Europos Komisija > ETIT > Teisininkų profesijos > Čekija

Naujausia redakcija: 08-03-2007
Spausdintinis variantas Įrašyti tinklalapį į adresyną

Teisininkų profesijos - Čekija

 

TURINIO LENTELE

1. TEISĖJAI 1.
2. ADVOKATAI 2.
3. ANTSTOLIAI 3.
4. NOTARAI 4.
5. PROKURORAI 5.

 

1. TEISĖJAI

Teisinis statusas

Teisėjas yra valstybės pareigūnas, valstybės darbuotojas, kuris prisideda prie teismų sistemos veikimo. Pagrindinė teisėjų veikla – nagrinėti teisminius ginčus civilinėse, administracinėse ir baudžiamosiose bylose, priimti jose sprendimus ir priimti sprendimus kitose teismams nagrinėti perduotose bylose.

Galimybė būti paskirtam teisėju Čekijoje priklauso nuo šių sąlygų: Čekijos pilietybės turėjimo, teisinio veiksnumo, geros reputacijos, universitetinio išsilavinimo, asmeninės patirties, moralinių nuostatų, užtikrinančių, kad teisėjas tinkamai atliks savo pareigas, profesinio teisėjo egzamino išlaikymo ir teisėjo priesaikos davimo Respublikos Prezidentui.

Paskyrimo tvarka ir kadencijos laikas

Teisėją, kuris atitinka visas nustatytas sąlygas, paskiria Respublikos Prezidentas, ir dirbti jis pradeda davęs priesaiką.

Rengiantis tapti teisėju reikia trejus metus teisme išdirbti teisėjo padėjėju. Parengiamosios tarnybos pabaigoje teisėjo padėjėjas laiko profesinį teisėjo egzaminą.

Konkretaus paskyrimo teisėju termino nėra; tačiau teisėjai gali sustabdyti savo veiklą, jeigu teisingumo ministras juos laikinai atleidžia iš pareigų. Teisėjo kadencija pasibaigia metų, kuriais teisėjui sukanka 70 metų, pabaigoje, teisėjui mirus arba jeigu jis oficialiai paskelbiamas mirusiu, remiantis sprendimu, nustatančiu, kad teisėjas yra netinkamas eiti teisėjo pareigas, arba teisėjui atsistatydinus.

Teismų sistemos nepriklausomumas

Be savo turto administravimo ir akademinės, mokymo, literatūrinės, publicistinės ir meninės veiklos arba veiklos ministerijų ar vyriausybės patariamosiose institucijose, arba parlamentinėse institucijose, teisėjams neleidžiama užsiimti jokia kita pelninga darbo veikla (išskyrus teismo pirmininko arba pirmininko pavaduotojo pareigas).

viršųviršų

Atlyginimas

Materialinę teisėjų apsaugą reglamentuoja įstatymas.

Dirbančių teisėjų teisės ir pareigos

Pagrindinė teisėjų teisė ir pareiga vykdant savo funkcijas – išlikti nepriklausomiems ir sprendimus priimti remiantis išimtinai tik įstatymais, kuriuos jie turi aiškinti taikydami geriausias savo žinias, ir atlikti tai jie turi sąžiningai; jie negali leisti, kad jiems būtų daroma įtaka, pvz., politinių partijų interesų, viešosios nuomonės arba žiniasklaidos. Draudžiama pažeisti teisėjų nepriklausomumą ar nešališkumą arba sukelti jam pavojų.

Teisėjai turi per pagrįstą terminą priimti sprendimus ir nevilkindami sprendimo priėmimo proceso suteikti bylos šalims ir jų atstovams galimybę įgyvendinti savo teises; tačiau jie negali diskutuoti su bylos šalimis ar jų atstovais dėl nagrinėjamos bylos turinio arba procesinių klausimų, kurie gali pakenkti bylai.

Nustoję eiti savo pareigas, teisėjai privalo laikyti paslaptyje visus faktus, kuriuos jie sužinojo būdami teisėjais; atleidžiami nuo šios pareigos jie gali būti tik išimtiniais atvejais.

