Europos Komisija > ETIT > Ieškiniai dėl išlaikymo > Prancūzija

Naujausia redakcija: 04-04-2006
Spausdintinis variantas Įrašyti tinklalapį į adresyną

Ieškiniai dėl išlaikymo - Prancūzija

EJN logo

Šis puslapis nebeatnaujinamas. Šiuo metu rengiamas atnaujintas turinys, kuris bus pateiktas Europos e. teisingumo portale.


 

1. Ką pagal Prancūzijos teisę aprėpia sąvokos ,,išlaikymas” ir ,,išlaikymo pareiga”?

Išlaikymo pareiga yra šeimos solidarumo išraiška. Tai įstatymo nustatyta prievolė teikti materialią pagalbą kai kuriems artimiesiems.

Kurie asmenys turi išlaikymo pareigą kito asmens atžvilgiu:

- tėvai savo vaikų atžvilgiu?

Tėvai privalo maitinti ir išlaikyti savo vaikus.

- vaikai savo tėvų atžvilgiu?

Vaikai privalo išlaikyti savo tėvą ir motiną.

- išsiskyręs sutuoktinis buvusio sutuoktinio atžvilgiu?

Tik tuomet, kai santuoka nutraukiama dėl to, kad bendras gyvenimas tapo neįmanomas, ištuokos procedūrą inicijavęs sutuoktinis privalo mokėti išlaikymo pašalpą atsakovo naudai.

- kiti?
  • sutuoktiniai santuokos metu, taip pat ir gyvenantys skyrium;
  • visi tiesiosios giminystės linijos protėviai ir palikuonys;
  • žentai ir marčios savo uošvio ir uošvės atžvilgiu, ir atvirkščiai.

Kuriais atvejais?

Alimentai nustatomi atsižvelgiant į dvi aplinkybes: teisę į išlaikymą turinčio asmens poreikius ir išlaikymo pareigą turinčio asmens turtinę padėtį.

2. Iki kada vaikas turi teisę į išlaikymą?

Čia išskiriami du laikotarpiai:

viršųviršų

  • Kol vaikas yra nepilnametis arba sulaukęs pilnametystės, bet dar negali pats savęs išlaikyti, nes mokosi, tėvai turi pareigą jį išlaikyti ir sudaryti sąlygas mokytis. Platesnė nei paprasta išlaikymo prievolė, ši pareiga grindžiama tėvų ir vaikų ryšiu, ir ja siekiama užtikrinti būtinas sąlygas vaikui vystytis ir mokytis.
  • Kai pareiga išlaikyti ir užtikrinti sąlygas mokytis baigiasi, taikoma bendra išlaikymo pareigos tvarka, kuomet ieškovas privalo įrodyti poreikį gauti išlaikymą.

3. Kuriais atvejais taikoma Prancūzijos teisė?

Prancūzijoje įsigaliojus 1973 m. spalio 2 d. Hagos konvencijai English - français dėl išlaikymo pareigoms taikytinos teisės, taikytina teisė iš principo yra asmens, turinčio teisę į išlaikymą, įprastinės gyvenamosios vietos įstatymai. Jei gyvenamosios vietos teisė neleidžia jam gauti išlaikymo, teisę į išlaikymą turintis asmuo taip pat gali reikalauti taikyti valstybės, kurios nacionaliniai subjektai jie abu yra, nacionalinę teisę, arba, jei abi pirmiau minėtos teisės neleidžia jam gauti išlaikymo,– taikyti prašymą nagrinėjančios institucijos teisę.

