Europos Komisija > ETIT > Teisininkų profesijos > Vokietija

Naujausia redakcija: 27-12-2006
Spausdintinis variantas Įrašyti tinklalapį į adresyną

Teisininkų profesijos - Vokietija

 

TURINIO LENTELE

1. Teisėjai 1.
2. Prokurorai 2.
3. Advokatai 3.
4. Patentų konsultantai 4.
5. Notarai 5.
6. Registratoriai 6.
7. Vyriausieji sekretoriai 7.
8. Antstoliai 8.

 

1. Teisėjai

Teisinis statusas

Teisėjų tarnyba yra unikali, jų santykis su viešąja teise ir valstybe yra pagrįstas pasitikėjimu. Tai vadinama „teisminiu santykiu“ ir šis santykis skiriasi nuo valstybės tarnautojo santykio. Taip yra todėl, kad teisėjai neprivalo laikytis instrukcijų kaip valstybės tarnautojai. Teisminis santykis – tai valstybės tarnautojo santykių forma, galiojanti tiems valstybės tarnautojams, kurie turi priimti teismo sprendimus savo valstybinėje tarnyboje, vykdydami savo įgaliojimus priimti teismo sprendimus. Teisėjus įdarbina arba Federalinė vyriausybė, arba viena iš 16 Bundesländer (federacinių žemių).

Bavarijos, Meklenburgo-Pomeranijos, Žemutinės Saksonijos, Šiaurės Reino-Vestfalijos, Reino krašto-Pfalco, Saro, Saksonijos ir Saksonijos-Anhalto žemėse teisėjus renka ir skiria kompetentingas ministras, einantis politines vykdomąsias pareigas, t.y. dažniausiai atitinkamos žemės teisingumo ministras.

Kitose žemėse teisėjus skiria „teismų atrankos komitetas“. Atskirose žemėse teismų atrankos komitetai gerokai skiriasi savo sudėtimi ir funkcijomis: paprastai juos sudaro parlamentarai arba pagal jų nurodymus veikiantys asmenys, taip pat dažniausiai teismų atstovai ir daugelyje žemių – vienas ar du advokatai.

Sprendimus dėl teisėjų skyrimo į aukščiausius federalinius teismus (Bundesgerichtshof (Federalinį teisingumo teismą), Bundesverwaltungsgericht (Federalinį administracinį teismą), Bundesfinanzhof (Federalinį mokesčių teismą), Bundesarbeitsgericht (Federalinį darbo teismą), Bundessozialgericht (Federalinį socialinių reikalų teismą)) priima federalinis teismų komitetas ir federaliniai ministrai, atsakingi už atitinkamą teismą. Federalinius teisėjus skiria Federalinis prezidentas, taip įtvirtindamas darbo santykius. Kitų federalinių teismų teisėjus skiria Federalinis prezidentas atsakingo federalinio ministro teikimu, nedalyvaujant teismų atrankos komitetui.

viršųviršų

Bundesverfassungsgericht (Federalinis Konstitucinis teismas) yra tuo pačiu metu ir teismas, ir konstitucinė institucija. Pusę Federalinio Konstitucinio teismo teisėjų renka Bundesrat (Federalinė taryba), kitą pusę – 12-os narių Bundestag (Žemųjų parlamento rūmų) delegacinis komitetas dviem trečdaliais visų balsų, o skiria juos Federalinis prezidentas.

Nepriklausomą teisėjų darbo užmokestį federaliniuose teismuose ir atskirų žemių (Länder) teismuose nustato Federalinis darbo užmokesčio įstatymas (Bundesbesoldungsgesetz). Darbo užmokestis nustatomas, vadovaujantis Darbo užmokesčio reglamentu R. Bazinė alga pirmiausia apskaičiuojama pagal darbo užmokesčio kategorijas, priskirtas vien tik teisėjų pareigoms. Teisėjas apmokamas pagal aukštesnę darbo užmokesčio kategoriją tik tokiu atveju, jei jam buvo skirtos aukštesnio lygio pareigos. Darbo užmokesčio lygmuo teisėjams dviejose žemiausiose darbo užmokesčio kategorijose (R1 ir R2) yra iš esmės nustatomas pagal amžių. Darbo užmokestį išmoka atitinkamas darbdavys (Federalinė vyriausybė arba Land).

