Europos Komisija > ETIT > Teisininkų profesijos > Slovėnija

Naujausia redakcija: 30-11-2007
Spausdintinis variantas Įrašyti tinklalapį į adresyną

Teisininkų profesijos - Slovėnija

 

TURINIO LENTELE

Teisėjai Teisėjai
Teisėjo padėjėjas Teisėjo padėjėjas
Valstybės prokuroras Valstybės prokuroras
Valstybės advokatas Valstybės advokatas
Advokatūra Advokatūra
Notarai Notarai

 

Universitetinį išsilavinimą turintis teisininkas Slovėnijos Respublikoje gali užsiimti įvairiomis profesijomis, įskaitant teisėjo, teisėjo padėjėjo, prokuroro, valstybės advokato, advokato ir notaro. Šios profesijos yra sudedamoji teisingumo vykdymo dalis.

Teisėjai

Teisėjų statusą reglamentuoja Slovėnijos Respublikos Konstitucijos 125–134 straipsniai ir Teisėjų tarnybos įstatymas. Teisėjus renka Nacionalinė Asamblėja Teisėjų tarybos siūlymu. Teisėjų tarnyba yra nuolatinė. Amžiaus reikalavimai ir kitos išrinkimo sąlygos yra nustatytos įstatyme. Asmuo į teisėjo pareigas gali pretenduoti, jeigu jis yra Slovėnijos pilietis ir gerai moka slovėnų kalbą, turi profesinį veiksnumą ir jo sveikatos būklė yra gera, yra bent 30 metų amžiaus, yra įgijęs profesinį advokato vardą, turi Slovėnijoje įgytą universitetinį išsilavinimą arba pripažintą laipsnį yra įgijęs teisės fakultete užsienyje, yra išlaikęs valstybinius teisės egzaminus ir jo charakteris yra tinkamas teisėjo pareigoms eiti. Teisėjų atlyginimai pagal Teisėjų tarnybos įstatymą nustatomi tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir Nacionalinės Asamblėjos narių atlyginimai. Teisėjai turi valstybės tarnautojo statusą ir atlikdami savo pareigas privalo vadovautis Konstitucija ir teisės aktais. Teisėjo pareigos nesuderinamos su pareigomis kitose valstybės institucijose, vietos savivaldybės institucijose, politinėse partijose ir kitomis įstatyme nustatytomis pareigomis ir veikla. Oficialios teisėjų išsilavinimo specializacijos nėra. Teisės sritis, kurioje teisėjai daugiausia vykdo veiklą, yra apibrėžta kiekvieno teismo vidaus tvarkos taisyklėse. Norint išspręsti tam tikros rūšies ginčus, teisme yra sudaromi įvairūs teisės departamentai, į kuriuos teisėjas paskiriamas atsižvelgiant į jo metinę darbo programą. Teismų taryba priima sprendimą dėl teisėjo pareigų paaukštinimo ir atlyginimo padidinimo. Ši taryba taip pat pateikia Nacionalinei Asamblėjai pasiūlymą dėl teisėjo atleidimo iš pareigų, jeigu jis, atlikdamas savo pareigas, pažeidžia Konstituciją arba labai pažeidžia įstatymą arba jeigu jis, piktnaudžiaudamas savo pareigomis, tyčia padaro nusikaltimą. Teisėjų pareigų paaukštinimo lygiai yra nustatyti atsižvelgiant į Slovėnijos teismų organizaciją. Teisėjai gali būti vietos, apylinkių, aukštesniųjų teismų arba Aukščiausiojo Teismo teisėjais. Teisėjai priklauso teisininkų visuomenei, kuri yra Tarptautinės teisininkų asociacijos dalis.

viršųviršų

Teisėjo padėjėjas

Teisėjo padėjėjas yra teismo darbuotojas, turintis valstybės tarnautojo statusą. Jo pareigos yra nustatytos Teismų įstatyme ir teismų taisyklėse, visų pirma atskirų teisės sričių darbo tvarkos taisyklėse. Pagrindinė teisėjo padėjėjo (universitetinį išsilavinimą turinčio teisininko, išlaikiusio valstybinį teisės egzaminą) užduotis – padėti teisėjui. Dėl to teisėjų padėjėjai rengia bylas nagrinėti, apklausia šalis, priima prašymus dėl protokolų ir, išnagrinėjus vykdymo, žemės registravimo, ne ginčo ir sustabdytas bylas, rengia sprendimus. Teisėjų padėjėjai gauna įstatymu nustatytą atlyginimą ir yra priskiriami atitinkamai oficialiai pareigybei, apibrėžtai Valstybės tarnautojų įstatyme.

