Europos Komisija > ETIT > Teisinė tvarka > Lietuva

Naujausia redakcija: 30-05-2007
Spausdintinis variantas Įrašyti tinklalapį į adresyną

Teisinė tvarka - Lietuva

 

TURINIO LENTELE

1. Teisės šaltiniai arba teisės aktai, nustatantys teisės normas 1.
2. Kiti teisės šaltiniai 2.
3. Teisės aktų hierarchija 3.
4. Tarptautinių įsipareigojimų įgyvendinimas Lietuvos teritorijoje 4.
5. Įvairios institucijos, kurios turi įgaliojimus priimti teisės normas 5.
6. Šių teisės normų priėmimo procesas 6.
7. Nacionalinių teisės normų įsigaliojimo procedūra 7.
8. Prieštaravimų, kurie gali kilti tarp skirtingų teisės normų, sprendimo priemonės 8.

 

1. Teisės šaltiniai arba teisės aktai, nustatantys teisės normas

Teisės šaltiniai – tai oficialūs būdai, kuriais išreiškiamos ir įtvirtinamos teisės normos.

Teisės aktas – tai kompetentingos valstybės institucijos priimtas oficialus rašytinis dokumentas, kuriame yra įtvirtintos teisės normos ir jos išaiškintos arba kuriame nurodoma, kuo remiantis individualiu atveju teisės normos taikomos. Teisės akto rūšys pagal juose įtvirtintos teisinės informacijos pobūdį yra šios:

  1. Norminiai teisės aktai – tai rašytine forma išreikšti valstybės institucijų sprendimai, nustatantys, pakeičiantys arba panaikinantys bendrojo pobūdžio taisykles, taikomi neapibrėžtam subjektų ratui, sankcionuojami valstybės. Norminiai teisės aktai skirstomi į dvi grupes:
    • Įstatymai – aukščiausią teisinę galią turintis teisės aktai, priimti Lietuvos Respublikos Seimo arba tautos referendumu, formuluojantys bendrąsias teisės normas, skirtas svarbiausiems žmonių santykiams reguliuoti, turintys aukščiausią juridinę galią. Įstatymas laikomas pagrindiniu teisės šaltiniu.
    • Poįstatyminiai aktai – norminiai teisės aktai, priimami įstatymo pagrindu, juos sukonkretinantys ir užtikrinantys jų vykdymą. Poįstatyminis aktas negali prieštarauti įstatymams. Poįstatyminio teisės akto formos:
      • seimo nutarimai,
      • vyriausybės nutarimai,
      • ministerijų departamentų instrukcijos ir įsakymai,
      • vietos valdžios ir valdymo institucijų nutarimai ir sprendimai,
      • kt.
  2. Teisės aiškinimo aktai priimami atskleisti galiojančių teisės normų prasmę ir turinį. Priima teisės normą aiškinanti institucija.
  3. Individualūs teisės taikymo aktai, kuriuose realizuojami norminiuose teisės aktuose įtvirtinti reikalavimai. Kaip ir norminiai teisės aktai, individualūs aktai sukelia teisines pasekmes, tačiau neįgyja teisės šaltinio statuso, nes nesukuria bendro pobūdžio visuotinai taikomų taisyklių, o juose įtvirtinti nurodymai adresuojami konkretiems asmenims konkrečiu atveju ir yra vienkartinio pobūdžio, t.y. jų galiojimas baigiasi, kai baigiasi visuomeninis santykis (priėmimas į darbą, įspėjimas, pensijos skyrimas ir pan.).

