Europos Komisija > ETIT > Ieškiniai dėl išlaikymo > Italija

Naujausia redakcija: 27-07-2006
Spausdintinis variantas Įrašyti tinklalapį į adresyną

Ieškiniai dėl išlaikymo - Italija

EJN logo

Šis puslapis nebeatnaujinamas. Šiuo metu rengiamas atnaujintas turinys, kuris bus pateiktas Europos e. teisingumo portale.


 

TURINIO LENTELE

1. Ką pagal Italijos teisę reiškia sąvokos ,,alimenti“ ir ,,obbligazione alimentare“? 1.
2. Iki kokio amžiaus vaikui gali būti skiriamas išlaikymas? 2.
3. Kokiais atvejais yra taikoma Italijos teisė? 3.
4. Jeigu ši teisė netaikoma, kokią teisę taikys Italijos teismai? Kas bus, jeigu ir išlaikymo reikalaujantis asmuo, ir skolininkas yra Italijos teritorijoje? 4.
5. Ar pareiškėjas, kad gautų išlaikymą, turėtų kreiptis į konkrečią organizaciją, vyriausybinę instituciją (centrinę ar vietos) arba teismą? 5.
6. Ar galima pateikti prašymą giminaičio, artimo asmens arba nepilnamečio vaiko vardu? 6.
7. Jeigu pareiškėjas ketina pareikšti ieškinį teisme, kaip jis sužino, kuris teismas yra kompetentingas? 7.
8. Ar pareiškėjas, kad pareikštų ieškinį teisme, turi veikti per tarpininką (pvz., teisininką, konkrečią organizaciją arba vyriausybinę instituciją (centrinę ar vietos) ir t. t.)? Jeigu ne, kokių procedūrų jis turi laikytis? 8.
9. Ar pareiškėjas turi mokėti mokesčius už ieškinio pareiškimą teisme? Jeigu taip, kokie gali būti tie mokesčiai? Jeigu ieškovo finansinių išteklių nepakanka, ar jis gali gauti teisinę pagalbą procedūros išlaidoms padengti? 9.
10. Kokios rūšies išlaikymą gali skirti teismas? Jeigu išmoka paskiriama, kaip ji bus apskaičiuojama? Ar teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas atsižvelgiant į pragyvenimo išlaidų pasikeitimą arba šeimos aplinkybes? 10.
11. Kaip ir kam bus mokamas išlaikymas? 11.
12. Jeigu skolininkas išlaikymo nemoka savanoriškai, kokių priemonių gali būti imtasi siekiant priversti jį mokėti? 12.
13. Ar yra kokia nors organizacija arba vyriausybinė institucija (centrinė ar vietos), kuri gali padėti išieškoti išlaikymą? 13.
14. Ar jos gali pakeisti skolininką ir pačios vietoje jo mokėti išlaikymą arba išlaikymo dalį? Kas bus, jeigu ieškovas yra Italijoje, o asmuo, suteikiantis išlaikymą, nuolat gyvena kitoje šalyje? 14.
15. Ar ieškovas gali gauti pagalbos iš Italijos organizacijos arba vyriausybinės institucijos (centrinės ar vietos)? 15.
16. Jeigu taip, kaip galima susisiekti su šia organizacija arba vyriausybine institucija (centrine ar vietos)? 16.
17. Kokio pobūdžio pagalbą ieškovas gali gauti iš šios organizacijos arba vyriausybinės institucijos (centrinės ar vietos)? Kas bus, jeigu ieškovas yra kitoje šalyje, o išlaikymo skolininkas – Italijoje? 17.
18. Ar ieškovas gali adresuoti prašymą tiesiogiai Italijos organizacijai arba vyriausybinei institucijai (centrinei ar vietos)? 18.
19. Jeigu taip, kaip galima susisiekti su šia organizacija arba vyriausybine institucija (centrine ar vietos)? 19.
20. Kokio pobūdžio pagalbą ieškovas gali gauti iš šios organizacijos arba vyriausybinės institucijos (centrinės ar vietos)? 20.