Atsakomybė už teisėjo pareigų vykdymą

Valstybė laikoma atsakinga už bet kokią žalą, kurią sukėlė neteisėtas teisėjo sprendimas arba nutartis dėl sulaikymo, bausmės paskyrimas arba apsauginė gydymo priemonė, arba neteisėtos administracinės procedūros; valstybė regreso tvarka gali išieškoti iš teisėjo sumas tik tuo atveju, kai išnagrinėjus drausminę arba baudžiamąją bylą jis pripažįstamas kaltu. Teisėjai yra atsakingi už profesionalų savo pareigų atlikimą.

viršųviršų

Teisėjų kategorijos ir specializacija

Be sprendimų priėmimo veiklos, teisėjai taip pat gali būti paskirti teismų pirmininkais arba pirmininkų pavaduotojais. Į šias pareigas juos paskiria Respublikos Prezidentas (Aukščiausiajame Teisme ir Aukščiausiajame administraciniame teisme) arba teisingumo ministras (aukštesnės instancijos, apygardos ir apylinkės teismuose). Viena iš pagrindinių teismo pirmininko užduočių – atlikti valstybinį teismų administravimą.

Teisėjai taip pat gali būti paskiriami pirmininkauti Aukščiausiojo Teismo skyriui ar Aukščiausiojo administracinio teismo skyriui arba pirmininkauti teisėjų kolegijai.

Vidinė apylinkių, apygardos ir aukštesnės instancijos teismų organizacija yra pagrįsta teismų departamentų, kurių teisėjai specializuojasi nagrinėti konkrečias bylas baudžiamosios, civilinės ir administracinės teisės srityse, steigimu.

Profesinės asociacijos

Čekijos teisėjai gali tapti Čekijos Respublikos teismų sąjungos (Soudcovská unie ČR) nariais. Tai yra savanoriška profesinė asociacija; jos visuotinis narių susirinkimas yra priėmęs Teisėjų elgesio etinius principus, kurie nustato moralinius teismų veiklos pagrindus.

2. ADVOKATAI

Teisinis statusas

Advokatai yra teisės ekspertai, turintys kompetenciją teikti teisines paslaugas, įskaitant ir atstovavimą (be jokių apribojimų) nagrinėjant bylas teisme ir kitose institucijose, gynybą baudžiamosiose bylose, teisinės konsultacijos suteikimą, teisinių dokumentų parengimą, teisinės analizės pateikimą ir kitų formų teisinę pagalbą, sistemingai teikiamą už atlyginimą. Advokatai yra privačia praktika besiverčiantys asmenys, kurių verslas yra teisinė veikla, ir šią veiklą reglamentuoja valstybė.

viršųviršų

Norint užsiimti advokato veikla, reikia atitikti šias sąlygas: registracija viešame advokatų sąraše, kurį sudaro Čekijos advokatų taryba (Česká advokátní komora), teisinio veiksnumo sąlygų įgyvendinimas, universitetinio teisinio išsilavinimo turėjimas, ne mažesnė kaip trejų metų išankstinė advokato biuro samdomo stažuotojo patirtis, gera reputacija, išlaikytas profesinis advokatų egzaminas ir priesaikos davimas Čekijos advokatų tarybos pirmininkui.

Paskyrimo tvarka ir veiklos laikas

Asmuo advokatu tampa jį įrašius į advokatų sąrašą.

Šiai profesinei veiklai pasirengiama kito advokato biure dirbant samdomu stažuotoju.

Konkretus registracijos advokatų sąraše terminas nėra nustatytas; tačiau advokato veikla gali būti sustabdyta pagal įstatymą arba remiantis Čekijos advokatų tarybos sprendimu.

Įgaliojimai verstis teisine praktika nutrūksta, kai advokatas pagal įstatymą yra išbraukiamas iš advokatų sąrašo. Pagrindinės išbraukimo iš advokatų sąrašo priežastys yra advokato mirtis; atvejai, kai oficialiai paskelbiama apie advokato mirtį; neveiksnumas arba apribojimų teisiniam veiksnumui nustatymas; drausminės priemonės išbraukiant advokatą iš advokatų sąrašo paskyrimas; paskelbimas apie advokato bankrotą arba advokato prašymas išbraukti jį iš advokatų sąrašo. Čekijos advokatų taryba taip pat gali nuspręsti išbraukti advokatą iš advokatų sąrašo.

