Europos Komisija > ETIT > Teisinė tvarka > Nyderlandai

Naujausia redakcija: 02-08-2006
Spausdintinis variantas Įrašyti tinklalapį į adresyną

Teisinė tvarka - Nyderlandai

 

TURINIO LENTELE

1. Teisės aktai arba teisės šaltiniai 1.
2. Papildomi teisės šaltiniai 2.
3. Teisės šaltinių hierarchija 3.
4. Tarptautinių teisės normų įsigaliojimas 4.
5. Už teisės aktų priėmimą atsakingos institucijos 5.
6. Įstatymų leidimo procesas 6.
7. Kaip nacionalinės teisės normos įsigalioja 7.
8. Teisės normų kolizijų sprendimo būdai 8.

 

1. Teisės aktai arba teisės šaltiniai

Konstitucija nustato Nyderlandų valstybės organizacinę struktūrą ir yra įstatymų leidybos pagrindas.

Svarbus teisės šaltinis yra Nyderlandų ir kitų valstybių sudarytos tarptautinės sutartys. Konstitucijos 93 straipsnyje yra nustatyta, kad tarptautinių sutarčių ir tarptautinių institucijų sprendimų nuostatos gali tiesiogiai galioti Nyderlandų teisinėje sistemoje, ir šiuo atveju šios nuostatos turi viršenybę prieš Nyderlandų įstatymus. Taigi Nyderlandų Karalystėje taikomi įstatymų galią turintys teisės aktai netaikomi, jei jie yra nesuderinami su tomis nuostatomis. Dėl to Europos Sąjungos taisyklės, išdėstytos sutartyse, reglamentuose ir direktyvose, yra svarbus Nyderlandų teisės šaltinis.

Nyderlandų Karalystės Chartija reglamentuoja šios karalystės trijų dalių (Nyderlandų ir dviejų užjūrio dalių – Nyderlandų Antilų ir Arubos) santykius.

Įstatymai yra priimami valstybės lygmeniu.

Pagal įstatymo jai suteiktus įgaliojimus centrinė vyriausybė (papildomas) teisės normas gali nustatyti nutarimais ir ministrų potvarkiais. Galimi ir nepriklausomi vyriausybės nutarimai (kurie nėra kildinami iš įstatymo), bet jie negali būti vykdomi baudžiamąja nuostata.

Reguliavimo galią Konstitucija suteikia ir pagal viešąją teisę veikiantiems žemesniesiems padaliniams (provincijoms, savivaldybėms ir vandens valdyboms).

2. Papildomi teisės šaltiniai

Valstybės valdymui ir teisingumo vykdymui yra svarbūs bendrieji teisės principai. Kartais jie yra numanomi pagal įstatymą, pavyzdžiui, Civiliniame kodekse (protingumas ir sąžiningumas). Teismas, priimdamas sprendimą, taip pat gali taikyti bendruosius principus.

viršųviršų

Paprotinė praktika yra dar vienas teisės šaltinis. Iš esmės paprotinė praktika yra svarbi tik tuo atveju, jei į ją yra daroma nuoroda įstatyme, bet vėlgi, iškilus teisės normų kolizijoms, teismas, priimdamas sprendimą, gali atsižvelgti ir į paprotinę praktiką. Paprotinė praktika negali būti teisės šaltinis nustatant kriminalinį nusikaltimą (Konstitucijos 16 straipsnis).

Teismo precedentai yra teisės šaltinis, nes teismo sprendimai turi platesnę reikšmę negu konkreti byla, dėl kurios tas sprendimas buvo paskelbtas. Aukštesniųjų teismų sprendimai turi nurodomąjį pobūdį. Aukščiausiojo Teismo sprendimai yra ypač autoritetingas šaltinis, nes šio teismo uždavinys – skatinti teisės taikymo vienodumą. Dėl to naujose bylose žemesnysis teismas, priimdamas sprendimus, atsižvelgs į Aukščiausiojo Teismo sprendimą.

