Europos Komisija > ETIT > Teisinė tvarka > Vengrija

Naujausia redakcija: 28-02-2008
Spausdintinis variantas Įrašyti tinklalapį į adresyną

Teisinė tvarka - Vengrija

 

TURINIO LENTELE

I. Vengrijos teisės šaltiniai I.
1. Konstitucija 1.
2. Įstatymai 2.
3. Dekretai 3.
4. Tarptautinės sutartys 4.
II. Kiti teisės šaltiniai plačiąja prasme, kurie nėra laikomi teisės aktais II.
1. Kitos teisinės valdymo priemonės 1.
2. Konstitucinio Teismo nutarimai 2.
3. Teismų praktika 3.
III. Viršnacionalinių priemonių normų įsigaliojimas III.
IV. Įvairios institucijos, turinčios įgaliojimus priimti teisės aktus IV.
V. Teisės aktų priėmimo procedūra V.
VI. Nacionalinių nuostatų įsigaliojimo tvarka VI.
VII. Teisės šaltinių normų kolizijų sprendimas VII.

 

I. Vengrijos teisės šaltiniai

1. Konstitucija

1949 m. Įstatymas Nr. XX dėl Konstitucijos užima aukščiausią vietą Vengrijos teisės aktų hierarchijoje. Visi kiti įstatymai negali prieštarauti Konstitucijai. Konstituciją priima Nacionalinė Asamblėja, o keičiama ji dviejų trečdalių visų parlamento narių balsų dauguma (Konstitucijos 24 straipsnio 3 dalis).

Vengrijos Konstituciją sudaro penkiolika skyrių. I skyriuje, kuriame įtvirtintos bendrosios nuostatos, nustatyta valstybės valdymo forma, tam tikrų įgaliojimų perdavimas Europos Sąjungai ir kai kurie pagrindiniai principai, pvz., teisinės valstybės, draudimo siekti valdžios jėga, laisvo partijų steigimo ir veiklos, karo nepripažinimo, bendradarbiavimo kuriant vieningą Europą, pagrindinių teisių pripažinimo, ir principas, kuriuo remiantis įstatymo normos reglamentuoja pagrindines teises ir pareigas, tačiau negali riboti pagrindinių teisių esmės.

II–XI skyriuose įtvirtintos pagrindinės normos, apibrėžiančios valstybės pareigūnus ir svarbiausias valstybės institucijas; jose nustatytas Nacionalinės Asamblėjos, Respublikos Prezidento, Konstitucinio Teismo, ombudsmeno (komisaro), atsakingo už žmogaus teises, ombudsmeno (komisaro), atsakingo už nacionalinių ir etninių mažumų teises, Valstybės kontrolės, Vengrijos nacionalinio banko, vyriausybės, ginkluotųjų pajėgų ir policijos, vietos valdžios institucijų, teismų ir prokuratūros teisinis statusas ir funkcijos.

XII skyriuje įdėta pagrindinių teisių ir laisvių deklaracija, XIII skyriuje nustatyti rinkimus reglamentuojantys principai, XIV skyrius skirtas Vengrijos sostinei ir simboliams, o XV skyriuje įtvirtintos baigiamosios nuostatos.

viršųviršų

2. Įstatymai

Įstatymus Vengrijoje gali priimti Nacionalinė Asamblėja. Konstitucijoje nustatytos pagrindinės teisės ir pareigos, kurios turi būti reglamentuojamos įstatymais. 1987 m. Įstatyme Nr. XI dėl teisės aktų leidybos (Teisės aktų leidybos įstatymas) nustatytos papildomos sritys, kurias galima reglamentuoti tik įstatymais. Kai kuriuos įstatymus Nacionalinė Asamblėja priima paprasta balsų dauguma, t. y. daugiau nei pusės dalyvaujančių parlamento narių balsų dauguma, kitus - dviejų trečdalių balsų dauguma (kvalifikuota dauguma). Ne tik įstatymas, kuriuo priimama Konstitucija, bet ir įstatymas, kuriuo ratifikuojama ir paskelbiama tarptautinė sutartis dėl stojimo į ES, bei Nacionalinių simbolių įstatymas taip pat turi būti priimami dviejų trečdalių visų parlamento narių balsų dauguma. Įstatymai, kuriems priimti reikalinga dviejų trečdalių balsų dauguma, konkrečiai nurodyti Konstitucijoje.