Valstybės prokuroras

Pagal Konstitucijos 135 straipsnį valstybės prokurorai pateikia bei palaiko baudžiamąjį kaltinimą ir turi kitus įstatymais suteiktus įgaliojimus. Valstybės prokurorų įstaigų organizacinė struktūra ir įgaliojimai nustatyti Valstybės prokuroro įstatyme. Atsižvelgiant į teises, kylančias dėl jo kaip valstybės tarnautojo padėties Slovėnijoje, valstybės prokuroro statusas yra toks pats, kaip ir teisėjo, išskyrus atvejus, kai Valstybės prokuroro įstatymas nustato kitaip. Valstybės prokuroro atlyginimas yra susijęs su Nacionalinės Asamblėjos narių atlyginimu. Valstybės prokuroras yra pareigūnas, atliekantis savo pareigas valstybės prokurorų įstaigoje. Valstybės prokurorą skiria Slovėnijos vyriausybė, atsižvelgdama į Teisingumo ministerijos pasiūlymą. Ministras kandidatūrą pasiūlo atsižvelgdamas į Valstybės prokurorų tarybos pateiktą nuomonę. Sąlygos, kurios taikomos asmenims, norintiems tapti valstybės prokurorais, yra susijusios su sąlygomis, taikomomis skiriant teisėjus. Valstybės prokuroro specializacija priklauso nuo kiekvienos valstybės prokurorų įstaigos vidaus organizacijos. Vykdydamas savo pareigas valstybės prokuroras vadovaujasi Konstitucija ir teisės aktais. Valstybės prokuroro pareigos nesuderinamos su pareigomis kitose valstybės ir vietos valdžios įstaigose, politinių partijų įstaigose ir kitomis įstatyme nustatytomis pareigomis bei veikla. Valstybės prokurorų įstaigų sistemą sudaro apygardų valstybės prokurorų įstaigos, aukštesniosios valstybės prokurorų įstaigos ir Aukščiausioji valstybės prokuroro įstaiga. Valstybės prokurorai taip pati turi padėjėjus, kurių padėtis yra tokia pat, kaip vietos teisėjų, kiek tai susiję su jų statusu ir skyrimo sąlygomis.

viršųviršų

Valstybės advokatas

Valstybės advokato vaidmuo yra apibrėžtas Valstybės advokato įstatyme. Valstybės advokato įstaiga teismuose atstovauja valstybei, jos įstaigoms ir oficialioms agentūroms, kurios turi juridinio asmens statusą, ir vykdo kitas jai pagal įstatymą nustatytas funkcijas. Valstybės advokato įstaigos užduotis atlieka vyriausiasis valstybės advokatas, valstybės advokatai ir valstybės advokatų padėjėjai. Valstybės advokatus ir valstybės advokatų padėjėjus skiria Slovėnijos vyriausybė, atsižvelgdama į Teisingumo ministerijos pasiūlymą ir pasitarusi su vyriausiuoju valstybės advokatu. Kadencijos trukmė – aštuoneri metai. Kadenciją galima pratęsti. Sąlygos, taikomos asmenį skiriant valstybės advokatu, yra tokios pačios, kaip ir teisėjų skyrimo sąlygos, tačiau taikomas papildomas reikalavimas, susijęs su praktine patirtimi. Vykdydamas savo pareigas valstybės advokatas vadovaujasi Konstitucija ir teisės aktais. Jis turi atstovauti valstybei ex officio. Valstybės advokato atlyginimas yra susijęs su Nacionalinės Asamblėjos narių atlyginimu. Nuostatos, susijusios su teisėjų pareigų nesuderinamumu mutatis mutandis taikomos valstybės advokato pareigoms.

