Europos Komisija > ETIT > Ieškiniai dėl išlaikymo > Graikija

Naujausia redakcija: 18-05-2005
Spausdintinis variantas Įrašyti tinklalapį į adresyną

Ieškiniai dėl išlaikymo - Graikija

EJN logo

Šis puslapis nebeatnaujinamas. Šiuo metu rengiamas atnaujintas turinys, kuris bus pateiktas Europos e. teisingumo portale.


 

TURINIO LENTELE

1. Ką apima sąvokos „išlaikymas“ ir „pareiga išlaikyti“, remiantis Graikijos teise? 1.
2. Iki kokio amžiaus vaikai gauna alimentus? 2.
3. Kokiais atvejais taikoma Graikijos teisė? 3.
4. Jeigu netaikomi Graikijos įstatymai, kokią teisę taiko Graikijos teismai? 4.
5. Ar pareiškėjas turi kreiptis į specialią organizaciją, vyriausybinį departamentą ar teismą, siekdamas gauti alimentus? 5.
6. Ar organizacijos, vyriausybiniai departamentai arba teismai gali pateikti prašymą nepilnamečio vardu? 6.
7. Jei pareiškėjas ketina kelti teisme bylą, kaip jis sužino, kuriam teismui priklauso kompetencija? 7.
8. Ar keliant teisme bylą pareiškėjui reikia kreiptis į tarpininkus (pavyzdžiui, į teisininką, specialią organizaciją ar vyriausybinį departamentą ir t. t.)? Jei ne, kokios laikomasi procedūros? 8.
9. Ar pareiškėjui reikia sumokėti kokius nors mokesčius, siekiant iškelti teisme bylą? Jei taip, kokio dydžio jie galėtų būti? Jei pareiškėjo finansinės galimybės yra nepakankamos, ar jis/ji gali gauti teisinę pagalbą, kad padengtų procedūros išlaidas? 9.
10. Kokį išlaikymą teismas tikėtinai turėtų suteikti? Jeigu jis bus suteiktas, kaip jis bus apmokestintas? Ar galima peržiūrėti teismo sprendimą, atsižvelgiant į pragyvenimo išlaidų arba šeimyninių aplinkybių pasikeitimą? 10.
11. Kaip ir kam bus mokamas išlaikymas? 11.
12. Jeigu alimentų skolininkas išlaikymo savanoriškai nemoka, kokių veiksmų galima imtis, siekiant priversti jį/ją mokėti? 12.
13. Ar yra kokia nors organizacija ar vyriausybinis departamentas, kuris galėtų padėti atgauti išlaikymą? 13.
14. Ar jie galėtų pakeisti skolininką ir patys mokėti visą išlaikymą arba jo dalį vietoj tokio skolininko? 14.
15. Ar pareiškėjas Graikijoje gali gauti organizacijos arba vyriausybinio departamento pagalbą? 15.
16. Jei taip, kaip galima susisiekti su tokia organizacija arba vyriausybiniu departamentu? 16.
17. Kokią pagalbą pareiškėjas gali gauti iš šios organizacijos arba vyriausybinio departamento, jei jis įsikūręs kitoje šalyje, o alimentų skolininkas gyvena Graikijoje? 17.
18. Ar pareiškėjas gali tiesiogiai pateikti prašymą organizacijai arba vyriausybiniam departamentui? 18.

 

1. Ką apima sąvokos „išlaikymas“ ir „pareiga išlaikyti“, remiantis Graikijos teise?

  1. „Išlaikymas“ - tai pinigų suma ar kitokio pobūdžio pašalpa, kurią vienas asmuo suteikia kitam ir kuri skirta jo/jos kasdienėms pragyvenimo išlaidoms padengti.
  2. Privalomas išlaikymas mokamas šeimoje, t. y. vieno giminaičio kitam, jis yra įpareigojantis ir siejamas su išlaikymo gavėjo gyvenimu, orumu ir išlikimu.

Kas yra įpareigotas mokėti išlaikymą?

Tėvai savo vaikams?

Vaikai savo tėvams?

