turi pareigą suteikti minimalią išlaikymo sumą, kurią nustato Ministrų kabinetas, kad ir kokia būtų tėvo (motinos) finansinė padėtis. Pareigos remti vaiką privaloma laikytis, nepaisant to, ar vaikas gyvena su vienu iš tėvų, ar atskirai.

viršųviršų

Vaiko išlaikymas reiškia, kad jam turi būti suteikiamas maistas, drabužiai, gyvenamoji vieta ir sveikatos apsauga; taip pat vaiku turi būti rūpinamasi, jis turi būti mokomas ir auginamas (rūpinantis protiniu ir fiziniu vystymusi, atsižvelgiant į jo asmenybę, įgūdžius ir interesus, ir rengiant vaiką visuomenei naudingai veiklai).

- vaikai tėvams?

Vaikų pareiga suteikti išlaikymą tėvams priklauso visiems vaikams vienodai. Jeigu vaikų finansinė padėtis nėra vienoda, teismas gali nustatyti jų pareigą išlaikyti tėvus proporcingai kiekvieno vaiko finansinei padėčiai.

- santuoką nutraukęs sutuoktinis buvusiam sutuoktiniui?
  1. Jeigu santuoka pripažįstama negaliojančia ir vienas iš buvusių sutuoktinių santuokos sudarymo metu žinojo apie galimą santuokos pripažinimą negaliojančia, kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iš buvusio sutuoktinio suteikti išlaikymą proporcingai jo finansinei padėčiai, jeigu tokios lėšos reikalingos ankstesniam pragyvenimo lygiui išlaikyti arba pragyvenimui;
  2. santuokos nutraukimo metu arba nutraukus santuoką buvęs sutuoktinis iš kito sutuoktinio gali reikalauti, jeigu šis savo veiksmais prisidėjo prie santuokos nutraukimo, suteikti išlaikymo lėšas, kurios reikalingos ankstesniam pragyvenimo lygiui išlaikyti arba pragyvenimui ir kurios proporcingos šio sutuoktinio finansinei padėčiai.
- kiti
- seneliai vaikams?

Jeigu tėvų nėra arba jie negali suteikti išlaikymo vaikui, ši pareiga vienodai priklauso seneliams. Jeigu senelių finansinė padėtis skirtinga, teismas gali nustatyti jų pareigas proporcingai kiekvieno senelio finansinei padėčiai.

viršųviršų

- vaikai savo seneliams?

Pareiga suteikti išlaikymą seneliams, jeigu jiems to reikia, priklauso visiems vaikams vienodai. Jeigu vaikų finansinė padėtis skirtinga, teismas gali nustatyti jų pareigas proporcingai kiekvieno vaiko finansinei padėčiai.

- sutuoktinis kitam sutuoktiniui?

Jeigu sutuoktiniai gyvena atskirai, sutuoktinis prireikus gali:

  1. norėdamas išlaikyti tinkamą pragyvenimo lygį, reikalauti iš kito sutuoktinio, kuris paskatino gyventi atskirai, lėšų, proporcingų jo finansinei padėčiai, arba
  2. reikalauti iš kito sutuoktinio, kuris paskatino gyventi atskirai, pragyvenimo lėšų, proporcingų jo finansinei padėčiai, t. y. lėšų maistui, drabužiams, būstui ir, kai to reikia, asmens priežiūrai.
- išlaikymo pareigos, atsirandančios iš sutartinių išlaikymo pareigų?

Šalys išlaikymo sutartyje gali susitarti dėl išlaikymo (išlaikymo pareigų) ir jo mokėjimo būdo. Pagal išlaikymo sutartį viena šalis išlaiko kitą šalį mokėdama pinigus arba kitokiu finansinę naudą suteikiančiu būdu. Šalis turi suteikti išlaikymą išlaikymo gavėjui jo gyvenimo metu, išskyrus atvejus, kai išlaikymo pareigos trukmė nustatoma sutartyje. Išlaikymas, jeigu nenustatyta kitaip, suteikiamas maistui, būstui, drabužiams ir priežiūrai, tačiau kai išlaikymo gavėjas yra nepilnametis, išlaikymas taip pat yra lėšos, skirtos vaikui užauginti ir mokyti pradinio mokymo įstaigose.