Su pareigomis nesuderinama veikla

Įstatymas nustato, kad advokatai negali būti darbo arba kitų panašių santykių dalyviais tuo metu, kai jie verčiasi advokato praktika (išimtis yra darbas universitete dėstytoju), ir jie negali užsiimti jokia kita su teisine veikla nesuderinama veikla.

viršųviršų

Atlyginimas

Paprastai advokatai teisines paslaugas teikia už mokestį, kurį moka jo klientas. Advokatai turi teisę reikalauti iš anksto sumokėti pagrįstą mokesčio dydį. Metodą, taikomą nustatant advokato mokestį už teisinių paslaugų teikimą, taip pat ir grynųjų išlaidų atlyginimą už sugaištą laiką, nustato visuotinai privalomos taisyklės. Advokato mokestis už teisinių paslaugų teikimą paprastai nustatomas advokato ir jo kliento sutartyje (sutarties mokestis); tais atvejais, kai sutarties mokestis nėra nustatytas, atlyginimas apskaičiuojamas pagal išlaidų skalės, taikomos sutartyje nenustatytiems mokesčiams, nuostatas. Jeigu advokatą, kuris turi teikti teisines paslaugas, paskiria valstybė, advokato atlyginimą moka valstybė.

Advokato veikla užsiimančių asmenų teisės ir pareigos

Teikdami teisines paslaugas advokatai turi vadovautis teisės taisyklėmis ir, laikydamiesi šių taisyklių, nurodymais to kliento, kurio teises ir pagrįstus interesus turi apsaugoti taikydami visas, jų manymu, naudingas priemones. Advokatai neturi vadovautis kliento nurodymais, jeigu jie pažeidžia įstatymus arba profesines taisykles; advokatai klientui turi suteikti atitinkamą konsultaciją dėl to.

Kad ir kokia būtų jų specializacija, advokatai turi pareigą teikti teisines paslaugas visose bylose, nors jie ir turi teisę atsisakyti teikti teisines paslaugas, išskyrus atvejus, kai Taryba juos paskiria teikti teisinių paslaugų. Advokatai turi atsisakyti teikti teisines paslaugas, jeigu konkrečioje arba susijusioje byloje jau yra teikę teisines paslaugas kitam klientui, kuris turėjo kitokius interesus. Esant tam tikroms sąlygoms advokatai gali nutraukti teisinių paslaugų teikimo sutartį.

viršųviršų

Advokatai taip pat turi pareigą laikyti paslaptyje visus faktus, kuriuos jie sužinojo teikdami teisines paslaugas; šią pareigą gali panaikinti tik klientas arba kliento teisėtas įpėdinis, ji taip pat lieka galioti ir advokatą išbraukus iš advokatų sąrašo. Šią pareigą galima pažeisti įgyvendinant teisinę pareigą, kuria siekiama užkirsti kelią nusikaltimo padarymui.

Advokatai taip pat turi saugoti atitinkamus įrašus, fiksuojančius jų teikiamas teisines paslaugas.

Profesinė atsakomybė

Advokatas yra atsakingas klientui už žalą, kurią sukėlė jis pats, jo darbuotojas arba su teisinių paslaugų teikimu susijęs atstovas. Advokatai turi apdrausti savo profesinę atsakomybę.

Advokatai taip pat yra atsakingi už drausminius nusižengimus (sunkūs arba pasikartojantys advokato pareigų pažeidimai).

