Europos Komisija > ETIT > Ieškiniai dėl išlaikymo > Bendrijos teisė

Naujausia redakcija: 08-02-2007
Spausdintinis variantas Įrašyti tinklalapį į adresyną

Ieškiniai dėl išlaikymo - Bendrijos teisė

EJN logo

Šis puslapis nebeatnaujinamas. Šiuo metu rengiamas atnaujintas turinys, kuris bus pateiktas Europos e. teisingumo portale.


Vėliausiai atnaujintoteksto peržiūrai prašome pasirinkti English

„Iš asmens, esančio kitoje valstybėje narėje, aš negaunu man priklausančio išlaikymo.“

Siekiant priversti kitoje valstybėje narėje esantį asmenį mokėti išlaikymą, reikia kreiptis į teismą tos valstybės, kurioje norima, kad teismo sprendimas būtų įvykdytas. Bendrijos teisės normos šiuo klausimu jau priimtos ir jos gali padėti pareikšti ieškinį dėl jums iš kitos valstybės narės priklausančio išlaikymo. Šios normos netrukus bus patobulintos.

  • 2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo bei vykdymo užtikrinimo (Briuselis I) nustato specialios teismų, nagrinėjančių bylas dėl išlaikymo mokėjimo, jurisdikcijos taisykles. Šis reglamentas pradėtas tiesiogiai taikyti 2002 m. kovo 1 d., o tai reiškia, kad jo nuostatomis galima remtis nagrinėjant civilinę bylą. Tačiau reglamentas netaikomas Danijoje, kurioje šiuo klausimu vis dar yra taikoma 1968 m. rugsėjo 27 d. Briuselio konvencija.

Pagal šį reglamentą išlaikymo kreditorius gali pasirinkti, kuriam teismui pateikti ieškinį: arba valstybės narės, kurioje yra atsakovo gyvenamoji vieta, teismui, arba kreditoriaus nuolatinės gyvenamosios vietos ar gyvenamosios vietos teismui. Šiuo atveju kreditorius yra palankesnėje padėtyje. Kita vertus, kai skolininkas savo iniciatyva imasi veiksmų, jam yra taikoma bendra taisyklė ir jis turi tik vieną galimybę, t. y. pradėti bylą valstybės narės, kurioje yra kreditoriaus gyvenamoji vieta, teisme.

Be to, nagrinėjant bylą dėl asmens statuso (pavyzdžiui, skyrybų), šalutinius klausimus išspręs teismas, kuris yra kompetentingas nagrinėti bylą, išskyrus atvejus, kai teismo jurisdikcija išimtinai yra pagrįsta vienos iš šalių pilietybe.

Valstybėje narėje priimtas sprendimas dėl išlaikymo turi būti pripažintas kitoje valstybėje narėje (reglamento 33 straipsnis) ir jis bus vykdomas kitoje valstybėje narėje, kai suinteresuotosios šalies prašymu jis paskelbiamas vykdytinu toje valstybėje narėje (38 straipsnis).

Palyginti su 1968 m. Briuselio konvencija, kurią reglamentas pakeičia, jis (34 straipsnis) pašalina galimybę atsisakyti pripažinti teismo sprendimą, prieštaraujantį valstybės narės, kurioje siekiama jį pripažinti, tarptautinei privatinei teisei, jeigu teismo priimtame sprendime išsprendžiami asmens statuso arba veiksnumo klausimai. Nuo šiol užsienio teismo sprendimą bus galima atsisakyti pripažinti tik jeigu jis prieštarauja viešajai tvarkai arba jeigu sprendimas yra nesuderinamas su ankstesniu sprendimu, arba jeigu dokumentas, kurio pagrindu buvo pradėtas bylos nagrinėjimas, nebuvo įteiktas tinkamu laiku.

viršųviršų

Galiausiai pagal 57 straipsnį su administracinėmis institucijomis sudaryti arba jų patvirtinti susitarimai dėl išlaikymo įsipareigojimų yra laikomi autentiškais dokumentais, kuriais remiantis galima pasinaudoti supaprastinta vykdymo procedūra.

Nors ši procedūra atrodo sąlyginai paprasta, reglamentas nepanaikina visų laisvo teismo sprendimų judėjimo Europos Sąjungoje kliūčių ir palieka galioti tarpines priemones, kurios vis dar perdėm varžo sprendimų pripažinimą.

