Europos Komisija > ETIT > Teisininkų profesijos > Airija

Naujausia redakcija: 20-06-2006
Spausdintinis variantas Įrašyti tinklalapį į adresyną

Teisininkų profesijos - Airija

 

TURINIO LENTELE

1. Teisėjai 1.
2. Generalinis prokuroras ir valstybinių kaltinimų direktorius 2.
3. Teismo sekretoriai 3.
4. Šerifas 4.
5. Advokatai 5.
6. Teismo bylų advokatai 6.
7. Notarai 7.

 

1. Teisėjai

Teisėjų skyrimo patariamoji valdyba nustato ir informuoja vyriausybę apie asmenų tinkamumą eiti teisėjo pareigas. Teisėjus skiria prezidentas, pasikonsultavęs su vyriausybe. Teisėjai yra nepriklausomi ir vadovaujasi tik konstitucija ir įstatymais. Pagal konstituciją teisėjų skaičius kartais nustatomas įstatymų.

Aukščiausiąjį teismą sudaro teismui pirmininkaujantis vyriausiasis teisėjas ir septyni eiliniai teisėjai, kurie vadinami Aukščiausiojo teismo teisėjais. Civilinių bylų teismo pirmininkas taip pat yra ex officio Aukščiausiojo teismo narys. Civilinių bylų teismą sudaro Civilinių bylų teismo pirmininkas, kuris yra atsakingas už bendrą Civilinių bylų teismo darbo organizavimą, ir eiliniai teisėjai, kurie vadinami Civilinių bylų teismo teisėjais. Vyriausiasis teisėjas ir apylinkės teismo pirmininkas taip pat yra ex officio Civilinių bylų teismo nariai. Civilinių bylų teismo teisėjų skaičius kartais nustatomas įstatymų. Šiuo metu jų turi būti ne daugiau kaip 28 (ir vienas papildomas teisėjas, jeigu Teisės reformos komisijos pirmininkas yra Civilinių bylų teismo teisėjas). Apylinkės teismą sudaro apylinkės teismo pirmininkas ir eiliniai teisėjai, vadinami apylinkės teismo teisėjais. Apygardos teismo pirmininkas taip pat yra ex officio apylinkės teismo narys. Apygardos teismą sudaro apygardos teismo pirmininkas ir kiti teisėjai, kurie vadinami apygardos teismo teisėjais. Pagal konstituciją vyriausybė nemažina teisėjų atlyginimo, kol jie eina šias pareigas. Teisėjų atlyginimus reglamentuoja kartais priimami įstatymai. Šiuo metu šį klausimą reglamentuoja 2001 m. įstatymas dėl ministrų, parlamento ir teisėjų pareigybių bei Airijos parlamento narių (įvairios nuostatos).

viršųviršų

Teisėjais skiriami atitinkamą teisinę kvalifikaciją turintys advokatai arba teismo bylų advokatai, kurie turi nustatytų metų praktinio darbo (ne tyrimų) patirties. Vadovaujantis 1961 m. teismų įstatymo (papildomos nuostatos) apygardos teismo antraštinės dalies 29 skirsnio 2 dalimi, ne mažiau kaip dešimties metų praktinio darbo teismo bylų advokato arba advokato pareigose patirtį turintis asmuo atitinka skyrimo apygardos teismo teisėju kriterijus. Pagal 1995 m. teismų ir teismo pareigūnų įstatymo 30 skirsnį dešimties metų stažą turintis advokatas arba teismo bylų advokatas atitinka skyrimo apylinkės teismo teisėju kriterijus. 2002 m. teismų ir teismo pareigūnų įstatyme numatyta, kad ne mažiau kaip 12 metų stažą turintis praktikuojantis teismo bylų advokatas arba advokatas atitinka skyrimo Civilinių bylų arba Aukščiausiojo teismo teisėju kriterijus. Kaip pirmiau minėta, teisėjai yra nepriklausomi ir vadovaujasi tik konstitucija ir įstatymais, o stodami į tarnybą, padaro tokį pareiškimą vadovaujantis konstitucijos 34.5.1 straipsniu:

