Europos Komisija > ETIT > Teisininkų profesijos > Lenkija

Naujausia redakcija: 03-03-2008
Spausdintinis variantas Įrašyti tinklalapį į adresyną

Teisininkų profesijos - Lenkija

 

TURINIO LENTELE

1. TEISĖJAI 1.
2. PROKURORAI 2.
3. ANTSTOLIAI 3.
4. NOTARAI 4.
5. ADVOKATAI 5.
6. TEISĖS PATARĖJAI (TEISININKAI) 6.

 

1. TEISĖJAI

Teisėjai sudaro specialią teisės specialistų grupę; jie ne tik privalo turėti specialaus lygio kvalifikaciją, bet ir jiems taikomas nepriklausomumo principas.

Teisėjų nepriklausomumo principas įtvirtintas Lenkijos Konstitucijos 178 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad vykdydami savo pareigas teisėjai yra nepriklausomi ir vadovaujasi tik Konstitucija ir teisės aktais. Tai reiškia, kad teisėjai yra nepriklausomi nuo ginčo šalių ir valstybės institucijų. Tačiau, kita vertus, teisėjai turi pareigą būti nešališki ir vadovautis Konstitucijos ir teisės aktų nuostatomis, kuriomis remdamiesi jie turėtų atlikti visas savo užduotis.

Teisėjus neribotam laikui skiria Respublikos Prezidentas Nacionalinės teismų tarybos siūlymu.

Norėdami būti paskirti apylinkės teismo (žemiausios pakopos teismo) teisėju, asmenys privalo: turėti Lenkijos pilietybę ir visas pilietines teises, būti nepriekaištingos reputacijos, turėti Lenkijos Respublikoje įgytą universitetinį teisinį išsilavinimą ir suteiktą magistro laipsnį arba būti užsienyje baigę Lenkijos Respublikos pripažintas studijas; būti geros sveikatos būklės, leidžiančios eiti teisėjo pareigas; būti ne jaunesni kaip 30 metų, būti išlaikę teisėjo arba valstybės prokuroro egzaminą, turėti ne mažiau kaip trejų metų teisėjo arba valstybės prokuroro padėjėjo darbo patirtį arba penkerių metų teismo pareigūno darbo patirtį. Reikalavimas būti baigusiam teisės bei teisėjo mokymus ir turėti atitinkamos trukmės darbo patirtį nėra taikomas mokslo įstaigose dirbantiems profesoriams ir docentams. Be to, advokatu, teisės konsultantu arba notaru ne mažiau kaip trejus metus dirbęs asmuo gali būti paskirtas apylinkės teismo teisėju. Kalbant apie teisėjų paskyrimą į aukštesnės instancijos teismus (apygardos teismą, apeliacinį teismą), dar reikalaujama, kad atitikusieji minėtus kriterijus būtų tam tikrą skaičių metų išdirbę teismų sistemoje arba kitais teisės specialistais.

viršųviršų

Kandidatą į teisėjus slaptu balsavimu visų pirma turi patvirtinti atitinkamo teismo teisėjų savivaldos organas, t. y. visuotinis susirinkimas. Tuomet teisingumo ministras pristato kandidatą Nacionalinei teismų tarybai. Teisingumo ministras gali pareikšti savo nuomonę. Šiuo pagrindu Nacionalinė teismų taryba slaptu balsavimu priima rezoliuciją teikti kandidatūrą Prezidentui, kuris paskiria teisėją į apylinkės, apygardos arba apeliacinį teismą. Skiriant į aukštesnės instancijos teismą taikoma ta pati patvirtinimo ir pakartotinė paskyrimo procedūra.

Teisėjų nepriklausomumą užtikrina draudimas pašalinti teisėją iš pareigų. Teisėjas prieš savo valią gali būti atšauktas iš pareigų, nušalintas arba perkeltas į kitą teismą ar kitas pareigas tik teismo sprendimu (įskaitant drausmės teismą) ir tik įstatyme nurodytais atvejais (Konstitucijos 180 straipsnis).

Teisėjai skiriami neribotam laikui (Konstitucijos 179 straipsnis). Tai reiškia, kad sulaukę pensinio amžiaus (šiuo metu tai yra 65 metai) jie tampa atsistatydinusiais teisėjais, neprarandančiais kai kurių savo teisių ir pareigų. Tačiau Nacionalinė teismų taryba teisėjo prašymu gali leisti eiti teisėjo pareigas iki 70 metų amžiaus.

