Europos Komisija > ETIT > Teisinė tvarka > Slovakija

Naujausia redakcija: 29-08-2006
Spausdintinis variantas Įrašyti tinklalapį į adresyną

Teisinė tvarka - Slovakija

 

TURINIO LENTELE

1. Teisės aktai arba teisės šaltiniai 1.
2. Papildomi teisės šaltiniai 2.
3. Teisės šaltinių hierarchija (normų hierarchija) 3.
4. Kaip viršvalstybiniai teisiniai dokumentai įsigalioja Slovakijoje? 4.
5. Institucijos, turinčios teisę priimti teisės normas (įstatymų leidybos institucijos) 5.
6. Įstatymų leidybos procedūra 6.
6.1. Įstatymų leidybos iniciatyvos teisė 6.1.
6.2. Įstatymo projekto svarstymas 6.2.
6.3. Balsavimas dėl įstatymo projekto 6.3.
6.4. Pasirašymas 6.4.
6.5. Paskelbimas 6.5.
7. Kaip nacionalinės teisės aktai įsigalioja? 7.
8. Kaip Slovakijoje sprendžiami prieštaravimai tarp skirtingų teisės šaltinių? 8.

 

1. Teisės aktai arba teisės šaltiniai

Sąvoka „teisės šaltiniai“ vartojama trimis prasmėmis:

  1. teisės šaltiniai materialiąja prasme – materialūs teisės šaltiniai;
  2. teisės šaltiniai pažinimo prasme – teisės pažinimo šaltiniai;
  3. teisės šaltiniai formaliąja prasme – formalūs teisės šaltiniai.

Pagal tai, kaip teisės norma atsirado ir kaip yra išreikštas jos privalomumas, tradiciškai išskiriamos keturios teisės šaltinių rūšys:

  1. teisinis paprotys;
  2. precedentas (teisėjų kuriama teisė);
  3. teisės norminiai aktai;
  4. norminės sutartys
    • be to, bendrieji teisės principai ir bendras patyrimas;
    • taip pat šiuolaikinės knygos, teisės literatūra ir ekspertų pranešimai.

Tarptautinės sutartys yra nacionalinės teisės šaltinis, jeigu jos tinkamai inkorporuotos į Slovakijos teisinę sistemą.

2. Papildomi teisės šaltiniai

Paprotinė teisė – teisinis paprotys:

  1. istoriškai tai yra seniausias, pirminis teisės šaltinis;
  2. jis reiškia perėjimą nuo pradinių papročių taikymo ir visuomenės socialinės savireguliacijos prie teisinio reguliavimo;
  3. paprotys yra elgesio taisyklė, kuri, nuolat taikoma, per tam tikrą laiką tapo žmonių sąmonės ir elgesio dalimi ir ją priima tiek visuomenė, tiek valstybė;
  4. kad paprotys būtų teisiškai įpareigojantis, jis turi atitikti tam tikrus kriterijus, būtent:
    1. laiko aplinkybės;
    2. visuotinumo;
    3. apibrėžtumo;

Slovakijos teisinėje sistemoje teisiniai papročiai yra pripažįstami galiojančiais teisės šaltiniais tik tuomet, jeigu jie yra aiškiai įtvirtinti teisės akte (Civilinis kodeksas nustato kaimynystės papročius), tačiau dėl to jie netampa oficialiais teisės šaltiniais. Jie įgyja teisės akto, kuriame šie papročiai įtvirtinti, galią.

viršųviršų

Kalbant apie precedentų teisę, Slovakijos teismų sprendimai nėra teisiškai visuotinai privalomi. Jie nėra teisės šaltiniai. Tačiau teismai, priimdami sprendimus, laikosi Slovakijos Aukščiausiojo Teismo sprendimuose nustatytų taisyklių. Nepaisant to, Aukščiausiojo Teismo sprendimai yra teisės šaltiniai de facto, bet ne de iure.

3. Teisės šaltinių hierarchija (normų hierarchija)

Vienas iš pagrindinių Slovakijos teisės principų – normų hierarchija. Teisingas normų vietos supratimas praktiškai taikant įstatymus ir juos įgyvendinant yra ypač svarbus nustatant normų teisėtumą. Tačiau normų hierarchija nėra tik paprastas loginės viršenybės ar subordinacijos klausimas. Hierarchija ne tik yra susijusi su teisėtos institucijos klausimu, bet taip pat apima ir kategorinį imperatyvą, pagal kurį teisės normą gali priimti tik atitinkamus įgaliojimus turinti institucija ir ji tai atlieka priimdama teisės aktą neviršydama įstatymų leidybos kompetencijos.