„Viešpaties Dievo akivaizdoje iškilmingai ir nuoširdžiai pasižadu ir skelbiu, kad tinkamai ir sąžiningai, pasikliaudamas visomis savo žiniomis ir galiomis atliksiu vyriausiojo teisėjo (arba kito teisėjo, atsižvelgiant į konkretų atvejį) pareigas be baimės ar šališkumo, palankumo ar nepalankumo bet kurio žmogaus atžvilgiu ir vadovausiuosi konstitucija ir įstatymais. Teparodo man kelią ir tesaugo mane Dievas.“

Pagal konstituciją Civilinių bylų teismo ir Aukščiausiojo teismo teisėjai gali būti nušalinti nuo tarnybos tik dėl nustatytos netinkamos elgsenos arba nesugebėjimo dirbti, jeigu atitinkamą sprendimą patvirtina abeji Airijos parlamento rūmai (air. Oireachtas). 1924 m. Teisingumo teismų įstatyme ir 1946 m. Teisingumo teismų (apygardos teismo) įstatyme yra numatytos atitinkamos nuostatos, kurios yra taikomos apylinkės ir apygardos teismų teisėjams.

viršųviršų

2. Generalinis prokuroras ir valstybinių kaltinimų direktorius

Generalinis prokuroras, kaip numatyta konstitucijos 30 straipsnyje, yra „vyriausybės patarėjas teisės ir teisės nuomonės klausimais“. Generalinį prokurorą, kurio kandidatūrą pateikia Airijos ministras pirmininkas (air. Taoiseach), skiria prezidentas ir, atsistatydinus „Taoiseach“, jis taip pat turi atsistatydinti. Generalinis prokuroras paprastai yra praktikuojantis teismo bylų advokatas ir vyresnysis advokatas. Nuostatos, pagal kurias generalinis prokuroras turėtų atsisakyti privačios praktikos, nėra numatytos, tačiau pastaraisiais metais šias pareigas einantys asmenys privačios praktikos atsisakydavo.

Generalinis prokuroras, kaip vyriausybės teisės patarėjas, nagrinėja visus įstatymų projektus, kuriuos vyriausybė ketina pateikti abejiems „Oireachtas“ (Parlamento rūmams), kad projektas būtų patvirtintas. Generalinis prokuroras taip pat pataria vyriausybei tarptautiniais klausimais, pavyzdžiui, dėl tarptautinių susitarimų ratifikavimo. Kita generalinio prokuroro funkcija – atstovauti visuomenei ginant jos teises. Ši pareiga vykdoma pradedant bylos nagrinėjimą teisme arba jam prieštaraujant. Nors generalinį prokurorą skiria „Taoiseach“, jis nepavaldus vyriausybei. Pagal konstituciją, kai yra ginčijama įstatymo atitiktis konstitucijai, generalinis prokuroras visais atvejais būna pagrindinis atsakovas.

Iki 1976 m. visi, kaltinami sunkiais baudžiamaisiais nusikaltimais, buvo traukiami baudžiamojon atsakomybėn generalinio prokuroro vardu. Pagal konstituciją šią funkciją gali atlikti kitas įstatymais veikti šiam tikslui įgaliotas asmuo. Taigi pagal 1976 m. įsigaliojusio 1974 m. traukimo baudžiamojon atsakomybėn už nusikaltimus įstatymo 2 skirsnį buvo įsteigta valstybinių kaltinimų direktoriaus tarnyba – šios tarnybos įkūrimo tikslas buvo paskirti nuo politinių ryšių nepriklausomą pareigūną šioms funkcijoms atlikti. Direktorių skiria vyriausybė, tačiau jis yra valstybės tarnautojas, todėl, žlugus vyriausybei ir priešingai negu generalinis prokuroras, direktorius neatsistatydina. Tai užtikrina traukimo baudžiamojon atsakomybėn už nusikaltimus tęstinumą. 1974 m. įstatyme taip pat numatyta, kad valstybinių kaltinimų direktorius yra nepriklausomas eidamas savo pareigas. Direktorius gali būti nušalintas vyriausybės sprendimu, tačiau toks sprendimas gali būti priimtas tik vadovaujantis ataskaita dėl jo sveikatos ar elgsenos, kurią parengia iš vyriausiojo teisėjo, Civilinių bylų teismo teisėjo ir generalinio prokuroro suformuotas komitetas.

