Europos Komisija > ETIT > Teisinė tvarka > Švedija

Naujausia redakcija: 29-08-2006
Spausdintinis variantas Įrašyti tinklalapį į adresyną

Teisinė tvarka - Švedija

 

TURINIO LENTELE

Teisės šaltiniai Teisės šaltiniai
Teisės šaltinių hierarchija Teisės šaltinių hierarchija
Tarptautiniai susitarimai Tarptautiniai susitarimai
Įstatymų leidimo procesas Įstatymų leidimo procesas
Įsigaliojimas Įsigaliojimas
Prieštaravimas taikant įstatymus Prieštaravimas taikant įstatymus

 

Teisės šaltiniai

Švedijoje prie teisės šaltinių iš esmės yra priskiriami rašytiniai įstatymai, precedentinė teisė ir siūlomų įstatymų parengiamasis darbas.

Svarbiausi teisės šaltiniai yra rašytiniai įstatymai. Jie yra spausdinami ir skelbiami įstatymų sąvaduose. Rašytiniai įstatymai suskirstomi į įstatymus, potvarkius ir reglamentus. Įstatymus priima Parlamentas, potvarkius – Vyriausybė, o reglamentus leidžia valdžios institucijos.

Teismų sprendimams, precedentinei teisei, tenka svarbus vaidmuo taikant teisę. Tai ypač aktualu aukštesnės instancijos teismų, Aukščiausiojo Teismo ir Aukščiausiojo administracinio teismo sprendimams.

Siūlomų įstatymų parengiamasis darbas, t. y. tekstai, kurie yra rengiami įstatymų leidimo procese, taip pat yra naudojami taikant teisę.

Prie papildomų teisės šaltinių būtų galima priskirti doktrinas, prekybinius papročius, sutartines nuostatas ir bendruosius papročius.

Teisės šaltinių hierarchija

Svarbiausi rašytiniai įstatymai yra konstitucinės teisės įstatymai. Švedijoje galioja keturi konstitucinės teisės įstatymai: Konstitucijos įstatymas, Paveldėjimo teisės įstatymas, Spaudos laisvės įstatymas ir Žodžio laisvės įstatymas. Šie įstatymai gali būti keičiami tiktai taikant specialią procedūrą (išsamiau apie tai skaitykite toliau). Po šių įstatymų svarbos tvarka eina įstatymai, potvarkiai ir reglamentai.

Parengiamasis darbas ir precedentinė teisė yra pagalbiniai teisės šaltiniai. Parengiamasis darbas yra taikomas kaip teisės taikymo pagalbinė priemonė. Vyriausybės įstatymų projektų parengiamasis darbas yra svarbiausias. Precedentinė teisė taip pat yra itin svarbi teisės taikymui. Naujausias atliktas parengtinis darbas yra svarbiausias. Kai įstatymai buvo išleisti seniai ir atitinkamoje teisės srityje įvyko daug pasikeitimų, precedentinė teisė įgauna didesnę svarbą.

viršųviršų

Tarptautiniai susitarimai

Paprastai tarptautiniai susitarimai turi būti įtraukti į Švedijos teisę, kad teismai ir kitos teisę taikančios institucijos galėtų juos taikyti. Susitarimas gali būti įtrauktas į Švedijos teisę pertvarkant jį į Švedijos konstitucinį tekstą arba patvirtinant atskirą teisės aktą, kuriame yra numatoma, kad šis susitarimas yra taikytinas Švedijoje.

Tačiau ES įstatymams šis principas netaikomas, nes Švedija perkėlė dalį savo priežiūros funkcijų ES. Taigi tam tikru mastu ES įstatymai yra taikomi Švedijoje tiesiogiai, vengiant bet kokių tarpinių įstatymų. Išsamiau šis klausimas yra aprašytas skyriuje Teisinė tvarka ES.

Įstatymų leidimo procesas

Įstatymus gali priimti tiktai Parlamentas. Dauguma įstatymų rengiama vadovaujantis Vyriausybės pasiūlymais. Įstatymų projektus taip pat gali teikti Parlamento nariai ir Parlamento komitetai. Be to, iniciatyvą patvirtinti įstatymų pakeitimus gali pareikšti politinės grupės, interesų grupės, asociacijos ir privatūs asmenys.