Profesijai taikomos vidaus nuostatos

Pagrindinės nuostatos, susijusios su teisėjų statusu, yra pateiktos Pagrindinio įstatymo (Grundgesetz) atskirame skyriuje apie „teismo sprendimus“. Pagrindiniame įstatyme nurodoma, kad įgaliojimai priimti teismo sprendimus yra patikėti teisėjams (92 skyrius) ir tai užtikrina teisminę nepriklausomybę (97 skyriaus 1 punktas).

Teisminių santykių struktūra smulkiau yra aptariama konkrečiuose aktuose, ypač Vokietijos teisėjų akte (Richtergesetz), kuris iš esmės aptaria profesionalių teisėjų pareigas.

viršųviršų

Vokietijos teisėjų akto 1 skyrius pateikia nuostatas, taikomas teisėjams, pasamdytiems Federalinės vyriausybės ir Länder, ir ypač jų statusui. 2 skyrius nustato teisėjų, pasamdytų Federalinės vyriausybės, teisinius santykius. Ir galiausiai 3 skyriuje bendrųjų nuostatų forma pateikiami Länder pasamdytų teisėjų darbo principai. Šias bendrąsias nuostatas papildo atitinkamos Land teismų aktai: kiekviena iš 16 žemių turi savo teisėjų aktą.

Vokietijos teisėjų aktas ir žemių teisėjų aktai dėl techninių teisinių priežasčių iš dalies nukreipia į kitas nuostatas. Pavyzdžiui, kai kalbama apie klausimus, kuriuos galima spręsti taip pat, kaip ir valstybės tarnautojų atvejais, nuoroda pateikiama į Valstybės tarnybos aktą (Beamtenrecht). Nors teisėjų darbo užmokestį Vokietijos Federacinėje Respublikoje nuo 1975 m. nustato atskiras užmokesčio reglamentas, šis reglamentas yra Federalinio darbo užmokesčio įstatymo (Bundesbesoldungsgesetz), reguliuojančio valstybės tarnautojų ir kareivių, taip pat ir teisėjų darbo užmokestį, dalis.

Vokietijos teismų akto nuostatos taikomos Federalinio Konstitucinio teismo teisėjams tik tokiu mastu, kiek neprieštarauja šių teisėjų ypatingam teisiniam statusui pagal Pagrindinį įstatymą ir Federalinio Konstitucinio teismo aktą (Gesetz über das Bundesverfassungsgericht).

Specializacija

Viena vertus, Vokietijoje egzistuoja „įprastinė jurisdikcija“, kurią sudaro baudžiamoji ir civilinė jurisdikcija. Šioje srityje sprendimus priima Amtsgericht (Apylinkės teismas), Landgericht (Apygardos teismas), Oberlandesgericht (Aukštesnysis apygardos teismas) ir pačios aukščiausios instancijos teismas – Bundesgerichtshof (Federalinis Teisingumo teismas). Be to, egzistuoja keturios kitos specializuotos jurisdikcijos: administracinė jurisdikcija (kurią atstovauja Verwaltungsgericht (Administracinis teismas), Oberverwaltungsgericht (Aukštesnysis administracinis teismas) arba Verwaltungsgerichtshof (Administracinis teisingumo teismas), Bundesverwaltungsgericht (Federalinis administracinis teismas)), finansinė jurisdikcija (kurią atstovauja Finanzgericht (Finansinis teismas) ir Bundesfinanzhof (Federalinis finansinis teismas)), darbo jurisdikcija (kurią atstovauja Arbeitsgericht (Darbo teismas), Landesarbeitsgericht (Apygardos darbo teismas) ir Bundesarbeitsgericht (Federalinis darbo teismas)) bei socialinė jurisdikcija (kurią atstovauja Sozialgericht (Socialinis teismas), Landessozialgericht (Land socialinis teismas) ir Bundessozialgericht (Federalinis socialinis teismas)). Taip pat esama tokių siauresnės specializacijos teismų: Bundespatentgericht (Federalinis patentų teismas) ir Karo teismai. Visi teisėjai, dirbantys šiuose teismuose, yra samdomi arba Federalinės vyriausybės, arba Länder.

viršųviršų

Federalinio Konstitucinio teismo teisėjai ir Land Konstitucinio teismo teisėjai užima ypatingas pareigas, nes šie teismai yra konstitucinės instancijos, kurių teisės ir įsipareigojimai pateikiami atskiruose aktuose. Federalinio Konstitucinio teismo atveju tai nustato Pagrindinis įstatymas ir Federalinių Konstitucinių teismų aktas, o Land Konstitucinio teismo atveju tai numato Land konstitucijos ir atitinkami Teismų santvarkos aktai.