viršųviršų

Taigi valstybinių kaltinimų direktorius priima sprendimą, ar asmuo turėtų būti apkaltintas sunkiu baudžiamuoju nusikaltimu ir koks kaltinimas turėtų būti jam pareikštas. Traukimas baudžiamojon atsakomybėn už visus nusikaltimus yra vykdomas valstybinių kaltinimų direktoriaus vardu, tačiau už didžiąją dalį mažiau sunkių nusikaltimų traukti baudžiamojon atsakomybėn gali Airijos policija (air. Gardaí), tokiais atvejais neperduodanti bylos valstybinių kaltintojų direktoriui. Šiais atvejais valstybinių kaltinimų direktorius turi teisę konsultuoti „Gardaí“, kaip reikėtų tvarkyti šią bylą. Nors valstybinių kaltinimų direktorius perėmė generalinio prokuroro pareigas atstovauti bylose kaltinimui, generalinis prokuroras išsaugo šią funkciją tarptautinio pobūdžio bylose, pavyzdžiui, bylose, susijusiose su ekstradicija.

3. Teismo sekretoriai

Teismo sekretoriai yra atsakingi už bendrą teismų administravimą. Šiuo metu dirbantys teismai buvo įsteigti pagal 1961 m. Teismų (įsteigimo ir konstitucijos) įstatymą, vadovaujantis konstitucijos 34 straipsniu. Konstitucijoje yra nustatyta teismų struktūrą, kurioje yra numatytas galutinės instancijos apeliacinis teismas (Aukščiausiasis teismas) ir pirmosios instancijos teismai, prie kurių yra priskiriamas Civilinių bylų teismas, turintis visapusę jurisdikciją baudžiamosiose ir civilinėse bylose ir regionų pagrindu organizuoti ribotos jurisdikcijos teismai (apylinkės ir apygardos teismai).

Teismo sekretorius į darbą priima Teismų tarnyba. Tai nepriklausoma juridinė institucija, kuri pradėjo darbą 1999 m. lapkritį ir kurią įsteigė vyriausybė pagal 1998 m. Teismų tarnybos įstatymą. Įsteigti šią instituciją rekomendavo Teismų komisijos darbo grupė, ir šis įsteigimas, žvelgiant iš valstybės pamatų, nėra išbaigtas, nes nėra nuostatų, kurios reglamentuotų teisėjus arba teismus turėti nepriklausomą administracinę struktūrą.

viršųviršų

Teismų tarnyba turi penkis įpareigojimus:

  • valdyti teismus;
  • teikti pagalbines paslaugas teisėjams;
  • teikti visuomenei informaciją apie teismų sistemą;
  • skirti, valdyti ir išlaikyti teismų pastatus;
  • teikti patalpas ir kitas reikalingas priemones teismų naudotojams.

Teismų tarnyba yra atskaitinga teisingumo, lygybės ir teisės reformų ministrui, per jį – vyriausybei. Tarnyba taip pat yra atskaitinga valstybės biudžeto komitetui prie „Oireachtas“ (Airijos parlamentas), kuriam atsiskaito už pinigines išlaidas ir išlaidų pagrįstumą. Ataskaitas, šiam komitetui pareikalavus, teikia tarnybos generalinis direktorius. Visuomenei teismų tarnyba teikia metinę ataskaitą.

Teismų tarnybos valdybą sudaro valdybos pirmininkas ir 16 narių, kurie turi nagrinėti politikos pokyčius bei prižiūrėti, kaip šią politiką įgyvendina generalinis direktorius. Generalinio direktoriaus funkcijos numatytos 1998 m. Teismų tarnybos įstatyme, kur nurodoma, kad jis (ji) privalo „bendrai valdyti ir kontroliuoti tarnybos personalą, administravimą ir darbą, įskaitant grafystės registratorių funkcijas, kiek jos susijusios su tarnybos veikla, ir atlikti visas kitas funkcijas, kurios gali būti nustatytos įstatymuose arba kurias gali nustatyti valdyba“.