Prieš priimant 1989 m. Įstatymą Nr. XXXI dėl Konstitucijos pataisų, Vengrijos Prezidento Tarybai buvo suteikti įgaliojimai priimti įstatymus dekretus. Atsižvelgiant į teisės aktų hierarchiją vis dar galiojantys įstatymai dekretai prilyginami normoms, kurios turi įstatymo galią.

3. Dekretai

Teisės aktų leidybos įstatyme numatyti vyriausybės dekretai, ministrų dekretai ir vietos valdžios dekretai.

Vyriausybės įgaliojimai priimti dekretus gali būti pirminiai arba pagrįsti įstatymo suteiktais įgaliojimais. Pirminiai įgaliojimai nustatyti Konstitucijos 35 straipsnio 2 dalyje, kurioje nurodoma, kad vyriausybė priima dekretus pagal savo kompetenciją. Tai neriboja Nacionalinės Asamblėjos, kurios kompetencijai gali būti priskirtos visos reguliuojamos sritys, galių.

viršųviršų

Pagal Teisės aktų leidybos įstatymą, taip pat pagal konkretų įstatymu suteiktą įgaliojimą vyriausybė gali priimti įstatymus įgyvendinančius dekretus. Pagal Teisės aktų leidybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalį įgaliojime priimti įgyvendinančias taisykles reikia konkrečiai nurodyti subjektą, kuriam suteikiami įgaliojimai, įgaliojimo turinį ir taikymo sritį. Subjektas, kuriam suteikti įgaliojimai, negali šių įgaliojimų perduoti jokiai kitai šaliai.

Ministrų dekretai yra speciali dekretų rūšis. Teisės aktų hierarchijoje jie turi žemesnę galią nei vyriausybės dekretai. Pagal Teisės aktų leidybos įstatymą ministrai gali priimti dekretus pagal savo kompetenciją ir vykdydami įstatymų arba vyriausybės dekretų suteiktus įgaliojimus. Dėl to priimant ministro dekretą turi būti išpildomos dvi sąlygos.

Pagal atskirą įstatymą Vengrijos nacionalinio banko pirmininkas Centrinio banko dekrete gali įtvirtinti nuostatas, kurių privalo laikytis finansų institucijos, juridiniai asmenys, kurie nėra laikomi finansų institucijomis, tačiau teikia papildomas finansines paslaugas, investicinių paslaugų teikėjai ir kliringo rūmai.

Vietos valdžios dekretai yra trečios rūšies dekretai. Konstitucijos 44/A straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vietos atstovaujamosios institucijos gali priimti dekretus pagal savo kompetenciją, tačiau jie negali prieštarauti aukštesnę galią turintiems teisės aktams. Pagal 1990 m. Įstatymo Nr. LXV dėl vietos valdžios institucijų 16 straipsnio 1 dalį vietos valdžios atstovaujamoji institucija pagal savo kompetenciją gali priimti vietos valdžios dekretus, reguliuojančius vietos viešuosius reikalus, kurių nereglamentuoja aukštesnės galios teisės aktai, ir vykdyti šiuos dekretus pagal jai įstatymu suteiktus įgaliojimus.

viršųviršų

4. Tarptautinės sutartys

Vengrija (Vengrijos vyriausybė) gali sudaryti tarptautines sutartis su kitomis valstybėmis (kitų valstybių vyriausybėmis). Tarptautinių sutarčių ir vidaus teisės santykis Vengrijoje pagrįstas dualistine sistema, t. y. tarptautinės sutartys vidaus teisės sudedamąja dalimi tampa, kai jos oficialiai paskelbiamos priėmus atitinkamus teisės aktus.

II. Kiti teisės šaltiniai plačiąja prasme, kurie nėra laikomi teisės aktais

1. Kitos teisinės valdymo priemonės

Vengrijos teisės sistemoje yra kitų teisinių valdymo priemonių, kurios, nors ir būdamos normomis, nėra laikomos teisės aktais, nes tai yra vidaus taisyklės, kurių privalo laikytis ne visi, o tik institucijos, kurios yra pavaldžios šias normas priėmusiam subjektui (išskyrus teisines gaires, kurios neturi privalomosios teisinės galios). Pagal Teisės aktų leidybos įstatymą šios valdymo priemonės yra sprendimai, centrinio banko nurodymai, statistiniai pranešimai ir teisinės gairės.

