Teisinė tvarka
Teisėtvarkos sistema
Teisininkų profesijos
Teisinė pagalba
Teismų jurisdikcija
Ieškinio perdavimas teismui
Procesiniai terminai
Taikoma teisė
Dokumentų įteikimas
Įrodymų rinkimas ir įrodymo būdas
Laikinosios ir apsaugos priemonės
Teismo sprendimų vykdymas
Supaprastinti ir pagreitinti procesai
Skyrybos
Tėvų atsakomybė
Ieškiniai dėl išlaikymo
Bankrotas
Alternatyvūs ginčų sprendimo būdai
Žalos atlyginimas nusikaltimų aukoms
Automatizuotas tvarkymas
Kitaip nei daugelyje Europos šalių, Anglijoje ir Velse siekiantys būti teisėjais asmenys visų pirma turi būti advokatai – solisitoriai arba baristeriai. Kad būtų svarstoma, ar kandidatą paskirti teisėju, jis turi būti Jungtinės Karalystės, Airijos Respublikos arba Sandraugos šalies pilietis, ir jo, kaip advokato, praktika, nustatyta atskirai kiekvienos rūšies teisėjų pareigoms, Anglijoje ir Velse turi būti ne trumpesnė nei nurodyta įstatymuose. Paprastai šis laikotarpis yra ne trumpesnis kaip septyneri arba dešimt metų. Tačiau praktikoje paskirtieji teisėjai paprastai būna dirbę advokatais apie dvidešimt metų. Taigi advokatai paprastai tampa teisėjais karjeros viduryje (arba pabaigoje).
Prieš svarstant paskyrimą dirbti teisėju visą darbo laiką, advokatai paprastai turi padirbėti teisėjais ne visą darbo laiką. Tai reiškia, kad advokatai pradžioje paskiriami eiti pareigas ne visą darbo laiką ir privalo teisėjo darbą dirbti tam tikrą skaičių dienų per metus (paprastai apie 20), tačiau jie ir toliau dirba baristeriais arba solisitoriais. Po dvejų ar trejų metų tarnybos ne visą darbo laiką teisėju dirbančiam asmeniui suteikiama teisė tapti visą darbo laiką dirbančiu teisėju. Visą darbo laiką dirbantiems teisėjams teisė eiti pareigas paprastai suteikiama iki jiems sukanka 70 metų.
Teisėjų paskyrimo procedūra Anglijoje ir Velse yra peržiūrima. Dabar lordas kancleris, vyriausybės ministras, yra asmeniškai atsakingas už paskyrimą arba konsultavimą skiriant visus Anglijos, Velso ir Šiaurės Arijos profesionalius teisėjus (ir kai kuriuos specialiosios jurisdikcijos teismų (tribunolų) teisėjus, kurie tarnauja Škotijoje). Aukšto rango teisėjus ministro pirmininko teikimu skiria karalienė, nors šiuo atveju ministras pirmininkas prašo ir lordo kanclerio patarimo.
Dauguma aukšto rango teisėjų skiriami juos tik pakviečiant, o kandidatai į visas kitas teisėjų pareigas privalo pateikti prašymą juos paskirti. Jų prašymai yra svarstomi atsižvelgiant į specialius paskelbtus paskyrimo kriterijus. Labiausiai kriterijus atitinkantys minėti kandidatai yra kviečiami į pokalbį arba į įvertinimo centrą, kur, atsižvelgiant į kriterijus, toliau tikrinamas jų tinkamumas pareigoms. Atranką atlieka teisėjų pareigas einantys asmenys, aukšto rango pareigūnai, kurie atsiskaito lordui kancleriui, ir specialiai atrinkti bei mokyti neprofesionalai (t. y. ne teisininkai).
Teisėjų nešališkumo principas reikalauja, kad teisėjai spręstų bylas remdamiesi savo nuomone ir kad jiems nebūtų daroma jokia pašalinė įtaka. Ypač teisingumo labui reikalaujama, kad savo darbe teisėjai išliktų nepriklausomi nuo vyriausybės pažiūrų ir nepavaldūs jos kontrolei. Nė vienas teisėjas negali būti pelno siekiančios įmonės vadovu, nė vienam negali daryti įtakos asmenų ar grupių spaudimas siekiant tam tikros bylos baigties. Kiekvienoje byloje teisėjas privalo vykdyti teisingumą remdamasis įstatymais ir atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, nepaisant to, ar jo sprendimas yra populiarus, ar ne.
