Europos Komisija > ETIT > Teisinė tvarka > Slovėnija

Naujausia redakcija: 16-08-2006
Spausdintinis variantas Įrašyti tinklalapį į adresyną

Teisinė tvarka - Slovėnija

  • Teisės šaltiniai Slovėnijoje yra šie: Konstitucija, zakoni (įstatymai), ratifikuotos ir paskelbtos tarptautinės sutartys, ES sprendimai ir reglamentai, įgyvendinimo teisės aktai (uredbe (dekretai), pravilniki (taisyklės), odloki (įsakymai) ir sklepi (nutarimai)) ir vietos bendruomenių priimti bendrieji teisės aktai. Slovėnijos Konstitucijos 8 straipsnyje nustatyta, kad įstatymai ir kiti teisės aktai turi atitikti visuotinai taikytinus tarptautinės teisės principus ir Slovėniją saistančias tarptautines sutartis. Pagal jos 153 straipsnį valstybės institucijų, vietos valdžios institucijų ir viešosios valdžios turėtojų atskiri aktai ir veiksmai turi būti grindžiami įstatymu arba pagal įstatymą priimtu teisės aktu.

Antrinius teisės šaltinius sudaro teismų praktika, ypač Konstitucinio Teismo, Aukščiausiojo Teismo ir aukštesniųjų teismų sprendimai, tradicija ir paprotys.

  • Aukščiausiasis teisės šaltinis yra Konstitucija, toliau hierarchijos tvarka eina įstatymai, paskui – įgyvendinimo teisės aktai ir vietos bendruomenių teisės aktai. Konstituciją ir įstatymus nustatyta jų priėmimo tvarka priima Državni zbor (Nacionalinė Asamblėja). Įgyvendinimo teisės aktus – dekretus, taisykles, įsakymus ir nutarimus – priima vyriausybė arba atskiri ministrai pagal tam tikrą savo veiklos sritį.

Konstitucija yra iš dalies keičiama specialia pačios Konstitucijos IX dalyje nustatyta tvarka. Pataisos pasiūlymą gali pateikti dvidešimt iš devyniasdešimties Nacionalinės Asamblėjos narių, vyriausybė arba ne mažiau kaip trisdešimt tūkstančių rinkėjų. Dėl pasiūlymo sprendžia Nacionalinė Asamblėja dviem trečdaliais dalyvaujančių parlamento narių balsų. Tačiau faktinė pataisa yra priimama tik tuo atveju, jei už ją balsuoja du trečdaliai visų parlamento narių. Konstitucijos 87 straipsnyje įtvirtinta, kad piliečių ir kitų asmenų teises ir pareigas Nacionalinė Asamblėja gali nustatyti tik įstatymu. Įstatymus gali siūlyti vyriausybė, kiekvienas parlamento narys arba ne mažiau kaip penki tūkstančiai rinkėjų.  

Nacionalinė Asamblėja įstatymus paprastai priima trimis etapais. Nacionalinė Asamblėja savo sprendimą priima dalyvaujančių parlamento narių galiojančių balsų dauguma, išskyrus atvejus, kai Konstitucija, įstatymas arba Nacionalinės Asamblėjos darbo reglamentas nustato kitaip. Nacionalinės Asamblėjos priimtus įstatymus skelbia Respublikos Prezidentas, o prieš jiems įsigaliojant jie yra skelbiami Uradni list (Oficialiajame leidinyje). Valstybės teisės aktai turi būti skelbiami Oficialiajame leidinyje, o vietos bendruomenės teisės aktai yra skelbiami tos bendruomenės oficialiajame leidinyje.

Tarptautinės sutartys, kurių šalis yra Slovėnija, įsigalioja nustatyta tvarka jas ratifikavus Nacionalinei Asamblėjai. Vyriausybė siūlo įstatymo dėl ratifikavimo projektą, kuris yra priimamas, jei už jį balsuoja dauguma parlamento narių, išskyrus atvejus, kai Konstitucija arba įstatymas nustato kitaip.

Įgyvendinimo teisės aktus, remdamasi įstatymu, priima vyriausybė – arba atskiri ministrai pagal savo veiklos sritį, o jie yra skelbiami Oficialiajame leidinyje.

ES institucijų priimti ES reglamentai ir sprendimai Slovėnijoje yra taikomi tiesiogiai. Kad jie įsigaliotų, jų nereikia ratifikuoti ar skelbti Oficialiajame leidinyje.

Vietos bendruomenėms (savivaldybėms) svarbius reikalus sprendžia toms bendruomenėms atstovaujančios renkamosios institucijos (savivaldybių tarybos), priimančios bendruosius teisės aktus, kurie turi atitikti Konstituciją ir įstatymus.

  • Konstitucinis Teismas sprendžia, ar įstatymas neprieštarauja Konstitucijai, ar įstatymas ar kitas teisės aktas neprieštarauja ratifikuotoms tarptautinėms sutartims arba bendriesiems tarptautinės teisės principams, ar įgyvendinimo teisės aktai neprieštarauja Konstitucijai arba įstatymams, ar vietos bendruomenės teisės aktas neprieštarauja Konstitucijai arba įstatymams. Tos paties hierarchinio rango teisės aktų nuostatų arba to paties teisės akto nuostatų kolizijos yra sprendžiamos kiekvienu konkrečiu atveju taikant teisės aiškinimo taisykles.

« Teisinė tvarka - Bendro pobūdžio informacija | Slovėnija - Bendro pobūdžio informacija »

viršųviršų

Naujausia redakcija: 16-08-2006

 
  • Bendrijos teisė
  • Tarptautinė teisė

  • Belgija
  • Bulgarija
  • Čekija
  • Danija
  • Vokietija
  • Estija
  • Airija
  • Graikija
  • Ispanija
  • Prancūzija
  • Italija
  • Kipras
  • Latvija
  • Lietuva
  • Liuksemburgas
  • Vengrija
  • Malta
  • Nyderlandai
  • Austrija
  • Lenkija
  • Portugalija
  • Rumunija
  • Slovėnija
  • Slovakija
  • Suomija
  • Švedija
  • Jungtinė Karalystė