Europos Komisija > ETIT > Teisinė tvarka > Latvija

Naujausia redakcija: 18-02-2008
Spausdintinis variantas Įrašyti tinklalapį į adresyną

Teisinė tvarka - Latvija

 

TURINIO LENTELE

1. Teisės šaltinių hierarchija 1.
2. Teisės aktai arba teisės šaltiniai, kuriuose nustatytas tarptautinės teisės, Europos Sąjungos teisės, Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų statusas teisės sistemoje. 2.
3. Kiti teisės šaltiniai (bendrieji teisės principai, bendroji teisė, teismų praktika) ir jų reikšmė 3.
3.1. Bendrieji teisės principai 3.1.
3.2. Bendroji teisė 3.2.
3.3. Teismų praktika 3.3.
4. Institucijos, turinčios teisę priimti teisės aktus, ir jų atsakomybės sritys 4.
5. Teisės aktų rengimo procedūros 5.
6. Normos, susijusios su nacionalinių teisės nuostatų įsigaliojimu 6.
7. Taisyklės, kuriomis nustatoma daugiašaliuose dokumentuose įtvirtintų normų įsigaliojimo tvarka. 7.
8. Kaip Latvijoje priimami sprendimai dėl įvairių teisės nuostatų ir teisės šaltinių galimų neatitikčių arba prieštaravimų. 8.

 

1. Teisės šaltinių hierarchija

Latvijos teisės aktų hierarchiją sudaro:

  1. Konstitucija;
  2. įstatymai, įstatymo galią turinčios Ministrų kabineto taisyklės;
  3. Ministrų kabineto taisyklės;
  4. privalomos vietos valdžios taisyklės.

2. Teisės aktai arba teisės šaltiniai, kuriuose nustatytas tarptautinės teisės, Europos Sąjungos teisės, Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų statusas teisės sistemoje.

Administracinio proceso kodekso 15 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tarptautiniai teisės aktai, kad ir koks būtų jų šaltinis, taikomi atsižvelgiant į jų teisinę galią ir padėtį užsienio teisės aktų hierarchijoje. Esant tarptautinio teisės akto nuostatos ir Latvijos teisės akto nuostatos prieštaravimui, viršesnė yra tarptautinio teisės akto nuostata.

Kitų teisės aktų atveju tarptautinės sutarties teisinė galia priklauso nuo to, kokia institucija pasirašė arba patvirtino tokią sutartį ir kokias procedūras taikydama ji tai atliko. Dėl to parlamento (Saeima) ratifikuota tarptautinė sutartis formaliai turi tokią pačią teisinę galią kaip ir įstatymas, o Ministrų kabineto patvirtinta tarptautinė sutartis turi tokią pačią galią kaip ir Ministrų kabineto taisyklės.

Tačiau pagal Latvijos Respublikos tarptautinių sutarčių įstatymo 13 straipsnį, kai parlamento patvirtintoje tarptautinėje sutartyje nustatytos normos skiriasi nuo Latvijos teisės aktuose nustatytų normų, taikytinos yra tarptautinės sutarties nuostatos. Konstitucinio Teismo įstatymo 16 straipsnio 9 dalyje taip pat nustatyta, kad nors tarptautinės sutartys turi atitikti Konstituciją, jos turi viršenybę prieš kitus nacionalinius teisės aktus, įskaitant įstatymus.

viršųviršų

Pagal Administracinio proceso kodekso 15 straipsnio 4 dalį Europos Sąjungos (Bendrijos) teisės aktų nuostatos yra taikytinos atsižvelgiant į jų statusą užsienio teisės aktų hierarchijoje. Institucijos ir teismai, taikydami Europos Sąjungos (Bendrijos) teisės aktus, turi atsižvelgti į Teisingumo Teismo praktiką. Įstojusi į Europos Sąjungą, Latvijos Respublika privalo tiesiogiai arba netiesiogiai taikyti ne tik reglamentus, bet taip pat ir kitus Europos Sąjungos teisės aktus: ES steigiamąsias sutartis, Bendrijos sutartis su trečiosiomis valstybėmis, direktyvas, ES institucijų sprendimus, rekomendacijas, nuomones, bendradarbiavimo dokumentus pagal antrąjį ramstį (bendra užsienio ir saugumo politika) ir trečiąjį ramstį (bendradarbiavimas teisingumo ir vidaus reikalų srityse), bendrąsias valstybių narių teisės nuostatas ir galiausiai – Europos Teisingumo Teismo praktikoje nustatytus teisės principus.

