Europos Komisija > ETIT > Teisininkų profesijos > Austrija

Naujausia redakcija: 09-08-2006
Spausdintinis variantas Įrašyti tinklalapį į adresyną

Teisininkų profesijos - Austrija

 

TURINIO LENTELE

1. Teisėjas: 1.
2. Prokuroras: 2.
3. Vyresnysis teisės specialistas: 3.
4. Advokatas: 4.
5. Notaras: 5.

 

1. Teisėjas:

Mokymasis ir pasirengimas teisėjo profesijai:

Baigus teisės mokslų teorines studijas, toliau prasideda praktinis mokymasis. Kiekvienas absolventas atlieka teisme praktiką (Gerichtspraxis) kaip teisės praktikantas pagal tam tikrą pasirengimo teisėjo darbui programą neuniversitetinėse įstaigose. Po praktikos teisme teisininkas gali įsidarbinti teisėju-stažuotoju (dar vadinamu teisėjo asistentu). Kiekvienais metais teisingumo ministras paskiria maždaug 60 teisėjų-stažuotojų, kuriuos (prieš tai patikrinus Tinkamumo tikrinimo centre parinktų teisėjų atstovų psichologinį tinkamumą šiam darbui ir galimybes sklandžiai kalbėti) įdarbinti teikia vienas iš keturių aukštesniųjų federalinių žemių teismų pirmininkų, viešai paskelbęs konkursą planinėms vietoms užimti. Teisėjo-stažuotojo pasirengimo darbas, vadinamoji teisėjo parengiamoji tarnyba (richterlicher Vorbereitungsdienst) (įskaitant praktiką teisme) iš esmės trunka ketverius metus. Teisėjas-stažuotojas per tą laiką dirba apylinkės teismuose, žemių teismų prokuratūrose, bausmių vykdymo įstaigose, pas advokatus ar notarus. Dalį praktinio darbo, besirengiant teisėjo profesijai, galima atlikti taip pat ir aukštesniajame žemės teisme (Oberlandesgericht) bei Austrijos Aukščiausiajame Teisme (Oberster Gerichtshof) arba Teisingumo ministerijoje (Bundesministerium für Justiz). Teisėjo-stažuotojo darbas – kaip teisėjo parengiamoji tarnyba – yra užbaigiamas oficialiu teisėjo egzaminu (Richteramtsprüfung).

viršųviršų

Paskyrimas dirbti teisėju:

Išlaikius oficialų teisėjo egzaminą jau galima dalyvauti konkurse laisvai teisėjo vietai užimti (aukštesniojo žemės teismo pirmininkas paskelbia viešąjį konkursą laisvoms teisėjo vietoms užimti). Konkretaus žemės teismo (Landesgericht) senatas ir už jį viršesnio aukštesniojo žemės teismo senatas, pasibaigus nustatytam konkurso į visas planines vietas, esančias apylinkių ir žemių teismuose, terminui, pasiūlo užimti teisėjo vietą (pasiūlymas pateikiamas mažiausiai trims asmenims; jeigu reikia užimti daugiau negu vieną vietą, tai siūloma dvigubai didesniam asmenų skaičiui, palyginti su reikiamu teisėjų skaičiumi).

Teisėju skiria Austrijos Prezidentas. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad ši teisė yra deleguota Teisingumo ministrui, tai jis dažniausiai ir skiria teisėjus į planines vietas. Teisėju gali būti skiriami tik Austrijos valstybės piliečiai.

Teisėjo darbo vieta:

Teisėjo darbas yra viešasis teisinis darbas (teisėjas yra valstybės pareigūnas). Teisėjų nepriklausomybę (sprendimų laisvę pagal Austrijos konstitucijos įstatymą [(Bundes-Verfassungsgesetz – B-VG) 87 straipsnį] garantuoja tos nuostatos, kad teisėjo negalima atleisti iš pareigų ar perkelti į kitas pareigas (Austrijos konstitucijos įstatymo 88 straipsnis). Teisėjai, atsižvelgiant į jų išėjimą į ilgalaikę senatvės pensiją pasiekus įstatymo nustatytą pensinį amžių, gali būti atstatydinti iš pareigų tik įstatymo nustatytais atvejais ir būdais ir tik remiantis savo pačių, kaip teisėjų, oficialiomis išvadomis arba prieš jų valią perkelti į kitas pareigas ar išleisti į pensiją.

viršųviršų

Ypatingas konstitucijos suteiktas statusas teisėjams taikomas tik tol, kol jie atlieka savo, kaip teisėjų, pareigas (vykdo visus pagal įstatymą ir darbo pasidalijimą priskirtus teismui uždavinius, išskyrus teisinius administracinius reikalus, kurie pagal įstatymo nuostatas nepriklauso senatų ar komisijų kompetencijai).