Advokatūra

Konstitucijos 137 straipsnyje nustatyta, kad advokatūra - tai nepriklausoma teisingumo sistemos tarnyba, kurios veikla reglamentuojama įstatymu. Advokatų įstatyme yra nustatyta, kad atlikdamas savo pareigas advokatas teikia teisinę konsultaciją, atstovauja šalims teismuose bei kitose valstybinėse institucijose ir jas gina, rengia dokumentus ir atstovauja šalims kaip teisinių santykių dalyvėms. Tik advokatas gali atstovauti šaliai teisme už užmokestį, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta kitaip. Advokatas turi atitikti šias sąlygas:

viršųviršų

  1. turi būti Slovėnijos pilietis;
  2. privalo turėti profesinį veiksnumą ir jo sveikatos būklė turi būti gera;
  3. turi būti įgijęs advokato profesinį vardą ir universitetinį išsilavinimą Slovėnijoje arba įgijęs išsilavinimą Slovėnijos Respublikos pripažintame užsienio teisės fakultete;
  4. turi būti išlaikęs valstybinį teisės egzaminą;
  5. privalo turėti ketverių metų advokato padėjėjo praktinę patirtį, iš jų bent vienerius metus turi būti įgijęs praktikos pas advokatą;
  6. turi gerai mokėti slovėnų kalbą;
  7. turi būti vertas pasitikėjimo atlikti advokato pareigas;
  8. privalo turėti tinkamą įrangą ir patalpas, reikalingas advokato pareigoms atlikti.

Užsienio advokatas, įgijęs teisę savo gimtojoje valstybėje užsiimti advokato profesine veikla, Slovėnijos Respublikoje įstatymo nustatytomis sąlygomis gali užsiimti šia veikla:

  • teikti advokato paslaugas,
  • užsiimti advokato profesine veikla pagal savo gimtosios valstybės profesinį vardą,
  • užsiimti advokato profesine veikla pagal advokato profesinį vardą.

Jo gimtąja valstybe laikoma valstybė, kurioje advokatas turi teisę užsiimti advokato profesine veikla pagal profesinį vardą, įgytą pagal tos valstybės teisės normas.

Pagal šį įstatymą kitų Europos Sąjungos valstybių narių advokatai yra advokatai, turintys teisę visose valstybėse narėse advokato profesine veikla užsiimti pagal profesinį vardą, įgytą pagal tos valstybės teisės normas.

Advokato profesinė veikla yra nesuderinama su:

  1. kita profesine veikla, išskyrus mokslinę, pedagoginę, meninę arba reklaminę veiklą;
  2. apmokama valstybės tarnyba;
  3. notaro paslaugomis;
  4. valdymo pareigomis įmonėje;
  5. kitu darbu, kuris prieštarauja advokato profesinės veiklos garbingumui ir nepriklausomumui.

Advokatas negali reklamuoti savo veiklos. Savo profesine veikla jis gali užsiimti savarankiškai arba advokatų kontoroje. Teisė užsiimti advokato profesine veikla yra įgyjama įrašius advokatą į advokatų sąrašą, kurį tvarko Advokatų asociacija. Advokatai, kurie pasiekia reikalingą specialisto mokymų lygį arba specialistas jų praktikai vadovauja konkretų laiką, tam tikromis sąlygomis gali kreiptis į Advokatų asociaciją su prašymu suteikti jiems advokato specialisto statusą. Advokatų asociacija yra pagrindinė advokatų organizacija, turinti savo teises ir įstatus. Kitų valstybių advokatai, norėdami būti įrašyti į advokatų sąrašą, turi išlaikyti Slovėnijos teisės aktų, susijusių su teismais, egzaminą. Dekrete dėl užsienio teisininkų egzamino testo yra tiksliau nustatyti egzamino turinys ir egzaminavimo tvarka. Apmokėjimą už advokato paslaugas reglamentuoja Advokatų asociacijos patvirtintas advokatų kainų sąrašas, kuriam pritarė teisingumo ministras.

viršųviršų

Notarai

Konstitucijos 137 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad notarai - tai valstybės pareigūnai, kurių veiklą reglamentuoja įstatymai. Notarų įstatyme nustatyta, kad pagal šio įstatymo nuostatas notarai kaip asmenys, turintys visuomenės pasitikėjimą, išduoda viešus dokumentus, susijusius su teisiniais reikalais, pasižadėjimais ir faktais, kurie yra pagrindas teisėms atsirasti; jie priima saugoti dokumentus, pinigus ir vertybinius popierius, kai juos norima įteikti tretiesiems asmenims arba valstybės institucijoms; remdamiesi teismų nurodymais, jie atlieka užduotis, kurias jiems atlikti galima pavesti pagal įstatymą. Notaras turi atitikti šias sąlygas:

  1. turi būti Slovėnijos pilietis;
  2. privalo turėti profesinį veiksnumą ir jo sveikatos būklė turi būti gera;
  3. turi būti įgijęs teisininko profesinį vardą ir universitetinį išsilavinimą Slovėnijos universitete arba būti įgijęs teisininko laipsnį Slovėnijos Respublikos pripažintame užsienio teisės fakultete;
  4. turi būti išlaikęs valstybinį teisės egzaminą;
  5. privalo turėti penkerių metų praktinę teisininko patirtį, iš jų bent vienerius metus turi būti įgijęs praktikos teisme, advokato kontoroje arba valstybės advokato įstaigoje;
  6. privalo būti patikimos reputacijos, kad galėtų atlikti notaro pareigas;
  7. turi gerai mokėti slovėnų kalbą;
  8. privalo turėti atitinkamą įrangą ir patalpas, reikalingas notaro pareigoms atlikti;
  9. turi būti ne vyresnis nei 64 metų amžiaus.

Nepaisant ankstesnės pastraipos 1 punkto, užsienio piliečiai, kurie atitinka visus kitus toje pastraipoje nustatytus reikalavimus, taip pat gali būti paskirti notarais, atsižvelgus į teisinį ir faktinį abipusiškumo principą.

Notaro pareigos nesuderinamos su advokato arba visomis kitomis apmokamomis pareigomis arba funkcijomis.

Notaras neturi įgaliojimų atlikti užduočių, nesuderinamų su garbingu ir sąžiningu notaro pareigų vykdymu arba galinčių pažeisti pasitikėjimą notaro nešališkumu ar jo sudaromų dokumentų patikimumu.

Į laisvą vietą notarą paskiria teisingumo ministras. Slovėnijos notarų rūmų paprašoma nuomonę dėl notarų kandidatų pateikti prieš juos paskiriant. Notarų skaičius yra ribojamas, jis nustatomas pagal Teisingumo ministerijos nustatytas ribas. Paprastai riba yra vienas notaras kiekvieno vietos teismo veiklos teritorijoje arba, kai gyventojų tankumas arba ekonominis aktyvumas yra didesnis, vienas notaras skiriamas 20 000 gyventojų. Prieš pradėdamas eiti savo pareigas notaras prisiekia atitinkamo aukštesniojo teismo pirmininkui. Esant įstatyme nustatytam pažeidimui, teisingumo ministras atleidžia notarą. Notarų rūmai yra pagrindinė notarų organizacija.

Slovėnijoje pareigos arba reikalavimai, susiję su profesionalių advokatų atstovavimu, yra atskirai nustatomi vidaus tvarkos taisyklėse. Iš esmės vietos teisme šalims taip pat gali atstovauti asmuo, kuris nėra advokatas, arba asmuo, kuris nėra išlaikęs Slovėnijos teisės egzamino. Tačiau apylinkės teisme arba aukštesniosios instancijos teisme atstovauti gali tik advokatas arba kitas asmuo, kuris yra išlaikęs valstybinį egzaminą ir teismui tai įrodo. Specialios taisyklės taikomos baudžiamųjų bylų atveju. Baudžiamojo proceso kodekse nustatytos šalių atstovavimo sąlygos, kai advokatas joms atstovauja ex officio.

« Teisininkų profesijos - Bendro pobūdžio informacija | Slovėnija - Bendro pobūdžio informacija »

viršųviršų

Naujausia redakcija: 30-11-2007

 
  • Bendrijos teisė
  • Tarptautinė teisė

  • Belgija
  • Bulgarija
  • Čekija
  • Danija
  • Vokietija
  • Estija
  • Airija
  • Graikija
  • Ispanija
  • Prancūzija
  • Italija
  • Kipras
  • Latvija
  • Lietuva
  • Liuksemburgas
  • Vengrija
  • Malta
  • Nyderlandai
  • Austrija
  • Lenkija
  • Portugalija
  • Rumunija
  • Slovėnija
  • Slovakija
  • Suomija
  • Švedija
  • Jungtinė Karalystė