 

1. Ką pagal Italijos teisę reiškia sąvokos ,,alimenti“ ir ,,obbligazione alimentare“?

Italijos teisėje ,,alimenti“ apibūdinama kaip teisiškai užtikrinama materialinės pagalbos asmeniui arba asmenims, kuriems reikia finansinės pagalbos, net jeigu jie tokioje situacijoje atsidūrė dėl savo kaltės, nuostata (Civilinio kodekso 433 ir kiti straipsniai).

Pareiga suteikti išlaikymą yra viena iš šeimos solidarumo pareigų; nors šeimos išlaikymo pareigos tampa vis mažiau svarbios, darnios visuomenės idėja, kuri pati turėtų atkreipti dėmesį į visus svarbiausius mūsų materialinius poreikius, pradeda darytis vis svarbesnė.

Toliau pateikiamas asmenų, atsakingų už išlaikymą, sąrašas:

  • sutuoktinis – tais atvejais, kai nėra pareigos suteikti ,,mantenimento“, t. y. sutuoktiniai, gyvenantys skyrium dėl kaltės, ir sutuoktiniai, kurie gavo pinigus, paskirtus sprendimu dėl ištuokos;
  • vaikai, įskaitant ir įvaikintus vaikus, arba, jei jų nėra, tiesioginiai žemesniosios linijos giminaičiai;
  • tėvai arba, jei jų nėra, tiesioginiai aukštesniosios linijos giminaičiai; įtėviai;
  • žentai ir marčios;
  • uošviai ir anytos;
  • tikrieji broliai ir seserys; įbroliai ir įseserės;
  • remiantis pirmiau išdėstytu skirstymu, išlaikymą privalo suteikti artimiausias giminaitis; jeigu jų yra daugiau nei vienas to paties lygio asmuo, atsakomybė tarp jų paskirstoma atsižvelgiant į jų finansinę padėtį.

Kiti atvejai:

viršųviršų

  • išlaikymo gavėjai turi save išlaikyti tol, kol gaus kitų atsakingų asmenų išlaikymą;
  • jeigu atsakingų asmenų nėra, sutuoktinis, atsakingas už santuokos pripažinimą negaliojančia, išlaikymą turi suteikti tam sutuoktiniui, kuris nėra kaltas;
  • išlaikymą taip pat turi suteikti tėvai nepripažintiems vaikams, kurie yra pilnamečiai ir jiems reikalingas išlaikymas.

Reikalavimai teikiamam išlaikymui:

  • išlaikymo gavėjams turi būti reikalingas išlaikymas ir jie negali savęs visiškai ar iš dalies išlaikyti;
  • taip pat, kaip ir kraujo ryšį (arba įsipareigojimą dovanojimo atveju) tarp dviejų šalių, aprūpintojas privalo turėti pakankamai lėšų, kad galėtų suteikti išlaikymą.

Ieškinių dėl išlaikymo apibūdinimas:

  • teisės perdavimas ir atsisakymas, kompensacijos ir apeliacinio skundo perdavimas arbitrams yra draudžiama;
  • teisė į išlaikymą yra neatimama;
  • išlaikymo mokėjimų negalima konfiskuoti arba areštuoti; suma, reikalinga skolininkui ir jo šeimai išlaikyti, išskaičiuojama iš bankrutavusio turto;
  • nei išlaikytojas, nei išlaikymo gavėjas negali perleisti išlaikymo pareigos savo palikuoniams.

Ką pagal Italijos teisę reiškia sąvokos ,,mantenimento“ ir ,,obbligazione di mantenimento“?

Sutuoktinių ir tėvų pareiga suteikti išlaikymą kitam sutuoktiniui ir vaikams yra svarbiausia šeimos solidarumo pareiga, sudaranti šeimos branduolį.

viršųviršų

Skirtingai nei ,,alimenti“, ,,obbligazione di mantenimento“ atspindi įprastus šeimos santykius; nėra materialinio poreikio prielaidos (t. y. negalėjimas aprūpinti siekiant patenkinti gyvybinius poreikius), ir pareigos turi būti vykdomos nepriklausomai nuo jokių kitų formalumų ir reikalavimų, išskyrus gyvenimą skyrium.