Be išankstinio konkretaus teisės akte nurodyto teismo sutikimo teisėjui negali būti taikoma baudžiamoji atsakomybė arba suvaržyta laisvė (teisėjo neliečiamumas). Teisėjas negali būti sulaikytas arba areštuotas, išskyrus atvejus, kai jis sugaunamas nusikaltimo vietoje ir jį būtina sulaikyti norint užtikrinti tinkamą teismo proceso eigą (Konstitucijos 181 straipsnis). Už visus teisėjo pareigų pažeidimus ir visus nedidelius nusižengimus teisėjai atsako drausmės teismams, kuriuos sudaro teisėjų savivaldos organo paskirti teisėjai.

viršųviršų

Teisėjas negali būti jokios politinės partijos ar profesinės sąjungos narys arba vykdyti jokios visuomeninės veiklos, nesuderinamos su teismų ir teisėjų nepriklausomumu (Konstitucijos 178 straipsnio 3 dalis). Be to, teisėjas negali užsiimti jokia kita apmokama veikla, jeigu tam nepritaria kompetentingos institucijos.

Teisėjams vadovauja teisėjų savivaldos taryba. Teisėjų savivaldos tarybos organai yra visuotinis apygardos teisėjų susirinkimas ir visuotinis apeliacinio teismo teisėjų susirinkimas.

Teisingumo ministras prižiūri administracinę teismų veiklą.

Nuostatos, susijusios su teisėjų statusu ir teisėjų nepriklausomumo užtikrinimu, įtvirtintos Lenkijos Konstitucijoje ir 2001 m. liepos 27 d. Bendrosios kompetencijos teismų įstatyme.

2. PROKURORAI

Pagrindinė prokuratūros užduotis – užtikrinti įstatymų ir tvarkos laikymąsi bei prižiūrėti, kaip vykdomas baudžiamasis nusikaltimų persekiojimas, įskaitant vadovavimą ir priežiūrą parengiamuoju baudžiamųjų bylų nagrinėjimo etapu, ir prokuroro dalyvavimą teisme, klausimų, susijusių su nusikalstamumu, tyrimą, kovą su nusikaltimais bei jų prevenciją ir bendradarbiavimą su kitomis įstaigomis užkertant kelią nusikaltimams ir kitiems teisės pažeidimams.

Be to, pagal Lenkijos civilinio proceso kodekso 7 straipsnį prokuroras visais atvejais gali reikalauti inicijuoti civilinę bylą arba dalyvauti jau nagrinėjamoje byloje, jeigu, jo nuomone, to reikia norint apsaugoti įstatymų ir tvarkos laikymąsi, piliečių teises arba viešąjį interesą. Neturtinėse bylose, susijusiose su šeimos teise, prokuroras gali inicijuoti bylą tik įstatyme nurodytais atvejais.

viršųviršų

Šeimos teisės bylose prokuroras visų pirma bylą gali pradėti, jeigu atitinkamas asmuo dėl neveiksnumo arba kitų pagrįstų priežasčių negali įvykdyti savo reikalavimų arba susilaiko nuo tokių reikalavimų vykdymo, padarydamas žalą viešajam interesui. Patartina, kad prokuroras dalyvautų visų pirma tais atvejais, kai bylos yra susijusios su: santuokos pripažinimu negaliojančia arba santuokos sudarymo arba nesudarymo fakto nustatymu, tėvystės arba motinystės paneigimu, vaiko pripažinimo panaikinimu ir absoliutaus vaiko pripažinimo negaliojančiu konstatavimu, sprendimu dėl užsieniečių arba užsienyje gyvenančių Lenkijos piliečių atliekamo įvaikinimo, sprendimo dėl įvaikinimo panaikinimu arba tėvų valdžios ar globos asmeniui panaikinimu.

Administracinėse bylose prokuratūros užduotis – apskųsti teismui visus neteisėtus administracinius sprendimus ir dalyvauti su tokių sprendimų teisėtumu susijusiose teismo bylose.