3. Teisės šaltinių hierarchija

Konstitucijos 94 straipsnyje nustatyta, kad kai kurios tarptautinės teisės normos turi hierarchinę viršenybę: su šiomis normomis nesuderinamos įstatymų nuostatos nėra taikomos. Europos Sąjungos teisė pagal savo pobūdį turi viršenybę prieš nacionalinę teisę. Toliau eina Chartija, Konstitucija ir parlamento priimti įstatymai. Jie yra viršesni už kitus teisės aktus. Parlamente priimamus įstatymus kartu priima vyriausybė ir States General (tautos išrinkti atstovai).

Taip pat yra nustatyta, kad visas įstatymas arba dalis jo gali netekti savo galios dėl paskesnio įstatymo. Be to, yra bendra aiškinimo taisyklė, pagal kurią konkretūs įstatymai yra viršesni už bendro pobūdžio įstatymus.

viršųviršų

Pagal kontinentinę tradiciją įstatymas yra laikomas už teisinius precedentus aukštesniu teisės šaltiniu.

4. Tarptautinių teisės normų įsigaliojimas

Tarptautinėms sutartims reikalingas States General patvirtinimas, kuris gali būti tylus arba tiesiogiai išreikštas žodžiais. Tarptautinei sutarčiai, kurios nuostatos nukrypsta nuo Konstitucijos, tiesiogiai patvirtinti reikia dviejų trečdalių balsų daugumos.

Tarptautinės sutartys yra skelbiamos tarptautinių sutarčių biuletenyje Traktatenblad. Jos yra laikomos paskelbtomis visoje karalystėje nuo antro kalendorinio mėnesio, prasidėjusio po biuletinio, kuriame jos buvo paskelbtos, išleidimo dienos, pirmos dienos. Joms skirtos nuostatos yra išdėstytos 1994 m. liepos 7 d. Karalystės akte dėl tarptautinių sutarčių skelbimo bei tvirtinimo ir tarptautinių organizacijų sprendimų skelbimo nuostatų.

Kalbant apie Europos Sąjungos teisės aktus, reglamentai pagal savo pobūdį nacionalinėje teisinėje sistemoje yra taikomi tiesiogiai. Kiti teisės aktai, tokie kaip direktyvos, yra skiriami valstybėms narėms ir turi būti perkeliami į nacionalinę teisę bei joje įgyvendinami. Europos teisė yra įgyvendinama visais nacionalinio reguliavimo lygmenimis. Taigi, atsižvelgiant į lygmenį ir įgyvendinimo subjektą, jos yra įgyvendinamos įstatymuose, vyriausybės nutarimuose ar ministrų potvarkiuose.

5. Už teisės aktų priėmimą atsakingos institucijos

Dėl tarpvalstybių sutarčių ir tarptautinių susitarimų derybas veda vyriausybė. Tačiau karalystė negali būti tų tarptautinių sutarčių saistoma tol, kol jų nepatvirtina States General.

viršųviršų

Pagrindinė premisa yra ta, kad esminius piliečiams privalomų svarbių nuostatų elementus nustato įstatymas. Įstatymus (įskaitant Konstituciją) kartu priima vyriausybė (t. y. karalius ir ministrai) ir States General.

Vyriausybė turi įgaliojimus priimti nutarimus. Juos priimant parlamentas paprastai nedalyvauja, išskyrus atskirus atvejus, kai vyriausybės nutarimai yra siunčiami patvirtinti Žemuosiuose Rūmuose, ir šiuo atveju jie atlieka tam tikrą kontrolę. 

Atskiri ministrai gali rengti ministro potvarkius. Šiuo atveju taip pat yra taikoma ministro atsakomybė parlamentui.

Pagal viešąją teisę veikiančių žemesnių padalinių teisės aktus įvairiais lygmenimis priima žmonių atstovai (provincijos asamblėja, savivaldybės taryba, išrinkta vandens valdybos taryba).