- išlaikymo pareigos, atsirandančios dėl asmens sužalojimo?

Išlaikymo pareigos taip pat gali atsirasti dėl asmens sužalojimo. Tokia išlaikymo pareiga yra laikoma atsakomybės kompensuoti nuostolius dėl kitam asmeniui padaryto sužalojimo dalimi. Dėl to tais atvejais, kai sužalojimus patyręs asmuo, turintis išlaikymo pareigą kitam asmeniui, miršta dėl patirtų sužalojimų, išlaikymo pareiga pereina dėl šio asmens mirties kaltam asmeniui. Tokios kompensacijos dydį teismas nustato savo nuožiūra. Nustatydamas kompensacijos dydį teismas atsižvelgia į mirusiojo amžių, galimybę suteikti pragyvenimo lėšas jam esant gyvam ir galiausiai į asmens, kuriam turi būti teikiamas išlaikymas, poreikius. Jeigu asmuo, kuriam reikalingas išlaikymas, turi pakankamai lėšų, išlaikymo pareiga nustoja galioti.

viršųviršų

2. Iki kokio amžiaus vaikui gali būti skiriamas išlaikymas?

Tėvai turi pareigą išlaikymą savo vaikams suteikti proporcingai savo finansinei padėčiai iki vaikas pats galės save išlaikyti. Dėl to pagal Latvijos nacionalinius (civilinės teisės) įstatymus su vaiku susijusios išlaikymo pareigos nėra ribojamos atsižvelgiant į tai, kad vaikas sulaukė pilnametystės.

3. Kokiais atvejais yra taikoma Latvijos teisė?

Latvijos teisė byloms dėl išlaikymo pareigų yra taikoma atsižvelgiant į pirmiau minėtą bendrą tam tikrų klausimų, susijusių su išlaikymu ir skirtingomis teisinių santykių rūšimis, supratimą. Pavyzdžiui:

  1. tėvų ir vaikų teisinius santykius reglamentuoja Latvijos teisė, jeigu vaiko gyvenamoji vieta yra Latvijoje. Atsižvelgiant į Latvijoje esantį turtą, tėvams ir vaikams Latvijos teisė yra taikoma nepaisant fakto, kad nustatyta vaiko gyvenamoji vieta nėra Latvijoje;
  2. kai sutuoktinių gyvenamoji vieta yra Latvijoje, jų asmeninius ir turtinius santykius reglamentuoja Latvijos teisė. Jeigu sutuoktinių turtas yra Latvijoje, jiems, atsižvelgiant į tokio turto buvimo vietą, bus taikoma Latvijos teisė, nepaisant fakto, kad Latvijoje jie neturi gyvenamosios vietos;
  3. kalbant apie sutartines teises ir pareigas, abipusius susitariančiųjų šalių santykius reglamentuoja Latvijos teisė, jeigu taip susitarė sutarties šalys (pvz., išlaikymo pareigos, kylančios iš sutartinių išlaikymo pareigų);
  4. nesutartinėms pareigoms, atsižvelgiant į jų esmę ir pasekmes, taikoma Latvijos teisė, jeigu tokios pareigos atsiradimo pagrindas yra Latvijoje (pvz., išlaikymo pareigos, atsirandančios dėl asmens sužalojimo).

4. Jeigu ši teisė netaikoma, kokią teisę taikys Latvijos teismai? Jeigu išlaikymo prašantis asmuo ir skolininkas yra Latvijoje?

Dažniausiai užsienio teisė nėra taikoma išlaikymo pareigoms, tačiau kai kuriais atvejais užsienio teisė gali būti taikoma, jeigu tokią galimybę numato tarptautinės sutartys, kurių Latvija privalo laikytis. Užsienio teisė taikoma tiek, kiek ji neprieštarauja privalomoms ir imperatyvioms Latvijos teisės normoms.

viršųviršų

Jeigu išlaikymo prašantis asmuo ir skolininkas yra Latvijoje, tuomet atitinkamai bus taikoma Latvijos teisė.