1956 m. spalio 24 d. Hagos konvencija English - français dėl išlaikymo pareigos vaikams galioja tarp Prancūzijos ir konvenciją pasirašiusių šalių, jei jos nėra ratifikavusios 1973 m. Hagos konvencijos. Pagal šią konvenciją vaiko teisė, iš ko ir kokio dydžio reikalauti išlaikymo, priklauso nuo įprastinės vaiko gyvenamosios vietos.

viršųviršų

Prancūzijos teisė gali būti taikoma šiais atvejais:

  • jei teisę į išlaikymą turintis asmuo gyvena Prancūzijoje,
  • arba jei teisę į išlaikymą ir išlaikymo pareigą turintys asmenys abu yra prancūzai ir teisę į išlaikymą turintis asmuo pageidauja, kad būtų taikoma Prancūzijos teisė,
  • arba jei buvo kreiptasi į Prancūzijos teismo instituciją ir jei teisę į išlaikymą turinčio asmens įprastinės gyvenamosios vietos teisė arba valstybės, kurios nacionaliniai subjektai jie abu yra, teisė neleidžia jam gauti išlaikymo.

4. Jei ši teisė netaikoma, kokią teisę pritaikys Prancūzijos teismai?

Kai asmuo, reikalaujantis išlaikymo, ir išlaikymo pareigą turintis asmuo abu yra Prancūzijos teritorijoje:

Kai teisę į išlaikymą ir išlaikymo pareigą turintys asmenys abu gyvena Prancūzijoje, dažniausiai taikoma Prancūzijos teisė, išskyrus atvejus, kai pagal 1973 m. Hagos konvenciją English - français teisę į išlaikymą turintis asmuo reikalauja taikyti valstybės, kurios nacionaliniai subjektai jie abu yra, teisę, jei abu yra užsienio valstybės piliečiai. Tuomet taikytina tos užsienio valstybės, kurios nacionaliniai subjektai jie abu yra, teisė.

5. Ar norėdamas gauti išlaikymą ieškovas turi kreiptis į specialią instituciją, valdžios įstaigą ar teismą?

Ieškovas turi kreiptis į aukštosios instancijos teismo (tribunal de grande instance) šeimos reikalų teisėją.

viršųviršų

6. Ar galima kreiptis į kompetentingą instituciją, valdžios įstaigą ar teismą vieno iš tėvų, giminaičio ar nepilnamečio vaiko vardu?

Tas iš tėvų, kuris atsakingas už vaiko – mažamečio ar pilnamečio – globą, gali reikalauti padėti jam jį išlaikyti ir mokyti.

Kai teisę į išlaikymą turinčiam asmeniui yra paskirta globa, teisę veikti jo vardu turi tik jo globėjas.

7. Jei ieškovas nori kreiptis į teismą, kaip jam sužinoti, į kurį būtent teismą kreiptis?

Ieškovas pasirinktinai gali kreiptis arba į savo, arba į atsakovo gyvenamosios vietos teismą.

8. Ar kreipiantis į teismą ieškovui reikalingas tarpininkas (advokatas, speciali institucija, kita…) ? Jei ne, kokios procedūros jis turi imtis?

Jei tai ne santuokos nutraukimo ar gyvenimo skyrium (separacijos) procesas, ieškovas pats gali kreiptis į teismo instituciją paprastu laišku arba šaukimu į teismą per teismo antstolį. Advokato paslaugos nėra privalomos.

Ieškovas teismui turi pateikti dokumentus, įrodančius jo poreikius – algalapius, pažymas apie atleidimą nuo mokesčių, bedarbio pažymą arba pažymą apie ilgas ligos atostogas, būsto mokesčių kvitus, pažymas apie išlaikomus vaikus ir išlaidas jų išlaikymui bei mokymui, paimtas paskolas….

9. Ar teismo procesas mokamas? Jei taip, kokia galėtų būti bendra išlaidų suma? Tuo atveju, jei ieškovas neturi pakankamai lėšų, ar jis gali pasiekti, kad jo teismo proceso išlaidos būtų apmokėtos kaip teisinė pagalba?

Procesas nemokamas.

viršųviršų

Jei ieškovo pajamos yra mažesnės nei tam tikras dekretu fiksuotas pajamų dydis, jis gali gauti visišką arba dalinę teisinę pagalbą. (žr. skyrių ,,Teisinė pagalba – Prancūzija”).