Prokuratūrą sudaro generalinis prokuroras ir bendrųjų bei karinių prokuratūros organizacinių skyrių prokurorai, kurie yra atskaitingi generaliniam prokurorui, taip pat prokurorai iš Tautos atminties instituto – Nusikaltimų lenkų tautai baudžiamojo persekiojimo komisijos. Generalinis prokuroras yra aukščiausioji prokuratūros institucija. Generalinio prokuroro pareigas eina teisingumo ministras. Prokuratūros bendrųjų organizacinių skyrių prokurorai yra Nacionalinės prokuratūros ir apeliacinių, apygardų ir apylinkių prokuratūrų prokurorai.

Prokuratūra yra hierarchinė struktūra. Tai reiškia, kad nors prokuroras, eidamas teisės aktuose nustatytas pareigas, yra nepriklausomas, jis turi pareigą laikytis prokuroro, kuriam jis atskaitingas, nurodymų, rekomendacijų ir instrukcijų.

viršųviršų

Bendrųjų prokuratūros organizacinių skyrių prokurorus skiria generalinis prokuroras.

Norėdamas būti paskirtas prokuroru, asmuo privalo: turėti Lenkijos pilietybę ir visas pilietines teises, būti nepriekaištingos reputacijos, turėti Lenkijos Respublikoje įgytą universitetinį teisinį išsilavinimą ir turėti suteiktą magistro laipsnį arba būti užsienyje baigęs Lenkijos Respublikos pripažintas studijas; būti geros sveikatos būklės, leidžiančios eiti prokuroro pareigas; būti ne jaunesnis kaip 26 metų, būti išlaikęs prokuroro arba teisėjo egzaminą, turėti ne mažiau kaip vienerių metų prokuroro padėjėjo arba teisėjo darbo patirtį arba karinių prokuratūros organizacinių skyrių atveju – būti atlikęs profesionalių karių karinės tarnybos nuostatose nurodytos trukmės tarnybą.

Toliau išvardijami asmenys taip pat gali būti paskirti prokurorais, ir iš jų nereikalaujama būti išlaikiusiems egzaminą ir baigusiems prokurorų mokymus: Lenkijos universitetų, Lenkijos mokslų akademijos ir mokslo įstaigų teisės mokslų profesoriai ir docentai, teisėjai, karo teisėjai, advokatai, teisės patarėjai ir Valstybės iždo teisės tarnybos teisininkai, kurie ne mažiau kaip trejus metus dirbo pagal profesiją arba ėjo šias pareigas, taip pat egzaminus išlaikę notarai, tačiau nereikalaujama, kad jie būtų baigę prokurorų mokymus.

Prokurorai skiriami neribotam laikui, o tai reiškia, kad sulaukę pensinio amžiaus jie tampa atsistatydinusiais prokurorais, neprarandančiais kai kurių jiems priklausančių teisių ir pareigų.

Prokuroras į kitas pareigas gali būti perkeliamas tik jo sutikimu. Dėl bet kokio netinkamo profesinio elgesio, įskaitant visus akivaizdžius ir šiurkščius įstatymo nuostatų ir prokuratūros garbės pažeidimus, prokuroras atsako drausmine tvarka teisme, kurį sudaro prokurorai.

viršųviršų

Prokurorai, kaip ir teisėjai, turi neliečiamybę. Tai reiškia, kad, jei nėra kompetentingo drausmės teismo sutikimo, prokuroras negali būti patraukiamas baudžiamojon atsakomybėn arba sulaikomas be pagal hierarchiją aukštesnio pareigūno sutikimo. Minėta taisyklė netaikoma, kai prokuroras sugaunamas darant nusikaltimą.

Prokuratūroje dirbantis prokuroras negali būti jokios politinės partijos nariu arba dalyvauti kokioje nors politinėje veikloje.

Prokuroras negali užsiimti jokia papildoma darbine veikla, išskyrus dėstymą, mokymą ir tyrimą arba mokslines pareigas, arba dirbti kitą darbą, arba užsiimti apmokama veikla, kuri gali trukdyti jam atlikti profesines pareigas ir kuri gali pažeisti pasitikėjimą jo nešališkumu arba sukelti žalą prokuratūros garbei, įskaitant bet kokią verslo veiklą arba verslo įmonių valdymo organuose einamas pareigas.

Prokurorų statusas, jų teisės ir pareigos nustatytos 1985 m. birželio 20 d. Prokuratūros įstatyme.

