Europos Komisija > ETIT > Ieškiniai dėl išlaikymo > Austrija

Naujausia redakcija: 16-03-2006
Spausdintinis variantas Įrašyti tinklalapį į adresyną

Ieškiniai dėl išlaikymo - Austrija

EJN logo

Šis puslapis nebeatnaujinamas. Šiuo metu rengiamas atnaujintas turinys, kuris bus pateiktas Europos e. teisingumo portale.


 

TURINIO LENTELE

1. Ką Austrijos teisėje reiškia sąvokos „išlaikymas“ ir „teisė į išlaikymą“ ? 1.
2. Iki kokio amžiaus vaikas turi teisę į išlaikymą? 2.
3. Kokiais atvejais yra taikytina Austrijos teisė? 3.
4. Kurios šalies teisę taiko Austrijos teismai, kai savo šalies teisė yra netaikytina? 4.
5. Ar asmuo, turintis teisę į išlaikymą, turi kreiptis į tam tikrą organizaciją, administracijos biurą (centrinį arba vietinį) ar į teismą? 5.
5.A. Kaip šioje organizacijoje arba administracijos biure (centriniame arba vietiniame) turiu pateikti prašymą dėl išlaikymo ir kokia yra taikoma procedūra? 5.A.
6. Ar galima pateikti prašymą giminaičio, artimo pažįstamojo ar nepilnamečio asmens vardu? 6.
7. Kur pareiškėjas, norintis pareikšti ieškinį dėl išlaikymo, gali sužinoti, kuris teismas yra kompetentingas? 7.
8. Ar pareiškėjui, norinčiam teismui pareikšti ieškinį dėl išlaikymo, yra reikalingas atstovas (pavyzdžiui, advokatas)? 8.
9. Ar susidaro pareiškėjui dėl teisminio proceso išlaidų? Jei taip, tai kokio jos maždaug dydžio? Ar gali pareiškėjas, kuris neturi pakankamai finansinių lėšų, gauti nemokamą teisinę pagalbą? 9.
10. Kokia forma teismas teikia paramą dažniausiai? Priteisus mokėti išlaikymą, kaip yra nustatomas jo dydis? Kaip išlaikymo suma pritaikoma prie pragyvenimo išlaidų ir besikeičiančios situacijos ? 10.
11. Kaip ir kam yra mokamos išlaikymo išmokos (alimentai)? 11.
12. Kaip priversti mokėti išlaikymo išmokas (alimentus) asmenį, kuris savo noru jų nemoka? 12.
13. Ar organizacijos ir administracijos biurai (centriniai arba vietiniai) padeda išieškoti išlaikymo išmokas (alimentus)? 13.
14. Ar gali šios organizacijos ir administracijos biurai (centriniai arba vietiniai) patys visiškai (arba iš dalies) mokėti išlaikymo išmokas (alimentus) vietoj jų nesumokančio asmens? Ką daryti, jei pareiškėjo gyvenamoji vieta yra Austrijoje, o asmens, nemokančio išlaikymo išmokų (alimentų) – užsienyje? 14.
15. Ar gali pareiškėjas prašyti ir naudotis organizacijų ir administracijos biurų (centrinių arba vietinių) pagalba? 15.
16. Jei taip, tai kokie yra šių organizacijų ir administracijos biurų pavadinimai ir adresai? 16.
17. Kokia forma šios organizacijos ir administracijos biurai teikia pagalbą? 17.
18. Ar gali pareiškėjas į šias organizacijas ir administracijos biurus kreiptis tiesiogiai? 18.
19. Jei taip, tai kokie yra šių organizacijų ir administracijos biurų pavadinimai ir adresai? 19.
20. Kokia forma šios organizacijos ir administracijos biurai teikia pagalbą? 20.

 

1. Ką Austrijos teisėje reiškia sąvokos „išlaikymas“ ir „teisė į išlaikymą“ ?

Kas turi teisę reikalauti iš kitų asmenų išlaikymo:

- vaikai iš tėvų?

Tėvai, atsižvelgdami į savo turtinę padėtį, gebėjimus, pomėgius ir raidos galimybes, privalo pagal savo išgales prisidėti prie vaiko poreikių, atitinkančių vaiko amžių, patenkinimo. Vienas iš tėvų, tvarkydamas namų ūkį, kuriame vaikas yra prižiūrimas, tuo savo indėlį jau įneša. O kitas iš tėvų privalo mokėti alimentus.

- tėvai iš vaikų?

