Europos Komisija > ETIT > Teisinė tvarka > Malta

Naujausia redakcija: 05-07-2006
Spausdintinis variantas Įrašyti tinklalapį į adresyną

Teisinė tvarka - Malta

 

TURINIO LENTELE

Konstitucija Konstitucija
Parlamento leidžiami įstatymai Parlamento leidžiami įstatymai
Lydimieji / poįstatyminiai teisės aktai Lydimieji / poįstatyminiai teisės aktai
Europos žmogaus teisių konvencija Europos žmogaus teisių konvencija
Europos bendrijos teisė Europos bendrijos teisė
Anglijos bendroji teisė Anglijos bendroji teisė
Papročiai Papročiai

 

Teisinę tvarką Maltoje, be Bendrijos teisės aktų, daugiausia reglamentuoja Parlamento priimti aktai (Parlamento leidžiami įstatymai), antriniai arba pagalbiniai įstatymai, ir kai kuriais atvejais pateikiama nuoroda į Anglijos bendrąją teisę bei papročius. Pirmenybės tvarka yra tokia, kaip pirmiau nurodyta. Maltoje nėra precedentų teisės: teismas aiškina teisę, išdėstytą įvairiuose įstatyminiuose aktuose. Tačiau tai nereiškia, kad teismo precedentai neturi galios. Iš esmės teisėjai paprastai nenukrypsta nuo precedentų teisės nustatytų nusistovėjusių principų, nebent tik dėl rimtos priežasties. Žemesniuosiuose teismuose taip pat įprasta vadovautis aukštesniojo teismo teisiniais klausimais nustatytais principais.

Konstitucija

Malta turi rašytinę konstituciją. Joje yra nustatyti piliečių pagrindinių žmogaus teisių apsaugos ir vykdomosios, teisminės ir įstatymų leidžiamosios valdžios atskyrimo principai. Malta, liberali parlamentinė demokratinė šalis, reguliariai rengia rinkimus, pagrįstus visuotine rinkimų teise. Prezidentas yra valstybės vadovas, o vykdomąją valdžią vykdo ministras pirmininkas ir ministrų kabinetas. Atstovų Rūmus sudaro 65 atstovai, ir jie yra renkami kas penkerius metus.

Maltos Konstitucija yra laikoma aukščiausiuoju šalies įstatymu. Konstitucijos viršenybė reiškia, kad joks įstatymas negali prieštarauti Konstitucijai. Kompetenciją tirti Parlamento priimtų aktų atitiktį Konstitucijai turi teismai. Aktas, kurį teismas paskelbia neatitinkančiu Konstitucijai, yra laikomas negaliojančiu tiek, kiek jie neatitinka Konstitucijos.

Parlamento leidžiami įstatymai

Parlamento leidžiami įstatymai paprastai sudaro įstatymų skyrius. Šiuo metu yra 476 Maltos įstatymų skyriai. Pagrindinė teisė, tai yra civilinė, komercinė, baudžiamoji ir procesų teisė, pateikiama kodeksų forma.

Kad įstatymo projektas taptų Parlamento priimtu aktu, yra taikoma Vestminsterio sistema, pagal kurią yra reikalingas Atstovų Rūmų ir Maltos prezidento sutikimas. Parlamente laikomasi tokios procedūros: Rūmams, galbūt pasikonsultavus su suinteresuotomis įstaigomis, yra pateikiamas įstatymo projektas, paprastai baltosios knygos forma. Įstatymo projekto principai svarstomi Rūmuose per antrąjį svarstymą. Išsamiau siūlomas įstatymo projektas nagrinėjamas aptarimo komitetuose etape, kuriame pateikiami būtini įstatymo projekto pakeitimai. Po to Rūmai per trečiąjį svarstymą priima įstatymo projektą ir jo pakeitimus.

viršųviršų

Jei įstatymo projekte nenurodyta kitaip, Parlamento priimtas aktas įsigalioja jo paskelbimo dieną, tai yra tą dieną, kai įstatymo projektui pritaria prezidentas ir jis yra išspausdinamas. Tačiau akte gali būti nurodyta jo įsigaliojimo diena, tai yra data, nuo kurios Parlamento aktas pradeda galioti. Aktas gali visas įsigalioti tam tikrą dieną arba įvairūs jo straipsniai gali įsigalioti skirtingomis nustatytomis dienomis.