Tačiau teisėjų nešališkumas reiškia nepriklausomybę ne tik nuo išorinės įtakos, bet ir nuo kitų teisėjų. Nė vienas teisėjas, kad ir koks žymus jis būtų, neturi teisės nurodinėti kitam teisėjui, kokį sprendimą šis turėtų priimti kokioje nors atskiroje byloje. Teisėjai gali prašyti teisėjų bendradarbių patarimo ir atsižvelgti į kitų teisėjų kitose bylose pareikštą nuomonę. Tačiau jie privalo atkreipti dėmesį į aukštesnės instancijos teismų priimtus privalomus vykdyti sprendimus.
Lordas kancleris negali komentuoti teisėjų sprendimų, į juos kištis arba vadovauti teismo procesui kartu su teisėju. Teisėjų sprendimais arba teisėjų elgesiu nepatenkinti asmenys paprastai gali kreiptis į aukštesnės instancijos teismą.
Aukšto rango darbuotojų atlyginimo peržiūros įstaiga (angl. The Senior Salaries Review Body) yra nepriklausoma institucija, kuri vyriausybei teikia pasiūlymus dėl įvairių grupių, įskaitant teisėjus, atlyginimų. Vyriausybė kasmet svarsto rekomendacijas ir priima sprendimus dėl jų. Nauji atlyginimai įsigalioja nuo kiekvienų metų balandžio 1 d. Informacijos apie dabartinius atlyginimus galima rasti šiame tinklalapyje: http://www.dca.gov.uk/judicial/2004salfr.htm#part2
.
Įvairios Anglijos ir Velso teismų rūšys yra aprašytos informaciniame lape http://ec.europa.eu/civiljustice/org_justice/org_justice_eng_lt.htm, skirtame Anglijos ir Velso teisingumo organizavimui. Kadangi praktika nusistovėjo per daugelį metų, per kuriuos būta įvairaus lygio teismų, skirtų spręsti įvairaus sudėtingumo bylas, atitinkamai būta ir skirtingo statuso teisėjų, kurių visas darbas arba jo dalis buvo bylų tuose teismuose nagrinėjimas.
Aukšto rango teisėjai yra keturių skyrių vadovai:
Nuolatiniai apeliacinio teismo lordai – taip pat žinomi teisės lordų vardu, yra Lordų Rūmų, kurių kompetencija – Jungtinės Karalystės paskutinės instancijos apeliacinis teismas, nariai. Nors teisės lordai ir yra Lordų Rūmų nariai, jie praktiškai nedalyvauja Lordų Rūmų teisės aktų leidybos procesuose, išskyrus su teisės klausimais susijusius atvejus.
Lordai apeliacinių bylų teisėjai – dirba Apeliaciniame teisme, nagrinėjančiame baudžiamąsias ir civilines bylas.
Aukštojo teismo teisėjai – dirba Aukštajame teisme, kuriame yra nagrinėjamos pačios sudėtingiausios civilinės bylos, be to, jie gali nagrinėti pačias sunkiausias ir sudėtingiausias baudžiamąsias bylas (pavyzdžiui, žmogžudystės) Karališkajame teisme.
Išvažiuojamojo teismo teisėjai – pagal rangą eina po Aukštojo teismo teisėjų, jiems paprastai pavedama nagrinėti baudžiamąsias, civilines ir šeimos teisės bylas.
Apygardų teisėjai – nagrinėja civilinės teisės bylas. Jie daugiausia dirba kolegijose (t. y. ne viešuose teismo procesuose). Jie yra įgalioti grafystėje nagrinėti visus ieškinius, kurie neviršija nustatytos ir nuolat tikslinamos finansinės ribos. Tą ribą viršijančias bylas paprastai nagrinėja išvažiuojamojo teismo teisėjas. Taigi apygardų teisėjai nagrinėja daugiau kaip 80 % visų Anglijos ir Velso civilinių ginčų.
Apygardų teisėjai (magistratų teismai) – anksčiau buvo žinomi kaip algą gaunantys magistratai. Jie dirba magistratų teismuose ir nagrinėja kai kurių rūšių bylas, kurias nagrinėja magistratai neprofesionalai (žr. toliau), bet jie gali ypač padėti sprendžiant sudėtingesnius klausimus ir tuos, kurių nagrinėjimas užsitęsė.