10. Kokios formos būna parama, kuri gali būti skirta teismo sprendimu? Jei tai periodinė išmoka, kaip bus nustatytas jos dydis? Kaip ji bus perskaičiuojama padidėjus pragyvenimo išlaidoms ar pasikeitus aplinkybėms?

- Dėl paramos formos.
  • Parama teikiama kas mėnesį mokamos išlaikymo išmokos forma :

    • kai tai yra sutuoktinių arba buvusių sutuoktinių po santuokos nutraukimo dėl pasibaigusio bendro gyvenimo ar gyvenančių skyrium išlaikymo pareiga. Tačiau ji gali būti suteikiama ir skiriant dalį turto. Tai gali būti pinigų suma arba natūra perleidžiamas turtas.
    • prisidedant prie vaiko išlaikymo ir mokymo. Tačiau visa ši parama arba jos dalis gali būti teikiama tiesiogiai apmokant vaiko naudai patirtas išlaidas. Arba ji gali būti suteikta kaip teisė naudotis turtu ir jame gyventi.
  • Parama teikiama kompensacinės išmokos forma visais santuokos nutraukimo atvejais, išskyrus ištuoką dėl pasibaigusio bendro gyvenimo.

Vienas iš sutuoktinių gali pareikalauti kompensacinės išmokos. Tai išmoka, skirta kompensuoti sutuoktinių gyvenimo sąlygų skirtumą, atsiradusį dėl santuokos nutraukimo. Toji suma prireikus išmokama ne vėliau kaip per 8 metus. Kompensacinės išmokos sumos dydis nustatomas santuokos nutraukimo nutartyje. Santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu atveju suma nustatoma galutiniame ištuokos susitarime, kurį sudaro sutuoktiniai ir tvirtina teisėjas.

viršųviršų

Išimties tvarka gali būti skiriama renta iki gyvos galvos, jei tai pagrindžiama asmens, turinčio teisę į išlaikymą, amžiumi arba sveikatos būkle.

- Dėl paramos dydžio nustatymo.

Nėra orientacinių dydžių lentelės. Paramos suma nustatoma atsižvelgiant į asmens, turinčio išlaikymo pareigą, pajamas ir asmens, turinčio teisę į išlaikymą, poreikius.

- Dėl indeksavimo.

Siekdamas paramos dydį derinti prie pragyvenimo kainos pokyčių, teisėjas gali, net ex officio, nuspręsti, kad išlaikymo išmoka bus indeksuojama pagal įstatymu nustatytą kainų indeksą.

Rentos forma mokama kompensacinė išmoka indeksuojama kaip išlaikymo išmoka.

- Dėl perskaičiavimo
  • Dėl išlaikymo išmokos perskaičiavimo

Atsiradus naujai aplinkybei, nustatyta išlaikymo išmoka gali būti perskaičiuota (padidinta arba sumažinta) arba išvis panaikinta. Šalims nesutariant, perskaičiavimą atlieka teismas.

  • Dėl kompensacinės išmokos perskaičiavimo

Kadangi tai yra fiksuotas dydis, kompensacinės išmokos perskaičiavimas skiriasi priklausomai nuo to, ar ji išmokama kapitalu, ar kaip renta.

Kapitalo dydis negali būti perskaičiuojamas; gali būti keičiamos tik mokėjimo sąlygos žymiai pasikeitus asmens, turinčio išlaikymo pareigą, padėčiai. Rentų, paskirtų iki ar po 2000 m. birželio 30 d. įstatymo, dydžiai gali būti perskaičiuojami žymiai pasikeitus šalių padėčiai. Jei santuoka buvo nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, perskaičiavimas įmanomas, jei taip numatyta patvirtintame susitarime.

viršųviršų

11. Kaip ir kam bus išmokama periodinė išmoka ?

Išlaikymo išmoka ir kompensacinė išmoka mokamos jų gavėjams, kaip nurodyta anksčiau.