Sutuoktinis, kuris skiriasi su savo antrąja puse?

Kiti asmenys?

Kokiais atvejais?

Alimentų skolininkais laikomi tik tiesioginiais kraujo ryšiais susiję giminaičiai, o iš netiesioginiais ryšiais susijusių - tik broliai arba seserys, įvaikinę tėvai, kurie yra įpareigoti mokėti išlaikymą įvaikiams. Be to, nesantuokinio vaiko motina turi teisę gauti išlaikymą iš vaiko tėvo. Taigi alimentų skolininkais laikomi tėvai savo vaikams, priklausomai nuo jų galimybių, nuo to, ar jie turi vaikų globos teisę, ar ši teisė buvo iš jų atimta iš dalies arba visiškai (skyrybų, išsiskyrimo, netinkamos globos atvejais arba tuomet, kai jie pateikia tokį prašymą); vaikai savo tėvams; mirusių vaikų anūkai arba mirusių vaikų ar anūkų proanūkiai savo seneliams ir proseneliams; sutuoktiniai arba buvę sutuoktiniai vienas kitam; vienas brolis arba sesuo kitam; ir, kaip minėta anksčiau, nesantuokinio vaiko tėvas to vaiko motinai. Be to, pareiga mokėti išlaikymą priklauso ir įpėdiniams, palikimo nepalikus testamento nustatyta tvarka. Šios pareigos dalis atitinka jo/jos turto dalį. Kai įpėdinių nėra, pareiga mokėti išlaikymą priklauso artimiausiems palikuonims, kuriems ši pareiga priklauso lygiomis dalimis tuomet, kai to paties rango palikuonių yra daugiau nei vienas. Kai alimentų skolininkų yra daugiau nei vienas, ir jie nėra pajėgūs mokėti išlaikymą visiems gavėjams, pirmenybė teikiama įpėdiniams, palikimo nepalikus testamento nustatyta tvarka. Jei dauguma gavėjų yra palikuonys, pirmenybė teikiama artimiausiems palikuonims. Be to, išlaikymo teisės atžvilgiu sutuoktinis turi būti traktuojamas taip pat kaip ir nepilnamečiai įpėdiniai, po jo eina kiti įpėdiniai ir giminaičiai. Tai taip pat taikytina ir išsiskyrusiam sutuoktiniui, kai jis/ji turi teisę į išlaikymą.

viršųviršų

Be to, teisė į išlaikymą taikoma toms šalims, kurios nepajėgios savęs išlaikyti iš savo santaupų arba darbo, tinkamo jų amžiui, sveikatos būklei ir kitiems pagrindiniams poreikiams, atsižvelgiant į bet kokius mokymosi poreikius, išskyrus nepilnamečius vaikus, kurie, net turėdami santaupų, turi teisę į tėvų išlaikymą tais atvejais, kai jiems nepakanka pajamų, santaupų arba darbo užmokesčio save išlaikyti. Kita vertus, asmuo, kuris dėl kitų savo įsipareigojimų nėra pajėgus mokėti išlaikymą, nekeldamas grėsmės savo išlaikymui, nėra įpareigotas mokėti alimentus. Vis dėlto ši taisyklė netaikoma, alimentus tėvai moka nepilnamečiams vaikams, išskyrus tuos atvejus, kai ieškinį dėl išlaikymo galima pateikti kitai pusei arba galima išlaikyti vaiką iš jo/jos santaupų.

Buvusių sutuoktinių atveju, kai vienas iš jų negali užtikrinti savo išlaikymo iš savo pajamų arba santaupų, jis/ji turi teisę reikalauti išlaikymo iš kito sutuoktinio:

  1. jeigu išleidus skyrybų dekretą, jis/ji yra tokio amžiaus arba sveikatos būklės, kuri neleidžia versti jį/ją pradėti dirbti arba toliau dirbti tokį tinkamą darbą, kuris užtikrintų savęs išlaikymą;
  2. jeigu jam/jai reikia rūpintis nepilnamečiu vaiku ir tai jam/jai trukdo dirbti tinkamą darbą;
  3. jeigu jis/ji neranda tinkamo, pastovaus darbo arba jeigu jam/jai reikalingas profesinis mokymas - abiem atvejais ne daugiau kaip trejus metus nuo skyrybų dekreto išleidimo; ir
  4. visais kitais atvejais, kai išleidžiant skyrybų dekretą reikia skirti išlaikymą gailestingumo pagrindu.