Teisinė atsakomybė:

  • Administracinis teismas (Dienstgericht): Teisėjas, kuris nusikalstamai pažeidžia savo profesines pareigas ir savo statusą, turi atsakyti prieš drausminių bylų teismą (Disziplinargericht), kuris yra įkurtas prie aukštesniojo žemės teismo arba prie Aukščiausiojo Teismo ir sudarytas tik iš teisėjų.
  • Baudžiamųjų bylų teismas (Strafgericht): Jeigu pažeidžiant profesines pareigas kartu yra konstatuojama ir nusikalstama veika, tai teisėjas turi atsakyti baudžiamųjų bylų teisme (Strafgericht) (pavyzdžiui, piktnaudžiavimas pareigomis).
  • Civilinių bylų teismas (Zivilgericht): Šalys, kurios dėl teisėjo neteisėtos ir nusikalstamos veikos patyrė žalą, gali reikalauti šią žalą atlyginti tik iš valstybės. Jeigu teisėjas tai padarė tyčiniais veiksmais ar iš didelio aplaidumo, tai valstybė gali pareikalauti atlyginti jos kompensuotą žalą regreso tvarka.

2. Prokuroras:

Bendroji dalis:

Prokurorai turi vykdyti tuos uždavinius, kurie įstatymų priskirti prokuratūroms – visų pirma ginti viešąjį interesą ir palaikyti valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose garantuojant teisingumą ir teisėtumą. Civilinės teisės srityje prokurorai gali imtis priemonių tik sprendžiant santuokos negaliojimo klausimus ir kilmės procesuose (ir tai tik labai ribota apimtimi).

viršųviršų

Prie kiekvieno iš visų 17 už baudžiamąsias bylas atsakingų pirmosios instancijos teismų yra viena prokuratūra (Staatsanwaltschaft), prie kiekvieno aukštesniojo žemės teismo – aukštesnioji prokuratūra (Oberstaatsanwaltschaft) ir prie Austrijos Aukščiausiojo Teismo – Generalinė prokuratūra (Generalprokuratur). Aukštesniosios prokuratūros ir Generalinė prokuratūra yra tiesiogiai pavaldžios teisingumo ministrui. Generalinė prokuratūra neturi teisės duoti nurodymų aukštesniosioms prokuratūroms ir kitoms konkrečioms prokuratūroms.

Prokuratūroms, esančioms prie pirmosios instancijos teismų, priklauso atstovauti ir ginčijimus (apskundimus) jai priklausančios teismo teritorijos apylinkės teisme. Šį uždavinį atlieka vadinamieji „apylinkių prokurorai“ ("Bezirksanwalt“), kuriuos kontroliuoja ir jiems vadovauja aukštesniųjų prokuratūrų prokurorai.

Nurodymus prokuratūroms reikia pateikti raštu ir juos pagrįsti. Tačiau jeigu delsti pavojinga, tai perduotą nurodymą žodžiu reikia kuo greičiau patvirtinti raštu.

Prokuroras, kuris jam pateiktą nurodymą laiko neteisėtu, turi apie tai pranešti savo viršininkui (viršesniam prokurorui). Šiuo atveju, o ir kitais tokiais atvejais, viršininkas turi pateikti nurodymą raštu arba raštu jį pakartoti, nes priešingu atveju bus laikomas kaip atsiimtas.