2. Kiti teisės šaltiniai

Be norminių teisės aktų pirminiais teisės šaltiniais taip pat pripažįstami:

viršųviršų

  • Bendrieji teisės principai (sąžiningumo, teisingumo, individualios atsakomybės, protingumo) laikomi sudedamąja Lietuvos teisės sistemos dalimi, jais remiamasi tiek aiškinant statutinės teisės normas, tiek užpildant teisės spragas. Be to, pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 135 str. 1 d. visuotinai pripažinti tarptautinės teisės principai taip pat yra sudedamoji Lietuvos teisės sistemos dalis, todėl Lietuvos teismai privalo juos taikyti ir jais vadovautis.
  • Teisiniai papročiai – tai valstybės sankcionuotos elgesio taisyklės, atsiradusios visuomenėje kaip daugkartinio ir ilgo taikymo padarinys. LR Civilinis kodeksas įtvirtina paprotį kaip tiesioginį teisės šaltinį. Gali būti taikomas, kai įstatymas ar sutartis tiesiogiai numato jį taikyti arba kai yra teisinio reglamentavimo spraga. Paprotys, prieštaraujantis bendriesiems teisės principams ar imperatyvioms teisės normoms, negali būti taikomas.

Išvestiniais teisės šaltiniais pripažįstami:

  • Teismo precedentas – teismų sprendimas konkrečioje byloje, tapęs pavyzdžiu tos pačios ar žemesnės instancijos teismams, nagrinėjantiems analogiškas bylas. Lietuvos teisinėje sistemoje precedentai yra daugiau patariamojo pobūdžio.
  • Teisės doktrina.

3. Teisės aktų hierarchija

Teisės aktų hierarchija – tai sistema, sudaryta iš pakopų, susijusių pavaldumo ryšiais. Ji parodo teisės akto vietą, reikšmę, viršenybę, priklausomai nuo jį priėmusios institucijos vaidmens, reikšmės, konstitucinių įgaliojimų ir kompetencijos. Ši hierarchija grindžiama juridinės galios diferencijavimu: žemesnę vietą hierarchijoje užimantis teisės aktas privalo neprieštarauti ant aukštesnio hierarchijos sistemos laiptelio esančiam teisės aktui. Lietuvos Respublikos teisės sistemoje yra nusistovėjusi tokia teisės aktų hierarchija:

viršųviršų

  • Konstitucija – aukščiausią teisinę galią turintis teisės aktas, nustatantis teisėkūros ir teisės taikymo pagrindus, visuomeninę tvarką, valstybės valdžios ir visuomenės santykius, politinės valdžios organizavimo principus. Nei įstatymai, nei kiti teisės aktai negali prieštarauti konstitucijai.
  • Konstituciniai įstatymai – reglamentuoja ypatingos svarbos teisinius santykius, priimami specialia tvarka, yra sudėtinė Konstitucijos dalis.
  • Seimo ratifikuotos tarptautinės sutartys – tai Lietuvos Respublikos vardu sudarytos tarptautinės sutartys, kurios neprieštarauja LR konstitucijai ir kurias ratifikavo parlamentas.
  • Kodifikuoti įstatymai (kodeksai) – tai darnūs, juridiškai vientisi, iš vidaus bendra koncepcija suderinti įstatymai, pasižymintys aukštu norminio apibendrinimo laipsniu ir skirti kuriai nors socialinių santykių sričiai kompleksiškai reguliuoti (pvz. Civilinis kodeksas, Civilinio proceso kodeksas, Baudžiamasis kodeksas, Darbo kodeksas, kt.).
  • Paprastieji įstatymai – priimami remiantis konstitucija, konstituciniais įstatymais, ratifikuotomis tarptautinėmis sutartimis, ir atsižvelgiant į susiklosčiusių visuomeninių santykių reguliavimo poreikius.
  • Poįstatyminiai teisės aktai (žr. klausimą Nr. 1).

