Europos Komisija > ETIT > Teisinė tvarka > Prancūzija

Naujausia redakcija: 10-08-2006
Spausdintinis variantas Įrašyti tinklalapį į adresyną

Teisinė tvarka - Prancūzija

 

TURINIO LENTELE

1. Kokiuose dokumentuose, arba „teisės šaltiniuose“, yra nustatytos teisinės normos (konkrečiai – tarptautinės sutartys, Bendrijos teisė, Konstitucija, įstatymai, potvarkiai, nuostatai, įgyvendinimo potvarkiai ir t. t.)? 1.
1.1. Tarptautiniai teisės šaltiniai 1.1.
1.1.1. Tarptautiniai susitarimai 1.1.1.
1.1.2. Bendrijos teisė 1.1.2.
1.2. Nacionaliniai teisės šaltiniai 1.2.
1.2.1. Konstitucinės normos 1.2.1.
1.2.2. Įstatymų galios normos 1.2.2.
1.2.3. Nuostatai 1.2.3.
2. Jeigu taikoma, kokie yra kiti teisės šaltiniai (ypač, pavyzdžiui, bendrieji teisės principai, papročiai, precedentinė teismų sukurta teisė) ir kokia yra jų vertė? 2.
2.1. Bendrieji teisės principai 2.1.
2.2. Precedentų teisė 2.2.
2.2.1. Tarptautinė precedentų teisė 2.2.1.
2.2.2. Europos precedentų teisė 2.2.2.
2.2.3. Nacionalinė precedentų teisė 2.2.3.
3. Jeigu taikoma, kokia hierarchija yra išdėstyti įvairūs dokumentai (normų hierarchija)? 3.
4. Kokios procedūros yra numatytos suteikiant supranacionaliniuose dokumentuose išdėstytoms normoms juridinę galią nacionalinėje teritorijoje? 4.
4.1. Tarptautiniai susitarimai 4.1.
4.2. Bendrijos teisė 4.2.
5. Kokios įvairios institucijos yra įgaliotos tvirtinti teisines normas? 5.
5.1. Tarptautiniai dokumentai 5.1.
5.2. Nacionaliniai dokumentai 5.2.
6. Koks yra šių teisinių normų tvirtinimo procesas? 6.
6.1. Įstatymai 6.1.
6.2. Nuostatai 6.2.
7. Kokios yra taikomos nacionalinių nuostatų įsigaliojimo procedūros? 7.
7.1. Skelbimas 7.1.
7.2. Pranešimas 7.2.
8. Kokios priemonės yra numatytos sprendžiant galimus valstybėje narėje taikomų skirtingų teisinių normų prieštaravimus ? 8.

 

Sąvoka „teisės šaltiniai“ mes pažymime procesus, pagal kuriuos yra rengiamos mūsų teisinę tvarką nustatančios teisinės normos.

1. Kokiuose dokumentuose, arba „teisės šaltiniuose“, yra nustatytos teisinės normos (konkrečiai – tarptautinės sutartys, Bendrijos teisė, Konstitucija, įstatymai, potvarkiai, nuostatai, įgyvendinimo potvarkiai ir t. t.)?

1.1. Tarptautiniai teisės šaltiniai

1.1.1. Tarptautiniai susitarimai

Prancūzija ir užsienio valstybės sudarė nemažai tarptautinių sutarčių bei susitarimų, pavyzdžiui, 1950 m. lapkričio 4 d. Romoje pasirašyta Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, kuri Prancūzijoje įsigaliojo 1974 m. ir kuri šiuo metu sieja 40 Europos Tarybos valstybių narių.

1.1.2. Bendrijos teisė

Be normų, kurios perimtos iš Bendrijos sutarčių, egzistuoja vadinamieji antriniai teisės aktai, kurie yra numatyti Europos bendrijos ir Europos Sąjungos institucijų patvirtintuose įstatymuose ir kurie konkrečiai yra apibrėžti 1957 m. kovo 25 d. Romos sutartyje bei 1992 m. vasario 7 d. Mastrichto sutartyje. Prie šių įstatymų nomenklatūros yra priskiriama: direktyvos, sprendimai, reglamentai, nuomonės ir rekomendacijos.