Gyvenimo skyrium atvejais:

  • abu tėvai turi pareigą suteikti išlaikymą savo vaikams, nepaisant to, kuriam iš tėvų priklauso vaiko (-ų) globa;
  • kai sutuoktiniai išsiskiria be kaltės, sutuoktinis, kuris neturi pakankamai pajamų ir kurio finansinė padėtis yra blogesnė, gali reikalauti iš kito sutuoktinio išlaikymo mokėjimų. Šitaip sutuoktiniui sudaromos sąlygos išlaikyti iki gyvenimo skyrium buvusį pragyvenimo lygį;
  • dėl gyvenimo skyrium kaltas sutuoktinis gali gauti išlaikymą tik tada, kai tai jam yra reikalinga.

Ištuokos atvejais:

  • abiem tėvams priklauso pareiga suteikti išlaikymą savo vaikams pagal tokias pačias taisykles kaip ir gyvenimo skyrium atvejais;
  • buvę sutuoktiniai turi teisę į išlaikymą, jeigu jie nebegauna pakankamai pajamų, leidžiančių išlaikyti iki gyvenimo skyrium buvusį pragyvenimo lygį ir jų finansinė padėtis yra blogesnė nei jų sutuoktinio.

2. Iki kokio amžiaus vaikui gali būti skiriamas išlaikymas?

Pareiga suteikti išlaikymą vaikams yra tęstinio pobūdžio, nes tėvai turi išlaikyti nepilnamečius vaikus ir pilnametystės sulaukusius vaikus tol, kol jie taps ekonomiškai nepriklausomi. Vaikai taip pat turi teisę į išlaikymą, jeigu jiems to reikia.

viršųviršų

3. Kokiais atvejais yra taikoma Italijos teisė?

1995 m. įstatymo Nr. 218 45 straipsnyje nurodoma, kad šeimos išlaikymo pareigas reglamentuoja 1973 m. spalio 2 d. Hagos konvencija, kuri Italijoje įsigaliojo 1980 m. spalio 24 d. priėmus įstatymą Nr. 745; pirmiau minėto įstatymo 45 straipsnyje yra nuoroda į konvenciją, kuri nustato tik šeimos išlaikymo, bet ne išlaikymo gavėjo pareigas.

Hagos konvencijoje nustatyti kriterijai nurodo taikyti išlaikymo gavėjo gyvenamosios vietos teisę; jeigu ši teisė nenumato išlaikymo mokėjimų, taikomi abiem šalims bendri nacionaliniai įstatymai. Jeigu remiantis šiais įstatymais ieškovas taip pat negali gauti išlaikymo, taikoma valstybės, kurioje buvo pateiktas ieškinys, teisė.

Aprūpinimo pareigas sutuoktinių gyvenimo skyrium atveju po ištuokos ar santuoką pripažinus negaliojančia reglamentuoja valstybės, kurioje sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium, išsituokė ar santuoka buvo pripažinta negaliojančia, teisė.

4. Jeigu ši teisė netaikoma, kokią teisę taikys Italijos teismai? Kas bus, jeigu ir išlaikymo reikalaujantis asmuo, ir skolininkas yra Italijos teritorijoje?

Jeigu abi šalys gyvena Italijoje, remiantis 1973 m. spalio 2 d. Hagos konvencijoje nustatytais bendraisiais gyvenamosios vietos kriterijais yra taikoma Italijos teisė.

5. Ar pareiškėjas, kad gautų išlaikymą, turėtų kreiptis į konkrečią organizaciją, vyriausybinę instituciją (centrinę ar vietos) arba teismą?

Italijoje ieškinį dėl išlaikymo norintys pateikti asmenys jį turi pateikti tik teisminėms institucijoms.

viršųviršų

6. Ar galima pateikti prašymą giminaičio, artimo asmens arba nepilnamečio vaiko vardu?

Italijoje tik teisminės institucijos gali skirti išlaikymo mokėjimus.

Atstovai prašymą teisminėms institucijoms taip pat gali pateikti pagal įgaliojimą.