Specialūs teisės aktai, užtikrinantys mokesčio už advokato paslaugas sumokėjimą ES teritorijoje

Teisinės praktikos įstatymas fiziniams asmenims, kurie turi vienos iš Europos Sąjungos valstybės narės arba Europos ekonominės erdvės sutartį pasirašiusios valstybės pilietybę ir kurie toje valstybėje (t. y. gimtojoje valstybėje) gavo įgaliojimus teikti teisines paslaugas, suteikia teisę verstis advokato veikla Čekijoje kaip „Europos advokatui“, paskirtam į šią profesiją pagal gimtosios valstybės nustatytas taisykles, parašytas tos valstybės kalba. Europos advokatas turi įgaliojimus teikti teisines atstovavimo paslaugas nagrinėjant bylas teismuose arba kitose institucijose, įskaitant ir buvimą gynybos advokatu baudžiamosiose bylose net ir tais atvejais, kai atskiras teisės aktas nustato, kad bylos šaliai turi atstovauti advokát (paskirtas Čekijos advokatas) arba kad bylos šalies atstovu gali būti tik advokát.

viršųviršų

Europos teisininkas Čekijoje teisine veikla gali užsiimti laikinai arba retkarčiais – kaip Europos advokatas svečio teisėmis, arba kaip įsisteigęs Europos advokatas, įrašytas į Čekijos advokatų tarybos tvarkomą Europos advokatų sąrašą. Europos advokatai privalo laikytis valstybės vidaus advokatams nustatytų pareigų ir jų gimtosios valstybės teisės aktų nustatytų pareigų.

Profesinės asociacijos

Čekijos advokatų taryba, kuri yra įsikūrusi Prahoje ir turi skyrių Brno, yra savarankiška visus advokatus vienijanti profesinė organizacija; ji turi savo institucijas ir priima advokatų profesines taisykles, kurios paskelbiamos Čekijos advokatų tarybos leidinyje.

Čekijos advokatų taryba yra priėmusi Profesinės etikos taisykles ir Čekijos advokatų konkurencijos taisykles.

3. ANTSTOLIAI

Teisinis statusas

Antstoliai yra privačia praktika besiverčiantys asmenys, kuriems valstybė paveda atlikti antstolio pareigas; jų darbas yra vykdyti vykdytinus dokumentus asmenų, suteikusių antstoliui tokius įgaliojimus, naudai. Be to, jie gali, pvz., suteikti teisinę pagalbą, parengti dokumentus (visų pirma vykdymo pranešimus), priimti saugoti pinigus, dokumentus ir kitą kilnojamąjį turtą, įteikti teismo dokumentus.

Čekijoje antstoliai yra valstybės pareigūnai, ir jų veikla laikoma teismo veikla. Asmenys gali tapti antstoliais, jeigu jie turi Čekijos pilietybę, teisinį veiksnumą, yra geros reputacijos, turi ne mažiau kaip trejų metų vykdymo veiklos patirtį ir yra išlaikę profesinį antstolių egzaminą.

viršųviršų

Paskyrimo tvarka ir veiklos laikas

Prisiekusius antstolius į jų pareigas viešai paskelbus atranką paskiria teisingumo ministras. Paskyrimo dieną antstoliai tampa Antstolių rūmų (Exekutorská komora) nariais. Rengiantis tapti antstoliu reikia turėti antstolio padėjėjo darbo patirties (dirbti antstoliu); asmenys, pasiekę aukštesnį pasirengimo lygį, yra laikomi kandidatais į antstolius, jie privalo turėti ne mažiau kaip trejų metų vykdymo veiklos patirtį ir prieš juos įrašant į antstolių sąrašą turi išlaikyti antstolių egzaminą.

Paskyrimui nėra nustatomi terminai, tačiau teisingumo ministras gali sustabdyti antstolio veiklą. Sustabdžius veiklą, antstoliai negali atlikti vykdymo veiksmų, ir vietoje jų yra paskiriami pavaduojantys antstoliai; pavaduojantis antstolis tam tikram laikui taip pat yra paskiriamas, kai antstolis vykdymo veiksmų negali atlikti dėl kitų priežasčių (pvz., ligos, atostogų).

Antstolio veikla pasibaigia, kai jis nustoja būti Antstolių rūmų nariu; taip gali atsitikti dėl antstolio mirties, privalomojo išėjimo į pensiją, antstoliui netekus Čekijos pilietybės arba dėl antstolio neveiksnumo ar riboto teisinio veiksnumo.

Su pareigomis nesuderinama veikla

Antstolio vykdymo veikla nesuderinama su jokia kita pelninga veikla, išskyrus antstolio nuosavo turto administravimą. Tačiau antstoliai gali vykdyti mokamą akademinę, leidybinę, mokymo, aiškinimo, eksperto ar meninę veiklą.