Vis dėlto jeigu yra rimtas pagrindas, alimentų mokėjimas gali būti nutrauktas arba apribotas, ypač tais atvejais, kai santuoka buvo trumpa arba gavėjas yra atsakingas už skyrybas, arba savo valia atsidūrė skurde.

viršųviršų

Teisės į išlaikymą netenkama, kai gavėjas susituokia dar kartą arba kai jis/ji nuolatos gyvena su kita puse taip, tarsi būtų susituokęs, arba gavėjui mirus, išskyrus tuos atvejus, kai ši teisė susijusi su praėjusiais laikotarpiais arba mirties metu mokėjimai jam jau priklauso. Be to, abu buvę sutuoktiniai yra įpareigoti suteikti vienas kitam tikslią informaciją apie savo santaupas ir pajamas tais atvejais, kai tai yra naudinga išlaikymo dydžiui nustatyti. Vienam iš buvusių sutuoktinių pateikus prašymą per kompetentingąjį prokurorą, darbdaviai, kompetentingosios viešosios tarnybos ir mokesčių inspektoriai yra įpareigoti pateikti visą naudingą informaciją apie kito sutuoktinio santaupas ir visų pirma - apie jo/jos pajamas. Išlaikymo lygis nustatomas remiantis gavėjo poreikiais, kurie grindžiami gyvenimo sąlygomis. Išlaikymo gavėjams suteikiama teisė tik į bazinį išlaikymą, kuris apima jiems išlaikyti būtinai reikalingas sumas, jeigu gavėjas alimentų skolininko atžvilgiu įvykdė nusikalstamą veiklą, kuri pagrindžia paveldėjimo teisės atėmimą.

2. Iki kokio amžiaus vaikai gauna alimentus?

Vaikai iki 18 metų turi teisę gauti alimentus iš savo tėvų, nesvarbu, ar tas vaikas gauna pajamas iš santaupų arba darbo. Pasiekus šį amžių, tėvai yra įpareigoti išlaikyti savo suaugusį vaiką tuo atveju, kai jis/ji negali pats/pati savęs išlaikyti iš santaupų arba darbo, tinkamo jo/jos amžiui, sveikatos būklei, ir dėl kitų būtinų poreikių, kurie atsiranda dėl galimų to vaiko mokymosi poreikių.

3. Kokiais atvejais taikoma Graikijos teisė?

Kai išlaikymą moka sutuoktiniai arba vienas iš buvusių sutuoktinių kitam sutuoktiniui, pagrindinės Graikijos teisės normos taikomos, jeigu santuokos metu Graikijos pilietybė buvo jų paskutinė pilietybė, ir vienas iš jų išlaikė Graikijos pilietybę, arba jeigu jų paskutinė faktinė gyvenamoji vieta santuokos metu buvo Graikija, arba jeigu šie asmenys yra glaudžiai susiję su Graikija. Kai išlaikymą vaikams ir kitiems įpėdiniams ir palikuonims moka tėvai, Graikijos teisė taikoma, jeigu Graikijos pilietybė buvo paskutinė pilietybė arba jeigu paskutinė faktinė gyvenamoji vieta buvo Graikija, arba jeigu vaikas turi Graikijos pilietybę. Jei vaikas gimė ne santuokoje, ir išlaikymas susijęs su jo tėvu ir motina, Graikijos teisė taikoma, jeigu Graikijos pilietybė buvo paskutinė pilietybė arba jeigu paskutinė faktinė gyvenamoji vieta buvo Graikija, arba jeigu tėvas arba motina buvo graikai. Kai išlaikymas susijęs su nesantuokinio vaiko motina ir tėvu, Graikijos teisė taikoma, jeigu nėštumo metu Graikijos pilietybė buvo paskutinė pilietybė arba jeigu faktinė ar įprastinė gyvenamoji vieta tuo metu buvo Graikija. Graikijos teisė taip pat taikoma, jeigu bet kuris iš pirmiau išvardytų asmenų turi dvi - Graikijos ir užsienio šalies - pilietybes. Be to, Graikijos teisė taikoma tais išlaikymo atvejais, kai alimentų skolininkas gyvena Graikijoje, o jo gavėjas - vienoje iš Niujorko konvencijos dėl alimentų išieškojimo užsienyje susitariančiųjų šalių (Dekretas 4421/1964). Taikytina procedūrinė teisė yra Graikijos procedūrinė teisė pagal lex fori principą.