Vaikas, atsižvelgdamas į savo gyvenimo sąlygas, turi išlaikyti tėvus, jeigu jie, turintieji teisę į išlaikymą, yra nepajėgūs patys savęs išlaikyti ir jeigu jie nėra šiurkščiai pažeidę savo pareigos išlaikyti vaikus.

- išsituokę asmenys vienas iš kito?

Vienas iš sutuoktinių, būtent kaltasis, arba dažniausiai sutuoktinis, turintis išlaikymo pareigą, privalo suteikti kitam sutuoktiniui, turinčiam teisę į išlaikymą, ypač jeigu pastarojo pajamos iš turto arba darbinės veiklos dėl tam tikrų susiklosčiusių aplinkybių nėra pakankamos, atsižvelgiant į sutuoktinių gyvenimo sąlygas, tinkamą išlaikymą. Jeigu dėl skyrybų yra kalti abu sutuoktiniai, bet nė vienas iš jų nėra kaltesnis dėl ištuokos, tai sutuoktiniui, kuris negali pats savęs išlaikyti, gali būti paskirta tam tikra dalis jo išlaikymui, atsižvelgiant, kiek tai atitinka teisingumą, į kito sutuoktinio poreikius ir turto bei veiklos sąlygas. Pareiga suteikti kitam išlaikymo dalį gali būti terminuota. Sutuoktiniai per skyrybas gali patys savo noru susitarti, ar vienas kitam suteiks išlaikymą, arba atsisakyti teisės reikalauti išlaikymo.

viršųviršų

- kiti?

Sutuoktiniai pagal savo jėgas turi padėti vienas kitam tinkamai patenkinti gyvenimo poreikius. Todėl ir normalioje santuokoje nedirbantis sutuoktinis turi teisę reikalauti iš dirbančiojo sutuoktinio išlaikymo. Jeigu sutuoktiniai gyvena kartu ir turi bendrą namų ūkį, tai išlaikymas iš esmės turi būti suteikiamas natūra. Nutraukus santuoką, išlaikymui turi būti skiriami pinigai.

2. Iki kokio amžiaus vaikas turi teisę į išlaikymą?

Vaiko teisė į išlaikymą baigiasi tada, kai jis pradeda gebėti pats išsilaikyti. Tai nepriklauso nuo tam tikro amžiaus tarpsnio (ypač nuo pilnametystės pradžios), o priklauso tik nuo to, ar vaikas pats yra pajėgus užsidirbti pakankamai lėšų pragyvenimui. Vertinant gebėjimą save išlaikyti, lemiamos yra vaiko ir jo tėvų gyvenimo sąlygos.

3. Kokiais atvejais yra taikytina Austrijos teisė?

Sprendžiant išlaikymo klausimus, Austrijos teisė yra taikoma, kai:

  1. asmens, turinčio teisę į išlaikymą, bet kuriam dar nėra sukakę 20 metų, įprastinė gyvenamoji vieta yra Austrijoje;
  2. asmuo, turintis teisę į išlaikymą, bet jam dar nėra sukakę 20 metų, pateikia prašymą Austrijos teismui ir yra Austrijos pilietis, o asmuo, turintis išlaikymo pareigą, taip pat yra austras ir jo įprastinė genamoji vieta yra Austrijoje;
  3. vienas iš sutuoktinių, prašantis išlaikymo, yra Austrijos pilietis, o kitas iš jų yra arba buvo austras;
  4. vienas iš sutuoktinių, prašantis išlaikymo, visada turėjo kitos valstybės pilietybę, negu kitas iš jų, arba nė vienas iš abiejų sutuoktinių niekada neturėjo tos pačios šalies pilietybės, bet jų įprastinė gyvenamoji vieta yra arba buvo Austrija, ir vienas iš jų ir toliau gyvena Austrijoje; arba
  5. pagal proceso paskyrimą (žr. atsakymą į 4 klausimą) nėra taikoma jokia kita teisė ir glaudžiausi ryšiai yra siejami su Austrija.