Sprendimus gali priimti Nacionalinė Asamblėja, vyriausybė, vyriausybės komitetai, vietos valdžia ir vietos valdžios institucijos; šie sprendimai reglamentuoja juos priimančių ir joms pavaldžių institucijų veiklą ir užduotis. Minėtos institucijos taip pat priima planus, susijusius su jų atsakomybės sritimis.

Neperžengdami savo teisės aktų nustatytos kompetencijos ribų, ministrai ir kompetentingų nacionalinių įstaigų vadovai gali priimti taisykles, reglamentuojančias jiems tiesiogiai pavaldžių įstaigų veiklą.

viršųviršų

Statistinius pranešimus priima Centrinės statistikos įstaigos vadovas, ir juose yra privalomų nuostatų, kuriose pateikiami vien statistikos terminai, metodai, klasifikacijos, sąrašai ir skaičiai.

Teisinėms rekomendacijoms priskiriamos direktyvos, kurias priima Nacionalinė Asamblėja ir vyriausybė, jose nustatomi bendrieji tikslai bei programos ir išreiškiama pozicija svarbiais valstybės ir viešaisiais klausimais. Nacionalinė Asamblėja ir vyriausybė gali aiškinti teisės aktus, atsižvelgdamos į principines nuostatas. Ministrai ir kompetentingi nacionalinių įstaigų vadovai gali priimti direktyvas ir pranešimus. Direktyvose pateikiamos rekomendacijos dėl svarbiausių teisės aktų įgyvendinimo būdų ir priemonių. Pranešimuose nurodomi faktai ir informacija apie įstaigų, atsakingų už teisės aktų įgyvendinimą, veiklą.

2. Konstitucinio Teismo nutarimai

Konstitucinio Teismo sprendimams tenka svarbus vaidmuo teisės aktų sistemoje. Konstitucinis Teismas tikrina, ar teisės aktai atitinka Konstituciją, ir, priimdamas nutarimus, panaikina Konstitucijai prieštaraujančius teisės aktus (jų dalis). Konstitucinis Teismas išsamiai motyvuoja savo nutarimus ir panašiose bylose juos priima pagal jau taikytus principus. Konstitucinio Teismo nutarimas yra neskundžiamas ir visiems privalomas. Svarbiausios Konstitucinio Teismo užduotys – saugoti Konstituciją ir palaikyti konstitucinę demokratiją bei teisinės valstybės principo stabilumą. Dėl to Konstituciniam Teismui suteiktas didelis nepriklausomumas ir platūs įgaliojimai.

viršųviršų

3. Teismų praktika

Vykdydamas savo pareigą užtikrinti vienodą teisės taikymą ir teikti teisines rekomendacijas žemesniesiems teismams, Aukščiausiasis Teismas priima derinimo ir principinius sprendimus. Derinimo procedūrą galima pradėti, jeigu, teismų praktikos raida ir derinimas reikalauja priimti derinimo sprendimą principiniu klausimu ir jeigu Aukščiausiojo Teismo kolegija ketina nukrypti nuo kitos Aukščiausiojo Teismo kolegijos priimto sprendimo. Sprendimas dėl teisės derinimo privalomas teismams. Principiniai sprendimai, parinkti iš Aukščiausiojo Teismo kolegijų praktikos, taip pat yra skirti sprendimams derinti; kaip ir sprendimai dėl teisės derinimo, principiniai sprendimai skelbiami Aukščiausiojo Teismo oficialiajame biuletenyje (Legfelsőbb Bíróság Hivatalos Gyűjteménye).