Teisės normos yra klasifikuojamos pagal „teisinę galią“. Teisinė galia – tai teisės normos priklausomumas, pagal kurį viena norma yra pavaldi kitai (t. y. normai, kuri turi didesnę teisinę galią) arba viena norma išvedama iš didesnę teisinę galią turinčios normos. Tais atvejais, kai susiduria dvi skirtingą teisinę galią turinčios teisės normos, silpnesnioji norma negali prieštarauti stipresniajai ir stipresnioji norma gali panaikinti silpnesniąją.

Teisinės galios požiūriu teisės normos hierarchiškai gali būti klasifikuojamos taip:

A. Parlamento leidžiami įstatymai

viršųviršų

  1. konstituciniai įstatymai (visada pirminiai);
  2. kiti įstatymai (pirminiai arba išvedami iš konstitucinių įstatymų).

B. Poįstatyminiai teisės aktai (žemesnio už įstatymą lygio)

  1. vyriausybės priimti norminiai aktai – visada poįstatyminiai;
  2. centrinių vyriausybės institucijų priimtos teisės normos – visada poįstatyminės;
  3. savivaldybių ir vietos institucijų (pareigūnų) priimti norminiai aktai – pirminiai arba poįstatyminiai;
  4. teisės normos, kurias išimtinai priima kitos, ne vyriausybinės, institucijos – visada poįstatyminės.

Teisės normų sistemoje, kai tam tikras įstatymas turi viršenybę, tai iš esmės reiškia, kad visos kitos teisės normos turi būti išvedamos iš to įstatymo, jos turi būti su juo suderintos ir jam neprieštarauti. Tai reiškia, kad praktikoje, esant situacijoms, kai teisės normų hierarchijoje žemesnės galios teisės norma prieštarauja aukštesnės galios normai, reikia vadovautis aukštesnę galią turinčia norma.

4. Kaip viršvalstybiniai teisiniai dokumentai įsigalioja Slovakijoje?

Esant paprastam tarptautinės teisės akto perkėlimui į nacionalinę teisę, reikia, kad tam tikras nacionalinės teisės šaltinis (dažniausiai tai būna Konstitucija arba įstatymas) turėtų nuostatą dėl tarptautinės teisės.

Specialaus tarptautinės teisės akto perkėlimo į nacionalinę teisę atveju reikia priimti du arba daugiau teisinių dokumentų. Pirma, paprastai parlamentas pareiškia nuomonę, kuria remdamasi Slovakijos Respublikos Nacionalinė Taryba patvirtina bendro pobūdžio tarptautines politines sutartis, tarptautines ekonomines sutartis ir tarptautines sutartis, kurių galiojimo sąlyga yra įstatymo priėmimas. Antra, parlamentui patvirtinus tarptautines sutartis, jas ratifikuoja prezidentas. Kai tarptautinei sutarčiai įgyvendinti įstatymo priimti nereikia, vietoje ratifikavimo taikoma vyriausybės arba atskirų jos narių patvirtinimo procedūra. Trečiasis žingsnis – ratifikuotos arba patvirtintos tarptautinės sutarties paskelbimas Zbierka zákonov Slovenskej republiky (Slovakijos Valstybės žiniose).

viršųviršų

Reglamentai yra visuotinai privalomi teisės norminiai aktai.

  • Jie yra aukštesnės teisinės galios negu nacionalinė teisė ir jų nereikia perkelti į nacionalinę teisę;
  • reglamentai įsigalioja juose nurodytą dieną arba,
  • jeigu tokia diena nenurodyta, jie įsigalioja per 20 dienų nuo oficialaus jų paskelbimo;
  • jie tampa privalomi nuo tada, kai yra paskelbiami Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje.

Direktyvos yra privalomos tik jose nurodytų siektinų rezultatų atžvilgiu.

Sprendimai yra individualūs teisiniai dokumentai, privalomi tik adresatui (-ams); sprendimai įsigalioja juose nurodytą dieną, o jeigu tokios dienos nėra – dvidešimtą dieną nuo oficialaus jų paskelbimo.

Rekomendacijos ir nuomonės nėra privalomos.

5. Institucijos, turinčios teisę priimti teisės normas (įstatymų leidybos institucijos)

Slovakijos Respublikos Nacionalinė Taryba – Konstitucija, konstituciniai įstatymai, paprastieji įstatymai, tarptautinės sutartys, kurios teisės aktų hierarchijoje turi aukštesnę galią nei įstatymai, įstatymo galią turinčios tarptautinės sutartys.

Slovakijos Respublikos Vyriausybė – Vyriausybės norminiai aktai.

Ministerijos ir kitos centrinės valstybinės institucijos – dekretai, pareiškimai ir įstatymų projektai.

