Europos Komisija > ETIT > Teisininkų profesijos > Suomija

Naujausia redakcija: 17-07-2007
Spausdintinis variantas Įrašyti tinklalapį į adresyną

Teisininkų profesijos - Suomija

 

TURINIO LENTELE

1. Teisėjai 1.
2. Prokurorai 2.
3. Teismo kurjeriai 3.
4. Nuosprendžių vykdymo įstaigos 4.
5. Advokatai 5.
6. Valstybės teisinės pagalbos advokatai 6.
7. Valstybės notarai 7.
8. ES/EEE valstybių piliečių profesinės kvalifikacijos pripažinimas 8.

 

1. Teisėjai

Teisėjai yra nepriklausomos teismų atstovai. Teisėjai dirba įvairių instancijų teismuose: Aukščiausiajame teisme, apeliaciniuose ir apylinkių teismuose, Vyriausiajame administraciniame teisme bei administraciniuose teismuose, taip pat Draudimo teisme, Darbo ginčų teisme ir Rinkos teisme. Teisėjai yra valstybės pareigūnai ir negali būti atleisti iš užimamų pareigų. Teisėjas iš užimamų pareigų gali būti atleistas tik teismo sprendimu. Be to, teisėjas be jo sutikimo neperkeliamas į kitas pareigas.

Pretendentas į teisėjus turi būti nepriekaištingos reputacijos Suomijos pilietis, turintis teisinį magistro lygio universitetinį išsilavinimą (oikeustieteen kandidaatti) ir savo ankstesniu darbu teisme ar kitur įrodęs savo profesinę kompetenciją bei asmenines savybes, kurios būtinos, kad galėtų sėkmingai atlikti teisėjo pareigas. Aukščiausiojo ir Vyriausiojo administracinio teismų pirmininkai ir teisėjai privalo būti žymūs teisės specialistai. Be to, Aukščiausiojo ir Vyriausiojo administracinio teismų bei kitų teismų pirmininkai turi sugebėti vadovauti. Prieš pradėdamas eiti pareigas kiekvienas teisėjas privalo prisiekti.

Stažuotė teismuose yra naudingas privalumas, bet ji nėra būtina sąlyga teisininkams, siekiantiems tapti teisėjais. Turintieji teisinį magistro lygio universitetinį išsilavinimą (oikeustieteen kandidaatti) gali prašyti stažuotis apylinkės teisme, kur jie vienus metus dirba stažuotojais. Suomijoje teismų stažuotojai atlieka tam tikras nuolatinių teisėjų užduotis. Po stažuotės teisme asmuo gali siekti varatuomari (teisės magistro ir teismo stažuotojo garbės vardas).

viršųviršų

Teisėjų skyrimas

Teisėjus skiria Respublikos Prezidentas. Prieš tai nepriklausoma Teisėjų skyrimo taryba parengia ir pateikia Vyriausybei pagrįstą siūlymą dėl teisėjo skyrimo, kuris perduodamas Respublikos Prezidentui.

Teisėjų skyrimo taryba turi kompetenciją teikti siūlymus dėl teisėjų paskyrimo į šias pareigas: apeliacinio teismo pirmininko, apeliacinio teismo vyriausiojo teisėjo ir apeliacinio teismo teisėjo, administracinio teismo pirmininko ir administracinio teismo teisėjo, taip pat apylinkės teismo pirmininko ir apylinkės teismo teisėjo. Teisėjų skyrimo taryba neturi kompetencijos teikti siūlymus dėl teisėjų skyrimo į šias pareigas: Aukščiausiojo teismo pirmininko bei teisėjų ir Vyriausiojo administracinio teismo pirmininko bei teisėjų. Aukščiausiasis bei Vyriausiasis administracinis teismai Vyriausybei teikia motyvuotą siūlymą dėl Aukščiausiojo teismo arba Vyriausiojo administracinio teismo teisėjo skyrimo, kuris perduodamas Respublikos Prezidentui.