6. Įstatymų leidimo procesas

Konstitucija „įstatymų leidžiamosios valdžios“ nenustato. Įstatymai yra bendri vyriausybės ir States General sprendimai. Įstatymų projektus gali siūlyti vyriausybė arba States General Žemieji Rūmai. Valstybės Taryba pataria dėl įstatymų pasiūlymų ir dėl vyriausybės nutarimų. Su kitais veiklos dalininkais rengiant įstatymo projektą paprastai yra konsultuojamasi. Žemieji Rūmai turi teisę daryti dalinius pakeitimus. Paprastai Ministrų Taryba priima įstatymų pasiūlymus ir siunčia juos Valstybės Tarybai, kad ši pateiktų savo rekomendaciją. Vyriausybė į tą rekomendaciją atsako parengusi papildomą pranešimą. Paskui vyriausybė įstatymo pasiūlymą – su visomis reikiamomis pataisomis – karališkuoju laišku siunčia Žemiesiems Rūmams. Pasiūlymas per Žemųjų Rūmų debatus gali būti iš dalies keičiamas. Žemiesiems Rūmams jį priėmus, tą pasiūlymą aptaria Aukštieji Rūmai. Šiame etape jau negalima daryti pakeitimų: Aukštieji Rūmai tą įstatymo pasiūlymą gali priimti arba atmesti. Aukštiesiems Rūmams jį priėmus, valstybės vadovas patvirtina pasiūlymą, ir jis tampa įstatymu.

viršųviršų

7. Kaip nacionalinės teisės normos įsigalioja

Įstatymus pasirašo karalius ir patvirtina atsakingas ministras. Kad jis įsigaliotų, įstatymas pirmiausia turi būti paskelbtas Staatsblad (Įstatymų ir dekretų biuletenyje) (Konstitucijos 88 straipsnis). Už įstatymo paskelbimą yra atsakingas teisingumo ministras. Paprastai įstatymo tekste yra nurodoma, kada tas įstatymas turi įsigalioti.

Panašiai vyriausybės nutarimai negali įsigalioti tol, kol jie nėra paskelbti Staatsblad. Ministrų potvarkiai yra skelbiami Nederlandsche Staatscourant, Nyderlandų vyriausybės žiniose.  

Provincijų ir savivaldybių teisės aktai nėra privalomi tol, kol jie nėra paskelbti (žr., pavyzdžiui, Savivaldybių įstatymo 139 straipsnį).

8. Teisės normų kolizijų sprendimo būdai

Parengiamajame etape visus įstatymus ir vyriausybės nutarimus pirmiausia patikrina teisingumo ministerija, kuri inter alia tikrina jų teisėtumą (atitiktį viršesniam įstatymui) ir darnumą su kitomis teisės normomis. Šiuos du elementus savo rekomendacijoje taip pat aptaria Valstybės Taryba.

Nėra jokių kitų nuostatų, išskyrus pirmiau minėtas kolizijos taisykles (aukštesnysis turi viršenybę prieš žemesnįjį, naujasis prieš senąjį, specialusis prie bendrąjį). Teismas negali tikrinti įstatymo atitikties Konstitucijai, bet jis gali tikrinti jo atitiktį tarptautinėms teisės normoms. Jei nustatoma, kad įstatymai yra su jomis nesuderinami, konkrečiose bylose teismas privalo rasti dėl to sprendimą. Tai taip pat gali būti pagrindas vyriausybei siūlyti dalinį įstatymo pakeitimą.

Pagal viešąją teisę veikiančių žemesniųjų padalinių (tokių kaip provincijos, savivaldybės ir vandens valdybos) teisės aktus, taip pat kitus nutarimus dėl jų nesuderinamumo su įstatymu arba visuotiniu interesu gali panaikinti aukštesniosios valdžios institucijos, tokios kaip monarchas. Teismai taip pat gali paskelbti tokius teisės aktus neprivalomais.

« Teisinė tvarka - Bendro pobūdžio informacija | Nyderlandai - Bendro pobūdžio informacija »

viršųviršų

Naujausia redakcija: 02-08-2006

 
  • Bendrijos teisė
  • Tarptautinė teisė

  • Belgija
  • Bulgarija
  • Čekija
  • Danija
  • Vokietija
  • Estija
  • Airija
  • Graikija
  • Ispanija
  • Prancūzija
  • Italija
  • Kipras
  • Latvija
  • Lietuva
  • Liuksemburgas
  • Vengrija
  • Malta
  • Nyderlandai
  • Austrija
  • Lenkija
  • Portugalija
  • Rumunija
  • Slovėnija
  • Slovakija
  • Suomija
  • Švedija
  • Jungtinė Karalystė