Didžiąją dalį Teismų tarnybos finansavimo skiria valstybė, nors tam tikros įplaukos yra gaunamos iš mokesčių, mokamų už teismo dokumentus. Šiuo metu tarnyba turi maždaug 1 tūkstantį darbuotojų. Teismų tarnybos valdyba, atsižvelgdama į teisingumo, lygybės ir teisės reformų ministro pritarimą ir finansų ministro sutikimą, priskiria tokį asmenų skaičių personalui, nustato darbuotojų rangą ir jų skaičių.

viršųviršų

Personalo struktūros valdymą vykdo generalinis direktorius, veiklos direktorius Aukščiausiajam ir Civilinių bylų teismams, veiklos direktorius apylinkės ir apygardos teismams ir keturi pagalbiniai direktoriai – žmogiškųjų išteklių, finansų, turto ir pastatų ir paslaugų verslui. Aukščiausiajame teisme yra numatytas Aukščiausiojo teismo skyrius ir Baudžiamojo apeliacinio teismo skyrius. Civilinių bylų teisme yra numatytas Centrinis skyrius, Teisingumo teismų apskaitininko skyrius, Teismo globojamų asmenų skyrius, Generalinio advokato nepilnamečiams ir teismo globojamiems asmenims skyrius, Bylos šalių teismo išlaidų apskaitos skyrius, Testamentų tvirtinimo skyrius, Audito skyrius ir Oficialaus bankroto reikalų tvarkytojo skyrius. Šalyje yra 26 apylinkės teismo skyriai, kurie nagrinėja su civiline, baudžiamąja, šeimos teise ir prisiekusiųjų funkcijų vykdymu susijusius klausimus. Kiekviena grafystė turi skyriaus darbui vadovaujantį grafystės registratorių.  Šalyje yra 44 apygardos teismo skyriai, kurie nagrinėja civilinės, baudžiamosios ir šeimos teisės klausimus, taip pat tvarko nedidelių ieškinių procedūras.

4. Šerifas

Kiekvienoje Airijos grafystėje yra šerifas, kuris yra valstybės tarnautojas ir prie kurio pareigų priskiriama atsakomybė, teismui priėmus atitinkamą sprendimą, perimti ir parduoti prekes skolai grąžinti. Šerifai yra skiriami pagal 1945 m. Teismo pareigūnų įstatymo 12 skirsnio 5 dalį, į šias pareigas gali būti skiriami tik mažiausiai penkerius metus praktine veikla besivertę teismo bylų advokatai arba asmenys, kurie ne mažiau kaip penkerius metus ėjo šerifo pavaduotojo arba šerifo vykdomojo sekretoriaus arba pagrindinio padėjėjo pareigas. Šio įstatymo 12 skirsnio 6 dalies g punkte numatyta, kad kiekvieno šerifo įdarbinimo sąlygas, atsižvelgiant į pirmesnių įstatymo skirsnių nuostatas, kartais, pasikonsultavęs su teisingumo ministru, nustato finansų ministras.

viršųviršų

Skolų išieškojimui, vadovaujantis atitinkamais teismo sprendimais, naudojami ir kiti būdai, įskaitant įmokų nutarties procesą, kai teisėjas, įvertinęs skolininko turimas priemones, nustato savaitinių arba mėnesinių jo mokėjimų sumą, teismo sprendimą areštuoti trečiosios šalies turimas skolininko lėšas, kai trečiosios šalies skolininkui skolingos lėšos yra panaudojamos skolai grąžinti, bankrutavimą ir turto perdavimą administratoriui, kai yra parduodamos skolininko prekės skolai grąžinti, sprendimą dėl hipotekos, kuri yra užregistruojama skolininko turto atžvilgiu ir kuri draudžia kaip nors disponuoti šiuo turtu, kol nebus grąžinta atitinkama skola (kreditorius taip pat gali imtis tolesnių priemonių, pagal kurias turtas būtų parduotas skolai grąžinti), teismo sprendimą likviduoti ribotos atsakomybės bendroves ir skolininko bankroto paskelbimą.