Pagalbą vaikui išlaikyti ir mokyti moka, priklausomai nuo konkretaus atvejo, vienas iš tėvų kitam tėvui arba asmeniui, kuriam vaikas buvo patikėtas. Jei vaikas yra pilnametis, teismas gali nuspręsti arba tėvai susitarti, kad ši išmoka arba jos dalis bus mokama tiesiai vaikui.

12. Jei periodinės išmokos mokėtojas savo noru jos nemoka, kokiomis priemonėmis galima jį priversti mokėti?

Asmuo, turintis teisę į išlaikymą, gali pasinaudoti bendrosios teisės numatytomis priverstinio vykdymo priemonėmis – kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, atlyginimo arba banko sąskaitos areštu.

Asmuo, turintis teisę į išlaikymą, taip pat gali pasinaudoti tiesioginio mokėjimo procedūra. Pagal šią procedūrą paprastu antstolio nurodymu periodinę išmoką tiesiogiai mokėti gali skolininko darbdavys arba bet kuris kitas jam skolingas asmuo.

13. Ar atitinkama institucija ar valdžios įstaiga gali padėti išieškoti periodinę išmoką?

Nepavykus vienai iš pirmiau nurodytų priverstinio vykdymo priemonių, asmuo, turintis teisę į išlaikymą, turi dvi galimybes.

  • Jis gali kreiptis į instituciją, atsakingą už šeimos pašalpų mokėjimą, ypač į šeimos pašalpų kasas. Ji galės padėti išieškoti išlaikymo pensiją ateityje ir išlaikymo įsiskolinimą ne daugiau nei už dvejus metus.
  • Asmuo, turintis teisę į išlaikymą, taip pat gali kreiptis į Respublikos prokurorą savo gyvenamosios vietos aukštosios instancijos teisme (tribunal de grande instance), kad būtų pradėtas viešo išieškojimo procesas. Jis sudaro galimybę per valstybės iždą priverstinai išieškoti nesumokėtas įmokas už šešis pastaruosius mėnesius ir už laikotarpius, kurių terminai baigiasi.

14. Ar jos gali pakeisti skolininką ir vietoj jo mokėti periodinę išmoką arba jos dalį?

Įstaiga, mokanti socialines pašalpas šeimai, gali visiškai arba iš dalies pakeisti mokėtoją ir mokėti šeimos išlaikymo pašalpą. Šias sumas ji išieško iš išlaikymo pareigą turinčio asmens, jei tik teismas jo nėra paskelbęs nemokiu.

viršųviršų

Jei ieškovas yra Prancūzijoje, o išlaikymo pareigą turintis asmuo gyvena kitoje šalyje:

15. Ar ieškovas gali gauti pagalbą iš kurios nors Prancūzijos institucijos ar valdžios įstaigos?

Ieškovas, kuriam teismas priteisė išlaikymą, jei išlaikymo pareigą turintis asmuo gyvena užsienyje, gali kreiptis į šių dviejų ministerijų departamentus:

  • Užsienio reikalų ministerija

Ši ministerija yra atsakinga už 1956 m. birželio 20 d. Niujorko konvencijos English - français dėl alimentų išieškojimo užsienyje vykdymą kaip Prancūzijos paskirta tarpinė institucija. Šis dokumentas galioja 55 šalyse.

Užsienio reikalų ministerija taip pat gali įsikišti siekdama padėti rasti draugišką susitarimą, jei asmuo, turintis išlaikymo pareigą, yra Prancūzijos pilietis.