Skyrimas prokuroru:

Prokuroru gali būti skiriamas tik tas, kuris atitinka reikalavimus, keliamus skiriamam teisėjui, ir turi bent vienerių metų teisėjo praktiką teisme. Kitas reikalavimas – prokuroras privalo turėti Austrijos pilietybę.

viršųviršų

Laisvas prokurorų planines vietas, kaip ir teisėjų planines vietas, reikia paskelbti viešai skelbiant konkursą joms užimti. Keturių asmenų komisijos, kurių nariai turi atitikti reikalavimus, keliamus prokurorams skirti, turi patikrinti gautus prašymus priimti į pareigas ir pateikti dėl priėmimo pasiūlymus (neprivalomus). Personalo komisijos turi būti sudaromos aukštesniosiose prokuratūrose, Generalinėje prokuratūroje ir Teisingumo ministerijoje.

Teisę skirti prokurorą turi Austrijos Prezidentas, tačiau – lygiai taip kaip ir teisėjų skyrimo procedūroje – teisė skirti prokuroro vietą yra deleguota teisingumo ministrui.

Teisinė atsakomybė:

  • Prokurorai, kurie nusikalstamai pažeidžia savo profesines pareigas ir savo statusą, turi atsakyti drausminei komisijai (Disziplinarkommission), kuri sudaryta Teisingumo ministerijoje. Drausminė komisija sprendžia trejetų senatuose (Dreiersenaten), vienas senato narys turi būti prokuroras. Antrąja instancija – išskyrus išimtinius atvejus – yra atsakinga federalinio kanclerio institucijoje (Bundeskanzleramt) sudaryta drausminė komisija, kuri taip pat sprendžia trejetų senatuose (Dreiersenaten). Vienas senato narys turi priklausyti šiai teisės sričiai. Drausminės komisijos kompetencijai priklauso netgi prokuroro atleidimas iš pareigų.
  • Prokurorų baudžiamoji ir civilinė atsakomybė yra reguliuojama kaip ir teisėjams. .

3. Vyresnysis teisės specialistas:

Bendroji dalis:

  • Vyresnieji teisės specialistai [„teisės prižiūrėtojai“ (Rechtspfleger)] yra labai svarbus teismingumo ramstis Austrijoje. Daugiau negu tris ketvirtadalius visų teismo sprendimų paskutiniu metu priima maždaug 700 vyresniųjų teismo specialistų (Rechtspfleger).
  • Vyresnieji teismo specialistai yra itin gerai profesiniu požiūriu pasirengę teismo pareigūnai, kuriems pagal Austrijos konstitucijos įstatymą (87a straipsnį) ir Vyresniųjų teisės specialistų įstatymą (Rechtspflegergesetz) yra pavesta atlikti visus tiksliai aprašytus darbus pirmosios instancijos teismų civilinėse bylose. Vyresnieji teisės specialistai, atlikdami šią funkciją, pagal pareigas yra rangu žemiau tik už teisėjus, kurie yra jų viršininkai, ir paprastai jiems labai retai tenka vykdyti jų nurodymus.

Vyresniojo teisės specialisto darbo sritys:

viršųviršų

  • Vyresnieji teisės specialistai dirba šiose srityse:
    • civilinio proceso, teismo sprendimų vykdymo, nemokumo procedūrų (skolų reguliavimo procedūrų) srityse;
    • bylose, kurios sprendžiamos ne ginčo tvarka;
    • nekilnojamojo turto (žemės sklypų) ir laivų registrų bylose;
    • įmonių registrų bylose.
  • Kiekvienai iš šių sričių yra reikalingas specialus dalykinis pasirengimas ir specialus paskyrimas dirbti vyresniuoju teisės specialistu tam tikroje darbo srityje.
  • Ypatingos taisyklės yra taikomos vadinamosioms „išieškojimo byloms“ („Mahnsachen”) (žr. austrų atmintinę „Supaprastinti ir pagreitinti procesai“). Šias išieškojimo bylas gali spręsti bet kuris vyresnysis teismo specialistas, kuris yra baigęs vyresniojo teisės specialisto specialybę po 1985 m. gruodžio 31 d. Vyresnieji teismo specialistai, kurie buvo parengti dirbti pagal anksčiau galiojusias nuostatas, gali prašyti tris mėnesius papildomai pasimokyti ir praplėsti savo veiksmų ratą išieškojimo bylomis.