Savivaldybių ir miestų institucijos – bendro pobūdžio privalomos taisyklės.

Slovakijos piliečiai (turintys balsavimo teisę) – referendumo rezultatai, turintys konstitucinio įstatymo arba paprastojo įstatymo galią.

viršųviršų

Savivaldybių ar miesto gyventojai – vietos referendumo rezultatai, turintys bendro pobūdžio privalomų taisyklių galią.

Savivaldybių bei miestų institucijos ir vietos valstybinės institucijos – bendro pobūdžio privalomos taisyklės.

6. Įstatymų leidybos procedūra

Įstatymų leidybos procedūros etapai:

  1. Įstatymo projekto pateikimas – įstatymų leidybos iniciatyva.
  2. Įstatymo projekto svarstymas.
  3. Balsavimas (sprendimo dėl įstatymo projekto priėmimas).
  4. Priimto įstatymo projekto pasirašymas.
  5. Teisės norminio akto promulgavimas (paskelbimas).
6.1. Įstatymų leidybos iniciatyvos teisė

Pagal įstatymo Nr. 460/1992 87 straipsnio 1 dalį (Slovakijos Konstitucija) įstatymo projektą gali pateikti:

  1. Slovakijos Respublikos Nacionalinės Tarybos komitetai;
  2. parlamento nariai;
  3. Slovakijos Respublikos Vyriausybė.

Prie kiekvieno pateikiamo įstatymo projekto skyriaus turi būti pridedamas aiškinamasis raštas.

6.2. Įstatymo projekto svarstymas

Pagal Slovakijos Respublikos Nacionalinės Tarybos darbo reglamentą (įstatymo Nr. 350/1996) įstatymo projektas turi būti svarstomas tris kartus.

Pirmojo svarstymo metu vyksta bendros diskusijos dėl pasiūlyto įstatymo esmės arba, kaip tai yra vadinama, dėl pasiūlyto įstatymo „koncepcijos“. Šiame etape jokios pataisos ar papildymai negali būti pateikiami.

Antrojo svarstymo metu įstatymo projektą aptaria Nacionalinės Tarybos komitetai, kuriems jis paskirtas. Kiekvieną įstatymo projektą turi apsvarstyti Konstitucinis komitetas, ypač dėl to, ar projektas atitinka Slovakijos Konstituciją, konstitucinius įstatymus, tarptautines sutartis, kurių dalyvė yra Slovakija, paprastuosius įstatymus ir Europos Sąjungos teisę. Antrojo svarstymo metu galima pateikti pakeitimus ir pasiūlymus, ir dėl jų yra balsuojama pasibaigus diskusijoms. Štai dėl ko įvairios pozicijos kartu turi būti pateikiamos prieš aptariant įstatymo projektą Nacionalinėje Taryboje; tai yra Koordinacinio komiteto darbas, kuris parengia bendrą komitetų pranešimą, priimdamas rezoliuciją. Šis pranešimas yra Nacionalinės Tarybos diskusijų ir balsavimo dėl įstatymo projekto antrojo svarstymo metu pagrindas.

viršųviršų

Trečiasis svarstymas vyksta tik dėl tų įstatymo projekto nuostatų, dėl kurių buvo pateiktos pataisos arba papildymai, priimti antrojo svarstymo metu. Trečiojo svarstymo metu vieninteliai pakeitimai, kuriuos gali pateikti parlamento nariai, yra įstatymo projekto netikslumų ir gramatinių bei rašybos klaidų taisymai. Pakeitimus ir papildymus, kuriais siekiama panaikinti visas kitas klaidas, turi pateikti ne mažiau kaip 30 parlamento narių. Juos aptarus, yra balsuojama dėl viso įstatymo projekto.