3. Kiti teisės šaltiniai (bendrieji teisės principai, bendroji teisė, teismų praktika) ir jų reikšmė

3.1. Bendrieji teisės principai

Galimybė taikyti bendruosius teisės principus, kaip teisės šaltinius, nustatyta Latvijos civilinio kodekso 5 straipsnyje ir Latvijos civilinio proceso kodekso 11 straipsnio 3 dalyje. Administracinio proceso kodekso 15 straipsnio 5 dalyje numatyta galimybė bendruosius teisės principus taikyti, kai atitinkamas klausimas nereglamentuojamas užsienio teisės aktais, ir taip pat aiškinant teisės aktus.

Be to, Administracinio proceso kodekso 4 straipsnyje nurodyti šie administracinio proceso principai ir jų reikšmė:

viršųviršų

  1. fizinių asmenų teisių laikymosi principas;
  2. lygių teisių principas;
  3. teisinės valstybės principas;
  4. pagrįsto teisės nuostatų taikymo principas;
  5. draudimo priimti vienašališkus sprendimus principas;
  6. pasitikėjimo, susijusio su veiksmų teisėtumu, principas;
  7. teisinio pagrindo principas;
  8. demokratinės sandaros principas;
  9. proporcingumo principas;
  10. įstatymo viršenybės principas.

Teismų jurisdikcijos įstatyme įtvirtinti bendrieji teisės principai, pvz., asmenų lygybės įstatymui, teismų ir teisėjų neliečiamumo, šalių lygių teisių, nekaltumo prezumpcijos ir t. t.

3.2. Bendroji teisė

Pagal Civilinio kodekso 2 straipsnį bendroji teisė negali nei panaikinti, nei pakeisti teisės aktų ir ji taikoma teisės aktuose konkrečiai nustatytais atvejais. Tarptautinė bendroji teisė taip pat taikoma pagal Vienos konvenciją dėl sutarčių teisės.

3.3. Teismų praktika

Teismų praktika yra svarbus teisės šaltinis siekiant vienodai taikyti teisės aktus ir taip užtikrinti teisinį tikrumą. Teismų praktika yra papildomas šaltinis, naudojamas kaip aiškinimo priemonė.

4. Institucijos, turinčios teisę priimti teisės aktus, ir jų atsakomybės sritys

Konstitucijos 64 straipsnyje nustatyta, kad įstatymų leidybos teisė priklauso parlamentui ir tautai (referendumo teisė). Pagal Konstitucijos 81 straipsnį Ministrų kabinetas taip pat turi teisę priimti įstatymo galią turinčias taisykles. Dėl to parlamentui ir tautai priklauso pradinės įstatymų leidybos teisės, kurios gali būti perduodamos Ministrų kabinetui ir vietos institucijoms. Pagal Ministrų kabineto sandaros įstatymą Ministrų kabinetas gali priimti teisės aktus taisyklių forma, kai Ministrų kabinetui įstatymu konkrečiai suteikiami tokie įgaliojimai, ir jeigu įstatyme atitinkamas klausimas nereglamentuojamas. Vietos valdžios privalomas taisykles priima vietos valdžios institucijos pagal Vietos valdžios institucijų įstatymą. Be to, Konstitucijoje numatyta galimybė parlamento įstatymų leidybos įgaliojimus perduoti tarptautinėms institucijoms.

viršųviršų

Parlamentui priklausantys įstatymų leidybos įgaliojimai apima visą Latviją, o vietos valdžios institucijų įstatymų leidybos įgaliojimai apriboti konkrečia teritorija, atsižvelgiant į atitinkamos vietos valdžios institucijos kompetenciją.

5. Teisės aktų rengimo procedūros

Įstatymo projektus parlamentui gali pateikti:

  • prezidentas;
  • Ministrų kabinetas;
  • parlamento komitetai;
  • ne mažiau kaip penki parlamento nariai;
  • viena dešimtoji rinkėjų.
  1. Pirmasis svarstymas - per pirmąjį svarstymą už įstatymo projektą atsakingas komitetas pateikia pranešimą, o vėliau diskutuojama apie įstatymo projekto principus. Pasibaigus diskusijoms parlamentas nusprendžia, ar priimti įstatymo projektą per pirmąjį svarstymą. Įstatymo projekto per pirmąjį svarstymą nepriėmus, jis yra laikomas atmestu ir jį galima pateikti pakartotinai svarstyti toje pačioje sesijoje, tik jeigu jį pasirašo ne mažiau kaip 51 parlamento narys arba jeigu įstatymo projektas buvo pakeistas. Kai atsakingo komiteto arba dešimties parlamento narių siūlymu parlamentas priima sprendimą pripažinti projektą skubiu, projektas svarstomas tik dviejuose svarstymuose. Toliau nurodyti įstatymų projektai priimami po dviejų svarstymų:
    • skubiais pripažinti įstatymų projektai;
    • valstybės biudžeto projektas ir biudžeto pataisos;
    • įstatymų projektai, kuriais tvirtinamos tarptautinės sutartys.
  2. Antrasis svarstymas - įstatymo projektą antrajam svarstymui parengia atsakingas komitetas, kuris pateikia pranešimą apie pateiktus pasiūlymus. Siūlyti įstatymo projekto arba parlamento sprendimo projekto pataisas gali:
    • prezidentas;
    • parlamento komitetas;
    • frakcija arba politinis blokas;
    • parlamento narys;
    • ministras pirmininkas, ministro pirmininko pavaduotojas, ministras, valstybės ministras;
    • ministerijos sekretorius pagal ministro įgaliojimą;
    • parlamento teisės tarnyba, kai pasiūlymas susijęs su techniniais teisės aktų aspektais arba kodifikavimu.