viršųviršų

4. Jeigu netaikomi Graikijos įstatymai, kokią teisę taiko Graikijos teismai?

Jei netaikomi Graikijos įstatymai, teismai taiko šiuos įstatymus toliau nurodyta tvarka:

  1. Kai išlaikymas susijęs su sutuoktiniais arba buvusiais sutuoktiniais - paskutinės šalies, kurios pilietybę santuokos metu jie turėjo, įstatymai, jeigu vienas iš jų išsaugo šią pilietybę, arba jų faktinės gyvenamosios vietos santuokos metu įstatymai, arba įstatymai tos šalies, su kuria jie yra glaudžiausiai susiję.
  2. Kai išlaikymas susijęs su tėvais, vaikais, įpėdiniais ir palikuonimis - paskutinės šalies, kurios pilietybę jie turėjo, įstatymai arba jų faktinės gyvenamosios vietos įstatymai, arba įstatymai tos šalies, kurios pilietybę turi vaikas.
  3. Kai išlaikymas susijęs su nesantuokiniu vaiku ir jo tėvais - paskutinės šalies, kurios pilietybę jie turėjo, įstatymai arba jų faktinės gyvenamosios vietos įstatymai, arba įstatymai tos šalies, kurios pilietybę turi tėvas arba motina.
  4. Kai išlaikymas susijęs su nesantuokinio vaiko motina ir to vaiko tėvu - paskutinės šalies, kurios pilietybę nėštumo metu jie turėjo, įstatymai arba motinos faktinės arba įprastinės gyvenamosios vietos įstatymai; jeigu vienas iš pirmiau minėtų asmenų turi daugiau nei vieną užsienio pilietybę - įstatymai tos šalies, su kuria jį/ją sieja glaudžiausi ryšiai.

5. Ar pareiškėjas turi kreiptis į specialią organizaciją, vyriausybinį departamentą ar teismą, siekdamas gauti alimentus?

Siekdamas gauti alimentus iš alimentų skolininko, pareiškėjas turi kreiptis į teismą. Be to, tais atvejais, kai taikoma Niujorko konvencija dėl alimentų išieškojimo užsienyje (Dekretas 4421/1964), siunčiančioji agentūra, kuri siunčia pareiškėjo, gyvenančio susitariančioje šalyje, prašymą, turi reikalauti, kad kitos susitariančios šalies, kurioje gyvena alimentų skolininkas, priimančioji agentūra, Graikijoje - ir Teisingumo ministerija, imtųsi visų alimentams išmokėti būtinų priemonių.

viršųviršų

6. Ar organizacijos, vyriausybiniai departamentai arba teismai gali pateikti prašymą nepilnamečio vardu?

Tik nepilnamečio tėvai arba nesantuokinio vaiko motina, jeigu šie asmenys turi vaiko globos teisę, gali prašyti teismą skirti išlaikymą vaiko vardu. Jeigu globos teisė iš tėvų yra atimta, imtis veiksmų dėl alimentų vaiko vardu gali globos teisę turintis asmuo, globos atveju - globėjas. Jeigu pareiškėją saugo teismas arba jis negali dalyvauti teisiniuose sandoriuose, šių veiksmų imtis globos teisę turintis asmuo arba laikinas ar nuolatinis globėjas.