Teisėjų skyrimo tarybą penkeriems metams skiria Vyriausybė. Tarybą sudaro teismų, prokuratūros, advokatūros ir teisės mokslo atstovai. Aukščiausiasis teismas siūlo kandidatą į Tarybos pirmininko pareigas, o Vyriausiasis administracinis teismas siūlo kandidatą į Tarybos pirmininko pavaduotojo pareigas. Teismų sistemoje gali dirbti tik Suomijos piliečiai.

Teismų asesoriai

 Suomijos apylinkių teismuose teismo darbuotojų pareigas gali eiti ne tik teisinį išsilavinimą turintys teisėjai, bet ir neturintys teisinio išsilavinimo asmenys, t. y. asesoriai. Asesoriai paprastai dalyvauja baudžiamųjų bylų teisminiame nagrinėjime. Asesoriai taip pat gali dalyvauti kai kurių civilinių bylų nagrinėjime. Teisme kiekvienas asesorius turi atskirą balsą.

viršųviršų

Asesorius privalo būti Suomijos pilietis, gyvenantis apylinkės teismui priskirtoje teritorijoje. Asesoriumi negali būti subankrutavusiu ar globojamu pripažintas asmuo; jis turi atitikti šioms pareigoms keliamus reikalavimus. Asesoriumi negali būti renkamas jaunesnis nei 25 ir vyresnis kaip 63 metų asmuo. Asesorius yra neturintis teisinio išsilavinimo nešališkas asmuo. Asesoriais negali būti: bendrosios kompetencijos teismų ar kalėjimų tarnybos tarnautojai, valstybės prokurorai, advokatai, antstoliai, tardytojai, muitinės ar policijos pareigūnai.

Savivaldybių tarybos asesorius renka tokiai pat kadencijai, kaip ir tarybos, t. y. ketveriems metams. Pagal rotacijos principą asesorius privalo dirbti ne ilgiau kaip 12 dienų per metus. Taip sudaromos sąlygos pastovų darbą turintiems asmenims dirbti asesoriais nesukeliant nereikalingų nepatogumų. Asesorius turi teisę gauti deramą atlyginimą. Jį sudaro iš valstybės lėšų mokami dienpinigiai bei kompensacija už prarastą darbo užmokestį ir kelionės išlaidos.

Daugiau informacijos:

  • Apylinkių teismų asesoriai English - suomi - svenska

2. Prokurorai

Prokurorai dirba prokuratūros skyriuose. Prokurorai yra valstybės tarnautojai.

viršųviršų

Prokurorai turi teisės mokslų magistro lygmens universitetinį išsilavinimą (oikeustieteen kandidaatti). Be to, dauguma prokurorų turi varatuomari garbės vardą, reiškiantį, kad jie yra metus stažavęsi apylinkės teisme. Prokuroro karjeros siekiantys asmenys vertingos darbo patirties gali įgyti pradėję dirbti jaunesniaisiais prokurorais. Šios pareigos einamos vienus metus. Tai yra stažuotė ir praktinis darbas įvairiuose prokuratūros skyriuose. Stažuotę sudaro praktinis darbas prokuratūroje ir baigiamasis egzaminas. Baigę stažuotę ir išlaikę egzaminą, asmenys gali pretenduoti į apylinkės prokuroro pareigas. Prokurorais gali tapti ir kiti asmenys, turintys teisinio darbo patirties. Norint būti paskirtam į nuolatines prokuroro pareigas, reikia turėti kelerių metų darbo patirtį.

Prokuroras privalo užtikrinti, kad nusikaltęs asmuo atsakys už padarytą baudžiamąją veiką. Ikiteisminį tyrimą Suomijoje atlieka policija. Baigus tyrimą, prokuroras nustato, ar buvo padaryta baudžiamoji veika ir ar pakanka įrodymų asmeniui patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Jeigu įrodymų baudžiamajai bylai kelti pakanka, turi būti pareikštas kaltinimas. Tačiau įstatymo nustatytais atvejais prokuroras turi teisę nekelti baudžiamosios bylos.

Prokuroras privalo būti objektyvus; pateiktus įrodymus jis privalo įvertinti įtariamojo asmens naudai. Priimdamas sprendimus, prokuroras yra nepriklausomas; baudžiamojoje byloje jis vadovaujasi ne savo, o visuomenės ir teisiamojo interesais.