5. Ar pareiškėjas, kad gautų išlaikymą, turėtų kreiptis į konkrečią organizaciją, vyriausybinę instituciją (centrinę ar vietos) arba teismą?

Pareiškėjas, norėdamas gauti išlaikymą (išlaikymo pareigą arba pragyvenimo lėšas), pagal Civilinio proceso kodekse nustatytą procedūrą turi kreiptis į teismą.

Latvijoje įsteigtas Išlaikymo garantinis fondas, kurio paskirtis – iš valstybės biudžeto lėšų suteikti išlaikymą nepilnamečiams vaikams. Lėšas valdo Išlaikymo garantinio fondo administracija. Fondo administracija yra pavaldi Vaikų ir šeimos reikalų ministerijai.

Išlaikymo garantinio fondo administracija suteikia išlaikymą, jeigu buvo įvykdyta išankstinė sąlyga, pagal kurią išlaikymą visų pirma reikia bandyti gauti kreipiantis į teismą; tuomet, jeigu teismo sprendimas nevykdomas, pareiškėjas turi teisę kreiptis į Išlaikymo garantinio fondo administraciją.

Išlaikymo garantinio fondo administracija suteikia išlaikymo išmokas, jeigu teismo sprendimas dėl išlaikymo išieškojimo pagal taikytiną civilinę procedūrą, t. y. Civilinio proceso kodeksą, buvo paskelbtas kaip neįvykdytas arba jeigu skolininkas laikosi teismo sprendimo, tačiau negali mokėti nustatytos minimalios išlaikymo išmokos.

5.A. Kaip galiu kreiptis į šią organizaciją ar vyriausybinę instituciją (centrinę ar vietos) ir kokia tvarka yra taikoma?

Norėdamas kreiptis dėl išlaikymo į Išlaikymo garantinio fondo administraciją:

viršųviršų

  1. pareiškėjas gali kreiptis tiesiogiai į Išlaikymo garantinio fondo administraciją, pateikdamas prašymą ir šiuos dokumentus:
    • teismo sprendimo, kuriuo nustatomas išlaikymas, nuorašą;
    • antstolio išduotą pažymą, patvirtinančią, kad dėl skolininko priimtas sprendimas dėl išlaikymo priteisimo nebuvo įvykdytas arba kad skolininkas laikosi teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, tačiau negali mokėti nustatytos minimalios išlaikymo išmokos. Šią pažymą Išlaikymo garantinio fondo administracijai galima pateikti per vieną mėnesį nuo jos išdavimo;
    • vaiko gimimo liudijimo kopiją (taip pat turi būti pateikiamas originalas);
    • advokato įgaliojimą arba jo kopiją (originalas taip pat pateikiamas), jeigu išlaikymo reikalauja įgaliotasis atstovas.
  2. Pareiškėjas taip pat gali prašymą siųsti paštu, jeigu yra tenkinamos šios sąlygos:
    • pareiškėjo parašas prašyme turi būti patvirtintas notaro;
    • prie prašymo turi būti pridedami šie dokumentai:
      • teismo sprendimo, kuriuo nustatomas išlaikymas, nuorašas;
      • antstolio išduota pažyma, patvirtinanti, kad dėl skolininko priimtas sprendimas dėl išlaikymo priteisimo nebuvo įvykdytas arba kad skolininkas laikosi teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, tačiau negali mokėti nustatytos minimalios išlaikymo išmokos;
      • vaiko gimimo liudijimo kopija, kurios tikrumą patvirtino notaras;
      • advokato įgaliojimas arba įgaliojimo kopija, kurios tikrumą patvirtino notaras, jeigu išlaikymo reikalauja įgaliotasis atstovas.

6. Ar galima prašymą pateikti giminaičio, artimo asmens ar nepilnamečio vaiko vardu?

Taip, įgaliotasis atstovas gali pateikti prašymą giminaičio arba artimo asmens vardu.

viršųviršų

Nepilnamečio vaiko vardu prašymą gali pateikti jo tėvai arba kiti asmenys, kuriems priklauso tėvų atsakomybės už vaiką teisės.