7. Jeigu pareiškėjas ketina pareikšti ieškinį teisme, kaip jis sužino, kuris teismas yra kompetentingas?

Pareiškėjas turi atkreipti dėmesį į normas, reglamentuojančias skirtingų rūšių bylų teismingumą įvairiose vietose. Taikos teisėjai turi kompetenciją nagrinėti ieškinius, kurių suma iki 2582,28 €; teismai turi kompetenciją nagrinėti ieškinius dėl išlaikymo, kurių suma yra didesnė.

Sutuoktinių gyvenimo skyrium ir ištuokos atvejais išlaikymo klausimus išsprendžia teisėjas, nagrinėjantis sutuoktinių gyvenimo skyrium ar ištuokos bylas; tačiau bet kokie sprendimo dėl išlaikymo pakeitimai, kuriuos pasiūlė viena iš šalių, sprendžiami pagal įprastines skirtingų rūšių bylų įvairiose vietose teismingumo taisykles.

8. Ar pareiškėjas, kad pareikštų ieškinį teisme, turi veikti per tarpininką (pvz., teisininką, konkrečią organizaciją arba vyriausybinę instituciją (centrinę ar vietos) ir t. t.)? Jeigu ne, kokių procedūrų jis turi laikytis?

Bylose dėl išlaikymo priteisimo, kurias nagrinėja taikos teisėjas, šalys gali asmeniškai dalyvauti teisme ir išdėstyti bylos esmę, jeigu ieškinio suma neviršija 516,46 €; taikos teisėjas taip pat gali įsakyti asmeniškai dalyvauti teisme tais atvejais, kai ieškinio suma yra didesnė.

viršųviršų

Kitais atvejais šalys teisme dalyvauja atstovaujamos teisininkų, išskyrus atvejus, kai įstatymas nustato kitaip (pvz., šaliai, kuri užsiima teisine praktika, gali būti neatstovaujama).

9. Ar pareiškėjas turi mokėti mokesčius už ieškinio pareiškimą teisme? Jeigu taip, kokie gali būti tie mokesčiai? Jeigu ieškovo finansinių išteklių nepakanka, ar jis gali gauti teisinę pagalbą procedūros išlaidoms padengti?

Standartinis mokestis už bylas, kurios turi būti nagrinėjamos pagal sąrašą, Italijoje įsigaliojo nuo 2002 m. kovo 1 d. ir pakeitė visus ankstesnius mokesčius, mokamus už civilines, baudžiamąsias ir administracines bylas (žr. 2002 m. prezidento dekretu Nr. 115 patvirtintą bendrą tekstą). Tai yra pastovaus dydžio mokėjimo sistema, pagal kurią mokėtinos sumos kinta priklausomai nuo ieškinio sumos arba kai kuriais atvejais yra vienodo dydžio. 2004 m. Finansų įstatymu Nr. 311 neseniai buvo padarytos mažiausių mokesčių ir kitų atitinkamų mokesčių pataisos.

Nuo 2005 m. sausio 1 d. mokamas 30 € mokestis už ieškinius, kurių suma iki 1100 €; ši suma laipsniškai didėja iki 1110 € už ieškinius, kurių suma viršija 520 000 €; pastovaus dydžio mokestis mokamas bylose dėl kilnojamojo ir nekilnojamojo turto (200 € už nekilnojamąjį turtą ir 100 € visais kitais atvejais); mokėjimas lengviau atliekamas naudojant formas arba specialius pašto tarnybos piniginius pervedimus (daugiau informacijos galite rasti Agenzia Entrate italiano).

viršųviršų

Prieštaravimams ir prevencinėms procedūroms, įskaitant ir vykdymo procedūras dėl vaikams priteisto išlaikymo, pastovaus dydžio mokestis nėra taikomas; procedūroms šeimos klausimais ir dėl sutuoktinių gyvenimo skyrium mokestis taip pat nėra taikomas.

Laimėjusioji šalis turi teisę į išlaidų, kurios buvo patirtos dėl teisinio atstovavimo, atlyginimą ir kitų sumų, sumokėtų už tyrimo veiksmus (pvz., reikalingi techniniai patarimai) atlyginimą; teisėjas išlaidas paskirsto atsižvelgdamas į aukštesniąją ir žemesniąją tarifų skalės ribas.