Teisėjų ir vyresniųjų teismo specialistų kompetencijos atskyrimas:

  • Vyresniojo teismo specialisto veikla apima ne visas minėtų darbų srityse atliekamus darbus ir priimamus sprendimus. Vyresniojo teismo specialistui tenkantys darbai yra tiksliai išvardyti Vyresniųjų teismo specialistų įstatyme, nors darbai kai kuriose darbo srityse gali būti ir išplėsti.
  • Pavyzdžiui, nekilnojamojo turto (žemės sklypų) bylų darbo srityje teisėjui beveik netenka atlikti jokių uždavinių; todėl ši darbo sritis iš tikrųjų yra išskirtinė vyresniųjų teismo specialistų darbo sritis.
  • Taip pat ir didelę dalį teismo sprendimo vykdomųjų procedūrų atlieka vyresnieji teismo specialistai; teisėjui paliekami spręsti tik itin sunkūs procesai (pavyzdžiui, nekilnojamojo turto išieškojimas arba jau minėtų skolų sureguliavimo procedūros, kai yra daugiau negu 50 000 eurų turto).
  • Palikimo ir priežiūros bylose, kurios priklauso prie procedūrų ne ginčo tvarka, skolų išieškojimo procedūrose ir pagaliau įmonių registro bylose vyresniųjų teismo specialistų veiklos sritis irgi yra labai išplėsta. Kai kuriuos palikimo aktus, kuriuose turto vertė neviršija 100 000 eurų, taip pat tvarko vyresnieji teismo specialistai. Jie tvarko ir priežiūros (globos) procedūras, kuriose prižiūrimojo asmens turto vertė neviršija 100 000 eurų.

    viršųviršų

Vyresniojo teismo specialisto profesinė karjera ir mokymasis:

  • Vyresniojo teismo specialisto profesinė karjera prasideda aukštesniosios mokyklos baigiamojo brandos egzamino išlaikymu (taigi „abitūra“), kuris suteikia teisę siekti minėtosios profesijos. Šį egzaminą gali pakeisti vadinamasis „pareigūno kilimo egzaminas“ ("Beamtenaufstiegsprüfung"), jeigu Austrijos pilietis nuo 18 metų amžiaus aštuonerius metus dirbo valstybės tarnyboje.
  • Prieš priimant mokytis vyresniojo teismo specialisto profesijos, asmuo bent dvejus metus turi dirbti teismo raštinėje ir išlaikyti teismo raštinės darbo egzaminą, skirtą teismo raštinės darbuotojams, ir specialų administracinio darbo egzaminą. Tik tada teisme dirbantį asmenį vyresniojo žemės teismo pirmininkas gali siųsti mokytis vyresniojo teismo specialisto profesijos.
  • Vyresniojo teismo specialisto mokymo trukmė yra treji metai ir apima:
    • parengiamąjį darbą viename arba keliuose teismuose su specializacija tam tikroje pageidaujamoje darbo srityje,
    • dalyvavimą pagrindinėse studijose ir darbo srities studijose bei
    • ir iš dviejų dalių susidedantį vyresniojo teisės specialisto egzaminą.
  • Išlaikęs vyresniojo teisės specialisto egzaminą, vyresnysis teisės specialistas-stažuotojas gauna teisingumo ministro išduodamą diplomą (Diplom).
  • Šį diplomą (Diplom) reikia skirti nuo vyresniojo teisės specialisto atestato (Rechtspflegerurkunde), kuris išduodamas tik po trejų praktinio mokymosi metų ir kuriame užfiksuotas gebėjimas dirbti vyresniojo teisės specialisto profesinį darbą. Su vyresniojo teisės specialisto atestatu (Rechtspflegerurkunde) teismo pareigūnas turi esminį įgaliojimą dirbti savo veiklos sričiai priklausančius darbus pagal jurisdikciją valstybės teritorijoje.
  • Paskui aukštesniojo žemės teismo pirmininkas turi nustatyti, kokiame teisme ir kuriam laikui reikia paskirti konkretų teismo pareigūną dirbti vyresniuoju teisės specialistu. Pačiame teisme vyresnįjį teisės specialistą teismo vadovas paskiria dirbti į vieną teisėjo vadovaujamą skyrių arba net į keletą skyrių. Teismo skyriuje darbus paskirstyti priklauso teisėjo kompetencijai.