4. Tarptautinių įsipareigojimų įgyvendinimas Lietuvos teritorijoje

Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją galioja tik paskelbti įstatymai. Todėl įsigaliojusi Lietuvos Respublikos tarptautinė sutartis Lietuvos Respublikoje privaloma vykdyti. Įsigaliojusios tarptautinės sutarties nesilaikymo ir/ar nevykdymo negalima grįsti vidaus (nacionalinės) teisės normomis. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucija, tarptautinės sutartys, kurias ratifikavo Lietuvos Respublikos Seimas yra sudedamoji Lietuvos teisinės sistemos dalis, todėl, kaip ir daugelyje kitų kontinentinės Europos valstybių, Lietuvoje ratifikuotos tarptautinės sutartys gali būti tiesiogiai taikomos.

viršųviršų

Lietuvos Respublikos Tarptautinių sutarčių įstatymas ir kai kurie kiti nacionaliniai įstatymai Lietuvos nacionalinio įstatymo ir ratifikuotos tarptautinės sutarties konkurencijos atveju pirmenybę teikia ratifikuotoms tarptautinėms sutartims. Taigi, jeigu tam tikrą santykį vienodai reguliuoja tarptautinė daugiašalė ar dvišalė sutartis, būtina taikyti jos normas, o ne vidaus (nacionalinę) teisę. Tačiau jei tam tikrą klausimą reglamentuoja dvišalė ir daugiašalė sutartis, pirmenybė teikiama dvišalei sutarčiai. Svarbu pažymėti, kad jei tam tikrą klausimą reglamentuoja dvišalė sutartis tarp Lietuvos Respublikos bei ES valstybės narės ir Europos Sąjungos teisė, pirmumas bus teikiamas ES teisei.

Tarptautinės konvencijos, prie kurios Lietuva yra prisijungusi, normas Lietuvos teismai turi aiškinti ir taikyti atsižvelgdami į užsienio teismų praktiką.

Europos Sąjungos teisė

Kadangi reglamentai yra tiesioginio veikimo teisės aktai ir taikomi tiesiogiai, tai jam įgyvendinti nereikalinga priimti specialių įstatymų ar kitų teisės aktų.

Direktyvos nėra tiesiogiai valstybėse narėse veikiantys teisės aktai, todėl ji įpareigoja tiek, kiek reikalinga direktyvoje nurodytam rezultatui pasiekti, nacionaliniai organai šiuo atveju laisvai pasirenka direktyvų įgyvendinimo būdus ir priemones.

5. Įvairios institucijos, kurios turi įgaliojimus priimti teisės normas

Seimas yra vienintelė institucija, turinti teisę priimti įstatymus. Visi kiti valstybės institucijų priimami teisės aktai turi atitikti Lietuvos Respublikos Konstituciją ir kitus įstatymus.

viršųviršų

Kitus teisės norminius aktus gali priimti:

  1. Seimas (nutarimai).
  2. Prezidentas (dekretai).
  3. Vyriausybė (nutarimai).
  4. Ministerijos ir kitos Vyriausybės įstaigos (įsakymai).
  5. Apskričių viršininkai (įsakymai).
  6. Vietos savivaldos institucijos (sprendimai, įsakymai).

6. Šių teisės normų priėmimo procesas

Tarptautinės sutartys.

Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis ratifikuoja Lietuvos Respublikos Seimas įstatymu. Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis ratifikuoti Lietuvos Respublikos Seimui teikia Lietuvos Respublikos Prezidentas savo iniciatyva ar pasiūlius Vyriausybei.

Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis, kurioms Lietuvos Respublikos Konstitucija, šis įstatymas arba pati sutartis nenumato ratifikavimo procedūros, tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarimu. Tarptautines sutartis Lietuvos Respublikos Vyriausybei tvirtinti teikia ministerija, kurios kompetencijai priklauso sutartį vykdyti, suderinusi su Užsienio reikalų ministerija.

Įstatymai.

Įstatymų leidybos procedūros etapai:

  1. Įstatymų leidybos iniciatyvos teisės įgyvendinimas.
  2. Įstatymo projekto įregistravimas ir svarstymas Seimo komitetuose.
  3. Įstatymo projekto svarstymas Seimo posėdyje.
  4. Įstatymo priėmimas.
  5. Įstatymo pasirašymas ir paskelbimas.