6.3. Balsavimas dėl įstatymo projekto
  • Konstitucija priimama, keičiama ir atskiri jos straipsniai gali būti panaikinami tik kvalifikuota balsų dauguma, t. y. trys penktadaliai visų Nacionalinės Tarybos narių.
  • Kad įstatymas būtų priimtas, dėl jo turi balsuoti ne mažiau kaip pusė dalyvaujančių narių.
  • Nacionalinės Tarybos kvorumas yra, jeigu dalyvauja ne mažiau kaip pusė jos narių.
6.4. Pasirašymas
  • Priimtą įstatymo projektą pasirašo:
    1. Slovakijos Respublikos prezidentas;
    2. Nacionalinės Tarybos pirmininkas;
    3. ministras pirmininkas.
  • Šiuo procedūriniu veiksmu yra patikrinamas priimto įstatymo projekto turinys, procedūrinis projekto priėmimo teisingumas ir galutinė forma. Pasirašydami šie aukščiausio rango konstituciniai pareigūnai patvirtina įstatymo redakciją.
  • Prezidentas gali pasinaudoti sustabdančio veto teise ir atsisakyti pasirašyti priimtą įstatymą, remdamasis tuo, kad įstatymo turinys yra klaidingas. Kartu su savo pastabomis prezidentas grąžina priimtą įstatymą Nacionalinei Tarybai dar kartą svarstyti. Grąžintas įstatymas pereina antrąjį ir trečiąjį svarstymo etapus, ir yra svarstomos tik prezidento pateiktos pastabos. Šiuo atveju Nacionalinė Taryba gali – bet neprivalo – atsižvelgti į prezidento pastabas. Nacionalinė Taryba sustabdantį veto gali panaikinti dar kartą balsuodama; tokiu atveju įstatymas turi būti paskelbiamas, nors prezidentas neprivalo jo pasirašyti.
6.5. Paskelbimas
  • yra paskutinis įstatymų leidybos procedūros etapas;
  • visoje šalyje taikomos teisės normos yra oficialiai paskelbiamos Slovakijos Zbierka zákonov (Valstybės žiniose); šis paskelbimas priklauso Slovakijos teisingumo ministerijos kompetencijai.

7. Kaip nacionalinės teisės aktai įsigalioja?

Visoje šalyje taikomos teisės normos yra oficialiai paskelbiamos Slovakijos Zbierka zákonov (Valstybės žiniose); šis paskelbimas priklauso Slovakijos teisingumo ministerijos kompetencijai. Norminiai teisės dokumentai įsigalioja nuo jų paskelbimo dienos.

viršųviršų

Atsižvelgiant į vietos teisės nuostatų ribotą taikymą teritorijos atžvilgiu, jos tam tikram laikui, kuris paprastai būna 15 dienų, yra iškabinamos oficialių pranešimų lentoje.

8. Kaip Slovakijoje sprendžiami prieštaravimai tarp skirtingų teisės šaltinių?

  • Žemesnės kategorijos norminis dokumentas negali prieštarauti aukštesnės kategorijos ir didesnę teisinę galią turinčiam norminiam dokumentui.
  • Norminį dokumentą galima panaikinti arba pataisas jame galima padaryti tik tokią pat arba didesnę teisinę galią turinčiu dokumentu.

Kai prieštaravimas atsiranda tarp dviejų tokią pat teisinę galią turinčių teisės normų, pagal teisinę praktiką taikomi tokie principai, kad vėlesnė norma panaikina arba pakeičia ankstesnę normą ir specialioji norma panaikina arba pakeičia bendrąją taisyklę.

Slovakijos Respublikos Konstitucinis Teismas prižiūri ir priima sprendimus dėl to, ar:

  1. įstatymai atitinka Konstituciją ir konstitucinius įstatymus;
  2. Vyriausybės nutarimai, visuotinai privalomos ministerijų ir kitų centrinių valstybinių institucijų priimtos teisės normos atitinka Konstituciją, konstitucinius įstatymus ir paprastuosius įstatymus;
  3. visuotinai privalomi vietos institucijų priimti nutarimai atitinka Konstituciją ir įstatymus;
  4. valstybės administracijos vietos institucijų priimtos visuotinai privalomos teisės normos atitinka Konstituciją, įstatymus ir kitas visuotinai privalomas teisės normas;
  5. visuotinai privalomos teisės normos atitinka tarptautines sutartis, kurios paskelbtos pagal normas, nustatančias įstatymų paskelbimą.

Konstituciniam Teismui priėmus sprendimą dėl teisės normų nesuderinamumo, normos arba atitinkamos jų dalys, arba jose esančios taisyklės nustoja galioti. Jeigu normas priėmusios institucijos per įstatymuose nustatytą terminą nesuderina jų su atitinkamais aukštesnės kategorijos dokumentais, nuo sprendimo priėmimo dienos norma arba atitinkamos jos dalys, arba jose esančios taisyklės nustoja galioti.

« Teisinė tvarka - Bendro pobūdžio informacija | Slovakija - Bendro pobūdžio informacija »

viršųviršų

Naujausia redakcija: 29-08-2006

 
  • Bendrijos teisė
  • Tarptautinė teisė

  • Belgija
  • Bulgarija
  • Čekija
  • Danija
  • Vokietija
  • Estija
  • Airija
  • Graikija
  • Ispanija
  • Prancūzija
  • Italija
  • Kipras
  • Latvija
  • Lietuva
  • Liuksemburgas
  • Vengrija
  • Malta
  • Nyderlandai
  • Austrija
  • Lenkija
  • Portugalija
  • Rumunija
  • Slovėnija
  • Slovakija
  • Suomija
  • Švedija
  • Jungtinė Karalystė