7. Jeigu pareiškėjas ketina pareikšti ieškinį teisme, kaip jis sužino, kuris teismas turi jurisdikciją?

Ieškinius dėl išlaikymo (išlaikymo pareigos arba pragyvenimo lėšų) išieškojimo nagrinėja kompetentingas apygardos (miesto) teismas pagal jurisdikcijos nuostatas.

Latvijoje ieškinius dėl išlaikymo (išlaikymo pareigų arba pragyvenimo lėšų) išieškojimo yra kompetentingas nagrinėti apygardos (miesto) teismas:

  • pagal 2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo nuostatas;
  • pagal dvišales arba daugiašales tarptautines sutartis, kurių Latvija privalo laikytis;
  • pagal Civilinio proceso kodekso nuostatas, išskyrus atvejus, kai taikomos Reglamento Nr. 44/2001 arba dvišalių ar daugiašalių tarptautinių sutarčių, kurių Latvija privalo laikytis, nuostatos:
    • ieškinys atsakovui gali būti pareiškiamas jo gyvenamosios vietos teisme;
    • ieškinys atsakovui, kurio gyvenamoji vieta nėra žinoma arba kuris Latvijoje neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, gali būti pareiškiamas atsakovo nekilnojamojo turto buvimo vietos arba paskutinės žinomos gyvenamosios vietos teisme;
    •  ieškinys dėl išlaikymo išieškojimo taip pat gali būti pareiškiamas pagal ieškovo gyvenamąją vietą;
    •  ieškinys dėl išlaikymo pareigų, kurios atsiranda sužalojus asmenį (privatinės teisės pažeidimas), kai dėl tokio sužalojimo asmuo buvo suluošintas arba patyrė kitokią žalą sveikatai, arba mirė, taip pat gali būti pareikštas pagal ieškovo gyvenamąją vietą arba vietą, kurioje padarytas teisės pažeidimas.

8. Ar pareiškėjas, kad pareikštų ieškinį teisme, turi veikti per tarpininką (pvz., teisininką, konkrečią organizaciją ar vyriausybinę instituciją (centrinę ar vietos) ir t. t.)? Jeigu ne, kokių procedūrų reikia laikytis?

Ne, prieš pateikdamas ieškinį teismui pareiškėjas neprivalo imtis jokių taikinimo veiksmų.

viršųviršų

Tačiau teisėjas, rengdamas bylą teisminiam nagrinėjimui, turi stengtis sutaikyti šalis. Dėl to šalys yra skatinamos ieškoti bendro sprendimo, ir tai atliekama prieš pradedant ieškinį nagrinėti teisme.

Taip pat reikia pažymėti, kad šalys išlaikymo klausimais gali susitarti nesikreipdamos į teismą.

9. Ar pareiškėjas turi mokėti mokesčius už ieškinio pareiškimą teisme? Jeigu taip, kokie gali būti tie mokesčiai? Jeigu ieškovo finansinių išteklių nepakanka, ar jis gali gauti teisinę pagalbą bylos nagrinėjimo išlaidoms padengti?

Ieškovai atleidžiami nuo teismo išlaidų (valstybės mokesčių, teismo mokesčių ir išlaidų, susijusių su bylos išnagrinėjimu) apmokėjimo valstybei, kai pateikiami ieškiniai dėl išlaikymo išmokų išieškojimo.

Ieškovai atleidžiami nuo teismo išlaidų (valstybės mokesčių, teismo mokesčių ir išlaidų, susijusių su bylos išnagrinėjimu) apmokėjimo valstybei, kai pateikiami ieškiniai dėl asmens sužalojimų, kurie lemia asmens suluošinimą arba sukelia kitokią žalą jų sveikatai, arba asmens mirtį.

Atsakovai atleidžiami nuo išlaidų apmokėjimo nagrinėjant bylas dėl teismo priteistų išlaikymo išmokų sumažinimo ir sumažinimo tokių išmokų, kurias teismas nustatė nagrinėdamas ieškinius dėl asmens sužalojimų, kurie lėmė asmens suluošinimą arba sukėlė kitokią žalą jų sveikatai, arba asmens mirtį.