Aukščiausiojo teismo valdytojai ir sekretoriai – Aukščiausiojo teismo pareigūnai, tvarkantys kai kuriuos Aukštojo teismo reikalus. Karališkųjų teisėjų bei Lordo kanclerio teismo valdytojai ir Bankroto bylų sekretoriai atlieka didžiąją darbo, susijusio su negalutiniais nutarimais ir atsirandančio jų jurisdikcijos srityse, dalį, be to, tam tikromis aplinkybėmis gali nagrinėti bylas. Mokesčių valdytojai (žinomi kaip išlaidų teisėjai) turi teisę įvertinti teismo išlaidas bet kurioje Aukščiausiojo teismo byloje ir nagrinėti apeliacijas dėl Karališkojo teismo atliktų įvertinimų.
Ne visą darbo laiką dirbantys teisėjai, atsižvelgiant į atitinkamą viršutinę amžiaus ribą, paprastai yra skiriami ne trumpesniam kaip penkerių metų laikotarpiui. Pagrindiniai ne visą darbo laiką dirbantys teisėjai yra šie:
Aukštojo teismo teisėjų pavaduotojai – atrenkami ir skiriami kaip ir Aukštojo teismo teisėjai, retkarčiais jiems leidžiama dalyvauti nagrinėjant Aukštojo teismo bylas.
Laikinai einantys teisėjo pareigas – jų jurisdikcija panaši į išvažiuojamojo teismo teisėjų, tačiau dažniausiai jie nagrinėja ne tokias sudėtingas ar sunkias teismui pateiktas bylas.
Apygardų teisėjų pavaduotojai – dirba grafysčių teismuose ir Aukštojo teismo apygardų biuruose, nagrinėja pačias nesudėtingiausias bylas, kurios patenka į apygardų teisėjų jurisdikciją.
Apygardų teisėjų pavaduotojai (Magistratų teismai) – anksčiau buvo žinomi kaip laikinai pareigas einantys algą gaunantys magistratai, dirba panašų darbą kaip ir visą darbo laiką dirbantys jų kolegos.
Aukščiausiojo teismo valdytojų ir sekretorių pavaduotojai – dirba panašų darbą kaip ir visą darbo laiką dirbantys jų kolegos.
Be teismų, Anglijoje ir Velse yra daugybė specialiosios jurisdikcijos teismų (tribunolų), kurie sprendžia įvairius klausimus, pavyzdžiui, imigracijos, mokesčių, psichinės sveikatos, žemės ir nuosavybės, socialinių pašalpų, transporto ir darbo. Specialiosios jurisdikcijos teismų nariai gali būti ne teisės srities specialistai ar ekspertai, pavyzdžiui, gydytojai, ir nespecialistai, tačiau pirmininkas beveik visada turi teisininko kvalifikaciją. Lordas kancleris atsako ir už specialiosios jurisdikcijos teismų narių bei pirmininkų paskyrimą. Kaip ir kitais paskyrimo į pareigas atvejais, reikalaujama, kad kandidatai dirbti visą darbo laiką turėtų pakankamos patirties darbe ne visą darbo laiką.
Magistratai neprofesionalai, taip pat žinomi kaip taikos teisėjai, arba TT, nagrinėja daugiau kaip 95 % visų Anglijos ir Velso baudžiamųjų bylų. Jie neprivalo turėti teisininko kvalifikacijos ir už darbą jiems nemokama. Kitų valstybių piliečiai prašymus eiti magistratų pareigas gali teikti, jeigu gyvena Jungtinėje Karalystėje.
Magistratai neprofesionalai dirba ne visą darbo laiką – vienu metu dirba vienas iš trijų teisėjų, iš kurių vienas yra mokytas pirmininkauti, vadovauja teisėjams, padeda jiems atlikti savo pareigas ir kalba jų vardu. Teisėjams visada padeda teisininko kvalifikaciją turintis tarnautojas, kuris pataria teisės bei procedūrų klausimais. Įvairiose vietovėse savo pareigas eina apie 30 000 magistratų. Jie nagrinėja palyginti nesunkias baudžiamąsias bylas, pavyzdžiui, smulkių vagysčių, baudžiamuosius ieškinius, viešosios tvarkos pažeidimus, automobilių eismo pažeidimus, taip pat įvairias šeimų ir vaikų problemas arba leidimų prašymus. Reikalaujama, kad teisėjai magistratai spręstų bendruomenių, kurioms jie tarnauja, problemas ir dirbtų šį darbą ne mažiau kaip 26 pusdienius per metus.