Privalomas ir neprivalomas naudojimas

Kadangi Pagrindiniame įstatyme nurodoma, kad įgaliojimai priimti teismo sprendimus yra patikėti teisėjams, jie privalo šiais įgaliojimais naudotis.

Profesionalios atstovavimo instancijos

Teismų atstovavimo instancijos tam tikru lygiu dalyvauja sprendimų, susijusių su teisingumo vykdymu teisėjų atžvilgiu, priėmime. Šiam tikslui Vokietijos teisėjų aktu įsteigtos dvi instancijos, kurios skiriasi savo sudėtimi ir funkcijomis: prezidentinė taryba, kuri dalyvauja prieš teisėją skiriant ar išrenkant, ir teismų taryba, kuri dalyvauja bendro pobūdžio ir socialiniuose reikaluose.

Kitais atžvilgiais Pagrindinis įstatymas numato susivienijimų laisvę Vokietijoje, tad teisėjai taip pat gali burtis į profesines asociacijas, tačiau nėra įpareigoti to daryti.

Galimybės užsieniečiams

Užsieniečiai Vokietijoje negali eiti teisėjo pareigų. Vadovaujantis Vokietijos teismų akto nuostatomis, tik vokiečiai (pagal Pagrindinio įstatymo apibrėžimą) gali būti skiriami eiti teisėjo pareigas.

2. Prokurorai

Teisinis statusas

Land dirbančius prokurorus skiria Land vyriausybė, atitinkamos Land ministras pirmininkas arba teisingumo ministras, o Federalinės vyriausybės samdomus prokurorus skiria Federalinis prezidentas Federalinio Teisingumo ministro teikimu, pritariant Bundesrat. Kaip valstybės tarnautojai jie yra valstybės tarnybos darbuotojai. Darbo užmokestį jiems moka darbdavys (Federalinė vyriausybė arba Land), o užmokesčio dydis nustatomas pagal Federalinį darbo užmokesčio įstatymą (Bundesbesoldungsgesetz) ir teisėjų darbo užmokesčius.

viršųviršų

Profesijai taikomos šalies taisyklės

Į prokuroro pareigas gali būti skiriami tik asmenys, kvalifikuoti eiti teismines pareigas. Prokuratūros valstybės tarnautojai nėra nepriklausomi, todėl turi laikytis savo viršininkų oficialių nurodymų. Vyriausieji prokurorai ir teisingumo ministrai turi įgaliojimus duoti nurodymus. Prokurorams procedūros taisyklės neegzistuoja.

Specializacija

Prokurorų pareigybių aprašymuose nėra jokių įstatymų nustatytų nuostatų dėl specializacijų ar kategorijų. Tačiau praktikoje tam tikrose srityse dažnai esama specializacijos (pvz., tarnautojų nusikaltimai, organizuotas nusikalstamumas, su kapitalu susiję nusižengimai).

Privalomas ir neprivalomas naudojimas

Vokietijoje prokuratūra turi kaltinimų pateikimo „monopoliją“. Iš esmės tik prokuratūra turi teisę apkaltinti asmenį baudžiamuoju nusikaltimu teisme ir ji privalo tai atlikti, kai tam egzistuoja atitinkamas pagrindas.

Profesionalios atstovavimo instancijos

Neegzistuoja jokios profesinės atstovavimo instancijos, kurių narystė prokurorams būtų privaloma. Tačiau profesinės atstovavimo instancijos, įsteigtos teisėjams, taip pat atviros ir prokurorams.

Galimybės užsieniečiams

Kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai gali būti skiriami prokurorais.