4. Advokatas:

Bendroji dalis:

  • Advokatų darbas ir įgaliojimai yra skirti atstovauti šalims įvairiuose teisminiuose ir neteisminiuose, visuose viešuose ir privačiuose reikaluose teisme ir Austrijos Respublikos institucijose.
  • Advokato veiklai pradėti Austrijoje nereikia jokių valdžios institucijų skyrimų į šias pareigas, tačiau, kad būtų galima dirbti šios profesijos darbą yra būtinos toliau išvardytos sąlygos.

Advokato profesijos darbui keliami reikalavimai:

viršųviršų

  • Kas nori imtis advokato darbo, tas turi bent devynis mėnesius prieš tai dirbti teisme teisės praktikantu (teismo praktika) ir trejus metus – pas Austrijos advokatą advokatu-stažuotoju (advokato asistentu). Apskritai reikia įrodyti, kad yra penkerių metų profesinės teisinės veiklos stažas ir išlaikytas advokato egzaminas.
  • Advokato egzaminą galima laikyti po trejų metų praktinio darbo, iš kurių mažiausiai devyni mėnesiai turi būti dirbta teisme ir mažiausiai dveji metai – pas advokatą. Be to, norintysis laikyti egzaminą turi būti dalyvavęs advokatams-stažuotojams rengiamuose mokymo renginiuose (seminaruose), kuriuos advokatų rūmai (Rechtsanwaltskammer) nurodo kaip privalomus.
  • Pretendentai, įvykdę išvardytus reikalavimus, gali teikti prašymą įrašyti juos į advokatų sąrašą tų advokatų rūmų, kurių kuruojamoje teritorijoje jis nori turėti savo raštinės buveinę.
  • Tam tikromis sąlygomis Austrijos Respublikoje taip pat ir Europos Sąjungos valstybės narės arba kurios nors kitos Europos ekonominės erdvės sutarties valstybės advokatas
    • laikinai gali vykdyti advokato veiklą,
    • išlaikęs tinkamumo dirbti patikrinimo egzaminą, kad galėtų teikti prašymą dėl įregistravimo į advokatų sąrašą kompetentinguose advokato rūmuose arba
    • pateikus kilmės šalies profesijos pavadinimą, nelaikant jokio tinkamumo dirbti patikrinimo egzamino, apsigyventi Austrijoje ir po trejų metų „efektyvaus ir nuolatinio“ darbo savo profesijos srityje Austrijoje visiškai integruotis į Austrijos advokatūrą.
  • Tam tikromis sąlygomis Austrijos Respublikoje laikinai gali teikti tam tikras tiksliai apibrėžtas advokato paslaugas ir Bendrojo susitarimo dėl prekybos paslaugomis (GATS) valstybės narės advokatų rūmų (advokatūros) narys.

    viršųviršų

Teisinė atsakomybė:

  • Drausminė atsakomybė:
    • Advokatai, kurie pažeidžia savo profesines pareigas ir savo statusą, turi atsakyti vietos advokatų rūmų išrinktai drausminei tarybai (Disziplinarrat). Drausminė taryba pagal bausmių skyrimo įgaliojimus prasižengusį advokatą net gali išbraukti iš advokatų sąrašo.
    • Antrąja instancija sprendžia Aukščiausioji apeliacinė ir drausminė komisija (Oberste Berufungs- und Disziplinarkommission) dėl advokatų ir advokatų-stažuotojų ketverto senatuose (Vierersenat), kurie sudaryti iš dviejų Aukščiausiojo Teismo teisėjų ir dviejų advokatų.
  • Be to, savaime aišku, kad advokatams gali būti taikoma baudžiamoji ir civilinė atsakomybė.