  • Teisingumo ministerija

Ši ministerija įsikiša tuomet, kai šalis nėra Niujorko konvencijos narė ir su ja nėra pasirašyta konvencija arba susitarimas dėl tarpusavio pagalbos, numatantis bendradarbiavimą tarp centrinės valdžios įstaigų (Beninas, Kvebeko provincija, Kongas, Džibutis, Egiptas, Jungtinės Valstijos, Nigeris, Senegalas, Čadas, Togas).

viršųviršų

16. Jei taip, kaip vadinasi ši institucija ar valdžios įstaiga ir koks jos adresas? Kaip į jas kreiptis?

  • Ministère des Affaires Etrangères

    Service du recouvrement des créances alimentaires entre la France et l’Etranger
    244, Boulevard Saint-Germain
    75303 PARIS 07 S.P.
    Tel.: +33.(1).43.17.99.91
    Faksas: +33.(1).43.17.93.44

  • Ministère de la Justice

    Direction des Affaires Civiles et du Sceau
    Bureau de l’entraide civile et commerciale internationale
    13 Place Vendôme
    75001 PARIS
    Tel.: +33.(1).44.86.14.50
    Faksas: +33.(1).44.86.14.06

Jei ieškovas yra kitoje šalyje, o asmuo, turintis išlaikymo pareigą, yra Prancūzijoje:

17. Kokią pagalbą ši institucija ar valdžios įstaiga gali suteikti ieškovui?

Kai kurios tarpusavio pagalbos konvencijos yra labai ribojančios ir apriboja centrinės valdžios institucijų galias taikiai išieškant alimentus. Tačiau kiti instrumentai, ypač Niujorko konvencija, numato tarpinei institucijai, tai yra centrinės valdžios įstaigai, teisę priversti vykdyti visus teismo sprendimus, nurodymus ir kitus teismo aktus.

Priklausomai nuo konkretaus atvejo, Prancūzijos centrinės valdžios institucija perduoda ieškovo prašymą institucijai, turinčiai kompetenciją pripažinti ir vykdyti teismo sprendimą, kuriuo paskirtas išlaikymas, arba apklausti skolininką siekiant draugiško konflikto sprendimo.

18. Ar ieškovas gali tiesiogiai kreiptis į atitinkamą Prancūzijos instituciją ar valdžios įstaigą?

Ieškovas, esantis ne Prancūzijoje, turi kreiptis į savo šalies centrinės valdžios įstaigą, atsakingą už pirmiau išvardytų konvencijų vykdymą. Jis neturi teisės tiesiogiai kreiptis į Prancūzijos institucijas ar valdžios įstaigas.

19. Jei taip, kaip vadinasi ši institucija ar valdžios įstaiga ir koks jos adresas? Kaip į jas kreiptis?

Žr. 18 pastraipą.

20. Kokią pagalbą ši institucija ar valdžios įstaiga gali suteikti ieškovui?

Žr. 18 pastraipą.

Papildoma informacija

  • Centrinės valdžios institucijos
    • Užsienio reikalų ministerija français
    • Teisinė pagalba français Prancūzijoje ir Išlaikymo išmokos français (Teisingumo ministerija français)
  • Šeimos pašalpų kasa français
  • Teisės aktai ir teisena : Légifrance français : viskas apie Prancūzijos teisę

« Ieškiniai dėl išlaikymo - Bendro pobūdžio informacija | Prancūzija - Bendro pobūdžio informacija »

viršųviršų

Naujausia redakcija: 04-04-2006

 