3. ANTSTOLIAI

Teismo antstolis yra valstybės pareigūnas, dirbantis apylinkės teismo teritorijoje. Antstolis atlieka vykdymo pareigas civilinėse bylose ir kitas jam pagal atskiras įstatymų nuostatas priskirtas pareigas (pvz., parengia turto aprašą polski arba teismo polski ar prokuroro polski nurodymu parengia pranešimą apie bylos faktus, kuris pateikiamas prieš pradedant teismo procesą arba priimant sprendimą). Be to, antstolis turi teisę įteikti teismo skelbimus, pranešimus, prieštaravimus, skundus ir kitus dokumentus, kurių gavimas turi būti patvirtintas ir kurie turi būti įteikti konkrečią datą; vykdyti oficialią savanoriškų viešųjų varžytinių priežiūrą, patvirtinti mažiausią arba didžiausią pasiūlytą kainą. Atlikdami su vykdymu susijusias pareigas ir kitas teisės aktuose nurodytas pareigas, antstoliai ima vykdymo mokestį.

viršųviršų

Antstoliai turi kontoras ir savo pareigas vykdo jiems priskirtoje teritorijoje, tačiau kreditorius turi teisę pasirinkti kurį nors apeliacinio teismo jurisdikcijai priklausantį antstolį. Antstolių veiklos teritorija apima apylinkės teismo jurisdikcijos teritoriją, dalį šios teritorijos arba keleto apylinkių teismų jurisdikcijos teritorijų. Kiekvienais metais teisingumo ministras skelbia teritorijų ir registruotų antstolių kontorų sąrašą.

Vykdydamas savo pareigas antstolis laikosi tik teisės aktų ir teismo sprendimų. Formalią antstolių veiklos teisėtumo priežiūrą atlieka apylinkės teismo, kurio teritorijoje veikia antstolis, pirmininkas. Bendrą visų antstolių ir antstolių savivaldos organų veiklos priežiūrą atlieka teisingumo ministras.

Teismo antstoliu gali būti visi asmenys, kurie: turi Lenkijos pilietybę ir visas pilietines teises, yra nepriekaištingos reputacijos ir yra įgiję universitetinį teisinį arba viešojo administravimo išsilavinimą; yra baigę antstolio mokymus; yra išlaikę antstolių egzaminą ir ne jaunesni kaip 25 metų. Teisėjams, prokurorams, advokatams, teisės patarėjams ir notarams arba teisėjų, prokurorų, advokatų, teisės patarėjų ir notarų mokymus baigusiems asmenims ir asmenims, turintiems teisės mokslų filosofijos daktaro laipsnį, nėra taikomas reikalavimas būti baigusiems mokymus ir išlaikiusiems egzaminus.

Antstoliai išrenka savo savivaldos organus, kuriuos sudaro: Nacionalinė antstolių konferencija; Nacionalinė antstolių taryba; visuotinis antstolių rūmų narių susirinkimas, antstolių rūmai.

Antstolių pareigos ir antstolių savivaldos organų struktūra nustatyta 1997 m. rugpjūčio 29 d. Teismo antstolių ir vykdymo proceso įstatyme.

viršųviršų

4. NOTARAI

Notariatas yra įstaiga, užtikrinanti teisinių sandorių patikimumą ir galiojančių įstatymų laikymąsi. Notariatui atstovauja notaras, t. y. visuomenės pasitikėjimą turintis asmuo, paskirtas atlikti veiksmus, kuriuos šalys turėtų arba nori sudaryti notarine forma.

Pagrindinės notarų pareigos yra: sudaryti notarinius dokumentus ir protokolus, išduoti pažymėjimus ir tvirtinti dokumentus, parengti protestus, susijusius su skoliniais įsipareigojimais ir čekiais, priimti pareiškimus dėl paveldėjimo pripažinimo arba atsisakymo, priimti įvairius užstatus. Vykdydamas savo įgaliojimus, notaras veikia kaip visuomenės pasitikėjimą ir valstybės pareigūnams suteikiamą apsaugą turintis asmuo. Pagal įstatymo nustatytus reikalavimus notarų dokumentai laikomi oficialiais dokumentais.

Šiuo metu Lenkijoje yra nepriklausomas notarų savivaldos organas ir privačios notarų kontoros. Notarų savivaldos organas yra privalomai įsteigiama organizacija, reiškianti, kad narystė savivaldos organe yra sąlyga, kuri turi būti įvykdyta, norint užsiimti notaro profesine veikla. Notarų savivaldos organą sudaro Notarų rūmai ir Nacionalinė notarų taryba.