5. Notaras:

Bendroji dalis:

  • Gyventojų privatiems teisiniams santykiams garantuoti yra skirta notaro – kaip nepriklausomos ir nešališkos institucijos – veikla, sauganti teisėtus asmenų interesus. Pagrindinis notaro uždavinys – padėti gyventojams tvarkyti jų teisinius procesus ir teisinius santykius. Notaras išduoda viešuosius liudijimo dokumentus, saugoja svetimą turtą, parengia asmeninius liudijimo dokumentus ir atstovauja šalims visų pirma sandoriuose, kurie nėra ginčo objektas. Be to, notarui priklauso ir kaip teismo įgalioto asmens (patikėtinio) veikla procese, kuriame sprendžiami klausimai ne ginčo tvarka. Ypač svarbi notaro veikla turto palikimo procedūroje (Verlassenschaftsverfahren), kurioje jis atlieka vadinamojo teismo komisaro (Gerichtskommissär) vaidmenį. Notaras turi pasirūpinti, kad mirusiojo asmens turtas būtų saugomas ir atitektų asmenims, turintiems į jį teises. Šiai veiklai yra reikalingos specialios paveldėjimo teisės ir neteisminių procedūrų srities žinios, todėl notarų pagalba nuolat naudojasi gyventojai, sudarydami testamentus, ir apskritai konsultuojasi palikimo klausimais bei prašo jiems šiuose reikaluose atstovauti.
  • Notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, einantis viešąsias pareigas, tačiau jis nėra pareigūnas (valdininkas). Jis ekonomiškai rizikuoja notarų biuro veikla, bet neplėtoja verslo. Jo profesija yra artimesnė laisvai samdomų darbuotojų – vadinamosioms „laisvosioms profesijoms“ (freier Beruf), tačiau kaip teismo komisaras jis yra ir teismo institucija.
  • Notarų biurų skaičius ir oficialios buveinės keičiasi atitinkamai pagal Teisingumo ministro reglamentavimą. Šiuo metu Austrijoje yra maždaug 460 notarų biurų.

Kaip įgyjama notaro profesija:

  • Kelias iki skyrimo notaru yra ilgas. Kas baigė teisės mokslų studijas ir domisi notaro profesija, turi susirasti notarą, kuris jį priimtų dirbti tarnautoju notarų biure ir įrašytų į kandidatų į notarus (asesorių) sąrašą. Įrašyti į kandidatų į notarus (asesorių) sąrašą, kurį tvarko kompetentingi notarų rūmai, galima tik tada, kai suinteresuotasis asmuo yra devynis mėnesius dirbęs teisės praktikantu (teismo praktika) ir, pirmą kartą įrašant jį į kandidatų į notarus (asesorių) sąrašą, jam dar nėra sukakę 35 metai. Priešingu atveju neįrašyti į sąrašą galima tik dėl svarbių priežasčių, pavyzdžiui, jeigu pašliję jo turtiniai reikalai.
  • Tapus kandidatu į notarus (asesoriumi), ši veikla turi būti vienintelė. Bet kuriai papildomai veiklai kandidatui yra reikalingas leidimas.
  • Notaro egzaminas (Notariatsprüfung) susideda iš dviejų dalių. Pirmąją egzamino dalį reikia laikyti ne anksčiau kaip po 18 mėnesių kandidatavimo ir ne vėliau kaip penktųjų kandidatavimo metų pabaigoje, o antrąją dalį – ne anksčiau kaip po vienerių metų praktinio darbo (po pirmosios egzamino dalies) kandidatu į notarus (asesoriumi) ir ne vėliau kaip baigiantis dešimties metų kandidatavimo laikotarpiui. Kad turėtų teisę laikyti notaro egzaminą, kandidatas į notarus (asesorius) turi lankyti mokymosi renginius (seminarus), kuriuos notarų rūmai nurodo kaip privalomus.

Skyrimas notaru:

viršųviršų

  • Į likusias laisvas ar naujai sukurtas notarų darbo vietas. Įstatyme (Notariato įstatymo 6 straipsnis) iš kandidatų, siekiančių užimti notaro vietą, yra reikalaujama, kad jie:
    • turėtų Austrijos pilietybę,
    • sėkmingai būtų baigę teisės mokslų studijas (turėtų teisininko diplomą) arba teisės ir valstybės mokslų studijas,
    • būtų išlaikę notaro egzaminą (Notariatsprüfung) ir
    • galėtų įrodyti turį septynerių metų teisininko specialybės darbo stažą, iš jų bent trejus metus nuo notaro egzamino išlaikymo išbuvę kandidatais į notarus (asesoriumi).
  • Tačiau šios pagrindinės sąlygos dar nesuteikia teisės paskirti notaru. Procedūroje notaro vietai užimti kandidatus į notaro darbo vietą tikrina kompetentingi vietos notarų rūmai, o paskui dar ir kompetentingo pirmosios instancijos teismo ir aukštesniojo žemės teismo personalo senatai, ir sudaro kandidatų eilę, teikdami svarbiausią reikšmę praktinio darbo trukmei. Notarų rūmai ir du personalo senatai teisingumo ministrui teikia po tris kandidatus į vieną vietą. Ministras neprivalo skirti visus tris siūlomus kandidatus ir paskiria tik vieną iš jų.
  • Notaru pirmą kartą skiriamo asmens vidutinis amžius šiuo metu yra maždaug 41 metai. Eiti savo pareigas jis gali iki kalendorinių metų sausio 31 d. nuo tos dienos, kai jam sukanka 70 metų. Skirti į kitą notaro vietą sukakusio 64 metų asmens neleistina. Taip pat neleistina skirti notaro į kitą notaro vietą tol, kol kandidatas, norintis kitos vietos, nėra išdirbęs savo paskutinėje notaro vietoje bent šešerius metus. Perkelti pagal pareigas notarą į kitą notaro vietą neleistina.

    viršųviršų

Notariato priežiūra ir teisinė atsakomybė:

  • Notarams dėl uždavinių, kuriuos jie atlieka kaip viešųjų dokumentų rengėjai ir išdavėjai ir kaip teismo komisarai, yra taikoma ypatinga priežiūra. Kontroliuoti notarų biurų veiklą įpareigoti teisingumo ministras, teisinė administracija ir tiesiogiai notarų rūmai.
  • Notarams taikoma atskira drausminė teisė (Disziplinarrecht).
    • Už drausmės nusižengimus pirmąja instancija baudžia aukštesnysis žemės teismas, kaip drausminis teismas (Disziplinargericht), skirtas notarams, o antrąja instancija baudžia Aukščiausiasis teismas, kaip drausminis teismas (Disziplinargericht), skirtas notarams, nors minėtiesiems senatams taip pat turi priklausyti ir notarai.
    • Drausminio teismo bausmių katalogas siekia net iki atleidimo iš pareigų.
    • Už mažus tvarkos nusižengimus baudžia notarų rūmai ir kaip apeliacinė instancija Austrijos notarų rūmų nuolatinis komitetas (Ständiger Ausschuss der Österreichischen Notariatskammer).
  • Be drausminės atsakomybės, savaime suprantama, notarams yra taikoma ir baudžiamoji bei civilinė atsakomybė.
    • Jeigu notaras yra ir kaip teismo komisaras, tai jis laikomas pareigūnu baudžiamosios teisės požiūriu, ir todėl atsako už vadinamuosius tarnybinius prasižengimus (Amtsdelikt), prie kurių ypač priskirtinas piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi.
    • Notaro civilinė atsakomybė yra reglamentuojama įvairiai: jeigu jis yra kaip teismo komisaras, tai jam taikomos tos pačios atsakomybės taisyklės kaip ir teisėjui bei prokurorui. Šalys negali pareikšti pretenzijų notarui tiesiogiai, tačiau jos gali pareikšti savo regresines pretenzijas valstybei. Jeigu notaras prasižengė tyčia arba dėl didelio aplaidumo, tai valstybė gali iš jo pareikalauti atlyginti žalą regreso tvarka. Jeigu notaro veikla yra ne kaip teismo komisaro, tai jis atsakingas šalims pagal civilinę teisę.

« Teisininkų profesijos - Bendro pobūdžio informacija | Austrija - Bendro pobūdžio informacija »

viršųviršų

Naujausia redakcija: 09-08-2006

 
  • Bendrijos teisė
  • Tarptautinė teisė

  • Belgija
  • Bulgarija
  • Čekija
  • Danija
  • Vokietija
  • Estija
  • Airija
  • Graikija
  • Ispanija
  • Prancūzija
  • Italija
  • Kipras
  • Latvija
  • Lietuva
  • Liuksemburgas
  • Vengrija
  • Malta
  • Nyderlandai
  • Austrija
  • Lenkija
  • Portugalija
  • Rumunija
  • Slovėnija
  • Slovakija
  • Suomija
  • Švedija
  • Jungtinė Karalystė