1.2. Nacionaliniai teisės šaltiniai

1.2.1. Konstitucinės normos
  • 1958 m. spalio 4 d. Konstitucija;
  • 1946 m. spalio 27 d. Konstitucijos preambulė, 1789 m. rugpjūčio 26 d. Žmogaus ir piliečio teisių deklaracija ir pagrindiniai principai, kuriuos pripažįsta Respublikos, kuriai yra skirta preambulė, įstatymai;
  • pagrindiniai įstatymai, kurie yra numatyti Konstitucijoje siekiant nustatyti, kaip yra taikomos tam tikros su vyriausybės formavimu susijusios nuostatos.
1.2.2. Įstatymų galios normos

Parlamento, kuriam yra skirti įstatymų leidybos įgaliojimai, patvirtintas įstatymas yra bendrosios valios pareiškimas. Konstitucijos 34 straipsnyje yra konkrečiai apibrėžtos sritys, kuriose įstatymų leidybos įstaiga turi įgaliojimus tvirtinti normas įstatymų forma.

viršųviršų

1.2.3. Nuostatai

Nuostatai yra administracinės institucijos parengti bendrosios taikymo srities įstatymai. Vadovaujantis Konstitucijos 37 straipsniu, nuostatos, nesusijusios su Konstitucijos 34 straipsnyje nurodytais klausimais, yra priskiriamos prie reglamentuojamos srities ir yra įtraukiamos į šiuos dokumentus:

  • potvarkius: vadovaudamasi Konstitucijos 38 straipsniu, Vyriausybė gali prašyti Parlamento įgaliojimo imtis įstatymų leidybai priklausančių priemonių. Šioms priemonėms laikinai suteikiamas nuostatų statusas, o įstatymo galios statusą jos gauna, kai tik jas ratifikuoja įstatymų leidybos institucija;
  • nuostatus: Respublikos Prezidento patvirtinti dekretai arba Ministro Pirmininko patvirtinti potvarkiai, ministrų ir prefektų išleisti įsakymai, regioninėms valdžios institucijoms priklausančių patariamųjų arba vykdomųjų įstaigų arba jų viešųjų įstaigų priimti sprendimai sudaro didžiąją dalį bendrosios nuostatų kategorijos.

2. Jeigu taikoma, kokie yra kiti teisės šaltiniai (ypač, pavyzdžiui, bendrieji teisės principai, papročiai, precedentinė teismų sukurta teisė) ir kokia yra jų vertė?

2.1. Bendrieji teisės principai

Tai yra teismų nustatyti principai; jie gali būti perimti iš rašytinių įstatymų dokumentuose numatytų nuostatų arba gali būti su jomis nesusiję. Jų vertė yra didesnė negu nuostatų, ir nuo jų gali nukrypti tiktai įstatymai. Šie principai dažniausiai yra perimti iš 1789 m. Žmogaus teisių deklaracijos (piliečių lygybė prieš valdžios institucijas, sąžinės laisvė), 1946 m. Konstitucijos preambulės, socialinio gyvenimo būtinybių (viešųjų paslaugų tęstinumas, viršininko veiksmų jo pavaldinių veiksmų atžvilgiu kontrolė) arba teisingumo reikalavimų (praturtėjimo pažeidžiant teisingumą principas).

viršųviršų

2.2. Precedentų teisė

Teoriškai Konstitucija neįgalioja teismų nustatyti bendrąsias normas, ir jų funkcijos apsiriboja teismams perduotų ginčų sprendimu. Tačiau teismai turi aiškinti rašytinius įstatymus tuo pagrindu, kuriuo jie sprendžia ginčus. Be to, dažnai pasitaiko atvejų, kai nėra nė vieno rašytinio dokumento, kuriame būtų numatytos konkrečiam ginčui taikytinos normos. Tokiu atveju teismai negali atsisakyti priimti nutarimą ir jie patys turi suformuluoti bendrąją normą, kurios pagrindu šis nutarimas būtų  priimtas.

Bendrosios taikymo srities įstatymo nebuvimas gali paskatinti teismus parengti ypač sudėtingų normų sąvadus taikant savo precedentų teisę, kaip jie jau padarė Vyriausybės atsakomybės srityje.