5. Advokatai

Airijos teisės draugija kontroliuoja advokatais tapti norinčių studentų išsilavinimą ir turi teisę drausminti kvalifikuotus advokatus. Advokatu tapti siekiančiam asmeniui yra numatytas privalomas trejų metų mokymosi laikotarpis ir studijų kursai, kuriuos organizuoja Airijos teisės draugija. Asmuo yra priimamas į šiuos studijų kursus, jeigu turi universiteto ar jam lygiavertį laipsnį arba yra teismo bylų advokatas ar turi lygiavertį kvalifikacinį laipsnį – tai yra vadinama stojamojo egzamino reikalavimu. Šiuos reikalavimus atitinkantis asmuo turi išlaikyti baigiamąjį draugijos organizuotą egzaminą, kuris yra suskirstytas į dalis, žinomas pavadinimais FE-1 (1-asis baigiamasis egzaminas), FE-2 (2-asis baigiamasis egzaminas) ir FE-3 (3-asis baigiamasis egzaminas). Egzaminas FE-1 aprėpia aštuonis pagrindinius dalykus: bendrovių teisę, konstitucinę teisę, sutarčių teisę, baudžiamąją teisę, teisingumo principais pagrįstą teisę, Europos Bendrijos teisę, nekilnojamojo turto teisę ir deliktinę teisę. Paskesnės dalys yra profesinio pobūdžio kursai. FE-2 yra profesinis kursas, kurį sudaro 14 savaičių intensyvių paskaitų kursas, po kurio yra laikomas egzaminas ir studento mokymosi programoje numatyti 18 savaičių mokymai konkrečioje organizacijoje. FE-3 kursą arba pažengusiųjų kursą sudaro septynių savaičių intensyvių paskaitų kursas, po kurio laikomas egzaminas. Šią mokymo dalį užbaigęs ir airių kalbos mokėjimą įrodęs asmuo turi teisę būti įtrauktas į advokatų sąrašą.

viršųviršų

Kiekvienam kvalifikuotam advokatui taikomos drausminės Teisės draugijos teisės. Pagal 1954–1994 m. Advokatų įstatymą Teisės draugijos drausminis teismas yra įgaliotas tirti įtarimus dėl netinkamos elgsenos, pavyzdžiui, dėl pinigų išeikvojimo, ir nagrinėjamas klausimas gali būti perduotas Civilinių bylų teismo pirmininkui. Pirmininkas turi teisę laikinai nušalinti advokatą nuo praktikos ir panaikinti nušalinimą. Drausminis teismas, nustatęs, kad advokatas užsiprašė per didelės kainos, turi teisę reikalauti grąžinti lėšas klientams.

2003 m. įstatymo galią turinčiame dokumente Nr. 732 ir 2003 m. Europos Bendrijų (teisininkų institucijos) reglamentuose numatyta, kad valstybės narės teisininkai, siekiantis verstis profesionalia teismo bylų advokato arba advokato veikla, kreipiasi atitinkamos registracijos į Advokatūros tarybą arba Teisės draugiją. Išnagrinėjus ir priėmus pareiškimą, išduodamas registracijos pažymėjimas. Apeliacinį skundą dėl Advokatūros tarybos arba Teisės draugijos atsisakymo priimti pareiškimą nagrinėja Civilinių bylų teismas.

6. Teismo bylų advokatai

Karališkosios draugijos advokatų kolegijos organizuoja teisės magistrantūros studijas, kurias užbaigę asmenys, siekiantys praktikuoti Advokatūroje, kaip ši profesija yra bendrai vadinama, gauna teismo bylų advokato kvalifikacinį laipsnį. Advokatų kolegijos valdo profesinę draugiją, kurią kontroliuoja Karališkosios draugijos advokatų kolegijų seniūnai, kurie yra teisėjai ir vyresnieji teismo bylų advokatai. Šio laipsnio siekiantys asmenys išlaiko Advokatų kolegijos teisės mokslų diplomantams arba teisės mokslų diplomantams numatytą stojamąjį egzaminą. Teisės studijų kurso diplomui gauti trukmė – dveji metai, tačiau teismo bylų advokatų kursas, kuris anksčiau apėmė dvejus metus, nuo 2004 m. spalio virto intensyvesniu vienų metų kursu. Be numatyto studijų kurso, Advokatų kolegijų studentai privalo įrodyti moką airių kalbą ir kiekvienais iš dvejų teismo bylų advokato kurso metų turi sudalyvauti dešimtyje priėmimų. Sėkmingai kvalifikacinio laipsnio kursą užbaigusius studentus vyriausiasis teisėjas pakviečia įstoti į Advokatūrą Aukščiausiajame teisme vykstančioje ceremonijoje, kuriai pasibaigus pakviesti teismo bylų advokatai pasirašo Advokatūros narių sąrašą. Tačiau jie gali imtis mokamo teisinio darbo tik jeigu tenkina tolesnius reikalavimus.