    Pasiūlymas yra laikomas priimtu, kai už jį balsavo absoliuti dalyvaujančių parlamento narių dauguma. Apsvarsčius visus pasiūlymus balsuojama dėl viso teisės akto projekto, įskaitant priimtus pasiūlymus. Parlamentui per antrąjį svarstymą atmetus įstatymo projektą, jis yra grąžinamas atsakingam komitetui ir gali būti pakartotinai pateiktas antrajam svarstymui. Kai parlamentas tokiu būdu patvirtina įstatymo projektą, jis grąžinamas atsakingam komitetui, kuris parengia projektą trečiajam svarstymui.

    viršųviršų

  3. Trečiasis svarstymas - per trečiąjį svarstymą svarstomi tik tie įstatymo projekto straipsniai, dėl kurių buvo pateikti pasiūlymai ir balsuota per antrąjį svarstymą. Peržiūrėjus visus pasiūlymus, balsuojama dėl viso įstatymo projekto, įskaitant priimtus pasiūlymus. Parlamentui per trečiąjį svarstymą atmetus įstatymo projektą, jis yra grąžinamas atsakingam komitetui, kuris gali pateikti įstatymo projektą pakartotiniam trečiajam svarstymui.
  4. Antrasis įstatymo persvarstymas - kai prezidentas pagal Konstitucijos 71 straipsnį prašo antrą kartą persvarstyti įstatymą, parlamentas už įstatymo projektą atsakingam komitetui pateikia pagrįstus prezidento prieštaravimus. Su trečiuoju įstatymo projekto svarstymu susijusios normos yra taikomos, kai įstatymas yra peržiūrimas ir yra nagrinėjami tik prezidento pateikti prieštaravimai ir pasiūlymai. Įstatymo projektas laikomas priimtu ir tampa įstatymu, kai jis pereina tris arba du svarstymus, - tai priklauso nuo konkretaus atvejo, - ir už šio projekto priėmimą balsuoja absoliuti dauguma posėdyje dalyvaujančių parlamento narių. Parlamento priimtus įstatymus oficialiai paskelbia prezidentas.

6. Normos, susijusios su nacionalinių teisės nuostatų įsigaliojimu

  1. Įstatymai - pagal Įstatymų ir kitų parlamento, prezidento ir Ministrų kabineto priimtų teisės aktų oficialaus paskelbimo, paskelbimo Latvijos oficialiajame leidinyje, įsigaliojimo ir galiojimo procedūrų įstatymą įstatymas įsigalioja keturioliktą dieną po to, kai jį oficialiai paskelbė prezidentas, išskyrus atvejus, kai pačiame įstatyme nustatyta kitaip. Šis keturiolikos dienų laikotarpis, kuriam pasibaigus įstatymas įsigalioja, pradedamas skaičiuoti kitą dieną nuo įstatymo paskelbimo Latvijos oficialiajame leidinyje.
  2. Ministrų kabineto taisyklės - pagal Ministrų kabineto sandaros įstatymą Kabineto instrukcijos ir rekomendacijos skelbiamos tokia pačia tvarka kaip ir įstatymai. Jos įsigalioja kitą dieną po jų paskelbimo Latvijos oficialiajame leidinyje, išskyrus atvejus, kai nustatoma kita įsigaliojimo data.
  3. Privalomos vietos valdžios taisyklės - pagal Vietos valdžios įstatymą nutarimai ir taisyklės įsigalioja kitą dieną po jų pasirašymo, išskyrus atvejus, kai nustatyta kita konkreti įsigaliojimo data. Vietos valdžios sprendimai, susiję su fiziniais arba juridiniais asmenimis, įsigalioja juos pasirašius. Miesto tarybų priimtos privalomos taisyklės Oficialiajame leidinyje skelbiamos ne vėliau kaip po dviejų savaičių nuo jų priėmimo ir įsigalioja kitą dieną nuo jų paskelbimo Oficialiajame leidinyje. Regionų tarybų, apygardų tarybų ir savivaldybių tarybų priimtos privalomos taisyklės paskelbiamos matomoje vietoje, esančioje vietos valdžios tarybos pastate arba šalia jo, ne vėliau kaip po dviejų savaičių nuo jų priėmimo ir įsigalioja kitą dieną nuo jų paskelbimo pirmą kartą matomoje vietoje.

