Europos Komisija > ETIT > Teisinė tvarka > Lenkija

Naujausia redakcija: 03-03-2008
Spausdintinis variantas Įrašyti tinklalapį į adresyną

Teisinė tvarka - Lenkija

Pagal Lenkijos Konstituciją skiriama visuotinai privaloma teisė ir vidaus teisė.

Visuotinai privaloma teisė įpareigoja visus valstybėje esančius subjektus, ji reglamentuoja piliečių ir kitų asmenų (pvz., juridinių asmenų, ūkio subjektų, asociacijų, organizacijų ir t. t.) teisinę padėtį ir nustato jų teises ir pareigas.

Vidaus teisės aktai susiję tik su subjektų teisine padėtimi teisės aktus priimančios institucijos organizacinėje struktūroje.

Konstitucijos III skyriuje (87-94 straipsniai) išvardyti visuotinai privalomos teisės šaltiniai. Tai yra:

  • Konstitucija;
  • įstatymai;
  • ratifikuotos tarptautinės sutartys;
  • nutarimai ir
  • vietos teisės aktai (su išlyga, kad jie yra privalomi tik šiuos aktus priėmusios institucijos jurisdikcijos teritorijoje ir tik tiek, kiek neviršija įstatymo jai suteiktų įgaliojimų).

Be minėtų teisės šaltinių, Konstitucijos 234 straipsnyje numatytas dar vienas visuotinai privalomas aktas - įstatymo galią turintys polski Respublikos Prezidento dekretai; jie leidžiami tik išimtinai Konstitucijoje nustatytais atvejais (pvz., esant karo padėčiai arba kai Seimas negali susirinkti į posėdį).

Kitas visuotinai privalomos teisės šaltinis yra tarptautinių organizacijų teisės aktai, jeigu tarptautinėse sutartyse, steigiančiose tokias organizacijas, numatyta, kad jų priimti teisės aktai galioja pagal vidaus teisę (Konstitucijos 91 straipsnio 3 dalis). Šis straipsnis taikomas Bendrijos antrinei teisei.

Įstatymų, nutarimų ir vietos teisės aktų įsigaliojimo prielaidą sudaro jų paskelbimas, t. y. viso jų teksto išspausdinimas viename iš Lenkijos oficialiųjų leidinių (Konstitucijos 88 straipsnis). Šiuo metu Lenkijoje yra trys tokie leidiniai: Lenkijos Respublikos įstatymų leidinys, Lenkijos Respublikos oficialusis leidinys (Monitor Polski) ir Lenkijos Respublikos oficialusis leidinys B (Monitor Polski B). Visuotinai privalomi teisės aktai skelbiami Įstatymų leidinyje.

Lenkijos Konstitucija (1997 m. balandžio 2 d.) yra svarbiausias visuotinai privalomos teisės šaltinis Lenkijoje. Konstitucija yra įstatymas, t. y. visuotinai privalomas norminis aktas. Ji priimama ir keičiama skirtingai nei paprastieji įstatymai (Konstitucijos 235 straipsnis). Konstitucija laikoma pagrindiniu įstatymu dėl jos ypatingo turinio, formos ir teisinės galios. Ji reglamentuoja Lenkijos politinę, socialinę ir ekonominę sandarą ir nustato pagrindinių Lenkijos piliečių teisių ir laisvių katalogą. Konstitucija užima aukščiausią vietą Lenkijos teisės šaltinių hierarchijoje. Joje nurodyti kiti teisės šaltiniai, jų taikymo sritis ir jų savarankiškas arba vykdomasis pobūdis. Visi kiti norminiai aktai turi atitikti Konstituciją. Konstitucinis Teismas tikrina, ar kiti norminiai aktai atitinka Konstituciją, taip pat prižiūri, ar žemesnę teisinę galią turintys norminiai aktai atitinka aukštesnę teisinę galią turinčius teisės aktus. Be to, pagal Konstitucijos 79 straipsnį kiekvienas, kurio konstitucinės teisės arba laisvės buvo pažeistos, turi teisę pateikti Konstituciniam Teismui skundą dėl įstatymo ar kito norminio akto, kuriuo remdamasis teismas arba viešojo administravimo institucija priėmė galutinį sprendimą dėl jo konstitucinių teisių, laisvių arba pareigų, atitikties Konstitucijai.

viršųviršų

Tarptautines sutartis ratifikuoja Respublikos Prezidentas. Tačiau kai tarptautinė sutartis susijusi su esminiais klausimais, pvz., taikos, politinių arba karinių susitarimų, pilietinių laisvių, teisių ir pareigų, narystės tarptautinėse organizacijose, dideliais valstybės finansiniais įsipareigojimais, ir klausimais, kuriuos reglamentuoja įstatymas arba dėl kurių pagal Konstituciją reikia priimti įstatymus, ratifikavimas priklauso nuo išankstinio įstatymu išreikšto sutikimo (Konstitucijos 89 straipsnis). Ratifikuota tarptautinė sutartis, paskelbus ją Įstatymų leidinyje, tampa nacionalinės teisės sistemos dalimi ir taikoma tiesiogiai, išskyrus atvejus, kai norint taikyti tarptautinę sutartį reikia priimti įstatymą. Be to, tarptautinė sutartis, ratifikuota remiantis išankstiniu įstatyme išreikštu sutikimu, turi pirmenybę įstatymo atžvilgiu, jeigu šio įstatymo neįmanoma suderinti su sutartimi. Tarptautinės organizacijos priimti teisės aktai taip pat taikomi tiesiogiai ir turi pirmenybę kolizijos su įstatymais atveju, jeigu tai nustatyta Lenkijos ratifikuotoje tos organizacijos steigimo sutartyje (Konstitucijos 91 straipsnis).