Atlyginimas

Antstoliai vykdymo veiksmus atlieka ir kita veikla užsiima už atlyginimą, kurį paprastai sudaro antstolio mokestis, grynųjų išlaidų atlyginimas, atlyginimas už vykdymo metu sugaištą laiką ir dokumentų įteikimo išlaidų atlyginimas. Antstolio mokestį gali nustatyti antstolis ir vykdymo proceso šalis sudarydami sutartį; jeigu tokio susitarimo nėra, mokesčio dydis nustatomas pagal visuotinai privalomas taisykles. Antstolis turi teisę prašyti vykdymo proceso šalies iš anksto sumokėti pagrįstą vykdymo proceso išlaidų sumą.

viršųviršų

Antstolių teisės ir pareigos

Atlikdami savo pareigas antstoliai yra nepriklausomi; jie turi vadovautis išimtinai Čekijos Respublikos Konstitucija, įstatymais, kitais teisės aktais ir teismų sprendimais, kurie priimti bylose dėl sprendimų vykdymo ir vykdymo proceso metu. Jeigu atliekamas veiksmas pažeis įstatymą ar teisės aktą arba jeigu pareiškėjas, siekiantis įvykdyti dokumentą, iš anksto nesumoka vykdymo išlaidų mokesčio, antstolis gali atsisakyti atlikti šį veiksmą.

Antstoliai turi pareigą laikyti paslaptyje visus faktus, kuriuos jie sužinojo atlikdami vykdymo veiksmus arba užsiimdami kita veikla. Išimtiniais atvejais Antstolių rūmų organas gali atleisti antstolį nuo šios pareigos.

Pagal įstatymą antstoliai taip pat turi daugybę pareigų, susijusių su vykdymo veiklos dokumentų tvarkymu.

Priežiūra

Teisingumo ministerija yra atsakinga už antstolių veiklą; Antstolių rūmai prižiūri antstolių veiklą ir antstolių įstaigų administravimą.

Atsakomybė

Antstoliai yra atsakingi už vykdymo veiksmų metu sukeltą žalą, atsiradusią dėl jų arba jų darbuotojų kaltės. Antstoliai turi drausti atsakomybę už žalos atsiradimą.

Antstoliai ir kandidatai į antstolius taip pat yra atsakingi už drausminius nusižengimus, padaromus pažeidžiant antstolių teisines pareigas arba sunkiai ar pakartotinai pažeidžiant antstolių profesinį orumą.

Profesinės asociacijos

Antstolių profesinė asociacija yra Čekijos Respublikos antstolių rūmai (Exekutorská komora ČR). Tai savarankiška organizacija, steigiama pagal įstatymą, ir jos nariai yra visi antstoliai; Antstolių rūmai yra juridinis asmuo, turintis savo vidaus organus ir surenkantis pajamų.

viršųviršų

Antstolių rūmai yra sudarę ir patvirtinę Antstolių etikos kodeksą.

4. NOTARAI

Teisinis statusas

Notaras yra fizinis asmuo, galintis vadovauti notaro įstaigai. Notarų veiklą sudaro viešų ir kitų įstatymuose numatytų dokumentų parengimas, teisiškai reikšmingų faktų ir pareiškimų patvirtinimas ir dokumentų bei grynųjų pinigų saugojimas; atsižvelgiant į notarų pareigas, jie taip pat gali teikti teisinę konsultaciją, būti teisiniais atstovais bylose, kuriose sprendimus priima administracinės institucijos, arba paveldėjimo bylose, administruoti turtą arba būti bankrutuojančio juridinio asmens turto administratoriumi.

Asmenys turi teisę tapti notarais, jeigu jie yra Čekijos piliečiai, turi visišką teisinį veiksnumą, yra geros reputacijos, turi universitetinį teisinį išsilavinimą, ne mažiau kaip penkerių metų notaro veiklos patirtį ir yra išlaikę profesinį notarų egzaminą.