viršųviršų

Praktikuoti siekiantys teismo bylų advokatai turi būti Teisės bibliotekos nariai. Teisės biblioteka už metinį mokestį suteikia vietą darbui ir galimybę naudotis teisiniais tekstais ir medžiagomis. Prieš tapdamas Teisės bibliotekos nariu, teismo bylų advokatas turi pasirinkti vadovą – pripažintą mažiausiai penkerių metų patirtį turintį teismo bylų advokatą. Vadovo paprastai vienerius metus prižiūrimas kvalifikaciją įgijęs teismo bylų advokatas yra vadinamas „parankiniu“ (angl. devil). Vadovas supažindina parankinį su praktiniu teismo bylų advokato darbu ir paprastai pasiūlo jam padėti rengti ginamosios kalbos teisme projektus, atlikti teisnius tyrimus ir jų vardu dalyvauti teismo posėdžiuose.

Teismo bylų advokatų elgseną prižiūri Airijos advokatūros generalinė taryba – įstatymų nereglamentuojama institucija. Taryba, kurią kasmet renka Advokatūros nariai, leidžia profesinės etikos kodeksą, kurį kartais pakeičia Advokatūros nariai. Šiame etikos kodekse pateikiama tai, ko reikalaujama iš teismo bylų advokatų.

Įtarimus dėl etikos kodekso pažeidimų tiria Advokatūros tarybos profesionalios praktikos komitetas, tarp kurio narių yra ir ne Advokatūros narių. Komitetas turi teisę skirti baudas, perspėjimus ir laikinai įšaldyti skaitytojo narystę Teisės bibliotekoje arba ją panaikinti. Apeliacinius skundus dėl šio komiteto sprendimų galima pateikti apeliacinių skundų valdybai, tarp kurios narių yra apylinkės teismo teisėjas ir taip pat vienas neprofesionalus narys.

Teismo bylų advokatas tradiciškai privalėjo gauti nurodymus iš advokato, tiesiogiai kreiptis į teismo bylų advokatus buvo draudžiama. Šią praktiką ištyrė Sąžiningos prekybos komisija, kuri 1990 m. ataskaitoje nurodė, kad visiškas tiesioginio kreipimosi uždraudimas yra varžanti praktika, ir rekomendavo panaikinti šią etikos kodekso nuostatą. Komisija pripažino, kad tam tikrais atvejais yra pageidautina, kad advokatas toliau dalyvautų nagrinėjant bylą teisme. Komisija rekomendavo atsisakyti įstatyminių arba kitų nuostatų, kurios reikalautų, kad advokatas asmeniškai atvyktų į teismą duoti nurodymų teismo bylų advokatui. Šios rekomendacijos nebuvo galutinai įgyvendintos, tačiau etikos kodekse buvo padaryta nemažai pakeitimų, kad tam tikros patvirtintos profesinės institucijos galėtų tiesiogiai kreiptis į teismo bylų advokatus.

viršųviršų

Teismo bylų advokatai yra jaunesnieji arba vyresnieji gynėjai. Pagal tradiciją Advokatūros nariai tam tikrą metų skaičių verčiasi praktika jaunesniojo gynėjo pareigose ir vėliau yra svarstoma, ar jis gali tapti vyresniuoju gynėju. Toks svarstymas nėra automatinis paaukštinimas, ir kai kurie jaunesnieji gynėjai nusprendžia iš viso neteikti atitinkamo pareiškimo. Paprastai dauguma teismo bylų advokatų svarsto galimybę tapti vyresniaisiais gynėjais po 15 metų praktikos. Vyresniaisiais gynėjais tapti siekiantys advokatai kreipiasi patvirtinimo į generalinį prokurorą, tačiau realiai juos į šias pareigas paskiria vyriausybė, pasikonsultavusi su generaliniu prokuroru, kuris šį klausimą aptaria su vyriausiuoju teisėju, Civilinių bylų teismo pirmininku ir Advokatūros tarybos pirmininku.