Generalinė prokuratūra

Generalinė prokuratūra – tai nuolatinė centrinė administracinė tarnyba, užtikrinanti visos prokuratūros tarnybos darbą; ji taip pat yra Generalinio prokuroro tarnyba. Generalinėje prokuratūroje dirba valstybės prokurorai, dalyvaujantys nagrinėjant visuomenei svarbias baudžiamąsias bylas. Jų jurisdikcijai priklauso palaikyti kaltinimą šiose bylose visos šalies mastu. Valstybės prokuroras taip pat palaiko kaltinimą bylose, kurios priklauso pirmosios instancijos apeliaciniam teismui.

viršųviršų

Prokuratūrai vadovauja vyriausiasis prokuroras – generalinis prokuroras, kuris priimdamas sprendimą dėl ketinamo pareikšti kaltinimo yra nepriklausomas.

Generalinis prokuroras vadovauja prokuratūrai, rūpinasi jos darbo gerinimu, kontroliuoja jam pavaldžius prokurorus, skiria prokurorus, duoda bendrojo pobūdžio nurodymus ir pateikia jų darbo gaires. Generalinis prokuroras gali perimti jam pavaldaus prokuroro tiriamą bylą arba paskirti pavaldžiam prokurorui vesti bylą, kurioje generalinis prokuroras jau nusprendė pareikšti kaltinimą. Generalinis prokuroras taip pat gali palaikyti kaltinimą Aukštesniajame apkaltos teisme, jei parlamentas nutaria pareikšti kaltinimus Respublikos Prezidentui arba Vyriausybės nariui.

Generalinio prokuroro pavaduotojas pagal savo kompetenciją priima sprendimus, jis turi tokius pačius įgaliojimus, kaip ir generalinis prokuroras, ir pavaduoja generalinį prokurorą, kai šio nėra.

Specialieji prokurorai, tokie kaip parlamento kontrolierius arba justicijos kancleris, gali pareikšti kaltinimus tik tam tikrose nustatytose specialiosiose bylose.

 Daugiau informacijos:

  • Generalinė prokuratūra English - suomi - svenska

3. Teismo kurjeriai

Teismo kurjeriai dirba apylinkių teismuose. Jie neprivalo turėti teisinį išsilavinimą ir jo neturi. Teismo kurjeriai yra valstybės tarnautojai.

viršųviršų

Jei šaukimas į teismą negali būti sėkmingai įteiktas įprastine tvarka, t. y. kaip paprastas pašto laiškas arba kaip registruotas laiškas, kurio gavimas patvirtinamas parašu, teismo kurjeris įteikia šaukimą adresatui asmeniškai.

Žr. Teismo šaukimų įteikimas - Suomija

4. Nuosprendžių vykdymo įstaigos

Už nuosprendžių vykdymą atsako vietos antstoliai – tai yra apylinkių antstoliai, kaimo policijos viršininkai ir Alando salų provincijos antstoliai. Šiems pareigūnams padeda antstolių pavaduotojai, faktiškai atsakantys už daugumos nuosprendžių vykdymą. Nuosprendžių vykdymo įstaigose taip pat dirba kanceliarijos darbuotojai. Nuosprendžių vykdytojai yra valstybės tarnautojai.

Teisingumo ministerija atsako už nuosprendžių vykdymo įstaigų bendrą vadovavimą, kontrolę ir priežiūrą. Teismų administracijos vadovai taip pat atlieka nuosprendžių vykdymo kontrolę ir priežiūrą valstybės provincijų tarnybose. Pavyzdžiui, jie nagrinėja skundus dėl antstolių elgesio. Tačiau nei Teisingumo ministerija, nei Vietos teismų administracija neturi teisės panaikinti ar pakeisti atskiros nuosprendžio vykdymo ar kokios kitos priemonės.