Paprastai valstybė suteikia teisinę pagalbą, jeigu ypatinga asmens situacija, finansinė padėtis arba bendras pajamų lygis objektyviai kelia šiam asmeniui sunkumų tinkamai užtikrinant savo teisių apsaugą. Teisinė pagalba suteikiama pagal Valstybės teikiamos teisinės pagalbos įstatymo nuostatas.

viršųviršų

Paprastai teisinė pagalba padengia išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų parengimu, teisinės konsultacijos proceso metu išlaidas ir atstovavimo teisme išlaidas. Tarpvalstybinių bylų atveju asmuo taip pat turi teisę gauti teisinę pagalbą, kad padengtų vertėjo žodžiu išlaidas; tam tikrų teismo ir neteisminių dokumentų, taip pat atitinkamo asmens pateiktų dokumentų, jeigu tokie dokumentai reikalingi nagrinėjant bylą, vertimo raštu išlaidas; ir tam tikrais atvejais taip pat kelionių, susijusių su dalyvavimu bylos nagrinėjime, išlaidas.

Valstybė neatlygina teismo išlaidų, kurias teismo sprendimu asmuo turi sumokėti. Teismo išlaidos yra valstybės mokesčiai, teismo mokesčiai ir išlaidos, susijusios su bylos išnagrinėjimu, pvz., liudytojams ir ekspertams sumokamos sumos, liudytojų apklausos išlaidos, išlaidos, susijusios su teismo patvirtintų ieškinio kopijų, teismo šaukimų ir t. t. įteikimu bei išdavimu.

Žr. temą „Teisinė pagalba – Latvija“.

10. Kokios rūšies išlaikymą gali skirti teismas? Kaip apskaičiuojamas priteistos išmokos dydis? Ar teismo sprendimas gali būti pakeistas atsižvelgiant į pragyvenimo išlaidų arba šeimos aplinkybių pasikeitimą?

Teismas, nustatydamas išlaikymą vaikui, gali jį nustatyti kaip tikslią pinigų sumą, tačiau nustatydamas išlaikymo pareigas arba pragyvenimo lėšų dydį teismas gali jį nustatyti kitokios, t. y. ne piniginės, rūšies, pvz., maistas, drabužiai arba būstas ir t. t., arba nustatyti teikti abiejų rūšių išlaikymą.

viršųviršų

Įvertindamas ir nustatydamas tikslų išlaikymo išmokų (išlaikymo pareigos arba pragyvenimo lėšų) dydį, teismas, išnagrinėjęs šalių pateiktus įrodymus, visų pirma atsižvelgia į šalių finansinę padėtį, taip pat į jų gyvenimo ir šeimos aplinkybes.

Nustatytų išlaikymo išmokų (išlaikymo pareigos arba pragyvenimo lėšų) dydžio ir mokėjimo laiko pakeitimas, kaip ir išlaikymo išmokų panaikinimas, gali būti grindžiami tik atitinkamos šalies pateiktu nauju ieškiniu. Dėl to teismas, remdamasis pragyvenimo išlaidų arba šeimos aplinkybių pasikeitimu, gali pradėti naują procesą dėl nustatyto išlaikymo dydžio pakeitimo.

11. Kaip ir kam bus mokamas išlaikymas?

Skolininkas turi mokėti išlaikymą išlaikymo skolininkui. Kai ieškinį nepilnamečio vaiko vardu pareiškia vienas iš tėvų arba tokį ieškinį pareiškia asmuo, kuriam priklauso tėvų atsakomybės už vaiką teisės, išlaikymas bus mokamas vietoje vaiko ieškinį pareiškusiam tėvui (motinai) arba kitam asmeniui, kuriam priklauso tėvų atsakomybės už vaiką teisės. Paprastai išlaikymas mokamas tam tikro dydžio periodinėmis išmokomis, pvz., išskaitymai iš atlyginimo; rečiau šios išmokos yra mokamos kitokia forma.