Asmenys, kurių apmokestinamos metinės pajamos yra mažesnės nei 9269,22 €, turi teisę į nemokamą teisinį atstovavimą. Atsižvelgiama ir į pajamas, kurias gauna asmens sutuoktinis ir kiti šeimos nariai, jeigu jie gyvena kartu.

Profesionalių teisininkų asociacijos taryba teikia informavimo ir patarimų dėl nemokamo teisinio atstovavimo paslaugą (žr. nemokamo teisinio atstovavimo formą).

10. Kokios rūšies išlaikymą gali skirti teismas? Jeigu išmoka paskiriama, kaip ji bus apskaičiuojama? Ar teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas atsižvelgiant į pragyvenimo išlaidų pasikeitimą arba šeimos aplinkybes?

Teisinė nuostata, kuri nustato paskirto išlaikymo rūšį ir kuria įsakoma atlikti mokėjimus, yra teismo sprendimas, kuris kartu yra ir vykdymo įsakymas.

Teisėjas įsako atsakingai šaliai suteikti viską, kas reikalinga siekiant užtikrinti, kad išlaikymo gavėjas galėtų patenkinti pagrindinius gyvybinius poreikius, t. y. maistas, būstas, išlaidos drabužiams ir išlaidos daiktams bei paslaugoms, kurie yra reikalingi norint garbingai gyventi. Spręsdamas, kokios rūšies išlaikymą suteikti, teisėjas turi atsižvelgti į atsakingos šalies finansinę padėtį.

viršųviršų

Kai išlaikymas turi būti skiriamas išsituokusiam sutuoktiniui arba sutuoktinei, teisėjas taip pat turi atsižvelgti į santuokos metu buvusį pragyvenimo lygį. Nustatydamas išlaikymą nepilnamečiams arba pilnametystės sulaukusiems vaikams, kurie dar nėra finansiškai nepriklausomi, teisėjas privalo atsižvelgti į jų mokymo ir ugdymo poreikius.

Susitarimai dėl išlaikymo ir mokėjimų atsakingos šalies arba išlaikymo gavėjo prašymu gali būti pakeisti.

11. Kaip ir kam bus mokamas išlaikymas?

Išlaikymas mokamas išlaikymo gavėjui.

Išlaikymas mokamas vienam iš tėvų, kuriam priklauso nepilnamečio globa; pilnametystės sulaukusiems vaikams, kurie dar nėra finansiškai nepriklausomi, vienas iš tėvų, kuriam priklauso vaiko globa ir kuris jį vis dar išlaiko, turi teisę (panašiai kaip ir esant skirtingai vaiko teisinei padėčiai) gauti tam vaikui priklausančius mokėjimus.

Teisėjas nustato mokėtinas sumas ir jų paskirstymą; kai sutuoktiniai ištuokiami, teisėjas gali įsakyti trečiosioms šalims atlikti dalinius mokėjimus tiesiogiai išlaikymo gavėjams taip pat, kaip ir nuolatinius mokėjimus atsakingai šaliai.

12. Jeigu skolininkas išlaikymo nemoka savanoriškai, kokių priemonių gali būti imtasi siekiant priversti jį mokėti?

Išlaikymo gavėjai gali pasinaudoti visais įprastais būdais, siekdami užtikrinti, kad skolininkai vykdytų savo finansinius įsipareigojimus. Jie gali reikalauti taikyti prevencines priemones, siekdami užtikrinti savo skolą ir priversti, kad mokėjimas būtų atliktas areštuojant trečiosioms šalims priklausantį turtą ir pinigus.

viršųviršų

Nemokant išlaikymo gali būti pažeidžiama pareiga remti šeimą (Baudžiamojo kodekso 570 straipsnis); tai yra baudžiamasis nusikaltimas, jeigu gaunamas nukentėjusios šalies skundas. Jeigu išlaikymo gavėjas yra nepilnametis, teisminis persekiojimas pradedamas išsyk. Italijoje ši teisinė priemonė pasirodė esanti veiksminga užkertant kelią sutuoktiniams, kurie neturi globos teisių savo vaikų atžvilgiu, nesilaikyti jiems priklausančių pareigų.

13. Ar yra kokia nors organizacija arba vyriausybinė institucija (centrinė ar vietos), kuri gali padėti išieškoti išlaikymą?