TURINIO LENTELE

1. Ką pagal Prancūzijos teisę aprėpia sąvokos ,,išlaikymas” ir ,,išlaikymo pareiga”? 1.
Kurie asmenys turi išlaikymo pareigą kito asmens atžvilgiu: Kurie asmenys turi išlaikymo pareigą kito asmens atžvilgiu:
- tėvai savo vaikų atžvilgiu? - tėvai savo vaikų atžvilgiu?
- vaikai savo tėvų atžvilgiu? - vaikai savo tėvų atžvilgiu?
- išsiskyręs sutuoktinis buvusio sutuoktinio atžvilgiu? - išsiskyręs sutuoktinis buvusio sutuoktinio atžvilgiu?
- kiti? - kiti?
Kuriais atvejais? Kuriais atvejais?
2. Iki kada vaikas turi teisę į išlaikymą? 2.
3. Kuriais atvejais taikoma Prancūzijos teisė? 3.
4. Jei ši teisė netaikoma, kokią teisę pritaikys Prancūzijos teismai? 4.
5. Ar norėdamas gauti išlaikymą ieškovas turi kreiptis į specialią instituciją, valdžios įstaigą ar teismą? 5.
6. Ar galima kreiptis į kompetentingą instituciją, valdžios įstaigą ar teismą vieno iš tėvų, giminaičio ar nepilnamečio vaiko vardu? 6.
7. Jei ieškovas nori kreiptis į teismą, kaip jam sužinoti, į kurį būtent teismą kreiptis? 7.
8. Ar kreipiantis į teismą ieškovui reikalingas tarpininkas (advokatas, speciali institucija, kita…) ? Jei ne, kokios procedūros jis turi imtis? 8.
9. Ar teismo procesas mokamas? Jei taip, kokia galėtų būti bendra išlaidų suma? Tuo atveju, jei ieškovas neturi pakankamai lėšų, ar jis gali pasiekti, kad jo teismo proceso išlaidos būtų apmokėtos kaip teisinė pagalba? 9.
10. Kokios formos būna parama, kuri gali būti skirta teismo sprendimu? Jei tai periodinė išmoka, kaip bus nustatytas jos dydis? Kaip ji bus perskaičiuojama padidėjus pragyvenimo išlaidoms ar pasikeitus aplinkybėms? 10.
11. Kaip ir kam bus išmokama periodinė išmoka ? 11.
12. Jei periodinės išmokos mokėtojas savo noru jos nemoka, kokiomis priemonėmis galima jį priversti mokėti? 12.
13. Ar atitinkama institucija ar valdžios įstaiga gali padėti išieškoti periodinę išmoką? 13.
14. Ar jos gali pakeisti skolininką ir vietoj jo mokėti periodinę išmoką arba jos dalį? 14.
Jei ieškovas yra Prancūzijoje, o išlaikymo pareigą turintis asmuo gyvena kitoje šalyje: Jei ieškovas yra Prancūzijoje, o išlaikymo pareigą turintis asmuo gyvena kitoje šalyje:
15. Ar ieškovas gali gauti pagalbą iš kurios nors Prancūzijos institucijos ar valdžios įstaigos? 15.
16. Jei taip, kaip vadinasi ši institucija ar valdžios įstaiga ir koks jos adresas? Kaip į jas kreiptis? 16.
Jei ieškovas yra kitoje šalyje, o asmuo, turintis išlaikymo pareigą, yra Prancūzijoje: Jei ieškovas yra kitoje šalyje, o asmuo, turintis išlaikymo pareigą, yra Prancūzijoje:
17. Kokią pagalbą ši institucija ar valdžios įstaiga gali suteikti ieškovui? 17.
18. Ar ieškovas gali tiesiogiai kreiptis į atitinkamą Prancūzijos instituciją ar valdžios įstaigą? 18.
19. Jei taip, kaip vadinasi ši institucija ar valdžios įstaiga ir koks jos adresas? Kaip į jas kreiptis? 19.
20. Kokią pagalbą ši institucija ar valdžios įstaiga gali suteikti ieškovui? 20.
 
  • Bendrijos teisė
  • Tarptautinė teisė

  • Belgija
  • Bulgarija
  • Čekija
  • Danija
  • Vokietija
  • Estija
  • Airija
  • Graikija
  • Ispanija
  • Prancūzija
  • Italija
  • Kipras
  • Latvija
  • Lietuva
  • Liuksemburgas
  • Vengrija
  • Malta
  • Nyderlandai
  • Austrija
  • Lenkija
  • Portugalija
  • Rumunija
  • Slovėnija
  • Slovakija
  • Suomija
  • Švedija
  • Jungtinė Karalystė