Paprastai jaunesnieji gynėjai ruošia projektus, rengia ginamąsias advokato kalbas ir tvarko kai kurias teismo bylas, paprastai, bet ne išskirtinai žemesniuosiuose teismuose. Vyresniojo gynėjo funkcijoms priskiriamas jaunesniojo gynėjo paruoštų ginamųjų advokato kalbų projektų nagrinėjimas ir sunkesnių bylų tvarkymas Civilinių bylų ir Aukščiausiajame teisme.

7. Notarai

Valstybinius notarus viešajame teismo posėdyje skiria vyriausiasis teisėjas. Pareiškime dėl skyrimo nurodoma prašytojo nuolatinė gyvenamoji vieta ir užsiėmimas, apygardoje esančių valstybinių notarų skaičius, apygardos gyventojų skaičius ir aplinkybės, parodančios valstybinio notaro pareigybės būtinybę, ir (arba) sąlygos, kaip atsirado laisva vieta. Prašymas turi būti patvirtintas prašytojo rašytiniu patvirtinimu, prie kurio pridedamas paprastai šešių vietos advokatų ir šešių vietos verslo bendruomenės vadovų pasirašytas tinkamumo pažymėjimas. Prašymas pateikiamas vyriausiajam teisėjui paduodant pranešimą, kuris per Aukščiausiojo teismo skyrių yra įteikiamas Airijos valstybinių notarų kolegijos registratoriui, Teisės draugijos sekretoriui ir visiems pareiškėjo grafystėse ir gretimose grafystėse praktikuojantiems valstybiniams notarams.

Pagal bendrąją praktiką valstybiniais notarais skiriami tik advokatai. Kai pareiškimą dėl skyrimo valstybiniu notaru teikia ne advokatas, Teisės draugija reikalauja, kad prašytojas įsipareigotų vyriausiajam teisėjui nevykdyti nuosavybės teisės perdavimo procedūrų arba teisinio darbo, kurį paprastai atlieka advokatas. Visi paskyrimo valstybiniu notaru siekiantys tapti prašytojai pirmiausia turi išlaikyti Airijos valstybinių notarų kolegijos parengtą egzaminą.

Pastaba:

Užklausas dėl dabartinio generalinio prokuroro, valstybinių kaltinimų direktoriaus, teismo sekretorių ir šerifų atlyginimo galima:

Teismo bylų advokatai verčiasi privačia praktika ir jų uždarbis labai skiriasi.
Advokatai gali verstis privačia praktika turėdami nuosavą kontorą arba darbuotojus ir jų uždarbis taip pat labai skiriasi.
Notarai už kiekvieną jų patvirtintą dokumentą ima mokestį. Įstatymuose nenumatyta jokių nustatomą mokestį reglamentuojančių nuostatų, tačiau notarai paprastai apskaičiuoja mokestį vadovaudamiesi laiko sąnaudomis, kelionės išlaidomis ir suma, kurią profesionalas nustatytų mokėti už savo paslaugą.

« Teisininkų profesijos - Bendro pobūdžio informacija | Airija - Bendro pobūdžio informacija »

viršųviršų

Naujausia redakcija: 20-06-2006

 
  • Bendrijos teisė
  • Tarptautinė teisė

  • Belgija
  • Bulgarija
  • Čekija
  • Danija
  • Vokietija
  • Estija
  • Airija
  • Graikija
  • Ispanija
  • Prancūzija
  • Italija
  • Kipras
  • Latvija
  • Lietuva
  • Liuksemburgas
  • Vengrija
  • Malta
  • Nyderlandai
  • Austrija
  • Lenkija
  • Portugalija
  • Rumunija
  • Slovėnija
  • Slovakija
  • Suomija
  • Švedija
  • Jungtinė Karalystė