III. Viršnacionalinių priemonių normų įsigaliojimas

2005 m. Įstatyme Nr. L (Tarptautinės teisės įstatymas) nustatyta procedūra, susijusi su tarptautinėmis sutartimis ir tokių sutarčių paskelbimu bei įsigaliojimu. Pagal Tarptautinės teisės įstatymo 9 straipsnį, jeigu Nacionalinė Asamblėja pagal 7 straipsnio 3 dalį pritarė tarptautinės sutarties paskelbimui galiojančia, atsižvelgusi į jos svarbą Vengrijos užsienio santykiams, tokia sutartis turi būti paskelbiama įstatymo forma arba kitais atvejais - vyriausybės dekreto forma. Pritarimas pripažinti privalomą tarptautinės sutarties galiojimą nustatytas šią sutartį paskelbiančiame teisės akte. Įstatymo, kuriuo paskelbiama tarptautinė sutartis, nuostatų, kuriose pateikiamas sutarties tekstas, taip pat išlygos, sąlygos ir deklaracijos, įsigaliojimo data turi sutapti su sutarties įsigaliojimo Vengrijoje data. Jeigu ši data paskelbiant sutartį nėra žinoma, sutarties įsigaliojimo sąlygose turi būti nustatyta, kad jos įsigaliojimo datą nustatys užsienio reikalų ministras sprendimu, kuris bus paskelbtas Vengrijos oficialiajame leidinyje (Magyar Közlöny).

viršųviršų

Vengrijos Konstitucijoje taip pat nustatytas kitas viršnacionalinio teisės akto inkorporavimo į nacionalinę teisės sistemą būdas. Pagal Konstitucijos 7 straipsnio 1 dalį Vengrijos teisės sistemoje taikomi visuotinai pripažinti tarptautinės teisės principai ir nacionalinė teisė derinama su pagal tarptautinę teisę prisiimtais įsipareigojimais. Pagal Konstitucijos 8 straipsnio 1 dalį Vengrija pripažįsta neliečiamas ir neatimamas pagrindines žmogaus teises; pagarba šioms teisėms ir jų apsauga yra pagrindinė valstybės pareiga.

Europos Bendrijos teisė į Vengrijos teisės sistemą perkeliama pagal teminius teisės aktus Konstitucijoje ir Teisės aktų leidybos įstatyme nustatytu lygiu.

IV. Įvairios institucijos, turinčios įgaliojimus priimti teisės aktus

Vengrijoje teisės aktus gali priimti Nacionalinė Asamblėja, vyriausybė, vyriausybės nariai, Vengrijos nacionalinio banko pirmininkas ir vietos valdžios institucijos.

Nacionalinė Asamblėja, kaip aukščiausioji Vengrijos valstybės valdžios ir demokratinio atstovavimo institucija, priima Vengrijos Konstituciją ir turi įgaliojimus priimti įstatymus.

Vyriausybė yra pagrindinė vykdomosios valdžios institucija. Tai yra aukščiausioji viešojo administravimo institucija, kontroliuojanti ir koordinuojanti viešojo administravimo institucijų darbą. Vyriausybę sudaro ministras pirmininkas ir ministrai. Vyriausybė gali priimti dekretus pagal savo kompetenciją, kuri konkrečiai nurodyta Konstitucijoje, ir pagal įstatymų suteiktus įgaliojimus. Vyriausybės dekretai negali prieštarauti įstatymams.

viršųviršų

Vyriausybės nariai yra ministras pirmininkas ir ministrai. Ministras pirmininkas vadovauja vyriausybės posėdžiams ir prižiūri vyriausybės dekretų ir sprendimų vykdymą. Ministrai, remdamiesi teisės aktais ir vyriausybės sprendimais, pagal savo kompetenciją vadovauja konkrečioms sritims ir jiems pavaldžių įstaigų darbui. Įstatymais arba vyriausybės dekretais suteikus įgaliojimus, ministrai gali pagal savo kompetenciją priimti dekretus. Ministrų dekretai negali prieštarauti įstatymams arba vyriausybės dekretams.

Vietos valdžia yra demokratiškai išrinkta ir veikianti viešoji vietos valdžios įstaiga. Ji pagal savo kompetenciją nepriklausomai reglamentuoja ir tvarko vietos viešuosius reikalus, atsižvelgdama į vietos gyventojų interesus ir neperžengdama įstatymų nustatytų ribų. Vietos valdžios institucijos gali priimti su jų veikla susijusius dekretus, kai joms tokie įgaliojimai suteikti įstatymu. Tokie dekretai negali prieštarauti jokiems aukštesnę galią turintiems teisės aktams. Vietos valdžia gali priimti dekretus, reglamentuojančius viešuosius reikalus, kurių nereguliuoja aukštesnę galią turintys teisės aktai.