Vyriausybė gali parengti įstatymo projektą tiktai ištyrus jo dalyką. Tai gali atlikti koks nors komitetas arba specialiai suformuota tyrimo grupė, arba šį dalyką tiriantys Vyriausybės kanceliarijos tarnautojai. Įstatymo projektas paprastai yra pateikiamas kelioms suinteresuotoms institucijoms ir asociacijoms, ir joms yra suteikiama galimybė pakomentuoti pasiūlymą. Kai numatytas pastabų teikimo terminas baigiasi, Vyriausybės kanceliarija išnagrinėja įstatymo projektą. Dauguma įstatymų projektų yra pateikiama Įstatymų tarybai – institucijai, kurios narių dauguma yra Aukščiausiojo Teismo ir Švedijos aukščiausiojo administracinio teismo teisėjai. Įstatymų taryba išnagrinėja įstatymo projektą teisiniu ir techniniu atžvilgiu. Įstatymų tarybos pastabos yra perduodamos Vyriausybės kanceliarijai, kuri vėl išnagrinėja įstatymo projektą. Šio proceso pabaigoje yra parengiamas Vyriausybės įstatymo projektas ir pateikiamas Parlamentui. Parlamente projektas yra pateikiamas konkrečiam komitetui, kuris išnagrinėja pasiūlymą. Galiausiai Parlamentas sprendžia, ar šis įstatymas turėtų būti patvirtintas. Žinoma, Parlamentas gali keisti pateiktą pasiūlymą. Parlamentui priėmus sprendimą, Vyriausybė išleidžia ir paskelbia naują įstatymą.

viršųviršų

Tam tikrais atvejais Vyriausybė, tvirtindama potvarkius, gali išleisti reglamentus. Viena vertus, Vyriausybė turi nepriklausomą jurisdikciją leisti reglamentus, o antra vertus, Parlamentas gali įgalioti Vyriausybę leisti reglamentus tam tikrose srityse. Nepriklausomai Vyriausybės priežiūros kompetencijai yra priskiriami reglamentai dėl įstatymų vykdymo ir reglamentai, kurių, vadovaujantis konstitucine teise, negali leisti Parlamentas, tačiau ne reglamentai, kuriuose yra numatyti įsipareigojimai privatiems asmenims. Tam tikro turinio reglamentai priklauso išskirtinai Parlamento jurisdikcijai ir jų leidimo teisės negali būti perduodamos.

Keisdamas konstitucinį įstatymą, Parlamentas privalo du kartus priimti tapačius sprendimus, tarp kurių turi įvykti Parlamento rinkimai. Be to, pagal bendrąją taisyklę nuo pirmojo šio klausimo iškėlimo Parlamente iki rinkimų turi praeiti mažiausiai devyni mėnesiai.

Įsigaliojimas

Paprastai įsigaliojimo terminas yra nurodomas įstatyme. Tačiau kartais įsigaliojimą reglamentuoja atskiras vadinamasis įstatymų paskelbimo įstatymas arba, vadovaujantis konkrečiu įstatymu, Vyriausybei yra suteikiama teisė nustatyti įsigaliojimo datą, ši data nurodoma atskirame Vyriausybės patvirtintame potvarkyje.

Su potvarkiais susijusi procedūra yra mažiau išplėtota ir paprastesnė. Užbaigus tyrimą, Vyriausybė pati gali priimti sprendimą dėl potvarkio. Potvarkyje yra nurodoma, kada jis įsigalioja. Todėl specialus sprendimas dėl potvarkio skelbimo nereikalingas.

Prieštaravimas taikant įstatymus

Jeigu taikant įstatymus atsiranda prieštaravimas, viršesnė nuostata yra nustatoma taikant bendruosius aiškinimo principus.

  • Lex superior“ reiškia, kad viršesnis yra aukštesnio lygmens rašytinis įstatymas;
  • Lex specialis“ reiškia, kad viršesnis yra labiausia specializuotas rašytinis įstatymas;
  • Lex posterior“ reiškia, kad naujesnis rašytinis įstatymas yra viršesnis už seniau priimtą įstatymą.

Taip pat yra numatyta nuostatų tikrinimo galimybė, kurią reglamentuoja konstitucinė teisė. Teismui arba kitai oficialiai institucijai nustačius, kad Vyriausybės arba Parlamento reglamentas prieštarauja konstitucinės teisės arba kito aukštesnio lygmens rašytinio įstatymo nuostatai, šis reglamentas gali nebūti taikomas, jeigu klaida yra akivaizdi (Konstitucijos įstatymo 11 skyriaus 14 skirsnis).

Konstitucinio Teismo Švedijoje nėra.

« Teisinė tvarka - Bendro pobūdžio informacija | Švedija - Bendro pobūdžio informacija »

viršųviršų

Naujausia redakcija: 29-08-2006

 
  • Bendrijos teisė
  • Tarptautinė teisė

  • Belgija
  • Bulgarija
  • Čekija
  • Danija
  • Vokietija
  • Estija
  • Airija
  • Graikija
  • Ispanija
  • Prancūzija
  • Italija
  • Kipras
  • Latvija
  • Lietuva
  • Liuksemburgas
  • Vengrija
  • Malta
  • Nyderlandai
  • Austrija
  • Lenkija
  • Portugalija
  • Rumunija
  • Slovėnija
  • Slovakija
  • Suomija
  • Švedija
  • Jungtinė Karalystė