Parlamento aktai rašomi maltiečių ir anglų kalbomis, tačiau jei esama dviejų tekstų nesutapimų ir jei akte nenurodyta kitaip, viršenybę turi versija maltiečių kalba.

Lydimieji / poįstatyminiai teisės aktai

Parlamentas kompetenciją priimti teisės aktus gali perduoti ministrams ar pavaldžioms teisės aktus kuriančioms įstaigoms. Tai gali būti ministerijos ir kitos valdžios institucijos. Taigi Parlamento aktas gali būti parengtas siekiant įgyvendinti pagrindinius reglamentuojamus dalykus, įgaliojus atitinkamą ministrą nustatyti būtinas detales taisyklių, reglamentų ir įsakymų, priimtų vadovaujantis pirminiu aktu, forma. Savo ruožtu institucijos pirminiu aktu paprastai yra įgaliojamos priimti poįstatyminius aktus, paprastai įsakymų ar draudimų forma.

Europos žmogaus teisių konvencija

Remiantis 1987 m. XIV aktu, Europos žmogaus teisių konvencija buvo įtraukta į Maltos teisę. Joks Maltos įstatymas negali prieštarauti Konvencijoje nustatytoms teisėms ir laisvėms. Kompetenciją atlikti peržiūrą turi teismai.

Europos bendrijos teisė

2003 m. V akte (Europos Sąjungos akte), be kitų klausimų, yra numatytas Maltos įstojimas į Europos Sąjungą. Nuo 2004 m. gegužės 1 d. Stojimo sutartis ir visi Europos Sąjungos priimti aktai tapo privalomi Maltai ir tapo nacionalinių įstatymų dalimi. Bet koks nacionalinis įstatymas, nesuderinamas su Maltos pagal Sutartį prisiimtais įsipareigojimais, laikomas negaliojančiu tiek, kiek jis yra nesuderintas.

Anglijos bendroji teisė

Kitas Maltos teisės šaltinis yra Anglijos bendroji teisė. Taikant precedentų teisę yra nusistovėjusi tvarka nuorodą į Anglijos bendrąją teisę daryti kiekvieną kartą, kai Maltos viešojoje teisėje yra spraga.

Papročiai

Dar vienas teisės šaltinis yra papročiai. Paprotys – tai taisyklė, daugybę metų egzistavusi tokiu mastu, kad įgijo įstatymo galią. Papročiui paprastai būdingos šios ypatybės:

  • tai yra nerašytas įstatymas, t. y. jo nereglamentuoja įstatymai;
  • jis yra neabejotinas, nes aiškiai apibrėžia papročio principą ar taisyklę;
  • dėl jo taikymo kiekvienu konkrečiu atveju nekyla abejonių, nes pagal paprotį suteikiamos teisės gali būti užtikrintai įrodytos; ir
  • jis buvo nenutrūkstamai taikomas metų metus. Maltos teismai, jei jiems tektų toks klausimas, gali pripažinti ir įgyvendinti šias ypatybes turintį paprotį. Teisės sritis, kurioje paprotys gali būti pritaikytas, yra komercinė teisė.

Papildoma informacija

  • Teisingumo sistema ir vietos vyriausybė English

« Teisinė tvarka - Bendro pobūdžio informacija | Malta - Bendro pobūdžio informacija »

viršųviršų

Naujausia redakcija: 05-07-2006

 
  • Bendrijos teisė
  • Tarptautinė teisė

  • Belgija
  • Bulgarija
  • Čekija
  • Danija
  • Vokietija
  • Estija
  • Airija
  • Graikija
  • Ispanija
  • Prancūzija
  • Italija
  • Kipras
  • Latvija
  • Lietuva
  • Liuksemburgas
  • Vengrija
  • Malta
  • Nyderlandai
  • Austrija
  • Lenkija
  • Portugalija
  • Rumunija
  • Slovėnija
  • Slovakija
  • Suomija
  • Švedija
  • Jungtinė Karalystė