Notarus skiria ir atleidžia teisingumo ministras, kompetentingų Notarų rūmų siūlymu. Notarais gali būti visi asmenys, kurie: turi Lenkijos pilietybę ir visas pilietines teises, yra nepriekaištingos reputacijos, turi Lenkijos Respublikoje įgytą universitetinį teisinį išsilavinimą ir jiems buvo suteiktas magistro laipsnis arba užsienyje yra baigę Lenkijos Respublikos pripažintas studijas; yra baigę notaro mokymus; yra išlaikę notaro egzaminą, ne mažiau kaip 3 metus dirbę notaro padėjėju ir ne jaunesni kaip 26 metų. Notarais taip pat gali būti paskirti profesoriai ir teisės mokslų docentai, teisėjai, prokurorai, advokatai ir teisės patarėjai, kurie savo profesinę veiklą vykdė ne trumpiau kaip 3 metus.

viršųviršų

Notarų tarnybos struktūra ir jų atliekamos užduotys nustatytos 1991 m. vasario 14 d. Notariato tarnybos įstatyme.

5. ADVOKATAI

Advokatų paskirtis - teikti teisinę pagalbą, bendradarbiauti saugant piliečių teises ir laisves ir formuoti bei taikyti teisę. Advokato profesinės veiklos esmė - teikti teisinę pagalbą, visų pirma teikti teisines konsultacijas, rengti teisines išvadas, įstatymų projektus ir atstovauti teismuose bei valstybinėse įstaigose. Ši teisinė pagalba teikiama fiziniams asmenims, įmonėms ir organizacijų padaliniams.

Advokatūros organizacinį pagrindą sudaro profesinis savivaldos organas. Profesinę advokatų asociaciją sudaro 24 regioniniai advokatų rūmai. Rūmų nariais yra advokatai ir advokatų padėjėjai, kurių profesinės veiklos būstinė yra regioninių rūmų veiklos teritorijoje. Advokato profesine veikla gali užsiimti tik regiono advokatų tarybos advokatų rūmų, kurių veiklos teritorijoje yra advokato profesinės veiklos būstinė, advokatų sąraše įregistruotas asmuo. Registracija sąraše yra privaloma. Nacionalinis advokatūros savivaldos organas yra Aukščiausioji advokatų taryba.

Visi asmenys, kurie yra nepriekaištingos reputacijos ir kurių elgesys užtikrina, kad jie tinkamai vykdys advokato pareigas, turi visas pilietines teises ir yra visiškai veiksnūs, Lenkijos Respublikoje įgiję universitetinį teisinį išsilavinimą ir jiems buvo suteiktas magistro laipsnis arba jie yra užsienyje baigę Lenkijos Respublikos pripažintas studijas, Lenkijos Respublikoje yra baigę advokato mokymus ir išlaikę advokatūros egzaminą, gali būti įrašyti į advokatūrą. Pastarieji du kriterijai nėra taikomi profesoriams ir teisės mokslų docentams, asmenims, išlaikiusiems teisėjo, prokuroro, teisės patarėjo arba notaro egzaminus, arba asmenims, ne mažiau kaip trejus metus dirbusiems teisininkais Valstybės iždo teisės tarnyboje. Toliau išvardyti asmenys taip pat gali laikyti advokatūros egzaminą nebaigę advokato mokymų: teisės mokslų docentai ir asmenys, kurie per pastaruosius 8 metus ne mažiau kaip 5 metus dirbo teismo pareigūnu arba teisėjo padėjėju.

viršųviršų

Advokatūros organizacinė struktūra ir užduotys nustatytos 1982 m. gegužės 26 d. Advokatūros įstatyme.

Užsienio advokatų teisinės pagalbos Lenkijos Respublikoje teikimo tvarka nustatyta 2002 m. liepos 5 d. įstatyme.

6. TEISĖS PATARĖJAI (TEISININKAI)

Teisės patarėjo paskirtis – teikti teisinę pagalbą, visų pirma teikti teisines konsultacijas, rengti teisines išvadas, įstatymų projektus ir dalyvauti teismuose bei valstybinėse įstaigose.