12. Jeigu skolininkas išlaikymo nemoka savanoriškai, kokių priemonių gali būti imtasi siekiant priversti jį mokėti?

Jeigu skolininkas savanoriškai nemoka išlaikymo asmeniui, kuriam šis išlaikymas priteistas, reikia kreiptis į sprendimą priėmusį teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Tuomet per 10 metų nuo teismo nutarimo arba sprendimo įsiteisėjimo dienos, išskyrus atvejus, kai yra nustatyti kitokie senaties terminai, vykdomasis raštas turi būti pateikiamas antstoliui vykdyti. Antstolis priverstinį vykdymo procesą privalo pradėti remdamasis asmens, kurio naudai priteistas išlaikymas, rašytiniu prašymu. Antstolis privalo priimti vykdomąjį raštą vykdyti, jeigu skolininko gyvenamoji vieta, jo turto buvimo vieta arba darbo vieta yra antstolio įstaigos veiklos teritorijoje.

viršųviršų

13. Ar yra kokia nors organizacija arba vyriausybinė institucija (centrinė ar vietos), kuri gali padėti išieškoti išlaikymą?

  1. Asmuo dėl išlaikymo išieškojimo nepilnamečiui vaikui gali kreiptis į Išlaikymo garantinio fondo administraciją, jeigu teismo sprendimas dėl išlaikymo išieškojimo pagal taikomą civilinę procedūrą buvo paskelbtas kaip neįvykdytas arba jeigu skolininkas laikosi tokio teismo sprendimo, tačiau negali suteikti nustatyto minimalaus išlaikymo dydžio.
  2. Kai asmuo nori pripažinti ir įvykdyti Latvijos teismo priimtą nutarimą arba sprendimą užsienyje arba pripažinti ir įvykdyti užsienio teismo priimtą sprendimą Latvijoje, jis turi kreiptis į Teisingumo ministeriją, kuri suteikia pagalbą ir informaciją apie teismo nutarimo arba sprendimo pripažinimo ir vykdymo tvarką.

14. Ar jos gali pakeisti skolininką ir pačios vietoje jo mokėti išlaikymą arba jo dalį?

Išlaikymo garantinio fondo administracija gali pakeisti skolininką, jeigu šio fondo administracija išieškojo išlaikymą nepilnamečiui vaikui (žr. 5 ir 5A klausimus). Jeigu Išlaikymo garantinio fondo administracija išieškojo išlaikymą, ji turi teisę tęsti mokėtinų sumų išieškojimą.

Jeigu ieškovas yra Latvijoje, o išlaikymą suteikiantis asmuo nuolat gyvena kitoje šalyje:

Jeigu ieškovas yra Latvijoje, o išlaikymo skolininko gyvenamoji vieta yra kitoje valstybėje, ieškovas vis dar gali kreiptis į Išlaikymo garantinio fondo administraciją, jeigu teismo sprendimas dėl išlaikymo išieškojimo pagal taikomą civilinę procedūrą buvo paskelbtas neįvykdytu arba jeigu skolininkas laikosi tokio teismo sprendimo, tačiau negali mokėti nustatytos minimalios išlaikymo išmokos. Prieš kreipdamasis į Išlaikymo garantinio fondo administraciją ieškovas turi atitinkamai kitai valstybei pateikti teismo sprendimą, kad jis būtų pripažintas ir įvykdytas, jeigu skolininkas gyvena kitoje valstybėje ir jis Latvijoje neturi turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas. Jeigu kitoje valstybėje teismo sprendimo įvykdyti negalima arba jeigu sprendimas taip pat nevykdomas, ieškovas gali kreiptis į Išlaikymo garantinio fondo administraciją.

viršųviršų

15. Ar ieškovas gali gauti pagalbą iš Latvijos organizacijos ar vyriausybinės institucijos (centrinės ar vietos)?

Asmuo gali kreiptis į Išlaikymo garantinio fondo administraciją dėl pagalbos, susijusios su atitinkamu prašymu, suteikimo (žr. 5 ir 5.A klausimus).