Paskyrimo tvarka ir veiklos laikas

Notarus į laisvą notaro vietą Notarų rūmų pasiūlymu paskiria teisingumo ministras viešai paskelbus konkursą. Notaras užima šias pareigas nuo jo įrašymo į notarų sąrašą, kurį sudaro Čekijos Respublikos notarų rūmai (Notářská komora ČR), dienos.

Notarų praktikantai būsimajai profesijai pasirengia notaro darbo patirties įgydami dirbdami notaro įstaigoje. Kitame pasirengimo etape jie tampa kandidatais į notarus. Šiuo atveju jie privalo turėti ne mažesnę kaip trejų metų darbo patirtį ir išlaikyti notarų egzaminą.

viršųviršų

Paskirtam notarui nėra taikomi jokie veiklos trukmės terminai, nors notaro veikla gali būti sustabdyta. Notaras nustoja eiti savo pareigas, kai sulaukia 70 metų, miršta arba yra oficialiai paskelbiama apie jo mirtį, pašalinus iš pareigų, praradus Čekijos pilietybę, pripažinus jį neveiksniu arba jeigu paskirtas notaras atsisako prisiekti, arba jeigu jo sveikatos būklė neleidžia tinkamai atlikti notaro pareigų.

Su pareigomis nesuderinama veikla

Notaro pareigos nesuderinamos su jokia kita pelninga veikla, išskyrus notaro nuosavo turto administravimą; tačiau notarai gali vykdyti atlygintiną akademinę, leidybinę, mokymo, aiškinimo, eksperto arba meninę veiklą.

Atlyginimas

Notarų taisyklės nustato, kad notarai savo veiklą vykdo už atlyginimą, kurį paprastai sudaro mokestis, atlyginimas už sugaištą laiką ir grynųjų išlaidų atlyginimas. Išlaidas apmoka į notarą besikreipianti šalis; notarai turi teisę reikalauti sumokėti pagrįstą grynųjų išlaidų mokestį. Išsamiai notarų mokesčius reglamentuojančios taisyklės yra nustatytos atskirame teisės akte.

Notarų teisės ir pareigos

Notarai turi teisę vykdyti notarinius veiksmus; jie turi pareigą vykdyti įstatymus ir kitus visuotinai privalomus teisės aktus. Jie turi teisę atsisakyti vykdyti notarinius veiksmus tik tada, kai tokie veiksmai pažeis visuotinai privalomus teisės aktus, tais atvejais, kai notaras arba notaro giminaitis yra konkrečios bylos šalis, jeigu notaras jau yra suteikęs teisinę pagalbą byloje priešingus interesus turinčiai šaliai, arba jeigu šalis be pateisinamos priežasties iš anksto nesumoka notaro mokesčio. Notarai gali nutraukti su klientu sudarytą sutartį arba atmesti prašymą suteikti teisinę pagalbą, jeigu pažeidžiamas jų abipusis pasitikėjimas.

viršųviršų

Notarai turi pareigą laikyti paslaptyje visus faktus, kuriuos jie sužinojo vykdydami savo veiklą ir kurie gali padaryti žalos kliento teisėtiems interesams arba teisinės pagalbos prašančiam pareiškėjui; notarus nuo šios pareigos gali atleisti tik asmenys, su kuriais tie faktai yra susiję.

Notarams taip pat yra taikomos įvairios su dokumentų saugojimu susijusios pareigos.

Atsakomybė

Notarai pareiškėjams, klientams arba kitoms šalims yra atsakingi už šiems asmenims sukeltą žalą užsiimant notaro veikla ir jie yra atsakingi už savo darbuotojų sukeltą žalą, atsiradusią jiems atliekant darbo pareigas. Šiuo atžvilgiu notarai privalo drausti savo profesinę atsakomybę.

Notarams taip pat gali būti taikomos drausminės procedūros.

Valstybinę notarų veiklos priežiūrą atlieka Teisingumo ministerija, Čekijos Respublikos notarų rūmai ir vietos notarų rūmai.

Profesinės asociacijos

Vietos notarų rūmai – pagal įstatymą steigiami kiekvieno apygardos teismo apylinkėse ir Prahos savivaldybės teismo apylinkėje – yra skirti visiems atitinkamoje apylinkėje dirbantiems notarams. Vietos notarų rūmai yra juridiniai asmenys turintys savo vidaus organus ir surenkantys pajamas.