Magistratų neprofesionalų paskyrimo ir mokymo tvarka yra kitokia nei profesionalių teisėjų. Lordas kancleris magistratus skiria vietos tarėjų komitetų patarimu. Reikalaujama, kad 70 metų sukakę magistratai pasitrauktų iš pareigų, o pretenduoti į šias pareigas gali ne jaunesni kaip 18 metų ir ne vyresni kaip 65 metų asmenys.
Karališkųjų prokurorų tarnyba (KPT) yra atsakinga už Anglijos ir Velso baudžiamųjų bylų peržiūrėjimą ir, jei reikia, kaltinimą jose policijai atlikus tyrimą. Be to, karališkieji prokurorai konsultuoja policiją baudžiamosiose bylose kylančiais klausimais.
Karališkieji prokurorai yra valstybės tarnautojai, priimami į tarnybą rengiant atvirus konkursus. Kandidatais į tarnybą gali būti Anglijoje ir Velse pripažinti bei galiojantį visateisį veiklos sertifikatą turintys solisitoriai arba stažuotę baigę Anglijos karališkaisiais advokatais paskirti baristeriai. Be to, jie turi būti Europos Sąjungos arba Sandraugos piliečiai. Reikalaujama, kad ne Anglijoje ir Velse advokatais tapę asmenys, prieš užimdami pareigas, pasirengtų advokato kvalifikacijos perkėlimo egzaminui ir jį išlaikytų.
Karališkųjų prokurorų kodeksas nustato pagrindinius principus, kurių karališkieji prokurorai privalo laikytis priimdami sprendimus bylose (http://www.cps.gov.uk/victims_witnesses/code.html
).
Sprendimas patraukti ar nepatraukti baudžiamojon atsakomybėn grindžiamas dviem kriterijais: įrodomumo ir visuomenės intereso.
Karališkieji prokurorai turi įsitikinti, kad esama pakankamai įrodymų, kuriais remiantis būtų galima susidaryti tikrovišką vaizdą, reikalingą kiekvienam kaltinamajam nuteisti pagal kiekvieną kaltinimą. Kiekvienoje byloje, kurioje yra pakankamai įrodymų, kuriais remiantis būtų galima susidaryti tikrovišką vaizdą, reikalingą, kad būtų nuteista, turėtų būti paisoma visuomenės interesų.
Karališkieji prokurorai visus „už“ ir „prieš“ baudžiamosios atsakomybės atžvilgiu turi įvertinti tiksliai ir teisingai. Visuomenės intereso veiksniai, kurie gali paveikti sprendimą patraukti baudžiamojon atsakomybėn, paprastai priklauso nuo nusižengimo sunkumo arba nuo aplinkybių, kuriomis įtariamasis veikė.
Karališkosios prokurorų tarnybos vadovas yra Valstybinio kaltinimo institucijos direktorius (toliau – „direktorius“). Direktorius dalyvauja tik pačiose sunkiausiose ir sudėtingiausiose bylose, kurias policija perduoda KPT. Jis vadovauja per generalinį patikėtinį, kuris Parlamentui atsiskaito už tarnybos veiklą.
KPT, kurios būstinės yra Londone, Jorke ir Birmingeme, struktūra yra pritaikyta dirbti 42-ose Anglijos ir Velso geografinėse vietovėse. Šios vietovės atitinka Anglijos ir Velso policijos pajėgų pasiskirstymą zonomis. Kiekvienai zonai vadovauja vyriausiasis karališkasis prokuroras (VKP), kuris atsako už patraukimą baudžiamojon atsakomybėn toje zonoje. Londone VKP padeda vyriausiojo karališkojo prokuroro pavaduotojai. Nors VKP tiesiogiai atsako už savo zonas, didžioji dalis atsakomybės už veiksmingą ir tinkamą zonos reikalų tvarkymą tenka zonos reikalų valdytojams.
Išsamesnės informacijos apie įvairaus rango karališkųjų prokurorų atlyginimų ribas galima gauti telefonu +44 20 7710 6093 (020 7710 6093 – jei skambinama Jungtinėje Karalystėje).