7. Taisyklės, kuriomis nustatoma daugiašaliuose dokumentuose įtvirtintų normų įsigaliojimo tvarka.

Tarptautines sutartis tvirtina parlamentas, priimdamas įstatymą. Parlamento priimtus įstatymus oficialiai paskelbia prezidentas. Visos tarptautinės sutartys ir jų vertimai į latvių kalbą skelbiami Oficialiajame leidinyje (Latvijas Vēstnesis) ir Ministrų kabineto oficialiajame leidinyje (Ziņotājs). Įstatymas įsigalioja keturioliktą dieną po jo oficialaus paskelbimo, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta kita įsigaliojimo data. Įstatymo įsigaliojimo laikotarpis pradedamas skaičiuoti kitą dieną nuo jo paskelbimo Oficialiajame leidinyje.

viršųviršų

8. Kaip Latvijoje priimami sprendimai dėl įvairių teisės nuostatų ir teisės šaltinių galimų neatitikčių arba prieštaravimų.

  1. Sprendimai dėl teisės aktų nuostatų (principų) neatitikčių priimami aiškinant (ir taip vienodinant) šias nuostatas (principus) arba taikant eiliškumo sistemą.
  2. Kai nustatomas įvairių teisės aktų nuostatų, turinčių nevienodą teisinę galią, prieštaravimas, taikoma aukščiausią teisinę galią turinti nuostata.
  3. Kai nustatomas tarptautinio teisės akto nuostatos ir nacionalinio teisės akto nuostatos prieštaravimas, pirmumo teisę turi tarptautinio teisės akto nuostata.
  4. Kai nustatomas bendro teisės akto ir specialaus teisės akto, kai šie teisės aktai turi vienodą teisinę galią, prieštaravimas, taikomas bendras teisės aktas, kiek jo taikymas neribojamas specialiu teisės aktu.
  5. Kai anksčiau priimta teisės nuostata nesiderina su vėliau priimta teisės nuostata, pirmumo teisę turi vėliau priimta teisės nuostata.
  6. Kai vėliau priimta bendro teisės akto nuostata nesiderina su anksčiau priimta specialaus teisės akto nuostata, pirmumo teisę turi anksčiau priimto specialaus teisės akto nuostata.

Pagal Administracinio proceso kodekso nuostatas, priimant sprendimą dėl to, kuri iš dviejų teisės akto nuostatų, turinčių vienodą teisinę galią, turi pirmumo teisę, reikia atsižvelgti į šių teisės aktų nuostatų objektyvią svarbą bendrame kontekste, ir pirmenybė turėtų būti suteikta nuostatai, kuria reglamentuojamas demokratinei visuomenei ir valdymo formai svarbus klausimas.

Be to, kai už tam tikro teisės akto taikymą atsakinga institucija pagrįstai abejoja dėl teisės akto atitikties kitiems didesnę teisinę galią turintiems teisės aktams, ji turi taikyti atitinkamas nuostatas, tačiau taip pat ji turi pranešti apie savo abejones aukštesniajai institucijai ir Teisingumo ministerijai. Valdžios institucijoms ir teismams neleidžiama atsisakyti priimti sprendimų dėl klausimų atsižvelgiant į tai, kad teisės aktai nereglamentuoja atitinkamų klausimų.

« Teisinė tvarka - Bendro pobūdžio informacija | Latvija - Bendro pobūdžio informacija »

viršųviršų

Naujausia redakcija: 18-02-2008

 
  • Bendrijos teisė
  • Tarptautinė teisė

  • Belgija
  • Bulgarija
  • Čekija
  • Danija
  • Vokietija
  • Estija
  • Airija
  • Graikija
  • Ispanija
  • Prancūzija
  • Italija
  • Kipras
  • Latvija
  • Lietuva
  • Liuksemburgas
  • Vengrija
  • Malta
  • Nyderlandai
  • Austrija
  • Lenkija
  • Portugalija
  • Rumunija
  • Slovėnija
  • Slovakija
  • Suomija
  • Švedija
  • Jungtinė Karalystė