2.2.1. Tarptautinė precedentų teisė

Šią teisę nustato Tarptautinis Teisingumo Teismas (pagrindinė Jungtinių Tautų Organizacijos teisminė institucija), Tarptautinis baudžiamasis buvusios Jugoslavijos tribunolas, Tarptautinis baudžiamasis Ruandos tribunolas ir Tarptautinis baudžiamasis teismas.

2.2.2. Europos precedentų teisė

Šią teisę nustato Europos Bendrijų Teisingumo Teismas (angl. ECJ) ir Europos Žmogaus Teisių Teismas.

Vadovaujantis Sutarties, įsteigiančios Europos bendriją, 234 straipsniu, Teisingumo Teismo sukurta precedentų teisė nacionaliniuose teismuose yra taikoma perduodant Teisingumo Teismui preliminaraus nutarimo priėmimą, nes tokia tvarka suteikia nacionaliniams teismams galimybę prieš nutarimo priėmimą kreiptis į Teisingumo Teismą ir prašyti išspręsti problemas, kurias kelia Bendrijos teisės taikymas, dėl kurio privatūs asmenys gali kreiptis į šį teismą.

viršųviršų

2.2.3. Nacionalinė precedentų teisė
  • Konstitucinė taryba

    Įstatymai gali būti perduoti šiai tarybai įvertinti jų atitiktį Konstitucijai prieš jų paskelbimą, taip pat gali būti perduotos ir sutartys. Taryba automatiškai peržiūri pagrindinių įstatymų ir Parlamentinės asamblėjos nuostatų atitiktį Konstitucijai. Tačiau ji neperžiūri visateisių piliečių referendume tiesiogiai patvirtintų įstatymų.

  • Administraciniai teismai

    Šie teismai yra atsakingi už ginčų, į kuriuos yra įtrauktos valdžios institucijos, sprendimą. Jie taiko konkretų teisinių normų rinkinį, kuris nukrypsta nuo įprastos teisės ir yra iš esmės pagrįstas precedentų teise.

  • Bendrosios teisenos teismai

    Bendrosios teisenos teismai sprendžia fizinių asmenų ginčus ir skiria bausmes už nusikaltimus asmeniui, turtui ir visuomenei.

3. Jeigu taikoma, kokia hierarchija yra išdėstyti įvairūs dokumentai (normų hierarchija)?

Vidaus teisės šaltiniai sudaro hierarchiją. Pradedant nuo viršiausio šaltinio, hierarchija yra tokia: Konstitucija, Konstitucinės tarybos precedentų teisė, įstatymai, administracinių ir bendrosios teisenos teismų precedentų teisė ir nuostatai.

Pagal Bendrijos teisės viršenybės principą reglamentai ir direktyvos sudaro Prancūzijos teisinės sistemos dalį ir yra viršesni už nacionalinius įstatymus bei nuostatus vadovaujantis teisės dokumentuose arba precedentų teisėje įtvirtintais susitarimais.

Tarptautiniai įsipareigojimai yra viršesni už žemesnio nei Konstitucija lygmens vidaus teisę vadovaujantis Konstitucijos 55 straipsniu. Tačiau jie nėra viršesni už konstitucines normas, nes, vadovaujantis Konstitucijos 54 straipsniu, jeigu Konstitucinei tarybos peržiūrai buvo perduotas tarptautinį įsipareigojimą ratifikuojantis įstatymas ir taryba paskelbė, kad šiame įstatyme yra Konstitucijai prieštaraujantis straipsnis, įgaliojimas ratifikuoti arba patvirtinti aptariamą įsipareigojimą gali būti suteiktas tiktai po Konstitucijos peržiūros.

viršųviršų

4. Kokios procedūros yra numatytos suteikiant supranacionaliniuose dokumentuose išdėstytoms normoms juridinę galią nacionalinėje teritorijoje?

4.1. Tarptautiniai susitarimai

Sutarties arba tarptautinio susitarimo paskelbimas Prancūzijoje priklauso nuo jo ratifikavimo arba patvirtinimo ir nuo juo publikavimo. Tarptautiniai susitarimai Prancūzijos teisinėje sistemoje yra taikomi tiesiogiai.