3. Advokatai

Teisinis statusas

Advokatai Vokietijoje verčiasi nepriklausoma praktika kaip „nepriklausoma instancija, teikianti teisines paslaugas“. Norint verstis advokato praktika, būtina gauti pripažinimą. Šią procedūrą atlieka advokatų asociacijos. Vadovaujantis Europos advokatų nuostatomis (žr. toliau) gali būti priimami tik asmenys, turintys kvalifikaciją užimti pareigas teisme pagal Vokietijos teisėjų aktą. Tokią kvalifikaciją įgyja asmenys, baigę teisės studijas (ne trumpesnes kaip trejų su puse metų) universitete, išlaikydami pirmą valstybinį egzaminą, bei paskui atlikę (dvejų metų) darbinę praktiką ir išlaikę antrą valstybinį egzaminą.

viršųviršų

Profesijai taikomos šalies taisyklės

Federalinėse taisyklėse, galiojančiose advokatams (Bundesrechtsanwaltsordnung-BRAO), nustatomas advokatų statusas, profesijos įgijimo reikalavimai, teisės ir įsipareigojimai, advokatų asociacijų ir profesionalių priežiūros instancijų struktūra ir pareigos, Teisininkų drausminio teismo (Anwaltsgericht) procesai. Detalesnės nuostatos, susijusios su profesinėmis teisėmis ir įsipareigojimais, yra pateikiamos Profesinėse advokatų taisyklėse (Berufsordnung für Rechtsanwälte – BORA), kurias tvirtina pagal įstatymą Federalinė advokatų taryba. Advokatų darbo užmokestis nustatomas, vadovaujantis Advokatų darbo užmokesčio aktu (Rechtsanwaltsvergütungsgesetz – RVG).

Privalomas ir neprivalomas naudojimas

Apylinkės teismų posėdžiuose nagrinėjant civilines bylas, nėra privaloma pavesti ginti bylą advokatui. Tačiau advokato atstovavimas privalomas visuose teisminiuose nagrinėjimuose apygardos teismuose, aukštesniuosiuose apygardos teismuose ir Federaliniame Teisingumo teisme bei tam tikruose šeimos reikaluose apylinkės teismuose.

Darbo teismuose nagrinėjant darbo ginčus, šalys gali atstovauti save. Šalys turi būti atstovaujamos įgaliotų atstovų Land darbo teismų ir Federalinio darbo teismo teisminiuose nagrinėjimuose. Be advokatų, įgaliotais atstovais gali būti ir profsąjungų atstovai, darbdavių asociacijų atstovai arba mišrios asociacijos atstovai, jei jie įgalioti atstovauti pagal savo įstatus arba įgaliojimą. Jei tai mišrios asociacijos atstovas, jis gali ją atstovauti tik tada, jei jos nariai arba pati asociacija yra bylos šalis.

viršųviršų

Profesionalios atstovavimo instancijos

Visi advokatai yra Advokatų tarybos nariai pagal savo kontoros adresą. Dvidešimt septynios advokatų tarybos, suformuotos aukštesniųjų apygardos teismų lygiu kaip akcinės bendrovės pagal viešąją teisę, kartu su Federalinio Teisingumo teismo advokatų taryba sudaro Federalinę advokatų tarybą (www.brak.de Deutsch). Didžiausia privati asociacija yra Deutsche Anwaltverein, kurios maždaug pusė advokatų yra susivieniję savanoriškai (www.anwaltverein.de Deutsch - English - español - français).

Galimybės užsieniečiams

Vokietijos įstatymas, susijęs su Europos advokatų darbu Vokietijoje (Gesetz über die Tätigkeit europäischer Rechtsanwälte in Deutschland – EuRAG), nustato reikalavimus, kurių laikydamiesi Europos Sąjungos valstybių narių, kitų Europos ekonominės erdvės sutarties susitariančiųjų šalių ir Šveicarijos piliečiai, kurie yra pripažinti advokatais savo gimtojoje šalyje arba turi diplomą, suteikiantį jiems teisę užsiimti advokato profesija savo gimtojoje šalyje, gali dirbti pagal savo profesiją Vokietijoje (teikti paslaugas, įkurti praktiką pagal savo profesinį statusą gimtojoje šalyje) ir būti pripažintais advokatais Vokietijoje. BRAO nustato galimybes kitiems užsienio advokatams įsitvirtinti Vokietijoje.

viršųviršų

4. Patentų konsultantai

Teisinis statusas

Kaip ir advokatai, patentų konsultantai Vokietijoje verčiasi nepriklausoma praktika kaip „nepriklausoma instancija, teikianti teisines paslaugas“. Jų įgaliojimai teikti konsultacijas ir atstovauti apsiriboja pramoninės nuosavybės teisių sritimi. Privaloma turėti licenciją verstis praktika, kurią išduoda Vokietijos patentų ir prekių ženklų biuro pirmininkas (www.dmpa.de; „informacija“, „patentų advokatai ir atstovavimas“). Praktika turi teisę verstis asmenys, įgiję techninę kvalifikaciją (mokslinės ar techninės studijos ir išlaikytas baigiamasis egzaminas; vienerių metų techninė praktika), baigę pramoninės nuosavybės teisių mokymo kursus (34 mėnesių trukmės; tai netaikoma patentų specialistams, kurie pagal šią profesiją dirba dešimt metų) ir išlaikę patentų konsultantų egzaminą.