Konstitucijos 91 straipsnyje apibrėžta Bendrijos teisės vieta vidaus teisės sistemoje. ES pirminė teisė, įtvirtinta tarptautinių sutarčių forma, sudaro vidaus teisės sistemos dalį, yra tiesiogiai taikoma ir turi pirmenybę kitų įstatymų atžvilgiu. ES antrinė teisė yra tiesiogiai taikoma ir turi pirmenybę kolizijos su įstatymais atveju.

Įstatymai turi žemesnę teisinę galią nei Konstitucija ir tarptautinės sutartys polski, ratifikuotos gavus išankstinį įstatymu išreikštą sutikimą, tačiau įstatymai turi didesnę teisinę galią nei nutarimai polski. Įstatymą galima priimti bet kuriuo klausimu, tačiau svarbiausi klausimai gali būti reglamentuojami tik įstatymu (pvz., Biudžeto įstatymas polski, įstatymai, nustatantys piliečių teisinį statusą, normos, reglamentuojančios vietos valdžios polski sistemas ir jos įgaliojimus). Norminiai aktai, kuriuos priėmė valstybės įstaigos, gali būti išleidžiami tik remiantis įstatyme įtvirtintais įgaliojimais ir siekiant įgyvendinti šiuos įstatymus. Kai kuriais atvejais Konstitucijoje polski nustatomas reikalavimas priimti atitinkamą įstatymą, apibrėžiant Konstitucijoje numatytas gaires.

viršųviršų

Įstatymų leidybos procedūrą reglamentuoja Konstitucija (118-124 straipsniai) ir parlamento (Seimo) ir Senato darbo reglamentas.

Įstatymų leidybos polski iniciatyvos teisė priklauso Ministrų Tarybai, ne mažesnei kaip 15 parlamento narių grupei, Senatui polski, Respublikos Prezidentui polski ir ne mažesnei kaip 100 000 piliečių grupei. Įstatymų projektai pateikiami Seimui, kuriame jis svarstomas tris kartus. Šio proceso metu Seimas nagrinėja įstatymo projektą ir perduoda jį atitinkamiems parlamento komitetams pakeitimams atlikti. Tuomet įstatymo projektas grąžinamas Seimui, kuris balsuoja dėl pakeitimų ir dėl viso įstatymo projekto. Seimas patvirtina įstatymo projektą paprasta balsų dauguma, dalyvaujant ne mažiau kaip pusei įstatyme nustatyto narių skaičiaus. Seimo priimtas įstatymo projektas perduodamas Senatui, kuris per vieną mėnesį gali priimti jį be pakeitimų, patvirtinti pataisas arba atmesti. Jeigu Senatas pakeičia įstatymo projektą arba jį atmeta, įstatymą pakartotinai svarsto Seimas. Tokiu atveju, norėdamas atmesti Senato sprendimą, Seimas įstatymo projektui turi pritarti absoliučia balsų dauguma, dalyvaujant ne mažiau kaip pusei įstatyme nustatyto narių skaičiaus. Parlamentui užbaigus įstatymo leidybos procedūrą, įstatymas perduodamas Prezidentui, kuris per tris savaites turi jį pasirašyti ir nurodyti jį paskelbti Įstatymų leidinyje. Prieš pasirašydamas įstatymo projektą Prezidentas gali kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu patikrinti jo atitiktį Konstitucijai. Jeigu Konstitucinis Teismas pripažįsta, kad įstatymo projektas atitinka Konstituciją, Prezidentas negali atsisakyti jį pasirašyti. Be to, nesikreipdamas į Konstitucinį Teismą, Prezidentas gali grąžinti įstatymą Seimui pakartotiniam svarstymui (vadinamasis Prezidento veto). Tačiau Seimas gali atmesti Prezidento veto 3/5 balsų dauguma, dalyvaujant ne mažiau kaip pusei įstatyme nustatyto narių skaičiaus. Jeigu Seimas įstatymo projektą dar kartą patvirtina, Prezidentas per vieną savaitę turi jį pasirašyti ir nurodyti jį paskelbti.

viršųviršų

Nutarimus leidžia Konstitucijoje nurodytos institucijos, remdamosi konkrečiu įstatyme įtvirtintu įgaliojimu ir įgyvendindamos įstatymą. Įgaliojime turi būti nurodyta institucija, kompetentinga priimti nutarimą, reglamentuotinų klausimų apimtis ir nuorodos dėl teisės akto turinio (Konstitucijos 92 straipsnis). Pagal Konstituciją įgaliojimus priimti nutarimus turi toliau nurodytos institucijos: Prezidentas polski, Ministrų Taryba polski, Ministrų Tarybos pirmininkas polski, ministras polski, atsakingas už vyriausybės administraciją, Ministrų Tarybos paskirtas komiteto pirmininkas ir Nacionalinių radijo ir televizijos transliuotojų polski taryba. Institucija polski, paskirta priimti nutarimą, negali perduoti šių įgaliojimų kitai institucijai. Nutarimu turi būti siekiama įgyvendinti įstatymą, ir jis negali prieštarauti įstatymui arba peržengti suteiktų įgaliojimų ribų.