  • 1999 m. spalio mėn. Tamperės Europos Vadovų Taryba pareikalavo ir toliau mažinti tarpinių priemonių, reikalingų užsienio teismo sprendimams vykdyti, skaičių. 2000 m. lapkričio mėn. Taryba patvirtino abipusio teismų sprendimų pripažinimo principo įgyvendinimo priemonių programą. Pagrindinis šios programos tikslas - panaikinti exequatur procedūrą visose civilinėse ir komercinėse bylose. Šiuo atžvilgiu ieškiniai dėl išlaikymo aiškiai yra vienas iš pagrindinių prioritetų.
  • Vėliau, 2004 m. balandžio 21 d., Europos Parlamentas ir Taryba priėmė Reglamentą Nr. 805/2004, sukuriantį neginčytinų reikalavimų Europos vykdomąjį raštą. Šis reglamentas apima ir reikalavimus dėl išlaikymo išmokų, tačiau tik tuomet, kai jie yra pripažįstami neginčytinais.
  • Siekdama nustatyti visas galimas problemas, susijusias su išlaikymo išieškojimu, Komisija 2004 m. balandžio mėn. paskelbė žaliąją knygą.
  • 2005 m. gruodžio 15 d. Komisija pateikė Tarybai pasiūlymą dėl reglamento dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje.

Šiuo pasiūlymu siekiama panaikinti visas kliūtis, kurių šiandien vis dar pasitaiko išieškant išlaikymo išmokas Europos Sąjungoje. Pasiūlymas padės sukurti teisėtus išlaikymo kreditorių lūkesčius atitinkančias teisines sąlygas. Kreditoriai turėtų lengvai, greitai ir dažniausiai nemokamai gauti vykdomąjį raštą, kuris galėtų laisvai judėti Europos teisingumo erdvėje ir kuriuo remiantis taptų įmanoma išieškoti mokėtinas sumas.

viršųviršų

Šiai naujai Europos teisės sistemai sukurti reikia imtis veiksmų, apimančių daugiau negu kosmetinis dabartinių mechanizmų pagražinimas; reikšmingų priemonių reikės imtis visose srityse, susijusiose su bendradarbiavimu civilinėse bylose - tarptautinės jurisdikcijos, taikytinos teisės, pripažinimo ir vykdymo, bendradarbiavimo ir civiliniam procesui tinkamai veikti trukdančių kliūčių šalinimo. Šios bendros priemonės sujungiamos į vieną teisės aktą.

  • Taigi reglamento pasiūlymu siekiama trijų pagrindinių tikslų:
  1. Supaprastinti piliečių gyvenimą sumažinant formalumų, reikalingų, kad teismo sprendimas būtų skelbiamas ir vykdomas bet kurioje valstybėje narėje, taip pat numatant išlaikymo kreditoriams konkrečias pagalbos ir paramos priemones. Šiuo atžvilgiu taip pat reikėtų paminėti galimybę reikalingus formalumus atlikti savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, net ir pačiame vykdymo etape, ypač siekiant išieškoti lėšas areštuojant atlyginimą ar banko sąskaitą, nustatyti bendradarbiavimo priemones ar gauti informacijos apie tai, kur yra skolininko buvimo vieta ir kokį turtą jis turi.
  2. Sustiprinti teisinį tikrumą derinant kolizines teisės normas.
  3. Užtikrinti išmokų išieškojimo veiksmingumą ir ilgalaikiškumą, sudarant kreditoriui galimybę gauti visoje Europos Sąjungos teritorijoje vykdytiną teismo sprendimą, kuris po to galėtų būti vykdomas remiantis paprasta ir suvienodinta sistema.
  • Reglamentas Tarybai pateiktas vadovaujantis Europos bendrijos steigimo sutarties 67 straipsnio 2 dalyje (pirmojoje įtraukoje) numatyta procedūra, pagal kurią Taryba sprendžia vieningai, pasikonsultavusi su Parlamentu. Šis reglamentas susijęs su šeimos teise ir pagal galiojančias Sutarties nuostatas negali būti priimtas bendro sprendimo procedūros tvarka. Tokia interpretacija, atsižvelgiant į glaudžius ryšius tarp išlaikymo prievolių ir šeimos teisės, teisiškai yra neišvengiama, tačiau dėl jos kyla trejopų nepatogumų:
    • joje nepakankamai atsižvelgiama į mišrų išlaikymo prievolės pobūdį - jos pagrindas yra šeimyninis, tačiau įgyvendinimas - piniginis, kaip ir kitų skolų
    • joje visiškai neatsižvelgiama į tai, kad iki šiol Bendrijos teisės aktų leidėjas laikėsi nuomonės, kad išlaikymo prievolėms gali būti taikomos įprastos teisės nuostatos (reglamentas Briuselis I, kuriame nereglamentuojama šeimos teisė, tačiau į jo taikymo sritį yra įtrauktos išlaikymo prievolės; taip pat EVR reglamentas, kuris apima išlaikymo prievoles ir buvo priimtas bendro sprendimo procedūra
    • ji neleidžia Europos Parlamentui iki galo atlikti jam skirto vaidmens.