Čekijos Respublikos notarų rūmai (Notářská komora ČR) yra savarankiška profesinė organizacija, kurią sudaro visi vietos notarų rūmai. Tai yra juridinis asmuo, turintis savo pajamas ir vidaus organus. Viena iš Čekijos Respublikos notarų rūmų užduočių – saugoti ir administruoti testamentų registrą; tai yra privatus elektroninis testamentų, paveldėjimo teisės atėmimo aktų ir šiuos aktus panaikinančių dokumentų bei dokumentų dėl paveldėjimo bylų vykdytojų paskyrimo, atleidimo ir t. t. sąrašas. Čekijos Respublikos notarų rūmai taip pat tvarko užstatų registrą.

viršųviršų

5. PROKURORAI

Teisinis statusas

Prokurorai yra valstybės pareigūnai, kurių užduotis – atstovauti valstybei ginant viešąjį interesą, visų pirma valstybės vardu pareiškiant ieškinius baudžiamosiose bylose, prižiūrint, kaip kardomojo kalinimo arba laisvės atėmimo įstaigose yra laikomasi teisės aktų reikalavimų, atliekant apsauginę priežiūrą, apsauginę arba institucinę globą, atliekant veiksmus, kuriais siekiama užkirsti kelią nusikaltimo padarymui, ir suteikiant pagalbą nusikaltimų aukoms.

Galimybė tapti prokuroru priklauso nuo Čekijos pilietybės turėjimo, visiško teisinio veiksnumo, geros reputacijos, universitetinio teisinio išsilavinimo ir moralinių vertybių, užtikrinančių tinkamą prokuroro pareigų vykdymą.

Paskyrimas ir veiklos trukmė

Profesinį egzaminą išlaikiusius prokurorus paskiria teisingumo ministras; paskyrimo dieną jie turi būti sulaukę 25 metų ir turi sutikti su jų paskyrimu į prokuroro pareigas ir konkrečią prokurorų įstaigą. Tuomet jie prisiekia teisingumo ministrui.

Prokurorai savo profesijai pasirengia, dirbdami teisės praktikantais prokuroro įstaigoje įgydami trejų metų praktiką.

Prokurorai paskiriami neribotam laikui; tačiau teisingumo ministro sprendimu jie gali būti laikinai atleidžiami iš pareigų. Prokurorai nustoja eiti pareigas, kai sulaukia 70 metų, jeigu miršta arba yra oficialiai paskelbiama apie jų mirtį, kai tampa visiškai neveiksnūs arba jų veiksnumas apribojamas, jeigu atsisako prisiekti, jeigu netenka Čekijos pilietybės, jeigu užima su prokuroro veikla nesuderinamas pareigas, jeigu yra apkaltinami nusikaltimo padarymu, jeigu nustatoma, kad jie nėra kompetentingi eiti prokuroro pareigas, arba jeigu dėl sveikatos būklės ilgą laiką negali eiti pareigų. Prokurorai taip pat gali būti iš pareigų atleidžiami dėl drausminių nusižengimų arba gali atsisakyti pareigų savo noru.

viršųviršų

Su pareigomis nesuderinama veikla

Be įstatyme nustatytų išimčių, prokurorai, spręsdami teisinius ginčus, negali atlikti arbitro arba tarpininko veiklos, atstovauti byloje dalyvaujantiems asmenims teismo procese arba būti ieškovo ar šalies įgaliotiniais teismo arba administracinėje byloje. Be to, kad jie eina prokuroro, vyriausiojo prokuroro ar vyriausiojo prokuroro padėjėjo pareigas arba užsiima veikla, susijusia su laikinu paskyrimu į ministeriją arba Teismų akademiją, prokurorai negali eiti jokių kitų mokamų pareigų arba užsiimti kita pelninga veikla, išskyrus savo turto administravimą ir akademinę, mokymo, literatūros, leidybos bei meninę veiklą ir veiklą vyriausybės arba ministerijų patariamosiose institucijose, arba parlamentinėse institucijose.