Įstatymų leidybos iniciatyvos teisė Seime priklauso Seimo nariams, Respublikos Prezidentui ir Vyriausybei. 50 tūkstančių piliečių, turinčių rinkimų teisę, gali teikti Seimui įstatymo projektą, ir jį Seimas privalo svarstyti. Sumanymą keisti ar papildyti Lietuvos Respublikos Konstituciją turi teisę pateikti Seimui ne mažesnė kaip 1/4 visų Seimo narių grupė arba ne mažiau kaip 300 tūkstančių rinkėjų. Apie įstatymo projektą skelbiama leidiniuose „Seimo kronika“ ir „Valstybės žinios“.

viršųviršų

Svarstymo Seimo posėdyje metu aptariamas įstatymo projekto tikslingumas, koncepcija, pagrindinės projekto nuostatos ir principai, pateikiamos visos pagrindiniame komitete gautos įstatymų leidybos iniciatyvos teisę turinčių asmenų pataisos ir papildymai, taip pat pataisos, kurias dėl komiteto patvirtinto įstatymo projekto pateikė Respublikos Prezidentas, Vyriausybė ar Seimo narys.

Įstatymai laikomi priimtais, jeigu už juos balsavo dauguma Seimo narių, dalyvaujančių posėdyje. Lietuvos Respublikos konstituciniai įstatymai priimami, jeigu už juos balsuoja daugiau kaip pusė visų Seimo narių, o keičiami ne mažesne kaip 3/5 visų Seimo narių balsų dauguma.

Respublikos Prezidentas Seimo priimtą įstatymą ne vėliau kaip per dešimt dienų po įteikimo arba pasirašo ir oficialiai paskelbia, arba motyvuotai grąžina Seimui pakartotinai svarstyti. Jeigu nurodytu laiku Seimo priimto įstatymo Respublikos Prezidentas negrąžina ir nepasirašo, toks įstatymas įsigalioja po to, kai jį pasirašo ir oficialiai paskelbia Seimo Pirmininkas. Pakartotinai Seimo apsvarstytas įstatymas laikomas priimtu, jeigu buvo priimtos Respublikos Prezidento teikiamos pataisos ir papildymai arba jeigu už įstatymą balsavo daugiau kaip 1/2, o už konstitucinį įstatymą ne mažiau kaip 3/5 visų Seimo narių.

Konstitucijos pataisos dėl kitų Konstitucijos skirsnių turi būti svarstomos ir dėl jų balsuojama Seime du kartus. Tarp šių balsavimų turi būti daroma ne mažesnė kaip trijų mėnesių pertrauka. Įstatymo projektas dėl Konstitucijos keitimo laikomas Seimo priimtu, jeigu kiekvieno balsavimo metu už tai balsavo ne mažiau kaip 2/3 visų Seimo narių. Nepriimta Konstitucijos pataisa Seimui iš naujo svarstyti gali būti teikiama ne anksčiau kaip po metų.

viršųviršų

7. Nacionalinių teisės normų įsigaliojimo procedūra

Konstitucijos 7 straipsnis nustato, kad: „Galioja tik paskelbti įstatymai.“. Oficialus įstatymų ir kitų teisės aktų paskelbimas yra jų paskelbimas leidinyje „Valstybės žinios“.

Lietuvos Respublikos įstatymai įsigalioja po to, kai juos pasirašo ir „Valstybės žiniose“ paskelbia Respublikos Prezidentas, jeigu pačiuose įstatymuose nenustatyta vėlesnė įsigaliojimo data.

Referendumu priimtas įstatymas dėl Konstitucijos keitimo įsigalioja ne anksčiau kaip po mėnesio nuo jo priėmimo referendumu dienos.

