Europos Komisija > ETIT > Ieškiniai dėl išlaikymo > Tarptautinė teisė

Naujausia redakcija: 06-08-2007
Spausdintinis variantas Įrašyti tinklalapį į adresyną

Ieškiniai dėl išlaikymo - Tarptautinė teisė

EJN logo

Šis puslapis nebeatnaujinamas. Šiuo metu rengiamas atnaujintas turinys, kuris bus pateiktas Europos e. teisingumo portale.


„Aš negaliu gauti išlaikymo iš asmens, gyvenančio ne valstybėje narėje“.

Norėdami priversti išlaikymo skolininką, gyvenantį ne Europos Sąjungos valstybėje narėje, mokėti išlaikymą, turite kreiptis į valstybės, kurioje norite, kad sprendimas būtų vykdomas, teismą. Toliau nurodytos tarptautinės konvencijos gali padėti Jums užsienyje įvykdyti sprendimą dėl išlaikymo.

  • 1956 m. birželio 20 d. Niujorko konvencija English - français dėl išlaikymo išieškojimo užsienyje (Jungtinės Tautos) nustato kompetentingų institucijų administracinio bendradarbiavimo sąlygas;
  • 1958 English - français ir 1973 English - français m. Hagos konvencijos dėl sprendimų, susijusių su išlaikymo pareigomis, pripažinimo ir vykdymo nustato abipusio sprendimų pripažinimo ir vykdymo tarp susitariančiųjų šalių sąlygas ir teisinei pagalbai taikytinas taisykles (žr. Teisinė pagalba – Bendro pobūdžio informacija);
  • 1956 English - français ir 1973 English - français m. Hagos konvencijos dėl išlaikymo pareigoms taikytinos teisės pirmenybę teikia vaiko, dėl kurio nagrinėjama byla, arba kreditoriaus įprastinės gyvenamosios vietos teisei (arba valstybės, kurioje yra nauja įprastinė gyvenamoji vieta, jeigu ji pasikeitė, teisei). Tačiau yra nemažai išimčių:

    viršųviršų

    • išlaikymo pareigas tarp santuoką nutraukusių arba skyrium gyvenančių sutuoktinių reglamentuoja santuokos nutraukimui arba gyvenimui skyrium taikytina teisė;
    • konvencijoje nurodytos taikytinos teisės taikymo galima atsisakyti tik jeigu tai akivaizdžiai nesuderinama su viešąja tvarka;
    • tuo atveju, kai išlaikymo pareiga tarp asmenų yra netiesioginė arba susijusi su giminyste, skolininkas gali kreditoriaus reikalavimą ginčyti remdamasis tuo, kad tokios pareigos pagal jų bendros pilietybės arba skolininko įprastinės gyvenamosios vietos teisę nėra.

    Be to, šios dvi konvencijos tam tikrais atžvilgiais skiriasi:

    • 1956 m. konvencija nustato tik vaikams priklausančio išlaikymo pareigoms taikytiną teisę, tuo tarpu 1973 m. konvencija taikoma išlaikymo pareigoms, atsirandančioms iš šeimos santykių, tėvystės (motinystės), santuokos arba giminystės, įskaitant ir išlaikymo pareigas ne santuokoje gimusiam vaikui;
    • 1956 m. konvencija taikoma tik tuomet, kai nurodyta teisė yra vienos iš susitariančiosios valstybės teisė, tuo tarpu 1973 m. konvencija yra universali tuo požiūriu, kad ji taikoma net jeigu taikytina teisė nėra susitariančiosios valstybės teisė.

Dėl šių skirtumų kyla sunkumų. Be to, šios penkios konvencijos viena kitos nepapildo ir nenustato greitų ir veiksmingų priemonių, kurios padėtų surasti vengiančius vykdyti savo pareigas skolininkus. Dėl šių priežasčių siekiama patikslinti šias pareigas ir nustatyti jas naujoje bendro pobūdžio konvencijoje dėl išlaikymo pareigų.

Informaciniai dokumentai

  • 1956 m. birželio 20 d. Niujorko konvencija English - français dėl išlaikymo išieškojimo užsienyje (Jungtinės Tautos);
  • Konvencija English - français dėl sprendimų, susijusių su išlaikymu vaikams, pripažinimo ir vykdymo (Hagos tarptautinės privatinės teisės konferencija);
  • Konvencija English - français dėl sprendimų, susijusių su išlaikymo pareigomis, pripažinimo ir vykdymo (Hagos tarptautinės privatinės teisės konferencija);
  • Konvencija English - français dėl išlaikymo pareigų vaikams taikytinos teisės (Hagos tarptautinės privatinės teisės konferencija);
  • Konvencija English dėl išlaikymo pareigoms taikytinos teisės (Hagos tarptautinės privatinės teisės konferencija).

« Ieškiniai dėl išlaikymo - Bendro pobūdžio informacija | Tarptautinė teisė - Bendro pobūdžio informacija »

viršųviršų

Naujausia redakcija: 06-08-2007

 
  • Bendrijos teisė
  • Tarptautinė teisė

  • Belgija
  • Bulgarija
  • Čekija
  • Danija
  • Vokietija
  • Estija
  • Airija
  • Graikija
  • Ispanija
  • Prancūzija
  • Italija
  • Kipras
  • Latvija
  • Lietuva
  • Liuksemburgas
  • Vengrija
  • Malta
  • Nyderlandai
  • Austrija
  • Lenkija
  • Portugalija
  • Rumunija
  • Slovėnija
  • Slovakija
  • Suomija
  • Švedija
  • Jungtinė Karalystė