16. Jeigu taip, kaip galima susisiekti su šia organizacija ar vyriausybine institucija (centrine ar vietos)?

Latvijos teisingumo ministerija

Brivibas blvd. 36, Riga,

LV-1536

Tel.: +371 7036801, +371 7036716

Faksas: +371 7210823, +371 7285575

Elektroninis paštas tm.kanceleja@tm.gov.lv

Išlaikymo garantinio fondo administracija

Pulkveža Brieža street 115, Riga,

LV-1010

Tel. +371 7830626

Faksas +371 7830636

Elektroninis paštas pasts@ugf.gov.lv

17. Kokio pobūdžio pagalbą ieškovas gali gauti iš šios organizacijos ar vyriausybinės institucijos (centrinės ar vietos)?

Jeigu ieškovas siekia, kad Latvijoje priimtas sprendimas būtų pripažintas užsienyje arba kad užsienio teismo sprendimas būtų pripažintas Latvijoje, jis turi kreiptis į Teisingumo ministeriją, kuri suteiks pagalbą ir padės tokiam asmeniui pateikti atitinkamą nutarimą ar sprendimą teismui, kad šis juos pripažintų ir įvykdytų. Teisingumo ministerijoje taip pat galima gauti informacinio pobūdžio pagalbą, susijusią su minėtais klausimais.

viršųviršų

Tuo tarpu Išlaikymo garantinio fondo administracija gali pakeisti skolininką ir mokėti išlaikymą nepilnamečiui vaikui, ji taip pat gali suteikti informacinę pagalbą išlaikymo bylose (žr. 5 ir 5A klausimus).

Jeigu ieškovas yra kitoje šalyje, o išlaikymo skolininkas – Latvijoje:

Jeigu ieškovas yra kitoje šalyje, o išlaikymo skolininkas – Latvijoje, minėtą pagalbą ne visada įmanoma suteikti, ypač tais atvejais, kai asmuo dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui nori kreiptis į Išlaikymo garantinio fondo administraciją.

18. Ar ieškovas gali adresuoti prašymą tiesiogiai Latvijos organizacijai ar vyriausybinei institucijai (centrinei ar vietos)?

Jeigu ieškovas siekia, kad Latvijoje priimtas sprendimas būtų pripažintas užsienyje arba kad užsienio teismo sprendimas būtų pripažintas Latvijoje, jis gali Teisingumo ministerijai pateikti visus dokumentus, kurių reikia teismo sprendimui pripažinti ir įvykdyti.

Norėdamas išieškoti išlaikymą nepilnamečiui vaikui iš Išlaikymo garantinio fondo administracijos, ieškovas gali kreiptis tiesiogiai į šio Fondo administraciją ir pateikti prašymą bei reikalingus dokumentus.

19. Jeigu taip, kaip galima susisiekti su šia organizacija ar vyriausybine institucija (centrine ar vietos)?

Žr. 16 klausimą.

20. Kokio pobūdžio pagalbą ieškovas gali gauti iš šios organizacijos ar vyriausybinės institucijos (centrinės ar vietos)?

Žr. 17 klausimą.

Papildoma informacija

  • Latvijos teismų portalas latviešu valoda
  • Latvijos teisės vadovas English
  • Vertimų ir terminijos centras English - latviešu valoda
  • Vaikų ir šeimos reikalų ministerija English - latviešu valoda
  • Išlaikymo garantinio fondo administracija English - latviešu valoda

« Ieškiniai dėl išlaikymo - Bendro pobūdžio informacija | Latvija - Bendro pobūdžio informacija »

viršųviršų

Naujausia redakcija: 10-04-2007

 
  • Bendrijos teisė
  • Tarptautinė teisė

  • Belgija
  • Bulgarija
  • Čekija
  • Danija
  • Vokietija
  • Estija
  • Airija
  • Graikija
  • Ispanija
  • Prancūzija
  • Italija
  • Kipras
  • Latvija
  • Lietuva
  • Liuksemburgas
  • Vengrija
  • Malta
  • Nyderlandai
  • Austrija
  • Lenkija
  • Portugalija
  • Rumunija
  • Slovėnija
  • Slovakija
  • Suomija
  • Švedija
  • Jungtinė Karalystė