Vyriausybinės institucijos nedalyvauja teismo procese išlaikymo gavėjo vardu ir neatlieka jokio spaudimo atsakingos šalies atžvilgiu.

Neseniai įstatymu (2004 m. įstatymas Nr. 6) buvo įsteigta paramos administratoriaus pareigybė. Paramos administratorių teisėjas gali skirti (kai nereikalinga teisinė gynyba) nurodęs, kokie yra jo įgaliojimai bet kurios suinteresuotos šalies, kuri iš dalies arba visiškai negali apsirūpinti kasdieniam gyvenimui, atžvilgiu (pvz., neįgalūs asmenys, senyvi žmonės, alkoholikai, narkomanai, kaliniai). Šis administratorius gali būti kviečiamas į teismą, kad prašytų suteikti išlaikymą.

14. Ar jos gali pakeisti skolininką ir pačios vietoje jo mokėti išlaikymą arba išlaikymo dalį? Kas bus, jeigu ieškovas yra Italijoje, o asmuo, suteikiantis išlaikymą, nuolat gyvena kitoje šalyje?

Italijoje nepasiturintiems asmenims paramą teikia privačios socialinės grupės, kurių užduotis yra apsaugoti visuomenės atstumtus ar skurde gyvenančius asmenis. Ši veikla yra savanoriška ir vykdoma daugeliu įvairių būdų, atsižvelgiant į konkrečius poreikius ir sugebėjimus.

viršųviršų

Konstitucijoje įtvirtintas reikalavimas, kad valstybė ir viešosios institucijos teiktų socialinę pagalbą tiems asmenims, kuriems reikalinga finansinė parama, kurie negali dirbti arba kurie neturi juos išlaikančių giminaičių.

Valstybinė sveikatos apsaugos sistema turi įsikišti, kad apsaugotų neturtingų asmenų sveikatą suteikdama jiems slaugą ir pastogę. Regioninės valdžios institucijos pagyvenusiems ir ligotiems žmonėms taip pat turi parūpinti viešas valgyklas, prieglobstį, slaugą ir pastogę.

Šia veikla pakeičiama pareiga remti šeimą, išskyrus tuos atvejus, kai yra teisė reikalauti paramos iš giminaičių, teisiškai atsakingų už savo pareigų vykdymą. Tokius reikalavimus reglamentuoja kredito įstaigų teisė (1973 m. spalio 2 d. Hagos konvencijos 9 skyrius).

Jeigu pareiškėjas yra Italijoje, o išlaikymą suteikiantis asmuo – kitoje valstybėje, tai nustatant išlaikymo pareigų ribas, mastą, mokėjimo būdus ir trukmę yra taikomi pareiškėjo valstybės teisėje nustatyti kriterijai. Tai atliekama pagal 1973 m. Hagos konvenciją, kurioje vadovaujamasi bendru valstybės, kurioje gyvena išlaikymo gavėjas, teisės kriterijumi.

15. Ar ieškovas gali gauti pagalbos iš Italijos organizacijos arba vyriausybinės institucijos (centrinės ar vietos)?

Organizacijos pagalbą visada suteikia savo pačių nustatyta forma ir tvarka. Vyriausybinės institucijos pagalbą turi teikti pirmiau pateiktame atsakyme aprašytais būdais ir apimtimi.

16. Jeigu taip, kaip galima susisiekti su šia organizacija arba vyriausybine institucija (centrine ar vietos)?

Italijoje yra daug labdaros įstaigų, kurių darbuotojai yra savanoriai.

viršųviršų

Vyriausybinės institucijos, kurios turi teikti pagalbą, yra regionų, prefektų, provincijų bei savivaldybių institucijos ir valstybinės sveikatos apsaugos įstaigos.

Visos šios institucijos turi biurus, konkrečiai atsakingus už suinteresuotų šalių prašymų nagrinėjimą ir tinkamiausių veiksmų ėmimąsi nustačius konkretų atvejį (išsamesnės informacijos prašome ieškoti atitinkamose interneto svetainėse).

17. Kokio pobūdžio pagalbą ieškovas gali gauti iš šios organizacijos arba vyriausybinės institucijos (centrinės ar vietos)? Kas bus, jeigu ieškovas yra kitoje šalyje, o išlaikymo skolininkas – Italijoje?