Profesijai taikomos šalies taisyklės

Vokietijos patentų konsultantų taisyklės (Patentanwaltsordnung) nustato patentų konsultantų statusą, profesijos įgijimo reikalavimus, teises ir įsipareigojimus, patentų konsultantų asociacijų ir profesionalių priežiūros instancijų struktūrą ir pareigas, Profesinio drausminio teismo procesus. Detalesnės nuostatos, susijusios su profesinėmis teisėmis ir įsipareigojimais, yra pateikiamos Vokietijos profesinėse patentų konsultantų taisyklėse (Berufsordnung der Patentanwälte), kurias pagal įstatymą tvirtina Patentų konsultantų asociacija.

Profesionalios atstovavimo instancijos

Visi patentų konsultantai yra Patentų konsultantų asociacijos (akcinės bendrovės pagal viešąją teisę) (www.patentanwalt.de Deutsch) nariai.

viršųviršų

Galimybės užsieniečiams

Europos Sąjungos valstybių narių ir kitų Europos ekonominės erdvės sutarties susitariančiųjų šalių piliečiai, kurie turi diplomą, suteikiantį jiems teisę užsiimti patentų konsultanto profesija savo gimtojoje šalyje, gali laikyti tinkamumo testą, siekdami būti pripažintais patentų konsultantais Vokietijoje (vadovaujantis Vokietijos įstatymu dėl norinčiųjų dirbti patentų konsultantais tinkamumo patikrinimo (Gesetz über die Eignungsprüfung für die Zulassung zur Patentanwaltschaft)). Patentų konsultantų taisyklės numato galimybes verstis tokia pačia profesine praktika kaip ir gimtojoje šalyje.

5. Notarai

Teisinis statusas

Notarai eina „nepriklausomas viešąsias pareigas“, tvirtindami teisinius sandorius ir atlikdami kitas pareigas teisinės prevencijos srityje. Notarus skiria Land teisingumo administracinės įstaigos. Vadovaujantis Vokietijos teisėjų aktu, notarais skiriami tik vokiečių pilietybės ir atitinkamos teisinės kvalifikacijos asmenys. Tokią kvalifikaciją įgyja asmenys, baigę teisės studijas (ne trumpesnes kaip trejų su puse metų) universitete, išlaikydami pirmą valstybinį egzaminą, bei paskui atlikę (dvejų metų) darbinę praktiką ir išlaikę antrą valstybinį egzaminą. Kai kur Vokietijoje notarais skiriami advokatai, kurie verčiasi notaro praktika greta savo kaip advokato profesijos (advokatai-notarai). Tuo tarpu kitos šalies vietose asmenys skiriami eiti vien tik notaro pareigas (notaras kaip pagrindinė profesija arba tik notaras), o Badene-Viurtemberge notarai kartais tampa valstybės tarnautojais.

viršųviršų

Profesijai taikomos šalies taisyklės

Vokietijos federalinės notarų taisyklės (Bundesnotarordnung) nustato notarų pareigas, profesijos įgijimo reikalavimus, teises ir įsipareigojimus, notarų asociacijų struktūrą ir pareigas, drausminio teismo procesus. Detalesnės nuostatos, susijusios su profesinėmis teisėmis ir įsipareigojimais, yra pateikiamos direktyvose, kurias pagal įstatymą tvirtina notarų asociacijos. Notarų įkainius (mokesčius ir išlaidas) nustato Vokietijos įstatymas, susijęs su savanoriškos jurisdikcijos reikalų išlaidomis (išlaidų taisyklės (Gesetz über die Kosten in Angelegenheiten der freiwilligen Gerichtsbarkeit (Kostenordnung)).