Vengrijos nacionalinio banko pirmininkas atskiru įstatymu konkrečiai nustatytose srityse centrinio banko dekretais gali priimti nuostatas, kurių privalo laikytis finansų institucijos ir juridiniai asmenys, kurie nėra laikomi finansų institucijomis, tačiau teikia papildomas finansines paslaugas, taip pat investicinių paslaugų teikėjai bei kliringo rūmai. Centrinio banko dekretai negali prieštarauti įstatymams.

V. Teisės aktų priėmimo procedūra

Teisės aktai priimami, kai to reikalauja socialiniai arba ekonominiai procesai, kai tai reikalinga piliečių teisėms ir pareigoms reglamentuoti ir kai į Vengrijos teisę reikia perkelti Europos Bendrijos teisę. Prieš priimant teisės aktą turi būti išanalizuota sritis, kuri bus reglamentuojama. Teisės akto projektą visuomet parengia paskirtas arba kompetentingas srities, kuri bus reglamentuojama, ministras. Atsižvelgusi į teisės akto lygį, kompetentinga ministerija nusiunčia parengtą projektą konsultacijai su kitomis ministerijomis, atstovaujamosiomis organizacijomis ir kitomis pagal teisės aktus susijusiomis įstaigomis. Be to, pagal 2005 m. Įstatymo Nr. XC dėl laisvo elektroninės informacijos naudojimo 9 straipsnį teksto projektą parengusi įstaiga turi jį paskelbti (išskyrus šiame straipsnyje nurodytas išimtis) savo interneto tinklalapyje, kuriame visuomenė gali pateikti savo pastabas arba pasiūlymus. Projektą pateikusi institucija jį peržiūri remdamasi per konsultavimosi procedūrą gautomis specialistų išvadomis ir visuomenės pastabomis.

viršųviršų

Pasibaigus konsultavimosi procedūrai, vyriausybei teiktinas teisės akto projektas aptariamas valstybės sekretorių pasitarime, kuriame nusprendžiama, ar teisės akto projektą galima pateikti Vyriausybei. Valstybės sekretorių pasitarimas yra paskutinė galimybė aptarti teisės akto projekto techninius klausimus; šiame pasitarime nagrinėjami techniniai bei terminologiniai klausimai, dėl kurių nebuvo susitarta per konsultavimosi procedūrą.

Valstybės sekretorių pasitarime apsvarstyti dokumentai, kuriuos galima pateikti, nustatyta tvarka perduodami vyriausybei. Vyriausybės posėdyje dauguma pateiktų teisės aktų projektų priimami be svarstymų, tačiau svarbesnius arba politiniu požiūriu probleminius teisės aktų projektus vyriausybė aptaria ir po to priima (arba nepriima).

Įstatymų projektų atveju kitas įstatymų leidybos procedūros etapas – įstatymo projekto teikimas Nacionalinei Asamblėjai. Tuomet įstatymo projektas aptariamas atsakinguose parlamento komitetuose ir Nacionalinės Asamblėjos plenariniame posėdyje. Parlamento komitetai ir visi parlamento nariai gali pateikti įstatymo projekto pataisas. Nacionalinė Asamblėja balsuoja atskirai dėl kiekvienos įstatymo projekto pataisos, o paskui – dėl viso įstatymo projekto.

Teisės aktai turi būti skelbiami Vengrijos oficialiajame leidinyje (Magyar Közlöny), kurio skaitmeninė kopija taip pat privalo būti prieinama visuomenei. Išimtiniais atvejais ministerijos dekreto priedas, jeigu jis nėra tiesiogiai susijęs su piliečiais, taip pat gali būti prieinamas visuomenei, paskelbiant jį ministerijos oficialiajame leidinyje. Vietos valdžios dekretas turi būti paskelbtas vietos valdžios oficialiajame leidinyje įprasta tvarka, nustatyta vietos valdžios veiklos ir organizacijos nuostatuose.

viršųviršų

VI. Nacionalinių nuostatų įsigaliojimo tvarka

Teisės aktai galioja Vengrijoje būstinę turintiems fiziniams ir juridiniams asmenims bei užsienyje gyvenantiems Vengrijos piliečiams. Vietos valdžios priimti dekretai galioja vietos valdžios jurisdikcijos teritorijoje.