4. Kurios šalies teisę taiko Austrijos teismai, kai savo šalies teisė yra netaikytina?

  1. Vieno iš sutuoktinių arba buvusių sutuoktinių teisė reikalauti iš kito sutuoktinio išlaikymo orientuota į sutuoktinių bendrąjį asmens statusą (jam taikomą šalies teisę), o jeigu tokio nėra, tai pagal paskutinį bendrą asmens statusą, jeigu vienas iš jų yra jį išlaikęs. Jeigu jie neturi bendro asmens statuso arbo jo nėra išlaikęs nė vienas iš abiejų, tai lemiama yra teisė tos valstybės, kurioje abu sutuoktiniai turi savo įprastinę gyvenamąją vietą. Jeigu jų gyvenamoji vieta yra skirtingose valstybėse, tai reikia taikyti teisę tos valstybės, kurioje paskutinį kartą abu turėjo savo įprastinę gyvenamąją vietą, jeigu vienas iš jų yra ją išlaikęs. Jeigu jie niekada nėra turėję savo įprastinės gyvenamosios vietos toje pačioje valstybėje arba vienas iš jų daugiau neturi savo įprastinės gyvenamosios vietos šioje valstybėje, tai teisė reikalauti išlaikymo turi būti sprendžiama pagal teisę tos valstybės, su kuria yra glaudžiausi ryšiai.
  2. Asmenų, kuriems dar nėra sukakę 20 metų , teisė reikalauti išlaikymo remiasi teise tos valstybės, kurioje jie turi savo įprastinę gyvenamąją vietą, jeigu ši valstybė pagal sutartį yra prisijungusi prie 1956 m. spalio 24 dienos Hagos konvencijos dėl pareigų mokėti alimentus vaikams pripažinimo ir vykdymo.
  3. Tėvų teisė reikalauti iš vaiko išlaikymo arba vaiko teisė reikalauti iš tėvų, jeigu jam yra daugiau kaip 20 metų, arba jo gyvenamoji vieta yra valstybėje, kuri nėra prisijungusi pagal sutartį prie pirmiau minėtosios Konvencijos, orientuojasi pagal vaiko asmens statusą.
  4. Visais kitais atvejais teisė į išlaikymą remiasi teise tos valstybės, su kuria yra pats glaudžiausias ryšys.

5. Ar asmuo, turintis teisę į išlaikymą, turi kreiptis į tam tikrą organizaciją, administracijos biurą (centrinį arba vietinį) ar į teismą?

Iš principo asmuo, turintis išlaikymo pareigą, ir asmuo, turintis teisę į išlaikymą, gali susitarti dėl pareigos mokėti alimentus ir ne teismo keliu. Jeigu nagrinėjamas klausimas dėl vaiko išlaikymo, tai toks susitarimas galimas ir jaunimo socialinės rūpybos institucijose. Jeigu susitarimo nepasiekiama, tai asmuo, turintis teisę į išlaikymą, turi kreiptis į kompetentingą apylinkės teismą (Bezirksgericht).

viršųviršų

5.A. Kaip šioje organizacijoje arba administracijos biure (centriniame arba vietiniame) turiu pateikti prašymą dėl išlaikymo ir kokia yra taikoma procedūra?

Vaikai gali pateikti prašymą savo išlaikymui nustatyti ne ginčo procedūros tvarka apylinkės teisme (Bezirksgericht).

Pilnamečiai vaikai arba kiti asmenys, turintys teisę į išlaikymą, ieškinį dėl išlaikymo turi įteikti apylinkės teisme (Bezirksgericht), kur jis bus nagrinėjamas įprastine civilinio proceso tvarka.

6. Ar galima pateikti prašymą giminaičio, artimo pažįstamojo ar nepilnamečio asmens vardu?

Iš esmės kiekvienas asmuo savo teisę į išlaikymą turi pareikšti savo vardu. Už mažametį vaiką atitinkamą prašymą turi pateikti teisėtas jo atstovas.

7. Kur pareiškėjas, norintis pareikšti ieškinį dėl išlaikymo, gali sužinoti, kuris teismas yra kompetentingas?

Pareikšti savo teises į išlaikymą, priklausomai nuo to, kas yra asmuo, turintis teisę į išlaikymą, ir kas yra asmuo, turintis išlaikymo pareigą, reikia pagal įvairias proceso rūšis (ginčo tyrimo procesas, ne ginčo procesas) skirtingų instancijų teismuose. Esminė tvarka yra tokia, kad teisė reikalauti išlaikymo priklauso apylinkės teismų (Bezirksgericht) kompetencijai. Teisė reikalauti išlaikymo pagal santuokos santykius priklauso teismo, kuris yra atsakingas už ginčus, kylančius iš santuokos, kompetencijai. Prašymą dėl išlaikymo pagal vaikų ir tėvų santykius galima pateikti apylinkės teisme, kuris kompetentingas pagal asmens, turinčio teisę į išlaikymą, įprastinę gyvenamąją vietą, o jeigu tokio nėra, tai šalyje pagal vietą, kur apsistojęs laikinai gyventi. Jeigu asmuo šalyje neturi net laikinosios gyvenamosios vietos, tai kompetentingas yra tas teismas, kurio sričiai priklauso teisėtas to asmens atstovas, turintis įprastinę gyvenamąją vietą. Jeigu asmuo tokios vietos šalyje neturi, nes yra nepilnametis, tai priklauso tas teismas, kuris yra kompetentingas pagal vieno iš tėvų įprastinę gyvenamąją vietą, o jeigu klausimas sprendžiamas apie kito asmens, kuriam reikalinga priežiūra (rūpyba), tai klausimo sprendimas priklauso kompetentingam teismui pagal asmens paskutinę įprastinę gyvenamąją vietą šalyje; kitais atvejais reikia kreiptis į Vienos apylinkės teismą Bezirksgericht Innere Stadt Wien.