Todėl Komisija savo komunikate Tarybą ragina, remiantis Sutarties 67 straipsnio 2 dalies antrąja įtrauka, išlaikymo prievolių sritį perkelti iš vieningo sprendimo procedūros į bendro sprendimo procedūrą.

viršųviršų

  • Įgyvendinant visas šias priemones taip pat bus kuriamos veiksmingos valstybių narių kompetentingų institucijų tarpusavio bendradarbiavimo priemonės.

Reikia pabrėžti, kad visos valstybės narės, išskyrus Latviją, Lietuvą ir Maltą, yra 1956 m. birželio 20 d. Jungtinių Tautų Niujorko konvencijos français dėl užsienyje gyvenančių sutuoktinių išlaikymo susitariančiosios šalys. Ši konvencija nustato susitariančiųjų šalių administracinio bendradarbiavimo procedūras.

Galiausiai kai kurios valstybės narės taip pat yra keturių Hagos konferencijos dėl tarptautinės privatinės teisės konvencijų, kurios yra taikomos išlaikymo prievolei, šalys (šiuo klausimu žr. Tarptautinė teisė).

Susiję dokumentai

  • Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl sutartinėms prievolėms taikytinos teisės (Roma I) (COM/2005/650)
  • Komisijos komunikatas Tarybai, raginantis Tarybą pradėti taikyti Europos bendrijos steigimo sutarties 251 straipsnį priemonėms dėl išlaikymo prievolių pagal Sutarties 65 straipsnį (COM/2005/648)
  • 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 805/2004, sukuriantis neginčytinų reikalavimų Europos vykdomąjį raštą
  • Žalioji knyga dėl išlaikymo ieškinių ir Atsakymai English - français DOC File (DOC File 94 KB) į šios žaliosios knygos klausimus
  • Abipusio teismų sprendimų pripažinimo principo civilinėse ir komercinėse bylose įgyvendinimo priemonių programa
  • 2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo bei vykdymo užtikrinimo
  • Pirmininkavimo išvados - Tamperės Europos Vadovų Taryba (1999 m. spalio 15 ir 16 d.)
  • 1973 m. spalio 2 d. Konvencija English - français dėl sprendimų, susijusių su išlaikymo prievolėmis, pripažinimo ir vykdymo (Hagos konferencija dėl tarptautinės privatinės teisės)
  • 1973 m. spalio 2 d. Konvencija English - français dėl išlaikymo prievolėms taikytinos teisės (Hagos konferencija dėl tarptautinės privatinės teisės)
  • 1968 m. Briuselio konvencija dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (suvestinė redakcija)
  • 1956 m. birželio 20 d. Niujorko konvencija français dėl užsienyje gyvenančių sutuoktinių išlaikymo (Jungtinės Tautos)

« Ieškiniai dėl išlaikymo - Bendro pobūdžio informacija | Bendrijos teisė - Bendro pobūdžio informacija »

viršųviršų

Naujausia redakcija: 08-02-2007

 
  • Bendrijos teisė
  • Tarptautinė teisė

  • Belgija
  • Bulgarija
  • Čekija
  • Danija
  • Vokietija
  • Estija
  • Airija
  • Graikija
  • Ispanija
  • Prancūzija
  • Italija
  • Kipras
  • Latvija
  • Lietuva
  • Liuksemburgas
  • Vengrija
  • Malta
  • Nyderlandai
  • Austrija
  • Lenkija
  • Portugalija
  • Rumunija
  • Slovėnija
  • Slovakija
  • Suomija
  • Švedija
  • Jungtinė Karalystė