4.2. Bendrijos teisė

Tam tikri Bendrijos teisės dokumentai, pavyzdžiui, bendrojo taikymo reglamentai ir visa apimtimi privalomi taikyti reglamentai bei sprendimai, kurie visa apimtimi privalomi toms institucijoms, kurioms jie yra skirti, turi tiesioginį poveikį. Kitas Bendrijos normas valstybė narė turi perkelti į savo vidaus teisę. Tai direktyvos, kurios yra privalomos valstybėms narėms rezultatų, kurie turi būti pasiekti, atžvilgiu, tačiau kurios leidžia nacionalinėms institucijoms pačioms pasirinkti šių rezultatų įgyvendinimo formą ir būdus. Perkėlimas į nacionalinės teisės aktus turi būti įgyvendintas iki direktyvoje nustatyto termino pabaigos pagal aptariamų nuostatų dalyką patvirtinant įstatymą arba nuostatas.

5. Kokios įvairios institucijos yra įgaliotos tvirtinti teisines normas?

5.1. Tarptautiniai dokumentai

Tarptautinių susitarimų atveju valstybės vadovas derasi ir ratifikuoja dokumentus vadovaudamasis Konstitucijos 52 straipsniu.

viršųviršų

5.2. Nacionaliniai dokumentai

Įstatymus balsavimu tvirtina Parlamentas, taigi juos patvirtina liaudies atstovai. Tačiau, vadovaujantis Konstitucijos 11 ir 89 straipsniais, kartais įstatymas yra tvirtinamas tiesiogiai referendume.

Nuostatus tvirtina šios institucijos:

  • Ministras Pirmininkas ir Respublikos Prezidentas: teoriškai Konstitucijos 21 straipsniu įgaliojimai priimti nuostatus yra suteikiami Ministrui Pirmininkui. Tačiau nuostatus, kurie yra parengti ministrų kabineto įsakų forma, turi pasirašyti Respublikos Prezidentas. Nepriklausomai nuo institucijos, kurį rengė šiuos nuostatus, įsakus parašu taip pat tvirtina už jų įgyvendinimą atsakingi ministrai;
  • ministrai: jie iš esmės neturi bendrų įgaliojimų priimti nuostatus. Ministrai dalyvauja šiuos nuostatus tvirtinančio atitinkamus įgaliojimus turinčio Respublikos Prezidento ir Ministro Pirmininko parašo tvirtinimo savo parašais procedūroje. Kai kurie tekstai suteikia tam tikriems ministrams įgaliojimus priimti tam tikrą dalyką reglamentuojančius nuostatus. Ministrai taip pat gali pasinaudoti įgaliojimais, kurie precedentų teisėje yra skirti departamentų vadovams, su tinkamu jiems atskaitingų administracinių institucijų veikimu susijusiais klausimais;
  • autonominės (prefektai) arba decentralizuotos institucijos (regioninės ir vietos institucijos) turi įgaliojimus priimti teritorinės jurisdikcijos sričių, už kurias jos yra atsakingos, nuostatus;
  • tam tikros profesinės institucijos (pvz., gydytojų asociacija) yra įgaliotos priimti jų profesinę sritį reglamentuojančius nuostatus;
  • nepriklausomos administracinės institucijos.

6. Koks yra šių teisinių normų tvirtinimo procesas?

6.1. Įstatymai

Įstatymų projektų pateikimo prerogatyva priklauso kartu Ministrui Pirmininkui (Vyriausybės parengti įstatymų projektai) ir asamblėjos nariams (atskirų narių parengti įstatymų projektai). Valstybės Tarybos išnagrinėtus įstatymų projektus svarsto Ministrų Taryba ir po to dėl jų vienodomis sąlygomis balsuoja Nacionalinė asamblėja bei Senatas. Galiausiai Parlamento patvirtintą įstatymą skelbia Respublikos Prezidentas, ir įstatymas yra pateikiamas oficialiajame leidinyje popierine ir elektronine forma.

viršųviršų

6.2. Nuostatai

Tam tikroms nuostatų formoms yra privalomi specialūs formalumai. Tokie formalumai, pavyzdžiui, yra taikomi įsakams:

  • Ministrų Tarybos aptartus potvarkius pasirašo Respublikos Prezidentas ir jo parašą savo parašu tvirtina Ministras Pirmininkas;
  • Ministrų Tarybos neaptartus potvarkius pasirašo Ministras Pirmininkas.