Atlyginimas

Atlyginimo klausimus reglamentuoja taisyklės; prokurorams atlyginimą moka valstybė.

Prokurorų teisės ir pareigos

Atlikdami jiems priklausančias užduotis, prokurorai turi vadovautis savo viršininkų nurodymais, išskyrus situacijas, kai tokie nurodymai konkrečioje byloje pažeis įstatymą.

Įstatymai taip pat reikalauja, kad prokurorai savo užduotis vykdytų atsakingai, veiksmus nedelsdami atliktų profesionaliai, sąžiningai, nešališkai ir teisingai; jie turi atsisakyti bet kokio išorinio kišimosi arba kitokios įtakos, kuri gali pažeisti minėtas pareigas.

Pagal įstatymą prokurorai taip pat turi laikyti paslaptyje visus faktus, kuriuos jie sužinojo vykdydami prokuroro pareigas; teisingumo ministras gali atleisti generalinį prokurorą nuo pareigos išsaugoti paslaptį.

viršųviršų

Prokurorų kategorijos ir specializacija

Hierarchinėje prokurorų pareigų struktūroje yra apibrėžtos vyriausiųjų prokurorų pareigos, t. y. generalinis prokuroras ir vyresnieji, apygardų, savivaldybių ir apylinkių prokurorai.

Prokurorų specializaciją reglamentuoja generalinio prokuroro instrukcijos; paprastai prokurorai specializuojasi baudžiamosiose ir nebaudžiamosiose bylose.

Profesinės asociacijos

Čekijos Respublikos prokurorų sąjunga (Unie státních zástupců ČR) yra savanoriška profesinė organizacija, kurios tikslas – teikti pagalbą prokurorams vykdant savo užduotis ir skatinti teisėtą bei nepriklausomą sprendimų priėmimo procesą. Sąjunga taip pat prisideda prie prokurorų bei teisės praktikantų mokymo ir atstovauja prokurorų interesams.

Prokurorų profesinės etikos kodeksas yra profesinės taisyklės.

Prokurorų veiklos priežiūra

Prokurorų veiklos priežiūros atlikimas yra dalis proceso, kuriuo siekiama užtikrinti valdymo ir kontrolės ryšius tarp skirtingo lygmens prokurorų įstaigų ir atskirose prokurorų įstaigose vykdant joms priskirtas funkcijas.

Prokurorų įstaigų administravimo tikslas – skatinti sąlygas, kuriomis prokurorų įstaigos galėtų tinkamai vykdyti savo funkcijas, ypač atsižvelgiant į darbuotojų, organizacinį, ekonominį, finansinį ir mokymo aspektus, ir prižiūrėti tinkamą prokurorų įstaigoms pavestų uždavinių įgyvendinimą. Centrinė prokurorų įstaigos administravimo institucija yra Teisingumo ministerija; kitos institucijos yra vyriausieji prokurorai ir jų pavaduotojai. Vyriausieji prokurorai už savo įstaigų administravimą yra atskaitingi Teisingumo ministerijai.

Profesinė atsakomybė

Pagal atskirus teisės aktus valstybė yra laikoma atsakinga už prokurorų neteisėtais sprendimais arba neteisingai taikant oficialias procedūras sukeltą žalą.

Prokurorai taip pat yra atsakingi už drausminius nusižengimus.

« Teisininkų profesijos - Bendro pobūdžio informacija | Čekija - Bendro pobūdžio informacija »

viršųviršų

Naujausia redakcija: 08-03-2007

 
  • Bendrijos teisė
  • Tarptautinė teisė

  • Belgija
  • Bulgarija
  • Čekija
  • Danija
  • Vokietija
  • Estija
  • Airija
  • Graikija
  • Ispanija
  • Prancūzija
  • Italija
  • Kipras
  • Latvija
  • Lietuva
  • Liuksemburgas
  • Vengrija
  • Malta
  • Nyderlandai
  • Austrija
  • Lenkija
  • Portugalija
  • Rumunija
  • Slovėnija
  • Slovakija
  • Suomija
  • Švedija
  • Jungtinė Karalystė