Teisės aktų leidybos įstatymas draudžia priimti atgaline tvarka galiojančius teisės aktus ir nurodo, kad iki teisės akto paskelbimo negalima nustatyti pareigų arba kokios nors veikos paskelbti neteisėta.

Teisės akte visada turi būti nustatyta tokia jo įsigaliojimo data, kad liktų pakankamai laiko pasirengti jį taikyti.

Teisės aktas ir jį įgyvendinančios taisyklės turi įsigalioti vienu metu. Teisės aktas netenka galios, jeigu jis panaikinamas kitu teisės aktu arba jeigu pasibaigia teisės akte nustatytas konkretus galiojimo terminas.

VII. Teisės šaltinių normų kolizijų sprendimas

Teisės aktuose negali būti nustatyta normų, prieštaraujančių kitame tokią pačią arba didesnę teisinę galią turinčiame teisės akte nustatytoms normoms. Kolizijos atveju teisės sistema numato tinkamas jos pašalinimo priemones.

Paprastai normų kolizija nustatoma rengiant atitinkamus teisės aktus; tokiais atvejais situaciją galima ištaisyti prieš priimant teisės aktą. Tačiau kartais skirtingų normų kolizija gali išaiškėti tik šias normas taikant. Tokiais atvejais teismai turi mėginti koliziją panaikinti taikydami bendruosius teisės principus. Pagal vieną iš tokių principų, jeigu teisės aktas prieštarauja aukštesnę teisinę galią turinčiam teisės aktui, galioja pastarasis aktas. Pagal kitą principą specialioji norma turi pirmenybę bendrosios normos atžvilgiu, o vėliau priimtas teisės aktas turi pirmenybę anksčiau priimto teisės akto atžvilgiu.

Kai kyla vienodą teisinę galią turinčių teisės aktų kolizija, prieštaravimai, kuriais nepažeidžiama Konstitucija, paprastai panaikinami teismams aiškinant teisės aktą. Pasinaudodami minėtais teisės principais teismai nusprendžia, kuriai kolizinei normai teikiama pirmenybė. Atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo praktiką, jeigu teisės aktas, dėl kurio kyla kolizija, pažeidžia Konstitucijos nuostatą, susiklosto Konstitucijai priešinga padėtis. Tokiu atveju Konstitucinis Teismas panaikina Konstitucijai prieštaraujančias nuostatas.

Normų kolizija gali išaiškėti prieš atsirandant faktinei taikymo problemai. Tokiais atvejais įstatymų leidėjas panaikina koliziją pataisydamas teisės aktą.

Įstatymų atveju Respublikos Prezidentas gali kreiptis į Konstitucinį Teismą prašydamas įvertinti įstatymą, jeigu mano, kad teisės akto, kurį Nacionalinė Asamblėja jau priėmė, tačiau kuris dar nebuvo paskelbtas, nuostatos pažeidžia Konstituciją (konstitucinis veto). Jeigu Konstitucinis Teismas nustato, kad teisės aktas iš tikrųjų pažeidžia Konstituciją, Nacionalinė Asamblėja turi imtis visų priemonių, kad būtų panaikintas prieštaravimas Konstitucijai.

« Teisinė tvarka - Bendro pobūdžio informacija | Vengrija - Bendro pobūdžio informacija »

viršųviršų

Naujausia redakcija: 28-02-2008

 
  • Bendrijos teisė
  • Tarptautinė teisė

  • Belgija
  • Bulgarija
  • Čekija
  • Danija
  • Vokietija
  • Estija
  • Airija
  • Graikija
  • Ispanija
  • Prancūzija
  • Italija
  • Kipras
  • Latvija
  • Lietuva
  • Liuksemburgas
  • Vengrija
  • Malta
  • Nyderlandai
  • Austrija
  • Lenkija
  • Portugalija
  • Rumunija
  • Slovėnija
  • Slovakija
  • Suomija
  • Švedija
  • Jungtinė Karalystė