Išskyrus magistratų teismus, daugelyje Anglijos ir Velso teismų nereikalaujama, kad tarnautojai ir kitas personalas turėtų teisininko kvalifikaciją. Jie yra valstybės tarnautojai, tvarkantys administracinius klausimus ir padedantys teisėjams. Jie negali patarti teisės klausimais.
Kaip valstybės tarnautojus, visus teismų darbuotojus pasamdė Jos Didenybės teismų tarnyba, o eiti šias pareigas gali visi Europos Sąjungos piliečiai.
Magistratų teismuose tarnautojų vaidmuo yra kitoks. Kaip minėta skyriuje apie teisėjus, magistratai neprofesionalai neturi teisininko kvalifikacijos. Jie pasikliauja teisininko kvalifikaciją turinčiais tarnautojais, kurių yra dvi rūšys.
Teisėjai stažuotojai yra pagrindiniai magistratų patarėjai teisės klausimais. Jie yra advokatai (baristeriai arba solisitoriai), turintys ne trumpesnį kaip penkerių metų darbo stažą. Jie konsultuoja magistratus teisės ir procedūrų klausimais teisme ir kitur, atsako už vadovavimą patarėjams teisės klausimais ir jų mokymą, teikiamų teisinių paslaugų kokybę ir tinkamų konsultacijų teisės klausimais teikimą. Šioms pareigoms netaikomas pilietybės apribojimas.
Patarėjai teisės klausimais dirba teisme ir konsultuoja magistratus teisės, teisės praktikos ir procedūrų klausimais. Jie taip pat turi teisininko kvalifikaciją (paprastai yra solisitoriai arba baristeriai). Šioms pareigoms taip pat netaikomas pilietybės apribojimas.
Iki 2004 m. balandžio 1 d. Aukštojo teismo raštiškus įsakymus konkrečios zonos vyriausiojo šerifo vardu vykdė šerifai. Nuo nurodytos dienos Aukštojo teismo raštiškus įsakymus vykdo lordo kanclerio paskirti ir apygardoms priskirti Aukštojo teismo vykdantieji pareigūnai. Jie atsako už teismo įsakymų vykdymą išieškant skolas pagal Aukštojo teismo sprendimus arba Aukštajam teismui perduotus grafysčių teismų sprendimus. Siekdami, kad skola būtų padengta, jie gali areštuoti ir parduoti turtą. Be to, jie tvarko ir prižiūri nuosavybės valdymo ir turto grąžinimo sritis.
Tai valstybės tarnautojai, pasamdyti Jos Didenybės teismų tarnybos, kad užsiimtų grafysčių teismuose priimtų ir įregistruotų sprendimų ir (arba) įsakymų vykdymu. Jų, kaip valstybės tarnautojų, pareigas gali eiti visi Europos Sąjungos piliečiai. Jie verčia vykdyti turto arešto orderius, grąžina žemės nuosavybę pagal nuosavybės grąžinimo orderius ir grąžina prekes pagal prekių grąžinimo orderius. Orderius vykdančių antstolių darbą reguliuoja 1984 m. Grafysčių teismų įstatymo 85–111 skyriai. Vykdymo procedūros yra nustatytos Civilinio proceso taisyklėse
. Be to, grafysčių teismų antstoliai atlieka kitas pareigas, pavyzdžiui, patys tvarko dokumentus ir orderius dėl perdavimo. Perdavimą reguliuoja Grafysčių teismų įstatymo 118–122 skyriai.
Tai privatūs antstoliai, atestuoti pagal Turto arešto dėl nesumokėtos nuomos taisykles
, kuriuos įgaliojo grafystės teisme dirbantis išvažiuojamojo teismo teisėjas. Turto areštas dėl nesumokėtos nuomos reiškia, kad nuomojamo turto savininkas areštuoja nuomininko turtą, kad užtikrintų skolos sumokėjimą be teismo įsikišimo. Pagal keletą kitų įstatymų atestuotiems antstoliams leidžiama išieškoti kitas specifines skolas, pavyzdžiui, komunalinius mokesčius, ne namų ūkio mokesčius ir kt.