Privalomas ir neprivalomas naudojimas

Be keleto išimčių (ypač konsulinėje teisėje), notarai turi ypatingus įgaliojimus liudyti dokumentus. Pagal įstatymus liudijamos privalo būti sutartys, susijusios su žeme, ir tam tikri sandoriai, susiję su įmonių sritimis, šeimos ir paveldėjimo teise.

Profesionalios atstovavimo instancijos

Visi notarai yra Notarų asociacijos nariai pagal savo kontoros adresą. Dvidešimt viena notarų asociacija, suformuota aukštesniųjų apygardos teismų lygiu kaip akcinės bendrovės pagal viešąją teisę, sudaro Federalinę notarų asociaciją (informacija ir adresai: www.bnotk.de Deutsch - English - español - français).

viršųviršų

6. Registratoriai

Teisinis statusas

Registratoriai yra nepriklausomi teisinių paslaugų teikėjai. Jų atsakomybę ir pareigas išsamiai nustato Vokietijos registratorių aktas (Rechtspflegergesetz). Akte taip pat pateikiamas sąrašas sandorių, kurie yra patikėti registratoriams, ir teismo funkcijų šios srityse: pavyzdžiui, registratoriai išduoda paveldėjimo liudijimus pagal įstatyminę įpėdinystę arba priima paraiškas dėl paveldėjimo liudijimų, teikia globos teismo sutikimus, stebi globėjų ir rūpintojų darbą, įformina ir priima nutarimus dėl žemės registro paraiškų arba paraiškų prekybos registrui, atlieka vykdymo pareigas.

Nors registratoriai, atlikdami savo pareigas, iš tikrųjų yra nepriklausomi, jie nėra teisėjai ir todėl neturi jokių įgaliojimų priimti teismo sprendimus, kaip apibrėžiama Pagrindinio įstatymo 92 skyriuje.

Registratoriai yra valstybės tarnautojai, einantys aukštesniąsias teismo pareigas. Dažniausiai registratorius skiria atskirų Land teisingumo vykdymo įstaigos, atsakingos už tą sritį, į kurią registratoriai skiriami, tačiau juos ribotu mastu skiria ir Federalinis teisingumo departamentas.

Profesijai taikomos šalies taisyklės

Registratoriaus kvalifikacija įgyjama parengiamosios valstybinės tarnybos, kurią būsimasis registratorius turi atlikti prieš paskyrimą, metu arba laikant registratorių egzaminus. Pagrindinės mokymo sąlygos ir minimalūs reikalavimai yra pateikiami Registratorių akte, o parengiamosios tarnybos schema, studijų programa ir egzaminų duomenys nustatomi Land lygiu, vadovaujantis Länder mokymo ir egzaminų taisyklėmis.

viršųviršų

Galimybės užsieniečiams

Norintys tapti registratoriais asmenys turi būti Vokietijos piliečiai pagal Pagrindinio įstatymo apibrėžimą arba Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai. Tačiau daugelis Länder pasinaudojo galimybe, suteikta EEB sutarties 48 str. 2 punkte, ir į parengtinę tarnybą samdo tik Vokietijos pilietybę turinčius kandidatus.

7. Vyriausieji sekretoriai

Vyriausieji sekretoriai yra nepriklausomi teisinių paslaugų teikėjai. Vyriausieji sekretoriai ypač tvarko dokumentus, kvietimus į teismą, vykdymą, saugo posėdžių protokolus, liudijimus ir pan.

Teisinis statusas

Vyriausiųjų sekretorių teisinis statusas nustatytas Vokietijos Teismų santvarkos akto (Gerichtsverfassungsgesetz – GVG) 153 skyriuje. Vyriausieji sekretoriai yra valstybės tarnautojai, einantys tarpines teismo pareigas. Dažniausiai juos skiria atskirų Land teisingumo vykdymo įstaigos, atsakingos už tą sritį, į kurią vyriausieji sekretoriai skiriami, tačiau federalinių teismų atveju juos skiria ir Federalinė teisingumo ministerija arba patys federaliniai teismai.