Privačios institucijos pagal savo įstatų nuostatas ir finansinius pajėgumus turi įgaliojimus parinkti teikiamos paramos rūšį ir mastą. Vyriausybinių institucijų atliekamus veiksmus reglamentuoja įstatymai.

Jeigu pareiškėjas yra kitoje valstybėje nei ta, kurioje gyvena atsakinga šalis, tuomet išlaikymo dydis, būdai ir mokėjimo terminai nustatomi:

  • pirmiausia pagal įprastos gyvenamosios vietos teisę;
  • pagal teisę, bendrą abiem šalims, jeigu pirmiau minėta galimybe negalima pasinaudoti;
  • pagal institucijos, į kurią kreiptasi, vietos teisę, jeigu negalima pasinaudoti pirmiau minėtais dviem atvejais.

Gyvenančioms skyrium ir išsituokusioms poroms taikoma teisė, pagal kurią buvo pripažinta gyvenimas skyrium arba ištuoka.

Tai, kas pirmiau minėta, reglamentuoja 1973 m. spalio 2 d. Hagos konvencijos dėl išlaikymo pareigų 1, 4, 5, 6 ir 8 straipsniai. Šią konvenciją Italija ratifikavo 1980 m.

viršųviršų

18. Ar ieškovas gali adresuoti prašymą tiesiogiai Italijos organizacijai arba vyriausybinei institucijai (centrinei ar vietos)?

Privačios organizacijos gali teikti paramą tokiais būdais, kokie, jų manymu, yra tinkami. Paprastai nėra pastovių procedūrų, kurių reikėtų laikytis.

Ir viešosios, ir privačios institucijos, teikiančios paramą, turi turėti biurą, atsakingą už paramos prašymų priėmimą, prašymų, atitinkančių jų nustatytus kriterijus ir patenkančių į jų institucinės veiklos sritį, kurią paprastai nustato įstatymai ir šių institucijų veiklą reglamentuojančios taisyklės, patvirtinimą.

19. Jeigu taip, kaip galima susisiekti su šia organizacija arba vyriausybine institucija (centrine ar vietos)?

Vyriausybinių įstaigų adresus galima rasti savivaldybių, provincijų ir regionų interneto puslapiuose. Informacijos taip pat galima rasti Vidaus reikalų ministerijos italiano interneto svetainėje.

Nėra konkrečių susisiekimo formalumų. Pareiškėjui reikia kreiptis asmeniškai arba per atstovą, jeigu jis pats negali to padaryti.

20. Kokio pobūdžio pagalbą ieškovas gali gauti iš šios organizacijos arba vyriausybinės institucijos (centrinės ar vietos)?

Ir privačios, ir viešosios institucijos veikia pagal savo kompetenciją ir neperžengdamos savo veiklos ribų.

Norėdamas gauti paramą, pareiškėjas informacijos turėtų ieškoti prieinamose tarnybose, esančiose įvairiose paramos institucijose. Parama gali būti teikiama subsidijos, pastogės, reikalingos sveikatos apsaugos, namų pagalbos ar kitokios pagalbos forma, ypač ta, kuri nustatyta reglamentuose ir įstatuose, reglamentuojančiuose viešųjų ir privačių institucijų veiklą šiame sektoriuje.

« Ieškiniai dėl išlaikymo - Bendro pobūdžio informacija | Italija - Bendro pobūdžio informacija »

viršųviršų

Naujausia redakcija: 27-07-2006

 
  • Bendrijos teisė
  • Tarptautinė teisė

  • Belgija
  • Bulgarija
  • Čekija
  • Danija
  • Vokietija
  • Estija
  • Airija
  • Graikija
  • Ispanija
  • Prancūzija
  • Italija
  • Kipras
  • Latvija
  • Lietuva
  • Liuksemburgas
  • Vengrija
  • Malta
  • Nyderlandai
  • Austrija
  • Lenkija
  • Portugalija
  • Rumunija
  • Slovėnija
  • Slovakija
  • Suomija
  • Švedija
  • Jungtinė Karalystė