Jie yra įgalioti išieškoti įvairių rūšių skolas areštuojant ir parduodant turtą, tačiau negali išieškoti nesumokėtos nuomos, baudų už kelių eismo taisyklių pažeidimus, komunalinių mokesčių arba ne namų ūkio mokesčių, arba priverstinai rinkti pinigus pagal Aukštojo teismo arba grafysčių teismų įsakymus.
http://www.hmcourts-service.gov.uk/infoabout/enforcement/bailiffs/index.htm ![]()
Tarp Anglijos ir Velso teisininkų profesijų yra dvi skirtingos advokatų rūšys – baristeriai ir solisitoriai. Abi turi atskirą, individualų registrą. Abi teisininkų profesijos reguliuojamos savarankiškai. Advokatų taryba reguliuoja baristerius, o Teisininkų sąjunga – solisitorius.
Nors ir yra kelios funkcijos, kurioms atlikti reikalingi advokatų veiksmai (pavyzdžiui, žr. 1974 m. Solisitorių įstatymo 20–25 skyrius), nereikalaujama, kad asmuo kreiptųsi patarimo į advokatą arba kad advokatas atstovautų jam teisme. Paprastose bylose dėl skolų šalis gali nuspręsti, kad jai nebūtina konsultuotis su advokatu. Tačiau jei ieškinio suma viršija 5000 Jungtinės Karalystės svarų sterlingų ir ypač jei į tą sumą įeina ieškinys dėl atlyginimo („nuostolių“), paprastai šaliai patartina kreiptis į advokatą bent jau patarimo.
Baristeris yra advokatas, kuriam leidžiama „ginti teisme“. Tai reiškia, kad vienos iš keturių advokatus rengiančių teisinių korporacijų
(angl. Inns of Court, jas sudaro Vidurinysis Templis (Middle Temple), Vidinis Templis (Inner Temple), Grėjaus namai (Gray’s Inn) ir Linkolno namai (Lincoln's Inn)) „seniūnai“ jį kviečia į advokatūrą ir suteikia teisę dalyvauti teisme bei ginti byloje klientą. Baristeriai yra beveik tas pats, kas solisitoriai tuo požiūriu, kad jie gali specializuotis labai plačioje srityje.
Baristeriai yra individualiai dirbantys, teisiniais klausimais patariantys specialistai ir teismų salių advokatai. Jie dirba savarankiškai arba grupėmis biuruose, vadinamuose kontoromis, kur jie žinomi kaip kontorų „nuomininkai“. Iš kiekvieno nuomininko reikalaujama prisidėti padengiant kontoros išlaidas. Kiekviena kontorų grupė turi patyrusį vadovą baristerį, kuris vadovauja nuomininkų veiklai. Kiekvienas baristeris yra nepriklausomas nuo kitų nuomininkų, tačiau reikalaujama, kad jis sudarytų ir savo atskirą klientų bazę.
Baristeriai daugiausia yra mokomi advokatūros, kitaip tariant, jie mokomi atstovauti savo klientams aukštesniuosiuose teismuose. Tačiau advokatūra nėra vienintelė baristerių veikla. Iš tikrųjų jų atsakomybė yra labai nevienoda ir priklauso nuo teisės srities, kurioje jie specializuojasi. Taigi, kai jie nėra baristeriai teismuose, panašiai kaip solisitoriai, jie daug laiko skiria klientams konsultuoti ir byloms tirti, taip pat tyrimams atlikti ir žinioms pasirinktoje srityje atnaujinti. Šiandieninis baristerių vaidmuo vis labiau tampa panašus į kurios nors srities eksperto. Baristeriai turi specialisto žinių ir profesinės patirties vienoje teisės srityje, todėl jie dažnai yra kviečiami patarti solisitoriams ir sudėtingose bylose pateikti eksperto išvadą.
Profesiniai advokatūros kursai (PAK) yra profesinio lavinimo pakopa, kurią turi įveikti visi norintieji tapti baristeriais.
Baristeriai turi pasitikėti savimi, gerai jaustis kalbėdami viešai, sugebėti greitai bei operatyviai mąstyti ir siekti sėkmės. Advokatų taryba nurodo, kad būtina tenkinti šiuos reikalavimus:
Daugmaž 10 % praktikuojančių baristerių yra karališkieji advokatai (angl. Queen’s Counsel, arba QC), kurie valdant karaliui vadinami King’s Counsel (arba KC). Karališkojo advokato rangas pagal tradiciją yra pasižymėjimo advokato darbe ženklas. Karališkieji advokatai nagrinėja pačias svarbiausias ir sudėtingiausias bylas. Nuo 1996 m. karališkaisiais advokatais gali būti renkami ir solisitoriai.