Vyriausiųjų sekretorių pareigos plačiausiai nustatytos atskiruose procedūriniuose aktuose (pvz., Vokietijos civilinio proceso taisyklėse (Zivilprozessordnung) arba Vokietijos įstatyme, susijusiame su savanoriškos jurisdikcijos reikalais (Gesetz über die Angelegenheiten der Freiwilligen Gerichtsbarkeit)); taip pat jas nustato ir Länder nuostatos, taikomos jų darbo sričiai ir priimtos Federalinės vyriausybės federalinių teismų atžvilgiu.

viršųviršų

Profesijai taikomos šalies taisyklės

Vyriausiojo sekretoriaus kvalifikacija įgyjama parengiamosios valstybinės tarnybos, kurią būsimasis vyriausiasis sekretorius turi atlikti prieš paskyrimą, metu arba laikant karjeros egzaminus. Pagrindinės mokymo sąlygos ir minimalūs standartai yra pateikiami Teismų santvarkos akto 153 skyriuje. Parengiamosios tarnybos schema, studijų programa ir egzaminų duomenys nustatomi Land lygiu, vadovaujantis Länder mokymo ir egzaminų taisyklėmis. Federaliniu lygiu mokymai nevyksta.

Galimybės užsieniečiams

Norintys tapti vyriausiaisiais sekretoriais asmenys turi būti Vokietijos piliečiai pagal Pagrindinio įstatymo apibrėžimą arba Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai.

8. Antstoliai

Teisinis statusas

Antstoliai visada yra Land valstybės tarnautojai, einantys tarpines pareigas visą gyvenimą. Juos skiria atitinkamai atsakingas Aukštesniojo apygardos teismo pirmininkaujantis teisėjas. Antstoliai dirba kaip valstybės tarnautojai, tačiau nėra priklausomi. Antstoliai, užsiimdami savo veikla, yra nepriklausomi.

Kaip valstybės tarnautojai antstoliai gauna darbo užmokestį ir nustatytą dalį įkainių, kurie taikomi jų paslaugoms. Atitinkamos Land mokesčių tarnyba apmoka antstoliams biuro išlaidas (paprastai fiksuotu tarifu), kad šie galėtų įsisteigti ir išlaikyti savo biurus, kurie yra reikalingi.

Profesijai taikomos šalies taisyklės

Antstolių teisiniai santykiai yra nustatyti Teismų santvarkos akte (154–155 skyriuose) ir kitaip apibrėžti įvairiomis Land teisinėmis nuostatomis. Neegzistuoja jokie bendro pobūdžio teisės aktai, reguliuojantys antstolių darbo atlikimą. Tačiau egzistuoja bendro pobūdžio administracinės nuostatos, priimtos atskirų Land teisingumo vykdymo įstaigų: Antstolių taisyklės (Gerichtsvollzieherordnung) ir Antstolių darbo instrukcijos (Gerichtsvollziehergeschäftsanweisung).

Specializacija

Antstolių pareigybinės instrukcijos yra standartinės. Šiuo atžvilgiu specializacija neegzistuoja. Egzistuojančios įstatymų ar poįstatyminės taisyklės galioja visiems antstoliams vienodai.

Profesionalios atstovavimo instancijos

Vokietijoje nesama jokios antstolių rūmų sistemos. Tai paaiškinama tuo, kad jie yra valstybės tarnautojai. Vis dėlto beveik visi antstoliai yra susibūrę į interesų grupes, kurių daugelis yra Vokietijos antstolių asociacijos (Deutscher Gerichtsvollzieher Bund – DGVB) narės. Ši asociacija savo ruožtu yra Vokietijos valstybės tarnautojų asociacijos (Deutscher Beamtenbund) narė. Interesų grupės narystė yra savanoriška.

Galimybės užsieniečiams

Vadovaujantis galiojančiais įstatymais, kvalifikaciją gali įgyti tik kandidatai vokiečiai. Todėl tik Vokietijos piliečiai gali dirbti antstoliais.

« Teisininkų profesijos - Bendro pobūdžio informacija | Vokietija - Bendro pobūdžio informacija »

viršųviršų

Naujausia redakcija: 27-12-2006

 
  • Bendrijos teisė
  • Tarptautinė teisė

  • Belgija
  • Bulgarija
  • Čekija
  • Danija
  • Vokietija
  • Estija
  • Airija
  • Graikija
  • Ispanija
  • Prancūzija
  • Italija
  • Kipras
  • Latvija
  • Lietuva
  • Liuksemburgas
  • Vengrija
  • Malta
  • Nyderlandai
  • Austrija
  • Lenkija
  • Portugalija
  • Rumunija
  • Slovėnija
  • Slovakija
  • Suomija
  • Švedija
  • Jungtinė Karalystė