viršųviršų

8. Ar pareiškėjui, norinčiam teismui pareikšti ieškinį dėl išlaikymo, yra reikalingas atstovas (pavyzdžiui, advokatas)?

Sprendžiant išlaikymo klausimus, kurie turi būti nagrinėjami civiliniame ginčo tyrimo procese, kiekviena šalis pirmosios instancijos teisme gali atstovauti pati sau arba būti atstovaujama bet kurio kito asmens, jeigu byloje ginčijama suma ne didesnė už 4 000 eurų, tačiau šalys turi teisę – jeigu jos neatstovauja pačios sau – pasinaudoti ir advokato paslaugomis. Jeigu byla yra nagrinėjama ne ginčo tvarka, tai atstovavimas nepageidautinas, bet leistinas.

9. Ar susidaro pareiškėjui dėl teisminio proceso išlaidų? Jei taip, tai kokio jos maždaug dydžio? Ar gali pareiškėjas, kuris neturi pakankamai finansinių lėšų, gauti nemokamą teisinę pagalbą?

Tiek ginčo, tiek ir ne ginčo procesuose paprastai tenka mokėti teismui mokesčius. Mokesčių teismui dydis yra nustatomas pagal Bylinėjimosi išlaidų įstatymą Gerichtsgebührengesetz ir iš esmės priklauso nuo reikalaujamos išlaikymui sumos dydžio. Jeigu pateikiamas ieškinys dėl nepilnamečio asmens išlaikymo, tai teismui mokesčių – nepriklausomai nuo sprendimo – niekada neturi mokėti nepilnametis asmuo, bet visada privalo sumokėti asmuo, turintis išlaikymo pareigą. Dėl numatomo mokesčių dydžio reikėtų pasiteirauti kiekvienu atskiru atveju teisme. Jeigu ieškovo finansinės galimybės nepakankamos, tai jam, atsižvelgiant į bendrąsias teisinės pagalbos sąlygas, mokesčių teismui mokėjimas gali būti laikinai atidedamas.

viršųviršų

10. Kokia forma teismas teikia paramą dažniausiai? Priteisus mokėti išlaikymą, kaip yra nustatomas jo dydis? Kaip išlaikymo suma pritaikoma prie pragyvenimo išlaidų ir besikeičiančios situacijos ?

Nėra jokių konkrečių įstatymo nustatytų taisyklių sutuoktinių ar vaiko išlaikymo sumai apskaičiuoti. Tačiau teismo praktikoje yra taikomos procentinės normos, į kurias gali orientuotis sprendžiančiosios institucijos, apskaičiuodamos išlaikymui skirtos sumos dydį. Jeigu po to, kai teismas nustatė išlaikymui skirtos sumos dydį, aplinkybės pasikeitė, tai galima prašyti nustatyti sumą iš naujo.

11. Kaip ir kam yra mokamos išlaikymo išmokos (alimentai)?

Išlaikymo išmoką (alimentus) reikia išmokėti pinigais ir tiesiogiai asmeniui, kuris turi teisę į išlaikymą, arba pervesti į jo sąskaitą banke. Vaikui skirtus alimentus reikia sumokėti tam iš tėvų, kuris vaiką prižiūri ir auklėja.

12. Kaip priversti mokėti išlaikymo išmokas (alimentus) asmenį, kuris savo noru jų nemoka?

Jeigu asmeniui, turinčiam išlaikymo pareigą, teismas buvo įpareigojęs savo nutartimi, sprendimu ar viešuoju dokumentu mokėti išlaikymui skirtą sumą (alimentus), tai šios pareigos neatlikus, jį galima priversti ją vykdyti.

Jeigu asmuo, turintis pareigą išlaikyti nepilnametį vaiką, jos neatlieka, tai toks jo elgesys gali užtraukti jam ir baudžiamąją atsakomybę.