7. Jei pareiškėjas ketina kelti teisme bylą, kaip jis sužino, kuriam teismui priklauso kompetencija?

Kompetentingasis teismas, priimantis pareiškėjų ieškinius dėl išlaikymo alimentų skolininkams, yra Vieno teisėjo sudėties pirmosios instancijos teismas, išimtiniais atvejais - kai byla susijusi su vedybiniu ginču, pavyzdžiui, su skyrybų byla, su santuokos anuliavimu arba santuokos egzistavimo ar jos nebuvimo patvirtinimu, arba su kitomis bylomis dėl ginčijamos tėvystės, tėvo ir vaiko santykio buvimo ar nebuvimo patvirtinimo, su bylomis dėl globos teisės, dėl nesantuokinio vaiko tėvystės pripažinimo, dėl patvirtinimo, ar nesantuokinis vaikas yra pripažįstamas savanoriškai, ar vaikas laikytinas gimusiu santuokoje dėl paskesnių jo tėvų vedybų ir dėl iššūkių savanoriškam pripažinimui, dėl patvirtinimo, kad vaikas nebuvo įvaikintas, dėl globos buvimo ar nebuvimo patvirtinimo arba jos nutraukimo - Kelių teisėjų sudėties pirmosios instancijos teismas. Kompetentingasis vietinis teismas - tai atsakovo gyvenamosios vietos arba deklaruotos gyvenamosios vietos teismas, o kai byla susijusi su vedybiniu ginču - ir sutuoktinių faktinės gyvenamosios vietos teismas arba paskutinės faktinės gyvenamosios vietos teismas, jeigu vienas iš sutuoktinių ten dar gyvena, o jungtinio prašymo atveju - jeigu vieno arba kito sutuoktinio faktinė gyvenamoji vieta yra ten arba jeigu ieškovo faktinė gyvenamoji vieta buvo ten bent metus prieš bylą arba šešis mėnesius prieš bylą, jeigu jis/ji turi Graikijos pilietybę arba yra graikų tautybės. Skubiais arba neišvengiamos rizikos atvejais pareiškėjas gali teikti prašymą vietiniam kompetentingajam Vieno teisėjo sudėties pirmosios instancijos teismui dėl teismo sprendimo dėl laikinų alimentų išmokėjimo.

viršųviršų

8. Ar keliant teisme bylą pareiškėjui reikia kreiptis į tarpininkus (pavyzdžiui, į teisininką, specialią organizaciją ar vyriausybinį departamentą ir t. t.)? Jei ne, kokios laikomasi procedūros?

Taip, pareiškėjas turi paskirti įgaliotąjį advokatą, ir šis pateiks ieškinį kompetentingajam vietos teismui.

9. Ar pareiškėjui reikia sumokėti kokius nors mokesčius, siekiant iškelti teisme bylą? Jei taip, kokio dydžio jie galėtų būti? Jei pareiškėjo finansinės galimybės yra nepakankamos, ar jis/ji gali gauti teisinę pagalbą, kad padengtų procedūros išlaidas?

Be mokesčių įgaliotajam advokatui, reikia sumokėti tam tikrus mokesčius ir už teismo procedūras. Ieškinį dėl išlaikymo pateikianti šalis iš anksto sumoka teismo nustatytus mokesčius, kurie neturėtų viršyti 147 eurų, o kitų mokėtinų mokesčių dydis skiriasi, atsižvelgiant į bylą, ir priklauso nuo reikalaujamo išlaikymo dydžio, reikalingų pristatyti dokumentų skaičiaus ir nuo bet kokio posėdžio atidėjimo. Jeigu vienos iš šalių pajamos yra nedidelės, įstatymas nustato, kad, atsižvelgiant sąlygas, galima suteikti teisinę pagalbą.

10. Kokį išlaikymą teismas tikėtinai turėtų suteikti? Jeigu jis bus suteiktas, kaip jis bus apmokestintas? Ar galima peržiūrėti teismo sprendimą, atsižvelgiant į pragyvenimo išlaidų arba šeimyninių aplinkybių pasikeitimą?