Nutarimams taikoma teisminė kontrolė. Juos galima ginčyti Konstituciniame Teisme ir bendrosios kompetencijos arba administraciniame teisme. Jeigu teismas konkrečioje byloje priima sprendimą, kad nutarimas arba jo nuostatos pažeidžia aukštesnės galios teisės aktą (t. y. įstatymą), jis konkrečiu atveju gali netaikyti nutarimo arba jo nuostatų ir laikyti jį negaliojančiu.

Vidaus teisės aktai (pvz., įsakymai) yra vidaus pobūdžio ir privalomi tik organizaciniams vienetams, pavaldiems šiuos aktus leidžiančiai institucijai, (Konstitucijos 93 straipsnis). Vidaus teisės aktais, pavyzdžiui, yra Ministrų Tarybos sprendimai ir Prezidento ir ministrų išleisti įsakymai. Įsakymus galima išleisti tik remiantis įstatymu. Jais negali būti grindžiami sprendimai dėl piliečių, juridinių asmenų arba kitų subjektų.

viršųviršų

Vietos teisės aktus priima vietos valdžios institucijos (pvz., administracinių vienetų sprendimai) ir centrinės viešojo administravimo institucijos, remdamosi įstatyme nustatytais įgaliojimais ir neperžengdamos jų ribų (pvz., vaivadijų vadovų įgyvendinamieji nutarimai ir įsakymai (Konstitucijos 94 straipsnis)). Šie teisės aktai yra privalomi tik juos priėmusių institucijų veiklos teritorijoje, tačiau, būdami visuotinai privalomi, jie gali būti skirti visiems subjektams ir nustatyti jų teises ir pareigas.

Teismų praktika Lenkijoje nėra laikoma teisės šaltiniu. Pagal Konstitucijos 178 straipsnio 1 dalį Lenkijoje teismai vadovaujasi tik Konstitucija, įstatymais ir tarptautinėmis sutartimis, ratifikuotomis gavus išankstinį įstatymu išreikštą sutikimą. Tai reiškia, kad teismai privalo taikyti Konstituciją, įstatymus ir pirmiau minėtas tarptautines sutartis. Teismai negali atsisakyti taikyti šių norminių aktų remdamiesi tuo, kad jie prieštarauja Konstitucijai. Vis dėlto pagal Konstitucijos 193 straipsnį jie gali pateikti Konstituciniam Teismui teisinį klausimą dėl atitinkamo norminio akto atitikties Konstitucijai, ratifikuotoms tarptautinėms sutartims arba įstatymams, jeigu nuo atsakymo į šį teisinį klausimą priklauso teismo nagrinėjamos bylos sprendimas. Tačiau teisėjai neprivalo laikytis įgyvendinamųjų teisės aktų, priimtų įstatymų pagrindu, pvz., nutarimų, ir nagrinėdami konkrečią bylą gali savarankiškai išnagrinėti, ar tokie teisės aktai atitinka įstatymus ir Konstituciją. Konstatavęs neatitikimą, teismas gali atsisakyti taikyti tokį teisės aktą ir priimdamas sprendimą neatsižvelgti į jį.

Tačiau teismų praktika, ypač Aukščiausiojo Teismo praktika, vaidina svarbų vaidmenį teismams aiškinant įstatymus.

Naudingos nuorodos:

Lenkijos Konstitucija:

http://www.sejm.gov.pl/prawo/konst/polski/kon1.htm Deutsch - English - français - polski

Seimas:

http://www.sejm.gov.pl English - polski

Senatas:

http://www.senat.gov.pl English - polski

Įstatymų leidybos procesas:

http://www.sejm.gov.pl/prace/prace.html English - polski

Konstitucinis Teismas:

http://www.trybunal.gov.pl/index2.htm English - polski

« Teisinė tvarka - Bendro pobūdžio informacija | Lenkija - Bendro pobūdžio informacija »

viršųviršų

Naujausia redakcija: 03-03-2008

 
  • Bendrijos teisė
  • Tarptautinė teisė

  • Belgija
  • Bulgarija
  • Čekija
  • Danija
  • Vokietija
  • Estija
  • Airija
  • Graikija
  • Ispanija
  • Prancūzija
  • Italija
  • Kipras
  • Latvija
  • Lietuva
  • Liuksemburgas
  • Vengrija
  • Malta
  • Nyderlandai
  • Austrija
  • Lenkija
  • Portugalija
  • Rumunija
  • Slovėnija
  • Slovakija
  • Suomija
  • Švedija
  • Jungtinė Karalystė