Advokatai iš kitų Europos šalių, norintys praktikuoti Anglijoje ir Velse, Advokatų tarybos jungtinio reguliavimo komitetui privalo pateikti prašymą su jų, kaip teisininkų, kvalifikacijos įrodymais. Po to reikalaujama laikyti tinkamumo egzaminą ir dalyvauti keliuose kvalifikaciniuose teismo posėdžiuose. Prieš leidžiant užsiimti baristerio veikla, viena iš advokatus rengiančių teisinių korporacijų šiuos tinkamumo egzaminą išlaikiusius advokatus turi pakviesti į advokatūrą (žr. pirmiau). Advokatus rengiančios teisinės korporacijos, atsižvelgdamos į kiekvieno advokato asmenines savybes, nusprendžia, kokiuose ir keliuose kvalifikaciniuose posėdžiuose advokatas turi dalyvauti.
Solisitoriaus vaidmuo – teikti teisines specialisto konsultacijas ir pagalbą.
Anglijoje ir Velse praktikuoja daugiau kaip 60 000 solisitorių, ir jų darbas yra labai skirtingas. Solisitoriaus darbas – teikti klientams (visuomenės nariams, verslo atstovams, visuomeninėms organizacijoms, labdaros įstaigoms ir kt.) kvalifikuotas teisines konsultacijas ir jiems atstovauti, įskaitant atstovavimą teisme. Dauguma solisitorių užsiima privačia praktika, t. y. solisitoriai kaip bendrija teikia klientams paslaugas. Jų praktika gali būti bendro pobūdžio ir apimti įvairias teisės sritis arba jie gali specializuotis kurioje nors vienoje srityje. Kiti dirba kaip samdomi solisitoriai ir tarnauja centrinei bei vietos valdžiai, Karališkajai prokurorų tarnybai, Magistratų teismų tarnybai, prekybos arba pramonės organizacijoms arba kitoms įstaigoms. Solisitoriu tapęs asmuo gali pasirinkti, kokia terpė jam yra priimtiniausia.
Paprastai solisitoriai klientams teikia teisines konsultacijas. Prireikus tiems klientams atstovauti Anglijos ir Velso aukštesniuosiuose teismuose, ginti bylą teisme solisitorius paveda baristeriui. Tačiau baristerio reikia ne visada, kadangi tinkamą kvalifikaciją turintys solisitoriai turi teisę dalyvauti svarstant bylą (t. y. jie turi teisę atstovauti klientui) aukštesniuosiuose teismuose.
Teisininkų sąjunga parengia būtino teisinio švietimo ir mokymo taisykles, turinčias užtikrinti, kad mokinys gaus įvairų ir platų išsilavinimą. Norintieji mokytis susiduria su didele konkurencija, ir kiekvienas, siekiantis tapti solisitoriu, turi žinoti, kad iš jo reikalaujama didelio atsidavimo. Šiuo metu studentų yra kur kas daugiau nei mokymo sutarčių, todėl stambios įmonės gali rinktis iš pačių geriausių kandidatų.
Reikalaujama, kad solisitoriai turėtų visokio bendravimo – rašytinio, kalbinio ir su asmenimis – įgūdžių. Pageidaujama, kad jie sugebėtų logiškai mąstyti, atidžiai tirti klausimus, aiškiai ir nuosekliai pateikti informaciją.
Pagal advokatų įsisteigimui skirtą Direktyvą 98/5/EB kitoje valstybėje narėje įsisteigęs ir įregistruotas Europos Sąjungos advokatas prašyti, kad Anglijoje ir Velse jam būtų leista dirbti solisitoriumi, gali tada, kai jo darbo taikant JK teisę (taip pat ir Bendrijos teisę) praktika yra treji metai, ir jam nereikia laikyti tinkamumo egzamino. Advokatai, kurių darbo taikant JK teisę praktika yra trumpesnė kaip treji metai, taip pat gali pateikti prašymą, jei jie yra įregistruoti Teisininkų sąjungoje ir JK profesine veikla užsiėmė ne trumpiau kaip trejus metus. Kiti advokatai gali prašyti, kad jiems būtų leista laikyti advokatų kvalifikacijos perkėlimo egzaminą.