Seimo priimti teisės aktai, išskyrus įstatymus, Respublikos Prezidento dekretai,  Vyriausybės nutarimai, Ministrų, Vyriausybės įstaigų, kitų valstybės valdymo institucijų vadovų ir kolegialių institucijų norminiai teisės aktai įsigalioja kitą dieną po jų paskelbimo „Valstybės žiniose“, jeigu pačiuose aktuose nenustatyta kita įsigaliojimo tvarka.

Savivaldybių atstovaujamųjų ir vykdomųjų institucijų priimti norminiai teisės aktai įsigalioja kitą dieną po jų paskelbimo vietinėje spaudoje arba kitą dieną po oficialaus informacinio pranešimo vietinėje spaudoje apie norminio teisės akto priėmimą ir viso norminio teisės akto paskelbimo atitinkamos savivaldybės interneto tinklalapyje, jeigu pačiuose teisės aktuose nenustatyta vėlesnė jų įsigaliojimo data.

8. Prieštaravimų, kurie gali kilti tarp skirtingų teisės normų, sprendimo priemonės

Jei įsigaliojusi ratifikuota Lietuvos Respublikos tarptautinė sutartis nustato kitokias normas negu Lietuvos Respublikos įstatymai, kiti teisės aktai, galiojantys šios sutarties sudarymo metu arba įsigalioję po šios sutarties įsigaliojimo, taikomos Lietuvos Respublikos tarptautinės sutarties nuostatos.

viršųviršų

Negalioja joks įstatymas ar kitas aktas priešingas Konstitucijai.

Konstitucinis Teismas sprendžia, ar įstatymai ir kiti Seimo aktai neprieštarauja Konstitucijai, o Respublikos Prezidento ir Vyriausybės aktai - neprieštarauja Konstitucijai arba įstatymams. Lietuvos Respublikos įstatymas arba kitas Seimo aktas, Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas aktas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Konstitucinio Teismo sprendimai klausimais, kuriuos Konstitucija priskiria jo kompetencijai, yra galutiniai ir neskundžiami.

Konstitucinis Teismas taip pat teikia išvadas, ar Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys neprieštarauja Konstitucijai. Remdamasis Konstitucinio Teismo išvadomis dėl tarptautinių sutarčių, galutinį sprendimą priima Seimas.

Nustatęs, kad teisės norminis aktas ar jo dalis, kurio atitikimo Konstitucijai ar įstatymams kontrolė nepriklauso Konstitucinio Teismo kompetencijai, prieštarauja įstatymui ar Vyriausybės teisės norminiam aktui, teismas, priimdamas sprendimą, neturi tokiu teisės aktu vadovautis. Bendrosios kompetencijos teismas turi teisę sustabdyti bylos nagrinėjimą ir nutartimi kreiptis į administracinį teismą, prašydamas patikrinti, ar atitinkamas teisės norminis aktas ar jo dalis atitinka įstatymą ar Vyriausybės teisės norminį aktą. Norminis administracinis aktas (ar jo dalis) laikomas panaikintu ir paprastai negali būti taikomas nuo tos dienos, kurią oficialiai buvo paskelbtas įsiteisėjęs administracinio teismo sprendimas dėl atitinkamo norminio akto (ar jo dalies) pripažinimo neteisėtu.

« Teisinė tvarka - Bendro pobūdžio informacija | Lietuva - Bendro pobūdžio informacija »

viršųviršų

Naujausia redakcija: 30-05-2007

 
  • Bendrijos teisė
  • Tarptautinė teisė

  • Belgija
  • Bulgarija
  • Čekija
  • Danija
  • Vokietija
  • Estija
  • Airija
  • Graikija
  • Ispanija
  • Prancūzija
  • Italija
  • Kipras
  • Latvija
  • Lietuva
  • Liuksemburgas
  • Vengrija
  • Malta
  • Nyderlandai
  • Austrija
  • Lenkija
  • Portugalija
  • Rumunija
  • Slovėnija
  • Slovakija
  • Suomija
  • Švedija
  • Jungtinė Karalystė