13. Ar organizacijos ir administracijos biurai (centriniai arba vietiniai) padeda išieškoti išlaikymo išmokas (alimentus)?

Tik sprendžiant nepilnamečių vaikų išlaikymo klausimus, federalinių žemių jaunimo socialinės rūpybos institucijos remia teisėtą vaiko atstovą, pateikiantį prašymą dėl išlaikymo.

viršųviršų

14. Ar gali šios organizacijos ir administracijos biurai (centriniai arba vietiniai) patys visiškai (arba iš dalies) mokėti išlaikymo išmokas (alimentus) vietoj jų nesumokančio asmens? Ką daryti, jei pareiškėjo gyvenamoji vieta yra Austrijoje, o asmens, nemokančio išlaikymo išmokų (alimentų) – užsienyje?

Esant tam tikroms aplinkybėms, teismas gali paskirti mokėti nepilnamečiams vaikams išlaikymo avansines išmokas. Tokiais atvejais avansinę išlaikymo išmoką finansuoja valstybė, o iš asmens, turinčio pareigą išlaikyti nepilnametį vaiką, išreikalauja sumokėti išlaikymo įsiskolinimo sumas.

Jeigu išlaikymo avansinės išmokos jau išmokėtos, tai nėra jokio skirtumo, ar išlaikymo skolininkas gyvena Austrijoje, ar yra apsistojęs kitoje šalyje.

15. Ar gali pareiškėjas prašyti ir naudotis organizacijų ir administracijos biurų (centrinių arba vietinių) pagalba?

Pareiškėjas, kuris gyvena užsienyje, gali gauti ir pasinaudoti (centrinių ir vietinių institucijų) parama tik tais atvejais, jei asmuo turi teisę reikalauti išlaikymo užsienyje pagal 1956 m. birželio 20 dienos Niujorko konvenciją dėl alimentų išieškojimo užsienyje (Jungtinės Tautos). Tokio pobūdžio prašymą reikia pateikti tos valstybės, kurioje gyvena pareiškėjas, tarpininkavimo institucijoje. Tada užsienio tarpininkavimo institucija prašymą su visais reikiamais dokumentais persiunčia Austrijos priėmimo įstaigai – Austrijos teisingumo ministerijos (Bundesministerium für Justiz DeutschEnglishfrançais) I 10 skyriui. Teisingumo ministerija toliau perduoda prašymą kompetentingam teismui (pradėti ar tęsti išlaikymo išieškojimo procesą, vykdyti sprendimą ar kitokią nutartį dėl alimentų išmokėjimo).

Pareiškėjas ir pats tiesiogiai gali kreiptis į kompetentingą teismą. Tokiu atveju jis turi pats rūpintis, kaip laikytis visų formalių sąlygų. Pagal bendrąsias galiojančias sąlygas galima prašyti ir pagalbos dėl proceso išlaidų (žr. „Teisinė pagalba - Austrija“).

16. Jei taip, tai kokie yra šių organizacijų ir administracijos biurų pavadinimai ir adresai?

Žr. atsakymą į 15 klausimą.

17. Kokia forma šios organizacijos ir administracijos biurai teikia pagalbą?

Žr. atsakymą į 15 klausimą.

18. Ar gali pareiškėjas į šias organizacijas ir administracijos biurus kreiptis tiesiogiai?

Žr. atsakymą į 15 klausimą.

19. Jei taip, tai kokie yra šių organizacijų ir administracijos biurų pavadinimai ir adresai?

Žr. atsakymą į 15 klausimą.

20. Kokia forma šios organizacijos ir administracijos biurai teikia pagalbą?

Žr. atsakymą į 15 klausimą.

« Ieškiniai dėl išlaikymo - Bendro pobūdžio informacija | Austrija - Bendro pobūdžio informacija »

viršųviršų

Naujausia redakcija: 16-03-2006

 
  • Bendrijos teisė
  • Tarptautinė teisė

  • Belgija
  • Bulgarija
  • Čekija
  • Danija
  • Vokietija
  • Estija
  • Airija
  • Graikija
  • Ispanija
  • Prancūzija
  • Italija
  • Kipras
  • Latvija
  • Lietuva
  • Liuksemburgas
  • Vengrija
  • Malta
  • Nyderlandai
  • Austrija
  • Lenkija
  • Portugalija
  • Rumunija
  • Slovėnija
  • Slovakija
  • Suomija
  • Švedija
  • Jungtinė Karalystė