Europos Sąjungos advokatai, kurie Anglijoje ir Velse užsiima nuolatine advokato praktika, gali pasirinktinai registruotis Teisininkų sąjungoje arba Advokatų taryboje ir privalo laikytis pasirinktos reguliuojančios organizacijos taisyklių. Tačiau Airijos advokatai, jei jie yra solisitoriai, privalo registruotis Teisininkų sąjungoje
, o jei baristeriai – Advokatų taryboje.
Notaras – tai labai seniai atsiradusi profesija, priklausanti trečiajai ir seniausiai Jungtinės Karalystės teisininkų profesijų šakai. Notaras yra kvalifikuotas advokatas, paprastai solisitorius, kurį paskyrė Kenterberio arkivyskupas ir kuris yra pavaldus vienam seniausių Anglijoje teismų – Profesiniam teismui (angl. Court of Faculties).
Notarai privalo laikytis panašių profesinių taisyklių kaip ir solisitoriai ir iš jų reikalaujama kasmet pratęsti veiklos sertifikatus. Tai jie gali padaryti tik tuo atveju, jei laikėsi taisyklių. Notaro paskyra yra asmeninė paskyra, kurią turi kiekvienas notaras.
Notaru gali tapti visi aukštąjį išsilavinimą turintys žmonės – ir ne tik baigusieji teisės mokslus. Visi būsimieji notarai turi gauti notaro praktikos diplomą. Pagal 1990 m. Teismų ir teisinių paslaugų įstatymą teisę nustatyti reikalingą kvalifikaciją turi profesijų valdytojas
(angl. Master of Faculties).
Anglijoje ir Velse pageidaujantiems praktikuoti ES advokatams yra nustatytos specialios sąlygos. Jie privalo Notarų kvalifikacijos tarybai pateikti prašymą atleisti nuo Anglijoje ir Velse taikomų kvalifikacijos reikalavimų. Paskui jie privalo išlaikyti kompetencijos egzaminą, kuriuo kvalifikacija perkeliama iš jų kilmės šalies.
Notaras turi pareigybinį antspaudą. Pasirašyti ir pareigybiniu antspaudu pažymėti notaro aktai kaip atsakingo pareigūno teisininko patvirtinti įrodymai yra pripažįstami daugelyje pasaulio šalių.
Notarų pareigybinės pareigos yra šios:
Atstovai teisininkai yra kvalifikuoti advokatai, vienos kurios nors teisės srities specialistai. Atstovų teisininkų institute (ILEX) jie privalo įgyti tokią pat profesinę kvalifikaciją teisės srityje, kurioje jie užsiims teisine praktika, kaip ir solisitoriai. Be to, jie privalo turėti ne mažesnę kaip penkerių metų teisinės praktikos prižiūrint solisitoriui arba darbo teisės departamente, privačioje įmonėje arba vietos ar valstybės valdžios institucijose patirtį. Šios profesijos atstovams kasmet išduodamas veiklos sertifikatas, ir tik ILEX absolventai gali vadintis „atstovais teisininkais“.
Atstovų teisininkų, kurios nors teisės srities specialistų, kasdienis darbas yra panašus į solisitorių darbą. Jie neturi teisės dirbti savarankiškai, tačiau gali imtis civilinių, baudžiamųjų ir vedybinių bylų.
Jie uždirba pajamų – privačioje veikloje už jų darbą klientai apmokestinami tiesiogiai – ir šitaip prisideda prie tiesioginių teisinės įmonės įplaukų. Tuo atstovai teisininkai iš esmės skiriasi nuo kitų teisinę pagalbą teikiančio personalo narių, kurių darbas yra labiau rutininis.
Atstovai teisininkai yra laikomi privačiais įmonių, kurioms jie dirba, atstovais, bet jeigu jie dirba Valdymo departamente, jie yra valstybės tarnautojai. Specializacijų, kurių ILEX studentai yra mokomi, įvairovė yra labai didelė.
Asmenys iš kitų ES valstybių narių gali pateikti ILEX prašymus atleisti nuo jų mokymo kurso. Kiekviena atleidimo galimybė svarstoma individualiai.
« Teisininkų profesijos - Bendro pobūdžio informacija | Jungtinė Karalystė - Bendro pobūdžio informacija »
Naujausia redakcija: 18-10-2006