Suomijoje nuosprendis dažniausiai vykdomas išieškant skolas ir todėl jis yra glaudžiai susijęs su teisminiu bylos nagrinėjimu. Nagrinėjant bylą, tiriamas kreditoriaus reikalavimo pagrįstumas ir priimamas sprendimas, kuriuo skolininkas įpareigojamas sumokėti skolą. Jei teismo sprendimas nevykdomas gera valia, jis vykdomas priverstine nuosprendžio vykdymo tvarka. Kai kurios gautinos lėšos, tokios kaip mokesčiai ar kai kurios draudimo įmokos, gali būti išieškomos be teismo sprendimo.

viršųviršų

Nuosprendžio vykdymo tvarka gali būti išieškomos piniginio pobūdžio baudžiamosios sankcijos, tokios kaip baudos ir bendrosios nuobaudos. Be to, nuosprendžio vykdymo įstaigos atsako už iškeldinimus, teismo sprendimu nustatytą turto areštą, teismo įsakymų dėl vaikos globos ir pasimatymo su vaiku teisės vykdymą.

Nuosprendžių vykdymo institucijos privalo ginti tiek kreditorių, tiek skolininkų interesus. Išsiuntusios pranešimą apie skolos išieškojimą, jos tikisi, kad skola bus sumokėta gera valia. Jeigu taip neįvyksta, atlyginimas, pensija ar verslo įplaukos sulaikomos arba turtas areštuojamas. Antstolio areštuotas turtas gali būti parduodamas aukcione English - suomi - svenska.

Daugiau informacijos:

  • Nuosprendžio vykdymas English - suomi - svenska

5. Advokatai

Advokatūros veiklą Suomijoje reglamentuoja Advokatūros įstatymas. Teisę įgyti profesinį titulą ir vadintis asianajaja arba advokat turi tik tie teisininkai, kurie priklauso Suomijos advokatų asociacijai ir atitinka nustatytus kriterijus. Suomijos advokatų asociacijai priklauso apie 1600 advokatų.

viršųviršų

Advokatūra Suomijoje nėra monopolinė profesija. Teisines paslaugas gali teikti ne tik teisininkai, kurių profesinė veikla kontroliuojama. Advokatas privalo saugoti profesinę paslaptį.

Suomijos advokatų asociacija kontroliuoja profesinę advokatų, kitų teisininkų, dirbančių advokatų kontorose, taip pat valstybės teisinę pagalbą teikiančių advokatų veiklą. Įstatymų nustatyta kontrolė kitiems teisinę pagalbą teikiantiems asmenims netaikoma. Advokatas, kuris nesilaiko Advokatūros įstatymo ar deramo advokato profesinio elgesio taisyklių, blogiausiu atveju gali būti pašalintas iš Advokatų asociacijos. Advokatų asociacijos valdyba sudaro advokatų sąrašą ir vadinamąjį Europos Sąjungos registrą ; jie abu yra skelbiami viešai.

Kvalifikaciniai reikalavimai advokatui

Advokatu gali būti pripažintas asmuo, kuriam sukako 25 metai, kuris yra Suomijos ar kitos Europos ekonominės erdvės valstybės pilietis, yra sąžiningas, jei kitos jo charakterio savybės ir gyvenimo būdas atitinka advokatui keliamus reikalavimus. Jis turi atitikti Suomijoje teisininkams keliamus išsilavinimo kriterijus, būti įgijęs įgūdžių, kurie yra būtini verčiantis advokato praktika, ir turėti advokato darbui reikalingos patirties. Jis negali būti nemokus ir turi būti visiškai veiksnus bei teisnus.

Pagal Suomijoje galiojančias tarptautines nuostatas asmuo, kuris nėra įgijęs Suomijoje numatyto išsilavinimo ir neturi reikiamos darbo patirties, tačiau kuriam profesinis advokato vardas yra suteiktas vienoje iš Europos ekonominės erdvės valstybių, gali būti pripažintas advokatu. Per Advokatų asociacijos surengtą egzaminą pareiškėjas privalo įrodyti, kad jis yra pakankamai susipažinęs su Suomijos įstatymais ir teisine praktika.

viršųviršų

Be to, asmuo, kuriam profesinis advokato vardas yra suteiktas vienoje iš Europos Sąjungos valstybių narių, gali būti pripažintas advokatu be egzamino, jei ne mažiau nei trejus metus buvo įregistruotas Advokatų asociacijos sąraše, kuriame yra nurodytas jo gimtojoje valstybėje narėje jam suteiktas profesinis vardas, ir jei jis turi kvalifikaciją verstis advokato praktika kitoje valstybėje narėje (ES registras). Be to, šis asmuo turi įrodyti, kad jis ne mažiau kaip trejus metus vertėsi advokato praktika Suomijoje.