Teismas išlaikymo dydį nustato, atsižvelgdamas į garbingos gyvenimo kokybės poreikį, pareiškėjo išsilavinimą ir alimentų skolininko finansines galimybes. Ši suma nustatoma dvejiems metams. Jeigu po dvejų metų sąlygos, kuriomis rėmėsi teismas nustatydamas išlaikymą, pasikeitė, šalys, t. y. pareiškėjas ir alimentų skolininkas, gali prašyti, kad išlaikymo dydis būtų nustatytas dar dvejiems metams, antrąsyk tikslinant sprendimą, išlaikymo lygis gali būti peržiūrėtas iš naujo.

viršųviršų

11. Kaip ir kam bus mokamas išlaikymas?

Išlaikymas mokėtinas pareiškėjui, o tais atvejais, kai asmuo yra nepilnametis, negali dalyvauti teisiniuose sandoriuose arba yra saugomas teismo, išlaikymas mokėtinas tėvui, globėjui arba globos teisę turinčiam asmeniui, kuris pateikė atitinkamą ieškinį pareiškėjo vardu.

12. Jeigu alimentų skolininkas išlaikymo savanoriškai nemoka, kokių veiksmų galima imtis, siekiant priversti jį/ją mokėti?

Jeigu alimentų skolininkas atsisako mokėti, pareiškėjas gali siekti įsipareigojimų vykdymo, pasinaudodamas privalomojo vykdymo procedūra per alimentų skolininko santaupas, jeigu jis/ji jų turi.

13. Ar yra kokia nors organizacija ar vyriausybinis departamentas, kuris galėtų padėti atgauti išlaikymą?

Ne.

14. Ar jie galėtų pakeisti skolininką ir patys mokėti visą išlaikymą arba jo dalį vietoj tokio skolininko?

Ne.

15. Ar pareiškėjas Graikijoje gali gauti organizacijos arba vyriausybinio departamento pagalbą?

Taip.

16. Jei taip, kaip galima susisiekti su tokia organizacija arba vyriausybiniu departamentu?

Jeigu pareiškėjas gyvena vienoje iš Niujorko konvencijos dėl alimentų išieškojimo užsienyje susitariančiųjų šalių, kuri taikoma Graikijoje pagal dekretą 4421/64, arba jeigu yra dvišalis susitarimas tarp tos valstybės ir Graikijos, o alimentų skolininkas yra Graikijos gyventojas, už pagalbą yra atsakinga Teisingumo ministerijos centrinė tarnyba, kuri yra adresu 96 Mesogeion Ave., Atėnai, Graikija GR-11527, tel. +30.210.7714186. Konvencijoje nurodyta, kaip asmuo turėtų susisiekti su šia tarnyba.

17. Kokią pagalbą pareiškėjas gali gauti iš šios organizacijos arba vyriausybinio departamento, jei jis įsikūręs kitoje šalyje, o alimentų skolininkas gyvena Graikijoje?

Konvencijoje numatytą pagalbą.

18. Ar pareiškėjas gali tiesiogiai pateikti prašymą organizacijai arba vyriausybiniam departamentui?

Ne, išskyrus pirmiau minėtą atvejį.

« Ieškiniai dėl išlaikymo - Bendro pobūdžio informacija | Graikija - Bendro pobūdžio informacija »

viršųviršų

Naujausia redakcija: 18-05-2005

 
  • Bendrijos teisė
  • Tarptautinė teisė

  • Belgija
  • Bulgarija
  • Čekija
  • Danija
  • Vokietija
  • Estija
  • Airija
  • Graikija
  • Ispanija
  • Prancūzija
  • Italija
  • Kipras
  • Latvija
  • Lietuva
  • Liuksemburgas
  • Vengrija
  • Malta
  • Nyderlandai
  • Austrija
  • Lenkija
  • Portugalija
  • Rumunija
  • Slovėnija
  • Slovakija
  • Suomija
  • Švedija
  • Jungtinė Karalystė