Teisės patarėjai gali teikti teisinę pagalbą įmonėms, organizacijų padaliniams ir fiziniams asmenims, tačiau jie neturi teisės veikti kaip gynėjai baudžiamosiose bylose ir su finansiniais nusikaltimais susijusiose bylose.

Teisės patarėjai turi teisę užsiimti profesine veikla kaip laisvai samdomi darbuotojai ir derinti šią veiklą su kitomis darbo formomis, pvz., su darbu pagal darbo sutartį.

Teisės patarėjų organizacinis pagrindas yra profesinės savivaldos organas. Teisės patarėjų savivaldos organas nepriklausomai vykdo jam priskirtas užduotis, ir vadovaujasi tik įstatymo nuostatomis.

Savivaldos organizaciniai skyriai, turintys teisinį subjektiškumą, yra teisės patarėjų regioniniai rūmai ir Nacionalinė teisės patarėjų taryba. Savivaldos organų veiklos priežiūrą atlieka Teisingumo ministerija.

Teisė užsiimti teisės patarėjo profesine veikla atsiranda įregistravus asmenį teisės patarėjų registre ir jam prisiekus.

Visi asmenys, kurie Lenkijos Respublikoje yra įgiję universitetinį teisinį išsilavinimą ir jiems buvo suteiktas magistro laipsnis arba kurie turi visas pilietines teises arba yra visiškai veiksnūs, yra nepriekaištingos reputacijos ir kurių ankstesnis elgesys užtikrina, kad jie tinkamai užsiims teisės patarėjo profesine veikla, Lenkijos Respublikoje yra baigę teisės patarėjo mokymus ir išlaikę teisės konsultanto egzaminus, gali būti įtraukti į teisės patarėjų sąrašą. Reikalavimas baigti teisės konsultanto mokymus ir išlaikyti teisės patarėjo egzaminą, netaikomas profesoriams ir teisės mokslų docentams, asmenims, kurie išlaikė teisėjo, prokuroro, teisės patarėjo arba notaro egzaminus, arba asmenims, kurie ne mažiau kaip trejus metus dirbo teisininkais Valstybės iždo teisės tarnyboje. Toliau išvardyti asmenys taip pat gali laikyti teisės konsultanto egzaminą nebaigę advokato mokymų: teisės mokslų docentai ir asmenys, kurie per pastaruosius 8 metus ne mažiau kaip 5 metus dirbo teismo pareigūnu arba teisėjo padėjėju.

Teisės patarėjų organizacinė struktūra ir užduotys nustatytos 1982 m. liepos 6 d. Teisės patarėjų įstatyme.

Užsienio advokatų teisinės pagalbos Lenkijos Respublikoje teikimo tvarka nustatyta 2002 m. liepos 5 d. įstatyme.

Papildoma informacija

Lenkijos Respublikos Konstitucija

http://www.sejm.gov.pl/prawo/konst/konst.htm Deutsch - English - français - polski

Aukščiausioji advokatų taryba

http://www.adwokatura.pl English - polski

Bendrosios kompetencijos ir specializuoti teismai - Viešųjų pranešimų biuletenis

http://www.bip.gov.pl/index.asp?fid=4590 polski

Teisės patarėjų nacionaliniai rūmai

http://www.radca.prawny.lex.pl polski

Nacionalinė notarų taryba

http://www.krn.org.pl polski

Varšuvos notarų rūmai

http://www.notariusze.pl English - français - polski

Antstolių savivaldos organas

http://www.komornik.pl English - polski

Lenkijos apeliacinė prokuratūra

http://www.pa.waw.pl polski

« Teisininkų profesijos - Bendro pobūdžio informacija | Lenkija - Bendro pobūdžio informacija »

viršųviršų

Naujausia redakcija: 03-03-2008

 
  • Bendrijos teisė
  • Tarptautinė teisė

  • Belgija
  • Bulgarija
  • Čekija
  • Danija
  • Vokietija
  • Estija
  • Airija
  • Graikija
  • Ispanija
  • Prancūzija
  • Italija
  • Kipras
  • Latvija
  • Lietuva
  • Liuksemburgas
  • Vengrija
  • Malta
  • Nyderlandai
  • Austrija
  • Lenkija
  • Portugalija
  • Rumunija
  • Slovėnija
  • Slovakija
  • Suomija
  • Švedija
  • Jungtinė Karalystė