„Valstybės tarybos įsakais“ vadinamiems įsakams reikalinga išankstinė Prancūzijos Senato nuomonė (pranc. „Haute Assemblée“).

Kompetentingos institucijos (-ų) pasirašytus potvarkius savo parašais tvirtina už jų vykdymą atsakingi ministrai, ir šie potvarkiai yra skelbiami oficialiajame leidinyje popierine ir elektronine forma.

7. Kokios yra taikomos nacionalinių nuostatų įsigaliojimo procedūros?

Nuostata įsigalioja ir ja galima remtis, kai ji yra paskelbta ir išspausdinta.

7.1. Skelbimas

Įstatymai ir įsakai turi būti išspausdinti Prancūzijos Respublikos oficialiajame leidinyje. Kai kuriems įsakams pakanka publikavimo su šiais įsakais susijusios ministerijos oficialiajame biuletenyje. Vietos institucijų sprendimai gali būti skelbiami skelbimuose arba gali būti spausdinami tinkamame vadove.

7.2. Pranešimas

Atskiri sprendimai yra spausdinami pranešimo suinteresuotai šaliai forma.

8. Kokios priemonės yra numatytos sprendžiant galimus valstybėje narėje taikomų skirtingų teisinių normų prieštaravimus ?

Prieš įstatymų paskelbimą Konstitucinė taryba tikrina jų atitiktį Konstitucijai, jeigu šie įstatymai jai yra perduoti (Respublikos Prezidento, Ministro Pirmininko, asamblėjų pirmininkų, Parlamento šešiasdešimties narių arba šešiasdešimties senatorių). Tačiau, paskelbus įstatymą, jo užginčijimo procedūros nėra numatytos. Nuo to momento teisėjas negali nepritarti administraciniam teisės aktui netgi tuo atveju, jeigu jis tiesiogiai pažeidžia Konstituciją. Jeigu teisės akto neatitiktis Konstitucijai yra siejama su faktu, kad jis yra naudojamas taikant savo esme Konstitucijai prieštaraujantį įstatymą, teisėjas negali nepritarti šiam aktui. Dėl šio įstatymo teisėjui yra sunku atlikti tikrinimo procedūrą.

Jeigu nuostata prieštarauja viršesnei normai, ji gali būti užginčyta administraciniuose teismuose kompetencijos viršijimo pagrindu. Šiuo teismo procesu, kuriuo yra siekiama panaikinti bet kokį vykdytiną sprendimą, kuris gali būti neteisėtas, gali pasinaudoti bet kuri su šiuo sprendimu susijusi šalis dažniausiai per du mėnesius nuo užginčyto akto įsigaliojimo dienos.

Administracinės nuostatos neteisėtumas gali būti pareikštas teismuose bet kuriuo metu ne kaip pagrindinis ieškinys, kuriuo būtų siekiama ją panaikinti, bet atsitiktinai, teikiant neteisėtumu grindžiamą paaiškinimą. Jeigu nustatyta, kad aktas yra neteisėtas, jis nebūtinai yra panaikinamas, nes teismas galėjo jo netaikyti dar ankstesniame ginče.

« Teisinė tvarka - Bendro pobūdžio informacija | Prancūzija - Bendro pobūdžio informacija »

viršųviršų

Naujausia redakcija: 10-08-2006

 
  • Bendrijos teisė
  • Tarptautinė teisė

  • Belgija
  • Bulgarija
  • Čekija
  • Danija
  • Vokietija
  • Estija
  • Airija
  • Graikija
  • Ispanija
  • Prancūzija
  • Italija
  • Kipras
  • Latvija
  • Lietuva
  • Liuksemburgas
  • Vengrija
  • Malta
  • Nyderlandai
  • Austrija
  • Lenkija
  • Portugalija
  • Rumunija
  • Slovėnija
  • Slovakija
  • Suomija
  • Švedija
  • Jungtinė Karalystė