Suomijos įstatymas, iš dalies pakeičiantis Advokatūros įstatymą (1249/1999), įgyvendino Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 98/5/EB, kuri supaprastina nuolatinį vertimąsi advokato praktika ne toje valstybėje narėje, kurioje buvo įgyta advokato kvalifikacija.

Advokatų deramo profesinio elgesio taisyklės

Advokatas dorai ir sąžiningai atlieka jam pavestas užduotis ir nuolat laikosi advokato deramo profesinio elgesio taisyklių. Šių taisyklių pagrindu sukurtas advokatų profesinės etikos kodeksas yra paremtas asmenine advokatų patirtimi. Viena vertus, ta patirtis atspindi šiuolaikinės visuomenės etines normas ir piliečių požiūrį į reikiamą teisingumo vykdymą; kita vertus, ji atspindi advokatūros vaidmens ir pareigų svarbos bei vertės sampratą. Profesinės etikos kodeksas nustato, kaip turi elgtis geras advokatas.

Daugiau informacijos:

  • Suomijos advokatų asociacija suomi

6. Valstybės teisinės pagalbos advokatai

Valstybės teisinės pagalbos advokatai yra teisininkai arba advokatai, dirbantys valstybės teisinės pagalbos kontorose. Valstybės teisinės pagalbos advokatai yra valstybės tarnautojai. Juos skiria teisingumo ministras. Valstybės teisinės pagalbos kontoros yra pavaldžios Teisingumo ministerijai.

viršųviršų

Valstybės teisinės pagalbos advokatu gali tapti asmuo, turintis teisės magistro laipsnį (oikeustieteen kandidaatti), pakankamą advokato darbo stažą ir teisminio bylų nagrinėjimo patirtį. Dauguma valstybės teisinės pagalbos advokatų turi varatuomari (teisme stažavusio teisės magistro) garbės vardą.

Valstybės teisinės pagalbos advokatai advokato paslaugas teikia teismuose. Savo veikloje jie privalo laikytis advokatų deramo profesinio elgesio taisyklių. Jiems galioja Suomijos advokatų asociacijos drausminės priemonės. Daugiau nei pusė valstybės teisinės pagalbos advokatų Suomijoje yra Advokatų asociacijos nariai. Vykdydami pavedimus, valstybės teisinės pagalbos advokatai yra nepriklausomi nuo kitų bylos dalyvių.

Daugiau informacijos:

  • Valstybinės teisinės pagalbos advokatas English - suomi - svenska

7. Valstybės notarai

Valstybės notarų veiklą Suomijoje reglamentuoja įstatymai. Valstybės notarai dirba savivaldybių civilinės metrikacijos skyriuose ir apylinkių jurisdikcijos civilinės metrikacijos skyriuose. Valstybės notaru gali būti asmuo, turintis teisės magistro laipsnį (oikeustieteen kandidaatti).

viršųviršų

Valstybės notarų pareigos Suomijoje turi daug panašumų į valstybės notarų darbą kitose Europos šalyse ir Jungtinėse Valstijose, tačiau Suomijos notarų veiklai būdingi ir esminiai skirtumai. Valstybės notaras Suomijoje visada yra valstybės tarnautojas. Tačiau valstybės notarai nedirba visu etatu; dauguma valstybės tarnautojų, vykdančių valstybės notarų veiklą, yra savivaldybės civilinės metrikacijos skyrių vadovai. Kadangi Suomijoje civilinės teisės sutartys yra sudaromos gana laisvai, valstybės notaro patvirtinimas nėra būtina sutarties galiojimo sąlyga. Vienintelė civilinės teisės sutartis, kuriai Suomijoje reikia notaro patvirtinimo, yra nekilnojamojo turto perdavimo sutartis.

Valstybės notarai tvirtina parašus ir pažymėjimų kopijas, autentikuoja curricula vitae. Valstybės notarai taip pat gali patvirtinti pažymą (Apostille), kad pasirašęs kokį nors dokumentą asmuo tikrai yra tas, kuris nurodytas dokumente, ir kad jis turi teisę išduoti dokumentą.

Daugiau informacijos:

  • Savivaldybių civilinės metrikacijos skyriai English - suomi - svenska

8. ES/EEE valstybių piliečių profesinės kvalifikacijos pripažinimas

Tarybos direktyva 89/48/EEB dėl bendrosios aukštojo mokslo diplomų, išduotų po bent trejų metų profesinio mokymo ir lavinimo, pripažinimo sistemos Suomijoje buvo įgyvendinta priėmus Kvalifikacijų pripažinimo Europos bendrijoje bendrosios sistemos įstatymą (1597/1992) ir Vyriausybės potvarkį dėl kvalifikacijų pripažinimo Europos bendrijoje bendrosios sistemos (520/1997).

viršųviršų

Įstatyme nustatyta, kokia kvalifikacija reikalinga norint užimti pareigas ar vykdyti veiklą, numatytą diplomuose, pažymėjimuose ar kituose oficialiuose kvalifikacijos liudijimuose, nurodytuose Bendrijos nuostatose dėl pripažinimo, taip pat įgyti teisę vykdyti profesinę veiklą Suomijoje.

Pagrindinė taisyklė yra tokia: jeigu Suomijoje yra nustatyta, kad norint užimti pareigas ar atlikti užduotį, arba įgyti teisę vykdyti profesinę veiklą yra reikalingas tam tikro lygio išsilavinimas, dokumentas išduotas kitoje šalyje taip pat suteikia tokią pačią kvalifikaciją, jei ji yra laikoma lygiaverte Bendrijos nuostatose dėl pripažinimo.

Tais atvejais, kai kitoje šalyje švietimas ir profesijos specifika gerokai skiriasi nuo atitinkamo švietimo ir profesinių reikalavimų Suomijoje, iš kandidato galima pareikalauti, kad jis būtų dirbęs ar įgijęs profesinės patirties kurioje nors ES valstybėje narėje arba kad jam būtų nustatytas adaptacijos laikotarpis, arba kad jis išlaikytų kvalifikacinį egzaminą.

Jeigu, atsižvelgiant į turimą kvalifikaciją, siekiama eiti tam tikras pareigas ar atlikti tam tikrą užduotį ir tam reikalingas teisės magistro laipsnis (oikeustieteen kandidaatti) arba teisės bakalauro laipsnis (oikeusnotaari), kandidatas laiko privalomąjį kvalifikacinį egzaminą. Šį egzaminą rengia Helsinkio universitetas.

Sprendimą dėl kandidato tinkamumo priima Nacionalinė švietimo taryba, remdamasi kandidato prašymu.

Daugiau informacijos

  • Nacionalinė švietimo taryba: Tarptautinis kvalifikacijų lygiavertiškumas English - suomi - svenska

« Teisininkų profesijos - Bendro pobūdžio informacija | Suomija - Bendro pobūdžio informacija »

viršųviršų

Naujausia redakcija: 17-07-2007

 
  • Bendrijos teisė
  • Tarptautinė teisė

  • Belgija
  • Bulgarija
  • Čekija
  • Danija
  • Vokietija
  • Estija
  • Airija
  • Graikija
  • Ispanija
  • Prancūzija
  • Italija
  • Kipras
  • Latvija
  • Lietuva
  • Liuksemburgas
  • Vengrija
  • Malta
  • Nyderlandai
  • Austrija
  • Lenkija
  • Portugalija
  • Rumunija
  • Slovėnija
  • Slovakija
  • Suomija
  • Švedija
  • Jungtinė Karalystė